Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-16-1173/2025

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-02-27
Bylos Nr.: 1-16-1173/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29422-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis: D. Š.
Nukentėjusysis: R. M.

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-16-1173/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29422-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 4.1.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant L. G., R. P.,dalyvaujant prokurorui P. J., T. B.,kaltinamajam D. Š. ir jo gynėjui advokatui Ž. R.,nukentėjusiajam R. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. Š. 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į Biržų pilies rūmų, esančių (duomenys neskelbtini), teritoriją, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia penkis kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam R. M. taip R. M. padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą priekinėje krūtinės ląstos srityje, durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje ir dvi durtines – pjautines žaizdas kairėje šlaunyje, kas dėl kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos priekinėje krūtinės ląstos srityje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. D. Š. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad yra girdėjęs, jog yra toks J. T. ir R. M., kontaktų su jais nėra turėjęs. Įvykio metu nebuvo tikras, ar tai R. M., todėl uždavė klausimą ir pasitikslino. Iki įvykio J. T. ir R. M. nebuvo matęs, nebuvo sutikęs ar su jais bendravęs. 2023 m. pavasarį buvo atvejis, kai nakties metu, apie dvyliktą valandą, G. sulaukė skambučio. Skambutis buvo atmestas, bet buvo toliau skambinėta. Tada atsiliepė jis (D. Š.) ir pasakė, kad G. yra su juo, klausė, kokiu tikslu skambinama. Pasakė, kad skambina R.. R. minėjo, kad yra užsienyje, grįžęs susitiks su juo, pakalbės ir su juo bus susidorota. Po to su R. nebendravo iki šventės dienos. Įvykio dieną su G. buvo suplanavę permiegoti pas S. ir I. po šventės. Jis dalyvavo Biržų miesto šventėje, buvo atsiskyręs nuo G., S. ir I., susitikęs su kitais draugais. Prieš tai jie visi buvo nuėję į I. butą persirengti, nes rūbai buvo sušlapę. Jis užsidėjo žvejybinę liemenę, liemenėje turėjo mažą peiliuką, skirtą žvejybai. Kai grįžo, jam G. pasakė, kad ji buvo užpulta. G. pasakė, kad ją užpuolė, tempė už rankos ir visa tai žinojo I.. G. pasakojo, kad ji sutiko J. ir R. prie kiosko, kur parduoda alkoholinius gėrimus, kai ji buvo užpulta. Jam buvo neramu dėl pasakytų žodžių. Šventės metu jis atsiskyrė, ėjo nusipirkti sidro. Perėjus per tiltą, pamatė R. M. ir J. T.. Jis (D. Š.) paklausė, ar jis M.. Paklausė, kas vyksta ir gavo smūgį į veidą. Buvo ir R. draugas T.. Jam buvo baisu po tokių grasinimų, nes jie buvo dviese. Įvykio metu susistumdė, gavo ne vieną smūgį. Vyko tos grumtynės. Supranta, kad pasielgė neteisingai, bet taip buvo pasielgta, nes jautė pavojų sau, savo gyvybei, nežinojo kuo tai gali baigtis po tokių grasinimų. Negali pasakyti, kuriuo metu G. jam pasakė, kad R. prie jos lenda, praėjo daug laiko, buvo išgėręs, bet nebuvo toks apsvaigęs ar girtas, kad elgtųsi neadekvačiai. Tai buvo pasakyta dar šventės pradžioje, buvo šviesus metas, gal po ėjimo į butą, tiksliai neprisimena. Įvykio vakarą su R. M. nekontaktavo, su juo telefonu bendravo tik prieš keletą mėnesių iki įvykio. Tą vakarą telefonu su R. nebendravo. Nepamena, ar kitu telefonu yra kontaktavęs su R.. G. jam pasakė, kad ėjo su I., lygtai ir S. turėjo būti kartu, prie