- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1536/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Dalia Vasarienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- A. M., K. P.
- Kategorijos
- 16.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Germonda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Germonda“ ieškinį atsakovams A. M. ir K. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Germonda“ pareikštu atsakovams A. M. ir K. P. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. P. 728 914,41 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo A. M. 320 932,66 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas K. P. UAB „Germonda“ vadovo pareigas ėjo nuo 2001 m. vasario 23 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos duomenų matyti, kad 2009 m. sausio 13 d. UAB „Germonda“ pardavė pirkėjui UAB „Via Balt“ žemės sklypą už 416 500,00 Lt. Taip pat įmonei UAB „Via Balt“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. buvo parduota transporto priemonių už 74 396,00 Lt. UAB „Via Balt“ pagal šiuos sandorius su UAB „Germonda“ atsiskaitė grynaisiais pinigais. Taigi laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. UAB „Germonda“ iš viso gavo 490 896,00 Lt grynųjų pinigų. Atsakovų pasirašytas 2009 m. gegužės 27 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad K. P. perdavė A. M. įmonės kasoje esančias lėšas – 99,59 Lt ir įmonės sąskaitoje esančias lėšas – 1,76 eurų. Kadangi K. P. pasibaigus jo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimams neperdavė naujam vadovui A. M. 490 896,00 Lt piniginių lėšų sumos, laikytina, kad nėra jokių duomenų, kada ir kokiu tikslu šios įmonės lėšos buvo panaudotos, o už jų dingimą yra atsakingas atsakovas K. P. . UAB „Germonda“ veikla buvo susijusi su automobilių perpardavimu, todėl laikytina, kad įmonės 2008 m. gruodžio 31 d. balanso eilutėje Nr. 33 „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“ apskaityti 415 542,00 Lt yra įmonės nupirkti automobiliai, skirti pardavimui. Įmonė 2009 m. sausio – balandžio mėnesiais pardavė automobilių už 74 396,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad įmonėje perpardavimui skirtų prekių buvo apskaityta už 415 542,00 Lt, atsakovui K. P. nustojus eiti vadovo pareigas likusias prekes už 341 146,00 Lt sumą 2009 m. gegužės mėnesį jis privalėjo perduoti atsakovui A. M. , tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties nėra jokių duomenų apie įmonėje apskaitytų prekių buvimo vietą ar jų realizavimą bei už tai gautas pinigines lėšas. Kadangi įmonėje apskaitytų prekių K. P. neperdavė naujam įmonės vadovui A. M. , dėl K. P. neteisėtų veiksmų ir galimo turto pasisavinimo įmonė patyrė žalą. 2009 m. sausio – gegužės mėnesiais UAB „Germonda“ sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ iš viso 100 221,93 Lt lizingo įmokų. 2009 m. kovo mėnesį įmonė sumokėjo 2 800,00 Lt UAB „Via Balt“ už transporto priemonių nuomą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad K. P. , 2009 m. gegužės 28 d. nustojęs eiti UAB „Germonda“ vadovo pareigas, būtų perdavęs naujajam vadovui A. M. 490 896,00 Lt grynųjų pinigų, gautų už 2009 m. sausio –balandžio mėnesiais parduotą įmonės turtą, taip pat nėra duomenų, kad būtų perduotos įmonės balanse apskaitytos prekės, skirtos perparduoti, už 341 146,00 Lt sumą. Todėl laikytina, kad dėl neteisėtų atsakovo K. P. veiksmų įmonė patyrė 728 914,41 Lt žalos.
