Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-301-652/2017 pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei J. K. dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pagrindinių statybų darbų atlikimo metu ieškovas nebuvo panaudos gavėju. Įsigijus ginčo būtą, jame šalys neapsigyveno dėl buto netinkamumo juo naudotis. Ieškovas iki apsigyvenimo bute nebuvo panaudos gavėju, jame negyveno, todėl neturėjo pareigos atlikti buto statybinius darbus (remontą) tikslu išsaugoti butą tokios būklės, kokios jį gavo. Nebūdamas panaudos gavėju, ieškovas neturėjo pareigos atlikti buto pagerinimo darbų.

Ieškovo asmeninės lėšos, panaudotos buto remontui, ženkliai pagerino daiktą, padarė jį tinkamu naudotis pagal jo paskirtį. Ieškovas statybinius darbus atlikinėjo ne siekiant daiktą išlaikyti, o siekiant jį pagerinti, padaryti jį tinkamu gyventi. Po ieškovo atliktų statybos darbų pagerėjo buto techninės savybės, jis tapo vertingesnis, išaugo jo rinkos vertė.

Atsakovė neginčijo atliktos statybinių darbų apimties ir jų vertės, ji sutiko su statybiniams darbams išleista pinigų suma, kurią nurodė ieškovas. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad investicija į buto remonto darbus nėra susitarimas dėl jungtinės veiklos, nepagrįstai sprendė, kad ieškovo remontui išleistos lėšos dalintinos abiem šalims lygiomis dalimis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo pas ieškovą, įrodo, kad buto remonto darbus ieškovas atliko asmeninėmis lėšomis.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas pagrindė tik 393,65 Eur išlaidas, už įgytas duris ir statybines medžiagas, kurios buvo padalintos lygiomis dalimis, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, teismo nustatytų durų kaina neatitinka pateiktų įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktų sąskaitų-faktūrų, kasos čekių, jo ir liudytojų paaiškinimų visiškai nevertino, dėl jų išvis nepasisakė. Teismas taip pat atsietai vertino byloje esančias sąskaitas-faktūras, neįsigilindamas į jų apmokėjimą, kasos čekius, patvirtinančius sąskaitų-faktūrų apmokėjimą, formaliai pasisakė ir, kad kasos čekiai nepriskiriami įrodymams.

Ieškovas ginčo bute gyveno tris metus, neprisidėdamas prie šio turto išlaikymo, kadangi visus buto mokesčius dengė atsakovė. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats ieškovas. Atsakovė dengė ir kitas ieškovo išlaidas, susijusias su jo poreikiais ir maitinimu. Tokiu atveju, tenkinus ieškovo reikalavimus, jis nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Be to, šiuo metu buto likutinės vertės nėra, kadangi jis per tris metus natūraliai nusidėvėjo, pablogėjo sienų, tiek grindų, tiek santechnikos įrengimų būklė.

Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad tarp jo ir atsakovės buvo susiklostę panaudos sutarties teisiniai santykiai. Ieškovas bute gyveno žodinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindu. Remontas bute buvo atliekamas tiek atsakovei, kuriai jis priklausė nuosavybės teise, tiek ir ieškovui, kuris bute gyveno panaudos pagrindu, kad jame būtų galima gyventi geriau ir komfortabiliau. Dėl to, atsikraustymo momentas į butą nekeičia nei panaudos sutarties kvalifikavimo, nei ieškovo pareigos tvarkyti neatlygintinai naudojamą turtą.

Ieškovas neįrodė, jog jo atliktas kosmetinis ginčo buto remontas laikytinas turto pagerinimu, todėl jis neturi teisės į atlyginimą už atsakovei priklausančio buto einamojo remonto darbus. Be to, ginčo bute buvo atliktas paprastasis buto remontas, o tokie darbai nelaikytini buto pagerinimu, atlikus šiuos darbus ginčo buto vertė iš esmės nepadidėjo. Byloje taip pat nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo buto vertė po remonto iš esmės pagerėjo.

Didelė dalis išlaidas patvirtinančių buhalterinių duomenų yra pačios atsakovės vardu, nors atsakovas šiuos dokumentus teikė savo išlaidoms pagrįsti. Byloje taip pat nėra patvirtina ir ieškovo teiginiai apie jo turėtas pajamas, kad jis realiai turėjo galimybės ginčo buto remontui 2013-2014 metais skirti 7 458,00 Eur lėšų. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo finansinė padėtis buvo prasta, jis negaudavo daug pajamų, turėjo įsiskolinimų kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovas, reikšdamas ieškinį. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-486/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje G. T. ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovės pinigų sumas, panaudotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pagerinimui, o kaip ieškinio faktinis pagrindas išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios atliktų darbų apimtis, jų atlikimui panaudotų medžiagų kiekius, vertę, taip pat aplinkybės, apibūdinančios ginčo šalis siejusius teisinius santykius tiek iki piniginių lėšų panaudojimo, tiek ir jų panaudojimo metu.