jos prisikabino R., jai kažką rašė. G. taip sakė žodžiu. Su R. M. susitiko atsitiktinai. Jis (D. Š.) ėjo iš šventės link palapinių nusipirkti sidro ir atsitiktinai susitiko ant tilto, nebuvo jokio susitarimo susitikti. Jis (D. Š.) paklausė, ar jis R. M., po to gavo smūgį į veidą nuo R.. Pripuolė ir jo draugas T.. Kaip kas vyko smulkiai nepasakys, jam buvo šoko būsena. Jį (D. Š.) puolė ir jis stengėsi gintis. Gavo smūgius kojomis ir rankomis. Buvo sužalotas, liko „mėlynės“. Gynėsi, nebuvo tikslo durti peiliu, norėjo juos (R. M. ir J. T.) atbaidyti nuo savęs, nes jie toliau puolė. Kiek pamena, T. buvo dūris, kai jis (J. T.) spyrė koja ir kai atliko smūgį. Peilis atsirado grumtynių eigoje. Peilį laikė savo žvejybinėje liemenėje. Peilis atsirado pas jį (D. Š.), nes jautė grėsmę savo gyvybei, grasino su juo susidoroti, gavo smūgių ir jį dviese puolė. Neatsimena, kokius veiksmus atliko su peiliu. Atsimena, kad juo mosikavo, kad atbaidyti, kad jie (R. M. ir J. T.) jo nebepultų. Kai mosikavo peiliu, kontakto nejautė, nebuvo minties sužeisti. Kontakto, kad liečiamas žmogus, nejautė. Sunkiai atsimena momentą, kaip viskas vyko. Įvykio metu kraujo nematė. Viskas įvyko ir jis (D. Š.) pasišalino. Pabėgo prie pilies, kažkur į griovį ėjo. Eidamas pamatė policiją ir ėjo link jų. Pareigūnai jį sulaikė griovyje. Pasimetė kur yra, buvo tamsu, lijo lietus, galvojo pereiti į kitą pusę, nežinojo pro kur jam bėgti, nes pats buvo šoke, pasimetęs. Pareikšto civilinio ieškinio suma mano neadekvati, per didelė. Dirba prie betonavimo darbų pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį dirbo užsienyje, tris metus pragyveno Danijoje. Su G. T. šiuo metu iš viso nebendrauja, iki įvykio gyveno kartu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas, vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

4. 2023 m. rugpjūčio 6 d. apklausoje D. Š. parodė, kad 2023-08-05 apie 20 val. jis savo automobiliu atvyko į Biržus, kur žinojo, kad vyks šventė, atvyko su drauge G. T.. Apie 22 val., buvo Pilies gatvėje, Biržuose kur vyko muzikiniai pasirodymai, draugė buvo nuėjusi kažkur su savo draugėmis, todėl buvo vienas. Jis buvo pavartojęs alkoholio ir ėjo per tiltelį nusipirkti sidro, tik praėjus tiltelį prie jo buvo du jaunuoliai, abu aukšto ūgio, kitų požymių neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Pro juos praeinant, tas jaunuolis, kuris buvo aukštesnis, sako jam „ateik čia“, jis paklausė „kas yra“, tuomet tas jaunuolis nieko nesakęs, priėjo prie jo (D. Š.) ir kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės skruostikaulį, jis dar užsimojo jaunuoliui suduoti atgal, tačiau pamatęs, kad link jo ateina antras jaunuolis, kuris viena ranka laikėsi už kojos, kurios nepamena ir supratęs, kad jie du, o jis (D. Š.) vienas, nubėgo į šoną. Jis bėgo, o ar tie jaunuoliai jį vijosi, jis nežino, aplinkui buvo ir daugiau žmonių. Po kelių minučių jis pamatė, kad policijos pareigūnai šviečia žibintuvėliu. Prie jo priėjo pareigūnai ir paklausė „kur peilis"“ ir sulaikė. Jis (D. Š.) jokio peilio ar kito žalojančio įrankio neturėjo, nei vieno smūgio nei vienam iš tų jaunuolių nesudavė. Galbūt jie buvo sužaloti iki jo, tai yra iki jų konflikto, nes jis jų tikrai nesužalojo, nors ant tų jaunuolių nematė jokio kraujo, bet galbūt nematė, nes buvo tamsu, į juos nelabai ir žiūrėjo. Tų jaunuolių jis nepažįsta (3 t., b. l. 41-42). Pagarsinus šiuos D. Š. parodymus, kaltinamasis parodė, kad tokius parodymus davė, nes nežinojo kas vyks, nesiplėtė, laukė, kol pasitars su gynėju. Mano, kad žmogiška, jog smulkių detalių gali ir neprisiminti.

