- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-826-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00904-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, lėšų išlaikymo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, kurį vėliau patikslino, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti dukros L. M. dabartinę nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, jos tėvu A. M.; 2) priteisti iš atsakovės R. M. išlaikymą vaikui kas mėnesi po 350 Eur, mokant į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas, iki kol bus išspręstas ieškinys dėl vaiko naujos gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš R. M. ir priimtas procesinis sprendimas. Nurodo, kad šalių santuoka nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. M.. Teigia, kad vaiko gyvenimas šiuo metu su mama yra tapęs neįmanomu dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu, asocialios, nesaugios vaikui aplinkos motinos namuose ir pan.. Nurodo, kad atsakovė tapo pastovi socialinio tinklo „Facebook“ dalyvė, save filmuoja būdama neblaivi, kelia įvairaus turinio vaizdelius, kuriuose visur alkoholis, cigaretės, ji pati akivaizdžiai apsvaigus nuo alkoholio, jų mažą dukrą savo paskyroje vadina „maža kalyte“ ir pan. 2024 m. balandžio 21 d., ryte jis informuotas, kad dukra yra perduota laikinai globai jos močiutei J. V.. Nurodo, kad ieškovas sužinojo, kad atsakovė įvykdė nusikaltimą prieš savo dabartinį draugą, tai yra jį sužalojo peiliu, ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu. Teigia, kad nors ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau nustačius laikiną dukros gyvenamąją vietą su juo, keistų darbo pobūdį ir įsidarbintų (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovas turi vaikui gyventi tinkamus namus, gyvena su drauge. 2024 m. balandžio 23 d. jau kreipėsi į įstaigą dėl mediacijos, pateikė prašymą ir jau pradėtas mediacijos procesas dėl L. M. gyvenamosios vietos nustatyto su ieškovu, jos išlaikymo priteisimo bei naujos bendravimo tvarkos su motina nustatyto.
2. Ieškovas po prašymo pateikimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo, pateikė teismui ir ieškinį, kuriuo prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu - tėvu A. M., suteikiant teisę uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki jo pilnametystės, iš atsakovės R. M. priteisti vaikui L. M. išlaikymą, mokamą po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 1 d., išmokas, sumokant į ieškovo A. M. banko nurodytą sąskaitą, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovą A. M. paskiriant L. M. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, L. M. bendravimo laiką su motina R. M. nustatyti kiekvieno mėnesio 4 sekmadienį, nuo 14 iki 16 val., bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan. ) (duomenys neskelbtini) mieste, dalyvaujant A. M. jų susitikimuose dėl vaiko saugumo arba ieškovo motinai J. M., L. M. močiutei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka su ieškinio dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nesutinka su vaikui priteistino išlaikymo suma (350 Eur), nurodydama, jog iš atsakovės turėtų būti priteista 200 Eur suma, nesutinka su ieškinio dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teikiant alternatyvią bendravimo su vaiku tvarką.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje 2024 m. gegužės 16 d. išvadoje nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas ir atitinkantis vaiko L. M. interesus. Nurodė, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaikui buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra močiutės šeimoje. Laikina priežiūra užbaigta, kai tėvas sugrįžo iš užsienio ir pasiėmė vaiką pas save. Nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau faktiškai vaikas šiuo metu gyvena tėvo šeimoje, kur jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nurodo, kad mergaitė išsako, kad nori gyventi tėčio šeimoje, nes gyvenant pas mamą, ji gėrė ir ja nesirūpino, rūpindavosi močiutė (mamos mama). Pastebėta, jog tėvo ir vaiko ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, vaikas atostogų metu, per metines šventes būdavo pas tėvą. Pažymėjo, jog motinos aplinka vaiku tapo nesaugi dėl jos nesaikingo alkoholio vartojimo ir ji pati teigia, jog jai reikia susitvarkyti psichinę sveikatą. Apie tai, kad R. M. spręstų alkoholio vartojimo problemą, ir/ar tvarkytųsi savo psichinę sveikatą, Skyrius duomenų neturi, nes R. M. su specialistais nebendrauja ir nebendradarbiauja.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje 2024 m. liepos 1 d. išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus, mano, kad 350 Eur suma vaikui kas mėnesį yra pakankama, mano, kad bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti išplėsta, atsižvelgiant į vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovo patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškovu, priteisė iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nepilnamečiui vaikui L. M., mokamą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 30 d. (prašymo pateikimo dienos), išmokas sumokant į ieškovo banko sąskaitą, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovą L. M. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad L. M. yra ieškovo ir atsakovės dukra. Panevėžio apylinkės teismas 2009 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4484-762/2019 nutraukė šalių santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, ir, be kita ko, nustatė šalių dukros gyvenamąją vietą su atsakove bei priteisė iš ieškovo išlaikymą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu dukra faktiškai gyvena su tėvu, kadangi vaikui gyventi su motina yra nesaugu, šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba.
8. Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad šalių vaikui nėra saugu gyventi su atsakove dėl jos gyvenimo būdo, kuri veikia vaiko psichinę bei fizinę būklę, pasaulėžiūrą ir lemia netinkamas gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė tenkinti ieškovo prašymą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas darytų žalingą įtaką vaikui ar kitaip veiktų vaiką psichologiškai neigiamai. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovė spręstų alkoholio vartojimo problemą, ir ar tvarkytųsi savo psichinę sveikatą, nėra, ji su specialistais nebendrauja ir nebendradarbiauja.
9. Dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovas prašo priteisti dukrai laikinąjį išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokoms. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad šalys dirba, ieškovo gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos 2024 m. svyravo (apytiksliai) nuo 1388 Eur iki 8900 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, jam taip pat buvo mokamos socialinio draudimo išmokos, o atsakovės (apytiksliai) - nuo 12 690 Eur iki 4160 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su žemės sklypu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismas atsižvelgęs į vaiko poreikius, jo amžių, šalių turtinę padėtį nutarė ieškovo prašymą tenkinti priteisiant iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai po 350 Eur periodinėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantė prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti - priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo balandžio 30 d. (prašymo pateikimo dienos) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė ir nesivadovavo Kasacinio teismo išaiškinimais panašaus pobūdžio bylose, netinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas. Nurodo, kad nors teismas nustatė, jog apeliantė dirba, tačiau iš tiesų apeliantė nedirba, jos darbo santykiai pasibaigė 2024 m. balandžio 12 d.. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino atsakovės užimtumą darbinėje veikloje ir su darbo santykiais susijusias pajamas.
10.2. Nurodo, kad teismas neįvertino apeliantės sveikatos būklės ir galimybės gauti bet kokias pajamas. Teigia, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) gydosi (duomenys neskelbtini), kur gydymas tęsiamas iki šiol. Nurodo, kad apeliantė šiuo metu yra pažeidžiama, neturi galimybės dirbti ir savimi pasirūpinti ir ją rūpinasi jos motina J. V.. Dėl sveikatos problemų nėra aišku kada apeliantė galės dirbti.
10.3. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog apeliantė turi dar vieną išlaikytinį, tai yra dukrą I. G., kuri šiuo metu laiko baigiamuosius egzaminus ir pradės studijas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., dėl ko apeliantė turės dukrą išlaikyti. Pažymi, kad ieškovas nedetalizavo vaiko poreikių, o ir teismas neįvertino, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4484-762/2019 teismo priteista iš ieškovo suma dukros išlaikymui yra po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės pateikto atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Pagrindiniai ieškovo atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Nurodo, kad apeliantė nurodo netikslią situaciją apie savo materialinę padėtį, gaunamas pajamas. Teigia, kad nors apeliantė nedirba, gyvena gerai, gaudavo solidų atlyginimą (apie 4000 Eur atskaičius mokesčius), o ir be to, gauna išmoką iš užimtumo tarnybos. Pažymi, kad apeliantė vartoja brangius gėrimus, nuolat rūko, todėl finansinių sunkumų neturi, taip pat turi nuosavus butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
11.2. Nurodo, kad apeliantė yra (duomenys neskelbtini), gali rasti darbą, todėl laikinas nedarbingumas nėra priežastis mokėti vaikui tik 200 Eur išlaikymą. Pažymi, jog augant vaikui didėja ir jo poreikiai, vaikui pradėjus gyventi su tėvu, lankyti naują mokyklą išaiškėjo vaiko pasiekimų ir emocinės „spragos“, vaikas nemoka elementarių dalykų, kokius turėtų mokėti tokio amžiaus vaikas. Teigia, jog vaikas yra vežiojamas į mokyklą, ieškovas patiria išlaidų kurui, o ir be to, ieškovas prisideda ir prie I. G. išlaikymo.
