Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės DBB „Šiaurės brokeris“ atstovams M. R. ir T. U.,

atsakovės akcinės bendrovės Gjensidige (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) atstovui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės DBB „Šiaurės brokeris“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Gjensidige (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“), trečiajam asmeniui A. K. dėl skolos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos atveju pelno siekimas ir bendrovės akcininkų pelno didinimas kaip bendrovės veiklos tikslas buvo įtvirtintas bendrovės įstatų 2.1 punkte, bendrovės įstatai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka buvo paviešinti, Susitarimo nenaudingumas bendrovei yra akivaizdus ir įrodytas ieškinyje pateikta bendrovės finansinių rodiklių analize, todėl šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymas nagrinėjant ginčą yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Teismui pateiktos komisinio atlyginimo ataskaitos yra galutinis dokumentas, kuris yra pasirašomas po to, kai draudimo kompanija - atsakovė - patvirtina draudimo pateiktas komisinio atlyginimo ataskaitas, prieš tai galimai pateikusi savo pakeitimus. Iš atsakovės pateiktų dokumentų nėra galimybės matyti komisinio atlyginimo ataskaitų derinimo proceso, todėl tikrąja šalių valia yra laikytinos 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo dėl 20% komisinio atlyginimo nuostatos. Aplinkybė, jog ant bankroto slenksčio atsidūrusi ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų dėl nepagrįstai neišmokėtos komisinio atlyginimo dalies niekaip nepaneigia susidariusio įsiskolinimo bei ieškovės teisės reikalauti jį sumokėti. Dėl ieškinio senaties nurodo, kad iki pat dubliko pateikimo dienos administratoriui nėra perduoti visi ieškovės dokumentai. Tuo tarpu bankroto byla ieškovei buvo iškelta tik 2014 m. spalio 6 d., todėl bet kokiu atveju trejų metų senaties terminas ieškiniui pareikšti dar nėra suėjęs.