5. 2023 m. rugpjūčio 7 d. apklausoje kaltinamasis D. Š. parodė, kad J. T. pažįsta iš matymo. Su juo nėra bendravęs jokiais būdais, tiesiog žino, kad jis toks yra. Jokių konfliktų, skolų reikalų nėra tarp jų buvę. R. M. taip pat pažįsta, su juo nėra bendravęs kažkokiomis bendromis temomis, neturėjo jokių bendrų interesų iki įvykio dienos. R. prieš keletą mėnesių jo draugei G. pradėjo skambinti naktimis, įkyriai. G. tai nebuvo priimtina toks R. elgesys. Yra atsiliepęs į R. skambutį G.. Tada jam R. piktinosi, kodėl jis atsiliepė, o ne G.. R. jam grasino, kad kai jis grįš į Lietuvą jam bus „pizda“, tokį grasinimą suprato, kad R. gali jį sumušti. Iš Danijos į Lietuvą grįžo liepos mėnesį su drauge G.. Nuo grįžimo iki šio šeštadienio t. y. 2023-08-05 vakaro nei R., nei jo aplinkos žmonės nei su juo, nei su G. nesusisiekė. 2023-08-05 apie 19 val. su drauge G. atvyko į Biržų miesto šventę. Šventėje dar susitiko su G. draugais – I. ir S.. Šventės metu, kadangi lijo, jie sugalvojo eiti persirengti į S. ir I. butą Biržuose. Jis ėjo su I., o G. su S.. Su I. ėjo pirmi, jiems iš paskos – G. ir S.. Einant prie TIPO baro juos su I. pasivijo G. su S. ir jam G. pasakė, kad matė R. šventėje, ir kad jis prie jos kibo. Sakė, kad R. jai rašo, skambina. Kai R. parašė G., kviesdamas susitikti ir jam G. parodė iš R. gautą žinutę, G. jau buvo atrašiusi R., kad šis atsikabintų nuo jos. Jis iš jos telefono atrašė R., kad galima susitikti. Rašė taip, kad R. galėjo ir nesuprasti, kad rašo ne G.. Parašė susitikimo vietą – prie bažnyčios. Norėjo tiesiog pasikalbėti su R., kodėl jis kabinėjasi prie jo draugės ir kad jis daugiau taip nebesielgtų. Visi nuėjo į S. ir I. butą ir persirengė. S., I. ir G. išėjo į šventę, o jis nuėjo laukti R. į sutartą vietą – Biržuose, prie bažnyčios, bet R. nesulaukė ir jis taip pat nuėjo pas I., S. ir G. į šventę pilies kieme. Juos sutikus, jam jie pasakė, kad prie G. vėl kabinėjosi R. M.. G. buvo nepatenkinta tokiu R. elgesiu. Matė, kad R. elgesys jo merginai G. sukėlė neigiamas emocijas. Jis būdamas šventėje, pilies kieme, sugalvojo nusipirkti sidro. Perspėjo I., S. ir G., kad eina nusipirkti sidro ir tuoj grįš. Vienas ėjo iš pilies kiemo, kur vyko koncertas, per tiltą link prekybos palapinių, kurios buvo prie įėjimo į pilies teritoriją. Jam einant per pilies tiltą, jau beveik perėjus tiltą, pamatė priekyje stovinčius R. ir J.. Jis dar iš karto jų nepažino, bet R. jį pažino, parodė į jį pirštu ir pasakė: „ateini čia“. Jis priėjo prie jų. Paklausė R., kas yra. R. nieko nesakęs, jam tik priėjus prie jo, ranka trenkė keletą kartų jam. R. buvo labai agresyviai nusiteikęs. R. jam smūgiavo ir rankomis ir kojomis, smūgių buvo daug, kur pataikė nepamena, bet tikrai pataikė į veidą vieną kartą rankos kumščiu. Nuo smūgio jam liko žymės ant veido, teismo medicinos ekspertams jas parodys. Medikai po įvykio jo neapžiūrėjo. Pirmas jį puolė R.. Iš karto po jo, jį puolė ir J.. J. jį puolė, o nenorėjo jų su R. išskirti. Jis, gindamasis nuo R. ir J. smūgių galėjo ir jiems suduoti, bet kur galėjo pataikyti ir ar pataikė, nežino. Jis pamatė, kad jie dviese jį gali stipriai sužaloti, ir iš liemenės, kurią buvo apsirengęs (juodos