Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. ieškinį atsakovei M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių santuokinio gyvenimo pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos – sutuoktiniai bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visada, tačiau vėliau viskas pradėjo keistis. Sutuoktiniai pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, o ilgainiui tarpusavio santykiai ir visiškai atšalo. Šiai dienai šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir bendro ūkio jie neveda ir netvarko. Bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priežastys: išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Sutuoktiniai gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nebesukelia jokių jausmų. Šiuo metu šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma, santuoka neteko prasmės, todėl yra bažnytinės santuokos apskaitos įrašas panaikintinas.

Ieškovo nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nes šiuo atveju abipusiai trūko lojalumo, abipusės pagarbos, sutarimo, supratimo, savitarpio pagalbos bei moralinės paramos, noro ieškoti kompromisų, o tai ir padarė bendrą šalių gyvenimą negalimu.

Ieškovas įvykdė privalomąją mediaciją.

Ieškovo nuomone, nėra jokios galimybės jam ir atsakovei vėl pradėti gyventi šeiminį gyvenimą. Ieškovas neketina santuokinio gyvenimo atkurti, kadangi tolesnis sutuoktinių gyvenimas santuokoje iš esmės prieštarautų ieškovo ir atsakovės teisėtiems interesams ir lūkesčiams, todėl darytina išvada, jog šalių santuoka iširusi negrįžtamai, atkurti ieškovo ir atsakovės šeimos jau nebeįmanoma. Ieškovas prašo nenustatyti termino šalims susitaikyti.

Panaikinus bažnytinės santuokos apskaitos įrašą, ieškovas prašo jam palikti prigimtinė pavardę „S.“, atsakovei nustatyti ikisantuokinę pavardę „M.“.

Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, visas abiejų sutuoktinių įgytas turtas iki santuokos sudarymo, dovanotas ar paveldėtas išlieka asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vardu jis buvo registruotas, todėl į dalintino turto balansą netrauktinas.

Santuokos metu ieškovas įgijo šią transporto priemonę lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 1 000 Eur).

Ieškovas patvirtina, jog jokio kito santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškovas ir atsakovė neturi.

Šalys neturi asmeninių prievolių kreditoriams. Turtinių prievolių kreditoriams šalys solidariai, kaip sutuoktiniai, taip pat neturi.

Ieškovas materialinio išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos sudarymo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) parapijoje ir apskaityta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šalys nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo turto, bendrų kreditorių neturi.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad apie vienerius metus šalys bendro ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko, susitaikymas neįmanomas. Santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, konfliktų. Dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Atsakove nekomunikuoja su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jam nežinoma faktinė atsakovės gyvenamoji vieta.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo teisme ieškovo paaiškinimus, spręstina, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo, šiuo metu šalys virš vienerių metų gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai nebendrauja apie vienerius metus. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, pažymėtina, jog nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, nėra svarbu, kurio iš sutuoktinių kaltės yra didesnė. Tokiu atveju santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su tuo sutiko tiek ieškovas, tiek atsakovė (prieštaravimų nepareiškė).

Pagal CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Šiuo atveju galimybės susitaikyti su atsakove nebėra ir santuokiniu ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas, nes nebeliko bendrų interesų, todėl terminas šalims susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl kaltės, teismas ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių santuoką (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) parapijoje ir apskaityta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovas teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jam S. turimą pavardę, atsakovei – iki santuokos buvusią „M.“ pavardę. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodytą prašymą palaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės nebuvo gautas atsiliepimas į ieškinį, ji raštu neišreiškė prašymo pakeisti pavardę, nutraukus santuoką, šalims paliekamos dabartinės pavardės: ieškovui – „S.“, o atsakovei – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.

Teikdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi santuokos metu įgytą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini), v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) .

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovas prašo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini), v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) , 1000 Eur vertės, priteisti atsakovei, neprašant jam kompensuoti pinigais ½ dalį šio turto, t.y leisti nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Teismas sutinka su ieškovo nurodyta teismų praktika, pagal kurią kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. 3 birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, 42 punktas, kt.), todėl tenkina šio ieškinio reikalavimą.

Dėl turto bei kreditorinio įsiskolinimo padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas nei bendrų kreditorinių įsiskolinimų.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendrų sutikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai tenkintinas visiškai, t.y. 100 procentų.

Ieškovas patyrė 110 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Duomenų apie kitas patirtas išlaidas ieškovas teismui nepateikė.

Vertintina, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos, priteistinos ieškovui, sudaro 50 proc. kiekvienai iš šalių, t.y. iš atsakovės priteistina 55 Eur (110 Eur x 50 proc.) žyminio mokesčio ieškovo naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 str., 93 str. 1 d. ).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,97 Eur.

Patenkinus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas nepritiesiamos, nes priteisiant iš šalių lygiomis dalimis (po 5,98 Eur) nesudaro 8 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) d. apskaitos akto įrašą, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp ieškovo V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. S. a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinus bažnytinės santuokos apskaitos įrašą, ieškovui V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinė pavardę „S.“, atsakovei M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) – „S.“ pavardę.

Priteisti atsakovei M. S. a.k. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovės M. S. a.k. (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio ieškovo V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.