Bendrovės finansinė būklė 2009 m. pabaigai buvo geresnė nei 2008 m. atitinkamam laikotarpiui, nors tuo metu tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje rinkoje buvo stebimas stiprus ekonomikos nuosmukis. Pardavimo pajamos 2009 m. lyginant su 2008 m. išaugo apie 25 %, o pelnas padidėjo beveik 4 kartus. Skirtingai, nei ieškinyje teigia ieškovės atstovas, bendrovė būdama nelanksti santykiuose su atsakovu, t. y., nekeisdama Bendradarbiavimo sutartyje nustatyto komisinio atlygio dydžio, 2008-10-13 Nr. VGD 106142 ir 2008-10-29 Nr. VGD 106150 draudimo polisų galėjo ir visiškai nesudaryti, t. y., galėjo klientų visiškai neapdrausti, dėl ko Bendrovė būtų pajamų visiškai negavusi. Todėl mano, kad būtent Bendrovės darbuotojų lankstumas ir tinkamas situacijos vertinimas leido Bendrovei uždirbti pakankamai lėšų ir veiklą vykdyti pelningai. Vadovavimo laikotarpiu, Bendrovės metinė finansinė atskaitomybė už 2008 metus buvo pateikta nustatyta tvarka ir laiku, o pareiga pateikti minėtą atskaitomybę už 2009 metus (vėliausiai iki 2010-06-01, kaip tai įtvirtinta Bendrovės įstatų 4.8 punkte bei nustatyta LR Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d.) perėjo naujai paskirtam Bendrovės direktoriui M. L.. Metinė finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui teikiama tik po to, kai ji patvirtinama aukščiausio Bendrovės valdymo organo - visuotinio akcininku susirinkimo. Neteisinga ieškovo prielaida, kad vengimas viešai skelbti bendrovės finansinius duomenis liudija prastą Bendrovės finansinę būklę. Bendrovės bankroto byloje pateiktas patvirtinti finansinis reikalavimas UAB „Renaldvika“ pateiktas remiantis 2011-01-02, 2011-02-02; 2011-03-01 ir 2011-04-06 išrašytomis sąskaitomis – faktūromis, galima daryti išvadą, kad bendrovė 2010-08-24 su kreditoriumi atsiskaitė avansu už laikotarpį iki 2010-12-31 ir skirtingai, nei teigia ieškovo atstovas, mokėti nustojo ne 2010-08-24 (paskutinė apmokėjimo data nereiškia nustojimo atsiskaitinėti, jei atsiskaitoma avansu), o tuomet, kai buvo pradelstas 2011-01-02 LGA Nr.0534 sąskaitos - faktūros apmokėjimo terminas — 2011-01-10. Nurodo, kad AB „Šiaulių energija“ skola susidarė už 2010-2011 m. šildymo sezoną, už 2009-2010 m. šildymo sezoną bendrovė su kreditoriumi buvo pilnai atsiskaičiusi. UAB „Omnitel“ skola už mobiliojo ryšio paslaugas - 504.69 Eur, UAB „Omnitel“ pateikus sąskaitas-faktūras, bendrovė pateikė tiekėjams pretenziją, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu Bendrovei yra teikiamos sąskaitos už paslaugas. Taigi, įsiskolinimai kreditoriams atsirado praėjus beveik metams po įgaliojimų atšaukimo, vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir dar faktiškai visus 2010 metus bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su tiekėjais. Nurodo, kad baigusi savo, kaip bendrovės direktorės įgaliojimus, visus bendrovės dokumentus aprašė ir perdavė tuo metu laikinajam bendrovės vadovui M. L., kuris juos ir privalėjo perduoti ieškovės administratoriui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovei UADBB „Šiaurės brokeris“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Turto valdymas“. Teismo nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 29 d. tarp ieškovės bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ ir atsakovės AB Gjensidige buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. B-330/2006 (toliau - Sutartis), pagal kurios 1.1 punktą atsakovė suteikė teisę ieškovei, kaip nepriklausomai draudimo tarpininkei, atsakovės vardu siūlyti sudaryti ir/ar sudaryti bei pasirašyti draudimo sutartis, priimti draudimo įmokas, tarpininkauti sudarant draudimo sutartis tarp kliento ir atsakovės. Atsakovė Sutarties 1.2 punktu įsipareigojo ieškovei mokėti Sutarties 1 priede nustatytą komisinį atlyginimą nuo draudimo įmokų (14-21 b. l., I t.). 2006 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 papildymo, kaip neatskiriama Sutarties dalis. Juo šalys susitarė, jog už verslinių gyvūnų draudimo sutarčių sudarymą ir tarpininkavimą yra didinamas mokėtinas komisinis atlyginimas ir nustatomas 20 procentų dydis (22 b. l., I t.). 2009 m. gegužės 21 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 22 dėl Sutarties (Susitarimas 2), kuriame nustatyta, jog už tarpininkavimą sudarant Draudimo sutartis VGD 106142, 106149 ir 106150 atsakovė moka ieškovei 15 procentų komisinį atlyginimą nuo gautų įmokų, taip Susitarime 1 nustatytą komisinį atlyginimą šioms konkrečioms sutartims sumažinant nuo 20 iki 15 procentų (23 b. l., I t.).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2008 m. spalio 13 d. tarp UAB „Žemaitijos žuvis“ ir AB Gjensidige, tarpininkaujant UADBB „Šiaurės brokeris“, sudaryta Verslinių gyvūnų draudimo sutartis Nr. VGD 106142 ir 2008 m. spalio 29 d. tarp UAB „Šilo Pavėžupis“ ir AB Gjensidige, tarpininkaujant UADBB „Šiaurės brokeris“, sudaryta Verslinių gyvūnų draudimo sutartis Nr. VGD 106150 (įsigaliojo 2008 m. spalio 16 d. ir 2008 m. spalio 28 d.).