spalvos „Armani Exange“), šoninės kišenės, nepamena kurios, išsitraukė žvejybinį peiliuką ir jį laikydamas rankoje (yra dešiniarankis) gindamasis mosikavo juo, jei jam R. ir J. bandė suduoti smūgius, kad juos atbaidyti. Jis gynėsi tokiu būdu. J. galėjo koją sužaloti tada, kai jis jam spyrė koja ir jis tuo metu gindamasis galėjo jam pataikyti su rankoje laikytu peiliuku. Tada pamatė, kad J. atsitraukė, tuo metu galėjo jam padaryti kojos sužalojimą peiliu. R. toliau jį puolė, jis gynėsi švaistydamasis tuo peiliu. R. jam bandė sugriebti už drabužių kaklo krūtinės srityje, laikėsi artimo atstumo, nors jis bandė trauktis nuo jo, dėjo žingsnius atgal. Kuriuo metu galėjo R. sužaloti pilvą ar krūtinę, negali pasakyti, nes viskas vyko greitai, jo smūgių buvo daug, buvo daug artimo kontakto, o kontaktas buvo jo iniciatyva. Jis nedarė jokių puolamų veiksmų, nesmūgiavo rankoje laikomu peiliu, o tik gynėsi nuo R. ir J., nuo jų agresyvaus ir pavojingo puolimo tuo peiliuku mojuodamas. Peiliukas buvo medine rankena, apie 4-5 cm geležte, priekis nusmailintas, peilis užlenkiamas. Peiliukas skirtas žvejybai, jį turėjo su savimi, nes buvo apsirengęs žvejybinę liemenę, neturėjo jokio kito tikslo jį nešiotis. Peiliuką išsitraukė iš kišenės ir atlenkė tuo momentu, kai pavyko trumpam atsitraukti nuo R. ir J.. Kai R. su J. nuo jo atsitraukė, jis nematė, kad jie būtų sužaloti, nematė kraujo ant jų, jie irgi nieko nesakė. Jis iš karto po to, kai R. nustojo jį pulti, pradėjo bėgti iš pilies teritorijos. Bėgo, nes bijojo, kad jie jo nesivytų, arba jų draugai jo nepultų. Rankoje laikytą peiliuką bėgdamas išmetė. Tai padarė ne tyčia, tiesiog bėgdamas jį numetė. Bėgo kažkur pro pilies prieigas, nulipo į pilies apkasų griovį, ten pradėjo šviesti savo telefonu, nes buvo tamsu ir nieko nesimatė. Pamatė, kad pareigūnai jau link jo šviečia žibintais. Tada jis užlipo iš griovio ant pylimo krašto ir laukė policijos pareigūnų. Pareigūnai jį sulaikė. Kai vedė pro ant suoliuko sėdintį J., pareigūnas dar paklausė jo ar šitas – ar jis jį sužalojo, J. atsakė, kad nežino. Jis šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo šiek tiek apsvaigęs, bet nebuvo neadekvatus, viską prisimena ir gali visas įvykio aplinkybes papasakoti, jas pamena gerai. J. ir R. jam taip pat atrodė apsvaigę, nes jie elgėsi labai agresyviai, R. akys buvo labai juodos, lyg vyzdžiai išsiplėtę, jų judesiai taip pat nebuvo labai tvirti. Jam policijos pareigūnai nustatė girtumą, su girtumu sutiko. Buvo apsvaigęs tik nuo alkoholio. Apklausiamas šioje byloje pirmą kartą nepripažino, kad turėjo peilį ir galėjo padaryti durtines pjautines žaizdas, todėl kad bijojo būti apkaltintas tuo, ko nepadarė, be to pareigūnai nesigilino į priežastis ir įvykio aplinkybes bendraudami su juo, o tik reikalavo pateikti peilį. Šios apklausos metu duoda tikslius ir teisingus parodymus, pasakoja viską, kaip buvo. Jis J. ir R. sužalojo gindamasis nuo jų pavojingo jo sveikatai užpuolimo, jų sužaloti tikslo neturėjo. Konflikto metu buvo aplinkui daug žmonių, nes vyko šventė. Į konfliktą niekas nesikišo, nebandė jų išskirti. Jokių riksmų ar šūksnių iš aplinkinių žmonių negirdėjo (3 t., b. l. 49-53).