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas A. M. UAB „Germonda“ vadovo pareigas ėjo nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2010 m. sausio 15 d. 2009 m. gegužės 27 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo aktu K. P. perdavė A. M. visus įmonės dokumentus ir 99,59 Lt bei 1,76 eurų UAB „Germonda“ piniginių lėšų (iš viso 105,66 Lt). Dėl šių lėšų panaudojimo jokių įrodymų bankroto administratoriui nepateikta. Įmonės 2008 m. gegužės 31 d. balanso eilutėje Nr. 37 „Pirkėjų įsiskolinimas“ apskaityta 81 379,00 Lt įmonės debitorių skola. Apie šių skolų sumokėjimą bankroto administratorius neturi jokių duomenų, bankroto administratorius neturi jokios galimybės skolų išieškoti, jeigu skolos iki šiol neapmokėtos, nes skolą pagrindžiantys dokumentai jam nėra perduoti, nėra žinomi ir įmonės skolininkai. Skolas pagrindžiantys dokumentai bankroto bylos iškėlimo dienai turėjo būti pas A. M. . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. M. neperdavė administratoriui įmonės dokumentų, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų įmonė prarado galimybę išsiieškoti iš skolininkų 81 379,00 Lt skolų, dėl ko patyrė tokio paties dydžio žalą. Minėto balanso eilutėje Nr. 34 „Išankstiniai apmokėjimai“ apskaityta 16 135,00 Lt suma, kurią BUAB „Germonda“ yra sumokėjusi kitiems asmenims. Administratorius neturi jokių duomenų apie tai, ar įmonei buvo suteiktos paslaugos arba gauta prekių už šią iš anksto apmokėtą sumą, taip pat neturi galimybės šios sumos išsiieškoti, nes jam neperduoti įmonės dokumentai. Kadangi už BUAB „Germonda“ dokumentų praradimą atsakingas A. M. , dėl jo kaltų neteisėtų veiksmų įmonė taip pat patyrė 16 135,00 Lt žalą. Balanso eilutėje Nr. 39 „Kitos gautinos sumos“ apskaityta 223 313,00 Lt suma, kuri galimai yra iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įmonei grąžintinas PVM mokestis. Tačiau įmonė prarado galimybę susigrąžinti iš valstybės šią sumą, nes jos išmokėjimui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai reikia pateikti papildomų įmonės dokumentų, kurių administratorius neturi, nes jų nėra perdavęs atsakovas A. M. . Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl neteisėtų A. M. veiksmų neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų įmonė prarado galimybę susigrąžinti sumokėtą PVM mokestį, dėl ko patyrė 223 313,00 Lt žalą. Apie įmonės išlaidas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo administratorius duomenų neturi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl neteisėtų ir kaltų atsakovo A. M. veiksmų neperduodant bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų BUAB „Germonda“ patyrė 320 932,66 Lt žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo BUAB „Germonda“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. M. ieškovui BUAB „Germonda“ 320 932,66 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 320 932,66 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. rugpjūčio 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo A. M. 7 226,81 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; ieškinį atsakovui K. P. atmetė.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo bei atsakovo K. P. paaiškinimus, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo atsakovas A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) sprendė, kad ieškinys, pareikštas A. M. , yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Teismas, spręsdamas reikalavimo, pareikšto atsakovui K. P. , pagrįstumo klausimą, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad jis gautus už parduotą turtą pinigus panaudojo įmonės skoloms fiziniams asmenims grąžinti, iš viso 729 000 Lt, sprendė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas K. P. UAB „Germonda“ padarė ieškovo nurodytą žalą, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Germonda“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo ieškinį atsakovui K. P. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo K. P. ieškovo naudai 728 914,41 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, CPK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti visus byloje esančius įrodymus, CPK 270 straipsnio reikalavimus, nes skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, neaišku kuo yra grindžiamos teismo išvados, neišsakyti argumentai, dėl kurių buvo atmesti apelianto pateikiami įrodymai.
2. Ieškinį atsakovo K. P. atžvilgiu teismas, pažeisdamas CPK 178 straipsnio nuostatas, nepagrįstai atmetė remdamasis vien tik atsakovo niekuo nepagrįstais ir neįrodytais paaiškinimais, prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais. Jeigu atsakovas jo nurodytiems fiziniams asmenims, kurie visi, tikėtina, yra giminaičiai, yra sumokėjęs UAB „Germonda“ skolas, tai šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus jis turėjo galimybę gauti iš minėtų asmenų. Kadangi tokių dokumentų byloje nėra, darytina išvada, kad mokėjimo faktas byloje neįrodytas, t. y. atsakovas neįrodė kokiu būdu panaudojo įmonės lėšas.
