Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), turinčio aukštąjį išsilavinimą, nevedusio, studijuojančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-852-2022 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo D. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. gruodžio 1 d., 23.10 val., vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Teismas pažymi, kad nors nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyti KET punktai, kurių pažeidimu kaltinamas D. A., tačiau išsamus nusižengimo esmės aprašymas, aiškus kaltinimo formulavimas nutarimo grafoje „nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, sudaro sąlygas iš nutarimo turinio nustatyti, kokių KET punktų pažeidimu kaltinamas D. A..

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių (KET 86 punktas). Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas).

Nors savo skunde pareiškėjas nurodė, kad nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tačiau pastebėtina ir tai, jog visgi tame pačiame skunde pareiškėjas vėliau nurodo, jog pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, tačiau mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 420 str. 1 d. Teisme pareiškėjas D. A. pripažino ir neginčijo administracinio nusižengimo faktinių padarymo aplinkybių, pripažino, jog „piešė saulę“ automobilių stovėjimo aikštelėje, nurodydamas, kad tokia mintis jam kilo impulsyviai, nepagalvojus apie kilsiančias pasekmes. Jis nuoširdžiai gailėjosi dėl administracinio nusižengimo ir prašė atsižvelgti į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis bei taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog jo veiksmai perkvalifikuotini iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį – tai yra turėtų būti vertinami kaip pavojingas vairavimas (transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas). Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje D. A. veiksmuose nenustatyta nei vieno ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto požymio. Priešingai, pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, vairuodamas automobilį, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų bei motyvų, dėl chuliganiškų paskatų pažeidė KET, taip sukeldamas realią grėsmę eismo bei žmonių saugumui.

Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jo veiksmų negalima vertinti kaip chuliganiško vairavimo, nes jo veiksmais niekam nepadaryta žala ir jis nenorėjo tyčia vairuoti chuliganiškai, tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog atsitiktinumo dėka niekam nebuvo padaryta žala, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra chuliganiškas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu pareiškėjas važiavo ne vienas, automobilyje buvo keleivė, taip pat automobilio aikštelėje buvo kitų transporto priemonių (vienoje akivaizdžiai buvo žmonių, kadangi jos žibintai buvo įjungti), tad jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir (ar) turtu, jei būtų kilęs eismo įvykis. Atsižvelgiant į visa tai, Institucija pagrįstai kvalifikavo D. A. veiksmus kaip chuliganišką vairavimą. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog „piešė saulę“ ir neginčijo šios aplinkybės. Tokio pobūdžio asmenų vairavimas pagal galiojančią teismų praktiką laikomas chuliganišku vairavimu.

Kaip jau minėta anksčiau, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pareiškėjas teismo posėdžio metu neginčijo ir pripažino padaręs nusižengimą, todėl plačiau dėl to teismas nepasisako, apibendrintai konstatuodamas, kad be D. A. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esanti medžiaga – administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-10642-2021 (b. l. 12-14), byloje esantys vaizdo įrašai (b.l. 38, 44) ir kiti byloje esantys duomenys. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog D. A. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde pareiškėjas D. A. prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgti į jo asmenybę, darbo specifiką ir kitas aplinkybes bei sumažinti Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) terminą.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija turi teisę, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. teisme duotų paaiškinimų visumos spręstina, kad jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, kadangi jis pripažino faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, savo elgesį vertino kritiškai, teigė, jog pasielgė impulsyviai ir neapgalvotai. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas, nenustačius D. A. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vis tik, įvertinęs pareiškėjo elgesį ir jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl teismas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustato ir į ją atsižvelgia nustatydamas pareiškėjui skirtiną administracinę nuobaudą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. A. anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau nėra duomenų, kad D. A. anksčiau būtų nubaustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą ir (ar) kitus šiurkščius KET pažeidimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad anksčiau paskirtas administracines nuobaudas – baudas, sumokėjo, tai patvirtina ir bylos duomenys (b.l. 34-37). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. A. nuo 2018 m. lapkričio 26 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyresniuoju kineziterapeutu – masažuotoju (b.l. 26-28). Jis dirba su neįgaliais pacientais, taip pat su žmonėmis, patyrusiais sunkias traumas, jam dažnai tenka vykti pas pacientus į namus. D. A. šiuo metu studijuoja, taip pat planuoja pradėti dėstyti (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Kaip jau minėta, D. A. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyr. kineziterapeutu, tokį darbą dirba ir kitoje darbovietėje, pareiškėjo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, kadangi jam tenka vykti ne tik į poliklinikos filialus, bet ir į sunkiai sergančių pacientų, kuriems reikalinga slauga bei turinčių judėjimo negalią, todėl negalinčių atvykti į gydymo įstaigą, namus (b.l. 23-25). Teismas pažymi, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Aplinkybė, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga pareiškėjo darbo funkcijoms atlikti ir kad šios teisės netekimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, D. A. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Vis dėlto, D. A. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės rodo, jog pareiškėjas nėra itin pavojingas ir įžūlus vairuotojas, kuris tikslingai siekia rodyti nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir sukelti pavojų eismo saugumui. Įvertinęs bylos duomenis, teismas šį pareiškėjo padarytą nusižengimą vertina kaip atsitiktinį. Be to, pareiškėjo pateikti ir byloje esantys duomenys jį charakterizuoja teigiamai – asmuo dirba, darbdavio ir pacientų charakterizuojamas labai gerai, yra vertinamas ir apibūdinamas kaip pareigingas bei kruopštus specialistas. Pareiškėjas yra jauno amžiaus, studijuoja, planuoja dėstyti, pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi bei teisme kritiškai vertino savo elgesį. Teismas taip pat įvertina administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pavojingumą – nusižengimas padarytas tamsiu paros metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, kur nebuvo intensyvaus eismo, administraciniu nusižengimu žala kitiems asmenims ir (ar) turtui nebuvo padaryta.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, jog skundžiamu nutarimu D. A. kartu su minimalia bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas - nėra visiškai proporcinga padaryto nusižengimo sunkumui ir pažeidėjo asmenybei. Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjui neskiriant administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudai keliami tikslai, tačiau sumažinus jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo trukmę, šių tikslų būtų pasiekta, ir pareiškėjo bei su juo susijusių juridinių bei fizinių asmenų interesai neproporcingai nenukentėtų.

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas D. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones - terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. A. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-852-2022 pakeisti ir D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.