6. Teismo posėdžio metu pagarsinus 2023 m. rugpjūčio 7 d. apklausoje kaltinamojo D. Š. duotus parodymus, kaltinamasis parodė, kad tikslingiausi turėtų būti šie parodymai, nes viskas buvo neseniai vykę, o dabar po tiek laiko tiksliai negali papasakoti, be to, buvo išgėręs ir dabar būtų sudėtinga papasakoti viską, kas atspindėtų to vakaro įvykius. Su R. M. gal ir bendravo telefonu, tiksliai neatsimena. Nebuvo užfiksavęs pokalbio su R. M.. Kažkur gal ir buvo siųsta lokacija, bet su R. nesusitiko. Susitiko tik po to, spontaniškai. Jei apklausoje nurodė, kad įvykio dieną ėjo susitikti su R. M. tai taip ir buvo. Bėgdamas per griovį peiliuką išmetė. Buvo tamsu, lijo lietus, todėl nepasakys kur jį išmetė. Buvo šoke, pasimetęs. Nebuvo puolantysis. Nežino, kodėl nepabėgo. Pajuto, kad jam gali blogai baigtis, viskas įvyko spontaniškai. Nežino, ar R. ir J. turėjo kokių įrankių, daiktų, nežiūrėjo ką jie turi, nekreipė į tai dėmesio. Negaliu atsakyti, ar jie ką nors turėjo, akivaizdžiai kažko nematė. Nepasakys kokiu atstumu pamatė R. ir J., nemano, kad buvo didelis atstumas, nes išėjus iš pilies, prie pat įėjimo jie stovėjo atsirėmę į turėklus. Priėjęs matė abiejų asmenų veido bruožus. Kai vyko konfliktas, buvo tamsu ir nemano, kad kažkas galėtų matyti nuo toli. Jam priėjus, J. paėjo į šoną, po to pradėjo jį pulti. Nesuprato, kodėl jį puolė, nesuprato, dėl ko R. prieš porą mėnesių grasino. Neįsivaizduoja, kodėl įvykio metu jį puolė, gal dėl per daug pavartojo alkoholio, gal dėl G.. G. pasakojo, kad ji sutiko R. ir J. prie kiosko, kur parduoda alkoholinius gėrimus, kai ji buvo užpulta. Turbūt sakė, kad pasikalbės su jais (R. ir J.). Normalu, kad turėtų pasikalbėt, jei draugę kas užpuola ir paklausti, kodėl taip vyksta, Nesikreipė į policijos pareigūnus dėl to, kad R. jam grasino.

7. Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. Š. iki įvykio nepažinojo, su juo nėra bendravęs. D. Š. pavardė girdėta, bet jo nėra matęs. Iki įvykio santykiai su G. T. buvo geri, bendravo. Iš pradžių buvo daugiau nei draugai, palaikė artimus santykius, bet jis išvažiavo į užsienį. Tai buvo prie 1,5 metų. Su G. bendravo pirmus pusę metų, kai buvo išvažiavęs, kelis kartus susiskambino, bet artimai nebendravo. Įvykio dieną buvo Biržų miesto šventėje kartu su J. T., Ž. V., A. G., B. Š.. Šventės metu pamatė einančią G. T. ir sustojo pasisveikinti. Ji parodė jam vidurinį pirštą. Nesuprato, kodėl ji taip padarė, todėl parašė jai žinutę ir paklausė, kodėl ji taip elgiasi. Tada G. jam atrašė, pasiuntė jį. Po to G. jam parašė, kad galime susitikti, parašė, jog baigs gerti ir susitiksime. Po kelių minučių pamatė G., priėjo, palietė jos ranką, ji buvo nusisukusi, paklausė, kada susitiksim. G. pradėjo sakyti, kad susitiksim po pusės valandos. Ji kalbėjo pakeltu tonu, jos draugė jungėsi į pokalbį. Numojo ranka ir nuėjo. Vėl buvo kartu su J.. Praėjo pusvalandis po to susitikimo. Gavo nurodą su lokacija kur susitikti. Paspaudus nuorodą, pamatė, kad tai ne pilis, vieta kažkur labiau šone, ne aikštelė, o pieva ar kažkoks miškelis. Nusprendė neiti, pagal tą nuorodą, nes pamatė, kad kažkokia nesąmoninga lokacija. Antras susitikimas su G. įvyko toje pačioje vietoje, kur buvo prekybos vietos. G. buvo su drauge ir lygtai dar su vienu asmeniu, bet negali pasakyti, ar tas asmuo buvo kartu, ar žmogus iš šono stebėjo. D. Š. tą vakarą