11.3. Nurodo, kad nors Panevėžio apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas 200 Eur išlaikymas, tačiau ieškovas nuolat prisidėdavo prie dukros išlaikymo geranoriškai, nuolat pirkdavo reikiamas prekes, kartu vasaromis atostogaudavo, o ir vasaros atostogų metu ieškovas pervesdavo apeliantei 200 Eur išlaikymą. Pažymi, jog šalių vaikas auga, jo poreikiai didėja, ieškovas supranta, kad nuolatos viskas brangsta ir atsiranda papildomi vaiko poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir priteisdamas iš apeliantės laikiną išlaikymą dukrai po 350 Eur kas mėnesį sumai netinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį. Teigia, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas apeliantė šiuo metu nedirba, darbo santykiai pasibaigė 2024 m. balandžio 12 d., be to teismas neįvertino apeliantės sveikatos būklės, dėl kurios negali dirbti, savimi pasirūpinti. Pažymi, jog apeliantė taip pat turi išlaikytinę dukrą, be to, teismas neįvertino ir to, jog ieškovas nedetalizavo vaiko poreikių, neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4484-762/2019 teismo priteista iš ieškovo suma dukros išlaikymui yra po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.
15. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta kartu su ieškovu, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš apeliantės priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
16. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
17. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.
18. Apeliantė neginčija, kad šioje byloje poreikis taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas ir pati apeliantė sutinka mokėti laikiną išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis šalių nepilnametei dukrai nurodydama, kad šiuo metu nedirba, gydosi ir negali savimi pasirūpinti, dėl ko mano, kad išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas nuo 350 Eur iki 200 Eur sumos, tačiau su šiais apeliantės argumentais nesutiktina.
19. Pirmiausia, teismų praktika sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nuosekli ir gausiai išplėtota. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje sudaro 924 Eur, neatskaičius mokesčių, arba 708,40 Eur, atskaičius mokesčius. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
21. Apeliantė teigia, kad ieškovas nepateikė būtinų išlaidų detalizacijos, o ir be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4484-762/2019 teismo priteista iš ieškovo suma dukros išlaikymui yra po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad formuojamoje teismų praktikoje nepilnamečio vaiko minimalių poreikių įrodinėti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020), antra, į tai, kad pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma (350 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis) yra netgi mažesnė nei orientacinis kriterijus, kuris nustatytinas tik minimaliems poreikiams tenkinti (708, 40 Eur / 2 =354,20 Eur), apeliantės argumentai dėl išlaidų (ne) detalizavimo atmestini kaip nepagrįsti, nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties šiuo pagrindu.
22. Antra, nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi klaidingai nustatė faktą dėl apeliantės darbo santykių tęstinumo, kadangi darbo santykių nutraukimo faktą nutraukimą nuo 2024 m. balandžio 12 d. patvirtina byloje pateiktas 2024 m. rugpjūčio 27 d. išrašas, tačiau šiuo atveju vertinant apeliantės galimybę teikti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai reikia atsižvelgti į tai, kad pirmiausia 2024 m. rugpjūčio 27 d. išrašo duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius yra išmokėjęs apeliantei už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2024 m. liepos 31 d. 927, 50 Eur išmoką, tai yra apeliantė gauna nedarbingumo išmokas, o ir be to, pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės pajamos, susijusios su darbo santykiais nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. sudarė 31 157,46 Eur (neatskaičius mokesčių), tai yra apie 18 849,98 Eur atskaičius mokesčius, tačiau jokių duomenų apie turimas santaupas, turtą apeliantė teismui neteikia ir taip teismui neatskleidžia tikrosios turtinės padėties, teigdama, jog minimalus išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikti negali, todėl esant tokiai situacijai, teismo vertinimu abejonės dėl vieno iš tėvų tikrosios turtinės padėties, turi būti aiškinamos vaiko naudai, atsižvelgiant į jo prioritetinius interesus (CPK 178 straipsnis).
23. Trečia, apeliantė teigia, kad dėl savo sveikatos būklės negali dirbti, gauti pajamų, taip pat apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. birželio 3 d. medicininį išrašą, kuriuo remiantis nustatyta, kad apeliantei buvo skirtas stacionarus gydymas, tačiau remiantis byloje pateiktu vėlesniu, tai yra 2024 m. birželio 28 d. medicininiu išrašu nustatyta, kad gydymas stacionare buvo baigtas 2024 m. birželio 28 d., išraše nurodoma, kad nebesant indikacijų tolimesniam gydymui (duomenys neskelbtini) profilio stacionare, pacientė išrašoma gydymą tęsti ambulatoriškai. Taigi šiuo atveju byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantė neturi galimybės dirbti, gauti pajamas, tuo užtikrindama ir nepilnametės dukros interesus, be kita ko pažymint, jog šiuo atveju ieškovui, su kuriuo nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta, tenka ir kasdienė vaiku rūpinimosi našta, nenumatytos įvairaus pobūdžio išlaidos, dėl ko apeliantė turi pareigą teikti vaikui būtiną ir reikalingą išlaikymą, kurio dydis šiuo atveju atitinka orientacinį, minimalų priteistiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui (nutarties 20 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti pakeistos arba panaikintos CPK nustatyta tvarka. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.