Tarpininkės UADBB „Šiaurės brokeris“ sudaryta ataskaita už 2008 metų spalio – 2010 m. liepos mėnesius (b. l. 126, t. 3) patvirtina, kad ieškovas, sudarydamas ataskaitas dėl šių sutarčių, nurodė 15 procentų komisinį atlyginimą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad žodinio suderinimo ir minėtų ataskaitų pagrindu, draudikas AB Gjensidige tarpininkui UADBB „Šiaurės brokeris“ apmokėjo už šių sutarčių draudimą 15 procentų komisinį atlyginimą ieškinyje (5 lapas) nurodyta tvarka – už draudėjų įmokas nuo 2009.06.29 iki 2010.01.20 - 85.987,50 ir 172.327,56 (ieškovės nurodytos nepriemokos skirtumas 28.662 ir 57.442,44). Už nacionalinės mokėjimų agentūros įmokas 2009.10.13 – 2010.12.31 laikotarpiu sumokėjo 85.987,50 ir 172.327,51 (ieškovės nurodytos nepriemokos skirtumas 28.662,50 ir 57.442,49) (5 b. l., t.1). Viso ieškovei buvo sumokėta už tarpininkavimą 516 630,07 Lt (149 626,39 Eur).

Finansinės ataskaitos ir trečiojo asmens pateikti balanso duomenys rodo, kad bendrovės pardavimo pajamos sudarė 2008 m. – 1 038 838 Lt (300 868,28 Eur), 2007- 298 959 Lt (86 584,51 Eur), o 2009 m. – 1 299 703 Lt (376420,01 Eur); pelnas prieš apmokestinimą 2008 m. – 52 225 Lt (15 125,41 Eur), 2007 – 3944 Lt (1142,26 Eur), o 2009 m. – 214 432 Lt (62103,80 Eur) (b. l. 97,t. 3, 63-65, t. 4), nuosavas kapitalas ir turtas 2009 m. sudarė 487 540,00 Lt (141 201,34 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 135 132,00 Lt (39136,93 Eur). Bendrovės bankroto byloje yra pateikti patvirtinti finansiniai reikalavimai - UAB „Renaldvika“- 1 534.96 Eur , AB „Šiaulių energija“ - 648.07 Eur, UAB „Omnitel“ - 2010-04-01 skola buvo 504.69 Eur , o 2015-01-06 -2 694.50 Eur. Viso sumoje: 1 534,96 + 648,07 + 2 694,50 =4 877,53 Eur (b.l. 78-98,t.3).

Ieškovės atstovas 2015 m. balandžio 15 d. pateikė raštą dėl informacijos suteikimo (24-32 b. l., I t.). Atsakovė AB Gjensidige 2015-04-23 rašte dėl informacijos pateikimo (33-36 b. l., I t.) nurodė, kad komisinis atlyginimas buvo mokamas pagal suderintas abiejų šalių patvirtintas ataskaitas. Atlikus patikrinimą, nustatytos klaidos ir brokeriui neišmokėto komisinio atlyginimo suma sudaro 7766,76 Eur. Atsakovė AB Gjensidige 2015-05-18 sumokėjo ieškovei 7766,76 Eur (21 b. l., 4 t.).

Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad trečiasis asmuo A. K. buvo paskirta UADBB „Šiaurės brokeris“ direktore laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2010-02-28 (b.l. 42, t.1).

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl susitarimo 2 sąlygų atitikimo CK 1.80 ir 1.82 straipsniuose nurodytiems pagrindams

Ieškovė teigia, kad šalių 2009 m. gegužės 21 d. Susitarimas Nr. 22 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovas remiasi Kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