su G. nematė. Nuoroda buvo atsiųsta po antro susitikimo. Po nuorodos gavimo, ėjo pas draugus į pačią pilį, į koncerto vietą. Kalbėjosi su J.. Visas dėmesys buvo nukreiptas į J.. Vienu momentu išgirdo klausiant, ar esu R. M.. Atsakė, kad taip ir tada iš kart sekė smūgis, pajuto smūgį. Atrodo, kad šonu smūgis buvo, smūgis atliktas ranka, kliuvo tarp pilvo ir krūtinės. Liko nesupratęs. Tada J. tą asmenį traukė nuo jo (R. M.) į šoną. Matė, kad J. jį buvo patraukęs. Labai greitai jis vėl atsidūrė prieš jį, smūgiai krypo į kojas, suduoti smūgiai rankomis į kojas, į šlaunis ir vienu momentu pamatė, kad jam iš šlaunų kraujas bėga. Atsitraukė ir pamatė, kad to asmens rankoje peilis, sublizgėjo daiktas, tai pasirodė, kad peilis, matėsi metalas. Sušuko J., kad bėgtų. Pats pasuko link draugų, link pilies. Prie tilto pradžios jį pasitiko žmonės, paklausė, ar viskas gerai. Pasakė, kad nežino, pakėlė savo maikutę, kuri buvo kruvina. Suprato, kad ten galėjo būti pirmas smūgis. Viskas įvyko prieš pat tiltą. Visas veiksmas truko minutę ar dvi. Jis (R. M.) bandė gintis. Pajuto smūgį, pamatė, kad kraujas bėga ir iš karto atšoko. Po to, pasikėlęs maikutę, pamatė kraują. Pirmiausiai ant kojos pamatė kraują. Nepamena, ar pats sudavė smūgius, gal gindamasis ir sudavė. Įvykio metu buvo neblaivus, bet įvykio aplinkybes pamena, nebuvau labai girtas. Tiek iš jo (R. M.) pusės, tiek iš J. pusės jokių veiksmų nebuvo. Mano, kad buvo užpultas dėl G., bet motyvų negali pasakyti. Žmonių srautas buvo, tikriausiai kažkas matė įvykį, jie ėjo su visu srautu, buvo žmonių ir prieš juos, ir už jų, visi ėjo per tiltą. Į krūtinę jautė vieną smūgį. Kuriuo metu galėjo būti suduotas antras smūgis neįsivaizduoja. Buvo prieblanda, vakaras, nepamena, ar buvo apšviesta. Pirmą kartą jį apklausė iš karto, kai išvežė iš reanimacijos palatos Panevėžio ligoninėje, buvo vartojęs stiprius vaistus, neišsimiegojęs, tada jam buvo sunku apibūdinti įvykį savais žodžiais, jokių muštynių nebuvo.

8. Dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis R. M. parodė, kad palaiko byloje pareikšta civilinį ieškinį. Neturtinę žalą vertina 30 000 Eur. Pats įvykis jį išmušė iš vėžių. Turėjo planų, jei ne šis į vykis, Olandijoje jau būtų būstą įsigijęs. Patyrė skausmus, teko gyventi pas tėvus, pablogėjo santykiai su šeima. Negali eiti į didesnius susibūrimus, nes nejauku. Kankino nemiga. Po įvykio ligoninėje gulėjo apie 2 savaites. Po to kas 2-3 savaites lankėsi pas šeimos gydytoją. Po išėjimo iš ligoninės jautė skausmus, dar ir dabar būna skausmai. Nieko negalėjo daryti, tik greičiau pasijudinus, pajusdavo skausmą. Negalėjo dirbti fizinio darbo. Turėjo nedarbingumą. Vartojo maisto papildus atstatyti organizmui. Prašo priteisti turtinę žalą 31 518,04 Eur. Gyveno Olandijoje, pasirašė kontraktą, kad pradės dirbti nuo rugpjūčio vidurio. Prieš išvažiuodamas iš Olandijos, pakeitė darbą, išvažiavo atostogų, prieš tai pasirašė kontraktą su kita darboviete liepos 21 d, dirbti turėjo pradėti nuo rugpjūčio 14 d. Grįžo į Lietuvą atostogų. Kontrakte buvo numatytas atlyginimas nuo rugpjūčio 14 d. 3 000 Eur prieš mokesčius. Buvo sudaryta terminuota darbo sutartis 12 mėnesių, po terminuotos sutarties, sekanti sutartis būtų neterminuota. Šiuo metu jau būtų pasirašęs neterminuotą sutartį ir būtų galėjęs gauti paskolą būstui. Negautos pajamos apskaičiuotos, nuo 3 