Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R., vairavo transporto priemonę, o būtent: 2023 m. kovo 27 d. apie 17.07 val. Rambyno g., Lumpėnų k., Lumpėnų sen., Pagėgių sav., vairavo krovininį automobilį ,,Volvo FH" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su priekaba ,,(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2.09 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

M. R. kaltė, be jo kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Iš 2023-03-27 Tauragės AVPK Pagėgių PK vyriausiojo patrulio J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-03-27 apie 17 val. 07 min., Rambyno g., Lumpėnų k., Lumpėnų sen., Pagėgių sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, M. R., vairavo įmonei UAB ,,Ž.R." priklausantį krovininį automobilį ,,VOLVO FH" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempė priekabą ,, (duomenys neskelbtini)" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės dėl ko nuvažiavo į pakelės griovį, atsitrenkė į saulės kolektoriaus stulpą ir apvirto ant šono. M. R. alkotesterio ,,Alcotest 6810 Nr. ARFL-0108, patikros sertifikato Nr. 1812599 pirmu pūtimu nustatytas 2,09 prom. girtumo laipsnis, o antru pūtimu nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis. (b.l. 5-7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo vieta Rambyno g., Lumpėnų k., Lumpėnų sen., Pagėgių sav. (b.l. 8-18)

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023-03-27 17:13 val. pirmu pūtimu M. R. nustatytas 2.09 prom. girtumas. 2023-03-27 17:31 val. antru pūtimu M. R. nustatytas 2.33 prom. girtumas (b.l. 30)

Iš VĮ Regitra duomenų bazės pažymos matyti, kad priekabos, kurios valstybinis numeris RZ796, valdytojas/naudotojas UAB "Ž.R.", o savininkas UAB "Medicinos bankas". (b.l. 32)

Iš atsakaitų žiūryklės pažymos matyti, kad transporto priemonės Volvo FH v/n (duomenys neskelbtini) savininkas UAB "Medicinos bankas". (b.l. 34)

2023-03-28 Emprekis pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės Volvo FH 13510 kaina su PVM 111 540 eurų. (b.l. 33).

Iš UAB "Ž.R." pateiktų dokumentų matyti, kad sunkvežinio Volvo FH64R vertė 121 000 eurai, medienos krautuvo LOGLIFT F108 ST 96 ir atstato iš aliuminio su operatoriaus sėdyne vertė 71 500 eurų, o miškavežės priekabos H W Kaldary TT3128 vertė 43 200 eurų. (b.l. 60-66)

Iš aptartų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. R., 2023-03-27 apie 17.07 val. vairavo krovininį automobilį ,,Volvo FH" valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su priekaba ,,Kaldary TT3128“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,09 promilių girtumas. M. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

M. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b.l. 113), baustas administracine tvarka (b.l. 115-142), prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi - tai jo atsakomybę lengvina (baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje pateiktas M. R. prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais ir jo atidavimo pagal laidavimą sutuoktinei D. K. – R. (b.l. 179).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Atsižvelgiant į M. R. charakterizuojančius duomenis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas M. R. būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas elgesys, todėl gali būti M. R. atžvilgiu taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Byloje pateiktas M. R. sutuoktinės D. K. – R. prašymas (b.l. 185), kuriame ji sutinka būti M. R. laiduotoja ir prašo M. R. perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir M. R. asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas nesunkus, už jį skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės. D. K. – R. dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ji pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką M. R. ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Įvertinęs M. R. ir laiduotojos D. K. – R. asmenybes, jų tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką M. R., teismas nustato dvejų metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad M. R. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-788/2018, 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018) išaiškinta, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 38) matyti, kad M. R. suteikta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką, todėl jam uždraustina naudotis šia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad M. R. neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės -paskyrimo 2023 m. kovo 29 d. (b.l. 99-102), nes nuo kardomosios priemonės paskyrimo sustabdyta specialioji teisė – teisė vairuoti kelių transporto priemones.

M. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę Volvo FH v/n (duomenys neskelbtini), kuri yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilio Volvo FH v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB "Medicinos bankas", todėl spręstinas klausimas dėl automobilio turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo.

Nustatyta, kad automobilio Volvo FH v/n (duomenys neskelbtini) vertė 111 540 Eur (b.l. 33). Nagrinėjamu atveju M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, kurios tikslas kaip tik ir yra užkirsti kelią pakartotiniam vairavimui. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, kartu su juo gyvenančių šeimos narių gaunamų išmokų dydį, darytina išvada, kad konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (visa apimtimi), nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo šeimos nariai. Toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas konfiskuoti ne visą, o dalį, automobilio vertės – 5 000 Eur.

Vertinant tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio daugiau nei 1.51 promilės negali būti švelnesnė nei administracinė, net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo patirtų švelnesnes sankcijas nei už lengvesnį. Todėl atleidus M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Įmokos dydis nustatytinas 30 MGL.

M. R. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendė:

M. R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. K. – R. atsakomybėn baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 68 straipsniu uždrausti M. R. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 29 d.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsniu skirti 30 (tridešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą banke Luminor bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), ir banko kvitą pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš M. R. automobilio Volvo FH valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) valstybės naudai.

M. R. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės atėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti M. R., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.