Teismo vertinimu, Susitarimas 2 neprieštarauja Sutarties 6.3.4 punktui, numatančiam, kad komisinis atlyginimas už draudimo sutarties sudarymą ar tarpininkavimą nustatomas sutarties sudarymo metu. Visoms tos pačios sutarties įmokoms skaičiuojamas komisinis atlyginimas, kuris buvo nustatytas sutarties sudarymo metu, nežiūrint į tai, kad dalinės įmokos gavimo metu galioja naujas sudarymo ar tarpininkavimo komisinis atlyginimas naujai sudaromoms draudimo sutartims. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės, argumentais teigia, kad Susitarimas 2 galioja, nes sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti bei nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams (LR CK 6.189 str. 2 d.). Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus ir pažymi, kad ginčijamam Susitarimui Nr. 22, pakeitusiam 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo Nr. 1 papildymą, netaikomos imperatyvių taisyklių nuostatos, bei CK 1.7 str. 2 d. bendrasis teisės principas. 2009 m. gegužės 21 d. Susitarime Nr. 22 šalys galėjo susitarti dėl komisinio atlyginimo dydžio mažinimo, jį taikant ir iki tol sudarytoms konkrečioms draudimo sutartims. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti aiškinamasi, ką šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, kokie buvo jų faktiniai veiksmai po sutarties sudarymo. Kasacinis teismas suformuluodamas sutarčių aiškinimo taisykles yra nurodęs, kad teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bylos įrodymai – trečiojo asmens A. K. paaiškinimai, pateikti susitarimai dėl komisinio atlyginimo pakeitimo 2007 – 2009 metų laikotarpiu (b.l.21-40, t.5) patvirtina, kad buvo nusistovėjusi šalių bendradarbiavimo praktika, kuria šalys derino, keitė, didino bei mažino komisinio atlygio dydžius priklausomai nuo daugelio sąlygų - draudimo sumos, komisinio atlygio dydžio ir kt. Ginčo santykiams taikytino CK 6.189 straipsnio 2 dalis leido šalims nustatyti sutarties taikymą iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams. Ši dispozityvi teisės norma reiškia, kad šalys galėjo susitarti dėl komisinio atlyginimo dydžio mažinimo iki Susitarimo Nr. 22 sudarymo sudarytoms konkrečioms draudimo sutartims. Taigi, ieškovės reikalavimas 2009 m. gegužės 21 d. Susitarimą Nr. 22 pripažinti niekinio CK 1.80 straipsnio pagrindu yra teisiškai nepagrįstas. Komisinis atlyginimas 15 (penkiolikos) procentų buvo tarpininko nurodomas per visą tarpininkavimo santykių tarp šalių egzistavimo laiką ir iš sutarties turinio akivaizdu, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams. Per visą sutarties vykdymo laikotarpį UADBB „Šiaurės brokeris“ nereiškė pretenzijų draudikui dėl mokamo komisinio atlyginimo dydžio. Pažymėtina, kad buvo periodiškai draudikui teikiamos ataskaitos 2008-2010 metų laikotarpiu, UADBB „Šiaurės brokeris“ nurodydavo tą patį, 15 (penkiolikos) procentų komisinį atlyginimą už tas pačias Draudimo sutartis, ginčų tarp šalių per bendradarbiavimo laikotarpį nebuvo. Kaip pagrįstai teigia atsakovas, šalių bendradarbiavimo praktika neginčytinai parodo šalių tikrąją valią ir ketinimus dėl sutarto 15 (penkiolikos) procentų komisinio atlyginimo. Teismas sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, jų veiksmai sutarčių vykdymo laikotarpiu nepaneigia to, kad šalys iki susitarimo Nr. 22 pasirašymo buvo sutarusios dėl 15 (penkiolikos) procentų komisinio atlyginimo už draudimo sutartis VGD 106142 ir 106150, vėliau raštiškai apiformino savo teisinius santykius dėl konkretaus komisinio atlyginimo dydžio ir šį susitarimą patvirtino.

Ieškovė 2009 m. gegužės 21 d. Susitarimą Nr. 22 ginčija ir CK 1.82 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalis numato, jog sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83–2.85 straipsniai). Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad ji pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi. Ieškovė į bylą pateikė draudimo rinkos apžvalgas, siekdama pagrįsti atsakovės dominuojančią padėtį sutartiniuose santykiuose su ieškove, tačiau aplinkybė, kad ginčijamo susitarimo sudarymo laikotarpiu atsakovė AB Gjensidige buvo įsitvirtinusi tarp penkių didžiausių draudimo bendrovių Lietuvoje savaime nereiškia jos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir jos nesąžiningumo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė po ginčijamo susitarimo sudarymo būtų teikusi pretenzijas dėl atsakovės naudojimosi dominuojančia padėtimi ir tuo pagrindu sumažinant komisinio atlyginimo dydį ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip tarpininkas, yra draudimo brokerių įmonė. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, draudimo brokeriai yra draudimo verslo profesionalai, kadangi jie pagal Lietuvos Respublikos draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus turi išlaikyti egzaminą iš draudimo veiklos, todėl teigti, jog tarpininkas yra laikomas silpnesniąja puse, nėra pagrindo.

Ieškovė nurodo, kad ginčijamas susitarimas prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, kadangi UADBB „Šiaurės brokeris“ įstatuose numatytas tikslas yra pelno siekimas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog įmonė ne visada sudaro jai palankiausius sandorius, jei jie nėra akivaizdžiai nenaudingi ir prieštaraujantys įmonės veiklos tikslams, nereiškia šių sandorių prieštaravimo įmonės veiklos tikslui siekti pelno, kadangi tik bendrovės įstatuose numatant, kad bendrovė gali sudaryti tik finansiškai naudingus sandorius, tokie sandoriai galėtų būti pripažinti prieštaraujantys bendrovės įstatams. CK 6.193 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Apklausta buvusi UADBB „Šiaurės brokeris“ akcininkė, liudytoja A. Z., (2016 m. vasario 25 d. teismo posėdyje) patvirtino, kad bendrovės valdyboje buvo svarstoma dėl komisinių atlyginimų dydžių keitimo, būdavo pritariama ir susitariama su draudimo bendrovėmis bendraujant ir telefonu ir vykdant susirašinėjimą. Nagrinėjamos bylos atveju 15 procentų komisinis atlyginimas tarpininko buvo nurodomas per visą tarpininkavimo santykių tarp šalių egzistavimo laiką. Iš nustatytos aplinkybės vertintina, kad 15 procentų komisinis atlyginimas atitiko abiejų šalių interesus.

Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3k-3-462/2012 nurodoma praktika, šiuo atveju ji netaikytina dėl iš esmės skirtingų sandorių sudarymo faktinių aplinkybių. Pagal LR CK 1.82 str. nuostatas, juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis atsižvelgiant į rinkos ekonomikos ypatumus ir sutarties laisvės principo įteisinimą, šią LR CK 1.82 str. normą būtina aiškinti ir taikyti siaurai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, Justitia, Vilnius 2001). Pažymėtina, kad sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl juridinio asmens nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, kuris ginčija sudaryto sandorio teisėtumą. Byloje neįrodyta, kad AB Gjensidige santykiuose su UADBB „Šiaurės brokeris“ veikė nesąžiningai, siekiant mažinti ieškovės akcininkų turtą.

Kaip nurodo ieškovė, bendrovės finansinė būklė galėjo būti prasta, prie ko galėjo prisidėti ir atsakovės veiksmai, aprašyti ieškinyje ir šią prielaidą pagrindžia bankroto byloje pateikti ir patvirtinti finansiniai reikalavimai, bendrovės 2008-ųjų metų pelno (nuostolio) ataskaita bei aiškinamasis raštas. Teismas pritaria trečiojo asmens argumentams, kad bendrovės 2009 m. metinės finansinės atskaitomybės duomenys, lyginant su 2008 m. duomenimis rodo, kad bendrovė 2009 metais dirbo pelningai, o jos pelnas, lyginant su 2008 m. išaugo apie 4 kartus, finansinė būklė 2009 m. laikotarpiui pasibaigus buvo ženkliai geresnė. Pardavimo pajamos išaugo nuo 2008 m. – 1 038 838 Lt (300 868,28 Eur), iki 2009 m. – 1 299 703 Lt (376 420,01 Eur), pelnas prieš apmokestinimą 2008 m. – 52 225 Lt (15 125,41 Eur), 2009 m. – 214 432 Lt (62 103,80 Eur). Sutiktina, kad bendrovė būdama nelanksti santykiuose su atsakovu, nekeisdama Bendradarbiavimo sutartyje nustatyto komisinio atlygio dydžio, 2008-10-13 Nr. VGD 106142 ir 2008-10-29 Nr. VGD 106150 draudimo polisų galėjo ir visiškai nesudaryti, t. y. galėjo klientų visiškai neapdrausti, dėl ko Bendrovė būtų pajamų visiškai negavusi. Būtent sutarčių derinimas leido bendrovei uždirbti pakankamai lėšų ir veiklą vykdyti pelningai. Bendrovės metinė finansinė atskaitomybė už 2009 metus nepateikimas iki 2010-06-01 nereiškia, kad per 2009 metus bendrovės veikla buvo nepelninga.

Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad UAB „Renaldvika“ kreditorinis reikalavimas pateiktas remiantis 2011-01-02, 2011-02-02; 2011-03-01 ir 2011-04-06 išrašytomis sąskaitomis - faktūromis (atitinkamai LGA Nr.0534, LGA Nr.0541, LGA Nr.0544 ir LGA Nr.0554). Kreditorius 2015-03-24 Prašyme dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą nurodo, jog paskutinės įplaukos už patalpų nuomą buvo gautos 2010-08-24. Prie kreditorinio reikalavimo pridėtos Patalpų ir kito kilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 2009/12/21 1 dalies 1.5 punkte numatytas sutarties nuomos terminas yra nuo 2010-01-01 iki 2011-04-01, taigi, Bendrovė 2010-08-24 su kreditoriumi atsiskaitė avansu už laikotarpį iki 2010-12-31, mokėti nustojo ne 2010-08-24, o tuomet, kai buvo pradelstas 2011-01-02 LGA Nr.0534 sąskaitos - faktūros apmokėjimo terminas — 2011-01-10. Už 2009-2010 m. šildymo sezoną Bendrovė su kreditoriumi buvo pilnai atsiskaičiusi, AB „Šiaulių energija“ skola susidarė už 2010-2011 m. šildymo sezoną. UAB „Omnitel“ skola 2015-01-06 - 2 694.50 Eur, skola už mobiliojo ryšio paslaugas - 504.69 Eur susidarė nuo 2009-10-01iki 2010-04-01(b. l. 92, t. 3).

Teismas sprendžia, kad skolos kreditoriams UAB „Renaldvika“- 1 534.96 Eur , AB „Šiaulių energija“ - 648.07 Eur, UAB „Omnitel“ nebuvo ženklios lyginant su bendrovės 2008-2009 metais gautomis pajamoms, ieškovė neįrodė, jog įsiskolinimai kreditoriams atsirado ir susiję su ginčijamo Susitarimo 2 pasirašymu. Iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad už sudarytas draudimo sutartis VGD 106142 ir 106150 ieškovei UADBB „Šiaurės brokeris“ buvo sumokėta už tarpininkavimą 516 630,07 Lt, (149626,39 Eur) susitarimas net ir dėl 15 procentų komisinio atlyginimo sumine išraiška buvo ženklus, pelningas, atitiko abiejų šalių interesus.

Teismas ieškovės argumentus dėl atsakovės padėties draudimo rinkoje vertina neesminiais ir nepaneigiančiais ginčijamo susitarimo Nr. 22 teisėtumo. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė, kuri yra draudimo verslo profesionalai, pagal Lietuvos Respublikos draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus turi turėti teisę draudimo veiklai, jie nėra laikomi silpnesniąja puse, nes draudikas ir tarpininkas nagrinėjamo ginčo kontekste yra laikomi lygiaverčiais partneriais, kuriems yra taikomi vienodi apdairumo ir konkrečios situacijos įvertinimo kriterijai.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Pažymėtina, kad CK 2.160 straipsnio 7 dalis numato, kad reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimo išieškojimu, taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė yra bankrutavusi įmonė. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos įmonės administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti visi įmonės dokumentai. Bankroto byla UADBB „Šiaurės brokeris“ iškelta 2014 m. spalio 6 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, ieškinio senatis nagrinėjamoje byloje nėra praleista.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 76,18 Eur kelionės išlaidų, o trečiasis asmuo A. K. – 50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys šias išlaidas, todėl jos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, priteistinos iš ieškovės bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“. Iš ieškovės bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ taip pat priteisiama 12,66 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pažymėtina, kad išlaidos turi būti padengtos iš bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ administravimo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad yra nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ ieškinio, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ (į. k. 300619087) atsakovės AB Gjensidige (į. k. 110057869) naudai 76,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ (į. k. 300619087) trečiojo asmens A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ (į. k. 300619087) 12,66 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti padengtos iš bankrutavusios UADBB „Šiaurės brokeris“ administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.