Ieškovas tiek pareikšdamas ieškinį, tiek jį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su atsakove iki 2011 m. pavasario gyveno užsienyje, jis ir atsakovė yra nepilnametės dukros N., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai, pabrėžė, kad grįžę į Lietuvą bei neįregistravę santuokos apsigyveno atsakovės motinai priklausančiame bute, turėdami tikslą gyventi kartu ir pritaikyti atsakovės įsigytą gyvenamąją patalpą tinkamam gyvenimui, atliko remonto darbus ginčo bute, kuriame kartu gyveno iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nors ir kvalifikavo ieškovo gyvenimą ginčo bute, kaip panaudos teisnius santykius, tačiau pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl bendro gyvenimo užsienyje ir Lietuvoje, dukros N. bendros tėvystės, apsigyvenimo ginčo bute tikslą. Nurodė, kad dovanojimo sutarties pagrindu įgytam butui, kuriame siekė gyventi kartu su ieškovu, buvo reikalingi ir buvo atlikti remonto darbai, ir kuriame iki konfliktinės situacijos šalys gyveno kartu. Atsakovė ginčijo ieškovo argumentus, jog darbai atlikti ir jų atlikimui reikalingos medžiagos buvo įgytos už ieškovo asmenines lėšas.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-58-378/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju, ieškovas teisinio ieškinio pagrindo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nekvalifikavo, tačiau laikėsi pozicijos, kad su atsakove gyveno nesusituokęs kaip šeima, susilaukė dukros, turėdami tikslą kartu gyventi atsakovės įsigytame bute, atlikus remonto darbus, jį-butą pritaikė savo poreikiams, todėl pradėjus gyventi atskirai prašo priteisti piniginę kompensaciją už jame atliktus pagerinimus. Atsakovė, nors ir pripažinusi, kad aptartu laikotarpiu šalys gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai (sugyventiniai), taip pat iš dalies pripažindama pagerinimų apimtį, ieškovo pareikštą reikalavimą kildino iš panaudos teisinių santykių,

Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus ir ginčo esmę, nustato, kad ieškinio faktinis pagrindas įrodo esant kitokio pobūdžio (nagrinėjamu atveju ieškovui nenurodžius, šalių santykius įvardijo atsakovė) santykius (pvz., ne panaudos, o investavimo, jungtinės veiklos, bendros nuosavybės kūrimo ar kt.) ir šalių pasiūlytas teisinis ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, todėl keistina byloje įrodinėtinų aplinkybių visuma, tai jis turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir keisti ieškinio faktinį pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui apsigyvenus ginčo bute tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) susiklostė turto panaudos teisiniai santykiai, todėl spręsdamas ginčo bute atliktų pagerinimų atlyginimo klausimą, teismas taikė teisės normas, reglamentuojančias nuomininko pareigą išlaikyti išsinuomotą daiktą bei išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis). Apeliantas ginčija teismo išvadas, nurodo, kad prievolės atlikti darbus kaip buto nuomininkas neturėjo, nes darbai ginčo bute buvo atliekami prieš jame apsigyvenant, ieškovo teigimu, darbų atlikimo tikslas-pritaikyti gyvenamąją patalpą bendram su atsakove ir jų nepilnamete dukra gyvenimui.

Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, kaip nagrinėjamos bylos atveju pritaikyti gyvenamąją patalpą bendram gyvenimui, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui).

Panaudos (nuomos) pagrindu naudojamo turto pagerinimas ir sugyventinių ginčas dėl turto, įgytas bendro gyvenimo metu įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes.

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl nuosavybės teisės (asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė), reikia nustatyti, ar buvo pasiektas sugyventinių konkretus susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Pažymėtina, kad šalies pareiga įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą negali būti formuluojama per griežtai, reikalaujant pateikti tam tikrus įrodymus dėl šalies dalyvavimo įgyjant turtą, taip nukrypstant nuo įrodymų vertinimo ypatumų tokio pobūdžio bylose. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškinį, rėmėsi išimtinai atsakovės pozicija, konstatavęs, kad šalis siejo teisiniai panaudos santykiai, o šalys, teismo vertinimu, neįrodinėjo esant sudarytą sutartį dėl jungtinės veiklos. Minėta, kad ieškovas elgėsi pasyviai, nenurodė (nekvalifikavo) darbų atlikimo pagrindo, o apsiribojo tik įrodinėjimu apie atliktų darbų apimtį. Nors ieškovas pareikštu reikalavimu nesiekia nuosavybės dalių ginčo bute pakeitimo klausimo, tačiau prašydamas pinginės kompensacijos už atliktus buto pagerinimus, iš esmės reiškia reikalavimą kompensuoti tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016). Teisėjų kolegija pripažįsta ir tam tikrą atsakovės pozicijos nenuoseklumą – prieštaraudama dėl ieškovo argumentų apie buto remonto panaudotų lėšų kilmę, ji netiesiogiai pripažįsta, kad buto remontu buvo siekiama tam tikro tikslo-pritaikyti bendram šalių gyvenimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kad ieškovas viso proceso metu nekeitė savo reikalavimo – priteisti jam pinigų sumas, panaudotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pagerinimui, priteistina suma nebūtinai atitiks remontui panaudotą lėšų sumą, priklausomai nuo to, kaip ginčo santykiai yra kvalifikuojami. Teisėjų kolegija nurodo, kad panaudos atveju daiktą pagerinus, jį pagerinęs asmuo turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, tuo tarpu padalijant jungtinės veiklos, investicijų į turtą, bendro nekilnojamojo daikto sukūrimo, jo pagerinimų rezultatą, nustatant atidalijamos dalies vertę svarbu ne tik panaudotų lėšų suma, bet ir įnašų dydis turtu ir pinigais, sukurto daikto vertė atidalijimo metu bei kitos aplinkybės.

Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovui ilgą laiką nepateikus aiškios pozicijos dėl prašomų priteisti piniginių sumų už atliktus darbus pagrindo, o atsakovei nenuosekliai dėstant pagerinimų atlikimo tikslą, teismas neįpareigojo ieškovo detaliau suformuluoti ieškinio pagrindo. Bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui dėl darbų atlikimo pagrindo ir aplinkybių su jų atlikimu turėjo kilti abejonių į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia atliekant ginčo darbus kurios, neišsiaiškinus tikrųjų šalių ketinimų yra pagrindas spręsti, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai teismo ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.