000 Eur atmetus mokesčius, gautųsi apie 2 500 Eur, ir gautą sumą padaugino iš 12 mėnesių. Visą kontrakto laiką – 1 metus būtų dirbęs. Po sužalojimo negalėjo dirbti. Būtų tekę dirbti fizinį darbą, tvarkyti elektros instaliaciją, sugedus skalbimo mašinai, būtų tekę pristatyti naują. Įvykis įvyko rugpjūčio 5 d., po jo paskambino darbdaviui ir pranešė apie susidariusią situaciją, nurodė, kad negalės atvykti gana ilgai. Darbdavys sutartį nutraukė. Lietuvoje užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, išmokų negavo. Nyderlanduose, išėjęs iš darbo, gavo 2000 Eur, kai keiti darbovietę, ten išmoka kaip išeitinę išmoką. Jei nebėra darbo, tai sumoka. Per tuos 12 mėn. išmokų, pajamų negavo. Įvykio metu buvo sugadinta maikutė, prašo už ją 50 Eur, megztinis 70 Eur, bridžai 70 Eur. Rūbai sugadinti, nebenaudojami. Buvo įsigyti baltymai „Nutridrink“, pleistrai už 6,73 Eur, medikamentai už 31,26 Eur. Kuro išlaidos patirtos jo lankymui – 50 Eur. Jį lankė mama, sesuo, sesės draugas, dukterėčia. Namiškiai jo priežiūrai 1200 Eur išleido, šią sumą prašo priteisti. Kvitų nėra išsaugojęs.

9. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2023-08-05 dienos metu, tiksliai laiko pasakyti negali, jis su draugu J. T. atvažiavo į Biržų miesto šventę. Kartu su juo buvo dar Ž. V., B. Š.. Šventėje einat kur vyko prekyba, pamatė draugę G., kurios pavardės nežino. Jis su ja pasisveikino, o ji jam parodė vidurinį pirštą. Jis tada jai parašė žinutę, klausė kas yra, kodėl ji taip elgiasi, ji parašė jam (necenzūrinis žodis), jis paklausė, kodėl ji taip elgiasi, taip pat pasiūlė jai susitikti ir pakalbėti, kad ją gali išklausyti. Tada ji atrašė, kad galės susitikti. Tačiau jie nesusitiko daugiau Biržų miesto šventėje. G. matė su kažkokią drauge, vyresnio amžiaus, kurios nepažįsta. Taip pat nežino, su kuo ji draugauja, šventėje jos su vaikinu nematė. Kartu tuo metu su liudytoju buvo jo draugas J. T.. Jiems vaikštant kartu su J., po kokių dviejų valandų (galimai), jau buvo sutemę, einant per tiltą link Biržų pilies teritorijos, prie tilto pradžios įvyko muštynės, bet nežino nei su kuo, nei iš kurios pusės. Jis tik rankomis gynėsi, net nespėjo sureaguoti, kaip buvo sužalotas, ir net nežino su kuo buvo sužalotas. Buvo labai girtas, todėl visų detalių neatsimena. Jis neatsimena, kokio ūgio buvo vaikinas, pats yra 2 m ūgio, todėl nemano, kad už jį galėjo būti aukštesnis vaikinas. G. yra jo pažįstama, su kuria yra bendravęs keletą kartų, tačiau nieko rimto su ja nėra buvę. Jis su ja paskutinį kartą bendravo prieš pusantrų metų. Jis nežino, kas jį užpuolė, negali pasakyti nei vardo nei pavardės. Kaip atrodė vyras, kuris jį sužalojo nežino. Negali pasakyti, kaip buvo apsirengęs tas vyras, kuris jį sužalojo. Šiuo metu pareiškimo nerašys. Jam padaryti sužalojimai penkiose vietose, ant dešinės kojos ir kairės kojos po dvi durtines žaizdas, ir durtinė žaizda dešinėje pusėje krūtinės srityje. Apie šį įvykį daugiau papasakoti gali J. T., nes jis buvo kartu jų užpuolimo metu. Apklausiamas papildomai 2023-12-15 R. M. parodė, kad Biržų šventės metu jie su J. T. ėjo nuo prekyviečių į Biržų pilies teritoriją per Biržų tiltą. Ėjo dviese kalbėjosi, savo dėmesį buvo sukoncentravęs į J., todėl nelabai stebėjo aplinką. Priėjus tilto pradžią, netikėtai išgirdo kaip kažkas klausia „ar tu R. M.?