3. Byloje ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos, ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl privalo būti ginami ieškovo kreditorių interesai, o teismas tokio pobūdžio byloje privalo veikti aktyviai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. P. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes bei tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas.
Atsakovas A. M. atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti, teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir atmesdamas ieškovo ieškinį dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovo K. P. atžvilgiu, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl atsakovui K. P. pareikštų reikalavimų, pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti byloje įrodinėjamas aplinkybes bei pareigą įvertinti visus byloje esančius įrodymus, sprendimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas, grindžiamas tik nepagrįstais ir neįrodytais atsakovo paaiškinimais, prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliacinio skundo argumentais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, siekdamas formuoti vienodą ir nuoseklią teismų praktiką, yra ne kartą plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.).
Su tinkamai atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu byloje glaudžiai susijęs ir teismo pareigos pakankamai motyvuoti procesinį sprendimą tinkamas įgyvendinimas, nes, tik ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir jų viseto analizės pagrindu padarius išvadas dėl tam tikrų faktų egzistavimo ar neegzistavimo, galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Proceso teisės normos teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo (nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais (CPK 270 str. 4 d., 331 str. 4 d.). Nurodyti imperatyvieji įstatymo reikalavimai, keliami teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamajai daliai, reiškia, kad kiekvienoje byloje teismo procesiniai dokumentai turi būti priimami laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo įstatyme nustatytų reikalavimų. CPK 259 straipsnyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis teismo sprendimas priimamas, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str.). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, jog tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, tačiau kartu pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (A. A. v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997). Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyta galimybė teismo sprendimą panaikinti dėl proceso teisės normų pažeidimų tik tada, jeigu dėl konstatuoto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d., 346 str. 2 d. 1 p., 360 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė nurodytas įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, išanalizavo visus byloje esančius įrodymus (tiek tiesioginius, tiek netiesioginius), šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus ir būtent jų viseto pagrindu nustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei pakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad byloje yra priimtas apeliantui nepalankus sprendimas, nereiškia teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Aplinkybę, kad atsakovo K. P. vadovavimo ieškovui metu buvo paimtos paskolos iš fizinių asmenų patvirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos (t. 2, b. l. 84-91, 99-103). Fiziniai asmenys, kurie buvo suteikę ieškovui paskolas, ieškovo bankroto procese nėra kreditoriais, bankroto bylą nagrinėjantis teismas nėra patvirtinęs šių asmenų finansinius reikalavimus ieškovo atžvilgiu (t. 1, b. l. 130-133). Atsakovas viso proceso metu laikėsi vienodos pozicijos dėl skolų fiziniams asmenims apmokėjimo. Pažymėtina, kad tokias pačias aplinkybes dėl ieškovo skolų fiziniams asmenims apmokėjimo tiek atsakovas, tiek liudytoja byloje apklausta buvusi ieškovo buhalterė nurodė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, šiai atlikus ieškovo mokestinį tyrimą (t. 2, b. l. 65-78). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas, panaudodamas ieškovo pinigines lėšas, padengė ieškovo skolas fiziniams asmenims.
Liudytojos 2011 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje duoti parodymai, atsakovo paaiškinimai, baudžiamosios bylos Nr. 1-2507-311/2011 nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, dokumentų ir turto priėmimo – perdavimo aktai patvirtina, kad atsakovas K. P. , pardavus ieškovą atsakovui A. M. , perdavė šiam visus turimus įmonės dokumentus bei turtą (t. 1, b. l. 105-116, t. 2, b. l. 6-9, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2507-311/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, jog jokių kitų įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių), galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas apie reikalavimų atsakovui K. P. nepagrįstumą, apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nenurodė (CPK 178 str., 314 str.).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą.