- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-783-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00283-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Artūras Driukas, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Šiaurės brokeris“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo – A. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUADBB „Šiaurės brokeris“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Turto valdymas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2009 m. gegužės 21 d. Susitarimą Nr. 22 dėl 2006 m. lapkričio 29 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 pakeitimo negaliojančiu; priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 49 875,44 Eur skolos, susidariusios neišmokėjus dalies teisėtai priklausančio komisinio atlyginimo, 6% dydžio palūkanų už 5 metų laikotarpį, t. y. 14 962,63 Eur už 1825 pradelstas atsiskaityti dienas, 6% dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi UADBB „Šiaurės brokeris“ iškelta bankroto byla. Administratorius nustatė, kad 2006 m. lapkričio 29 d. tarp ieškovės UADBB „Šiaurės brokeris“ ir atsakovės ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. B-330/2006, pagal kurią atsakovė suteikė teisę ieškovei, nepriklausomai draudimo tarpininkei, atsakovės vardu siūlyti sudaryti ir/ar sudaryti bei pasirašyti draudimo sutartis, priimti draudimo įmokas, tarpininkauti sudarant draudimo sutartis tarp kliento (draudėjo) ir atsakovės. 2006 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 papildymo, kuris ieškovei už verslinių gyvūnų draudimo sutarčių sudarymą ir tarpininkavimą padidino mokėtiną komisinį atlyginimą iki 20%. 2009 m. gegužės 21 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo pasirašytas susitarimas Nr. 22 dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. B-330/2006 papildymo, kuriuo 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimu nustatytas komisinis atlyginimas šioms konkrečioms sutartims buvo sumažintas nuo 20% iki 15%. Atsakovė neišmokėjo ieškovei dalies jai teisėtai priklausiusio komisinio atlyginimo pagal draudimo sutartis, kadangi mokėjo ieškovei 15% dydžio komisinį atlyginimą, nors privalėjo mokėti 20% dydžio komisinį atlyginimą. Tokiu būdu susidarė atsakovės 49 875,44 Eur įsiskolinimas ieškovei. Atsakovė, jausdama pasaulinės ekonominės krizės padarinius draudimo sektoriuje, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi sutartiniuose santykiuose su ieškove, inicijavo ieškovei ekonomiškai nenaudingo bei bendradarbiavimo sutarčiai prieštaraujančio 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo sudarymą, kurio ieškovė, įvertindama galimus ekonominius praradimus nutrūkus verslo santykiams su atsakove, negalėjo atsisakyti. Ginčijamas susitarimas prieštarauja Sutarties 6.3.4 punktui. Šalys draudimo sutarčių galiojimo viduryje negalėjo pakeisti iš anksto sulygto komisinio atlyginimo, kadangi tai galėjo būti padaryta atskirų draudimo sutarčių sudarymo metu, nustatant joms kitokį nei bendras tai draudimo rūšiai taikomas komisinis atlyginimas. Ieškovė nuo 2009-ųjų metų Juridinių asmenų registrui neteikė savo finansinės atskaitomybės. Vengimas viešai skelbti bendrovės finansinius duomenis liudija prastą bendrovės finansinę būklę, prie kurios, neatmestina, galėjo prisidėti ir minėti atsakovės veiksmai. Šią prielaidą pagrindžia ir bendrovės bankroto byloje pateikti ir patvirtinti finansiniai reikalavimai. Bendrovės 2008-ųjų metų pelno (nuostolio) ataskaita bei aiškinamasis raštas rodo, kad bendrovės pardavimo pajamos 2008 metais siekė 1 038 838,00 Lt (300 868,28 Eur), o 2007 metais 298 959,00 Lt (86 584,51 Eur), bendrovės pelnas 2008 ir 2007 metais buvo atitinkamai 52 225,00 Lt (15 125,41 Eur) ir 3 944,00 Lt (1 142,26 Eur). Visa atsakovo nesumokėto komisinio atlyginimo suma 49 875 ,44 Eur sudaro 57,60% bendrovės per visus 2008 metus bei 16,58% per 2008 metus gautų pajamų bei yra lygi 329,76% 2008 m. gauto ir net 4366,38% 2007 m. gauto bendrovės pelno. Įvertinant tai, jog bendrovės įstatų 2.1 punkte numatyti bendrovės veiklos tikslai yra pelno siekimas, bendrovės ir akcininkų turto didinimas, tai žinodamas atsakovas būdamas stipresniąja sutarties šalimi elgėsi nesąžiningai ne tik atsisakydamas išmokėti tarpininkui jam teisėtai priklausančią komisinio atlyginimo dalį, tačiau taip pat ir sudarydamas 2009 m. gegužės 22 d. susitarimą. Pažymėjo, jog bankroto byla ieškovei buvo iškelta tik 2014 m. spalio 6 d., todėl trejų metų senaties terminas ieškiniui pareikšti dar nėra suėjęs.Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad draudikas ir tarpininkas nagrinėjamo ginčo kontekste yra laikomi lygiaverčiais partneriais, kuriems yra taikomi vienodi apdairumo ir konkrečios situacijos įvertinimo kriterijai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad draudikas santykiuose su tarpininku veikė tikrai nesąžiningai ir savo tokiais veiksmais siekė mažinti tarpininko akcininkų turtą. CK 6.189 str. 2 d. leidžia šalims susitarti bei nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Ši teisės norma yra dispozityvi. Tarpininkas savo pateikiamose ataskaitose dėl komisinio atlyginimo suderinimo nei karto nenurodė 20 proc. komisinio atlyginimo, todėl tikėtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl mažesnio komisinio atlyginimo. Tokie tarpininko veiksmai dar kartą patvirtina, jog šalys susitarė dėl 15 proc. komisinio atlyginimo. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį CK 2.160 str. 7 d. pagrindu.Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime prašė ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ginčijamą susitarimą pasirašė vykdydama įmonės valdybos įpareigojimą. Pasirašius draudimo sutartį patys padaliniai tiesiogiai derino ataskaitas su atsakove, tikrino ir stebėjo uždirbtų pajamų įplaukimą į bendrovės sąskaitas, planavosi savo išlaidas. Bendrovės finansinė būklė 2009 m. pabaigai buvo geresnė nei 2008 m. atitinkamam laikotarpiui, nors tuo metu tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje rinkoje buvo stebimas stiprus ekonomikos nuosmukis. Pardavimo pajamos 2009 m. lyginant su 2008 m. išaugo apie 25 %, o pelnas padidėjo beveik 4 kartus. Skirtingai, nei ieškinyje teigia ieškovės atstovas, bendrovė būdama nelanksti santykiuose su atsakovu, t. y., nekeisdama sutartyje nustatyto komisinio atlyginimo dydžio, 2008-10-13 Nr. VGD 106142 ir 2008-10-29 Nr. VGD 106150 draudimo polisų galėjo ir visiškai nesudaryti, t. y., galėjo klientų visiškai neapdrausti, dėl ko ji būtų visiškai negavusi pajamų. Būtent bendrovės darbuotojų lankstumas ir tinkamas situacijos vertinimas leido jai uždirbti pakankamai lėšų ir veiklą vykdyti pelningai. Pareiga pateikti įmonės finansinę atskaitomybę už 2009 metus perėjo naujai paskirtam bendrovės direktoriui M. L.. Jam buvo atiduoti visi bendrovės dokumentai.