“. Asmuo klausė kaip pasitikslindamas. Jam tai buvo netikėta, atsakė negalvodamas "Jo" ar kažkaip panašiai. Balsas buvo vyro. Jis buvo vienas. Tada staiga tas asmuo atsidūrė priešais jį ir liudytojas pajuto smūgį, tokį labiau šoninį kabliu ranka į krūtinės dešinę pusę. Nepajuto nei skausmo, nepagalvojo, kad gali būti sužalotas. Jis pats prieš jį užpuolant jokio veiksmo to asmens atžvilgiu neatliko. Tada pamatė, kad J. tą asmenį bando patraukti į šoną. Kai J. atitraukė nuo liudytojo tą asmenį, tas asmuo vėl prie liudytojo kažkaip pripuolė ir rankomis sudavė keletą smūgių rankomis jam pataikydamas į kojas, į šlaunis. Jis bandė nuo jo gintis rankomis, ar sudavė kokius nors smūgius tam asmeniui gindamasis, negali pasakyti, neprisimena. Jei ir sudavė, tai gindamasis nuo jo, stengdamasis atremti jo puolimą. Tada pastebėjo, kad jam yra sužalotos abiejų kojų šlaunys, ten kur sudavė jam tas jaunuolis puldamas, kad jam iš kojose padarytų žaizdų bėga kraujas. Tuo metu jį užpuolusio asmens rankoje dešinėje pamatė kažkokį daiktą, panašų į peilį ir suprato, kad tuo peiliu yra sužalotas. Sušuko J., kad bėgtų, pats metėsi eiti tiltu link pilies teritorijos, nes žinojo, kad ten yra jo draugai, su kuriais atvyko. Kur tas asmuo dingo, kuris jį užpuolė, nebematė. Tada jam kilo mintis, kad tas pirmas smūgis, kurį jam sudavė jaunuolis į krūtinę irgi galėjo būti suduotas peiliu ir pasikėlęs savo vilkėtą maikutę, kuri irgi buvo pradurta, pamatė, kad būtent toje vietoje, kurioje jam tas asmuo sudavė ranka pirmą smūgį, yra durtinė žaizda, pamatė skylę krūtinėje ir bėgantį kraują. Jam aplink buvę žmonės pagelbėjo. Jis nematė, kad J. būtų sužalotas grumtynių metu. Pirmos apklausos metu jis sakė, kad buvo muštynės, bet jų nebuvo, nes jis pats netikėtai buvo užpultas ir gynėsi nuo užpuoliko. Tuo metu, kai asmuo jį puolė, nepamena, ar jis dar ką nors sakė, aiškino. Jis jam nieko nesakė, J. irgi nepamena, ar ką kalbėjo su tuo asmeniu. Liudytojas pats užpuolimo metu neturėjo rankoje jokių įrankių, ginklų, kuriais galėjo kelti grėsmę, ar sužaloti ką nors. Jis užpuolimo metu buvo neblaivus, todėl dalies įvykių negali tiksliai atpasakoti, be to buvo didelis stresas, be to, užpultas buvo netikėtai. Jį užpuolusio asmens jokių požymių nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negalėtų. Tik kad tai buvo vyras ir ne aukštesnis už jį, jo ūgis, kaip minėjo pirmos apklausos metu, yra 2 metrai. Be to, užpuolimo metu jau buvo pakankamai tamsu. Parodo, kad G. T. jis pažįsta. Su kuo ji palaiko santykius, nežino ir nesidomi. Biržų miesto šventės metu 2023-08-05 jis G. sutiko netikėtai, su ja nesitarė iš anksto susitikti. Kai pirmą kartą sutiko G., jai pamojo, sušuko „Labas G.“, tuo metu jis valgė prekybos vietoje. G. buvo su drauge, ar kas nors dar su ja buvo nepamena. G. į jo pasisveikinimą sureagavo keistai - parodė vidurinį pirštą, tą ženklą liudytojas suprato kaip įžeidžiamą. Todėl G. iš karto po to ir parašė, norėdamas sužinoti, kodėl ji taip elgiasi. G. jam atrašė jam (necenzūrinis žodis), jis jai vėl parašė, kodėl ji taip elgiasi, pasiūlė jai susitikti ir pakalbėti, kad ją gali išklausyti. Tada ji atrašė, kad galėsim susitikti. Šventės metu dar rašėsi, kai gavo G. žinutę, kad ji baigia gerti „bonką“, ją pamatė prie prekyvietės, prie pilies. Ji buvo su ta pačia drauge. Ar dar kas nors kartu su ja buvo, nepamena. Jis pats lyg ir su J. buvo tuo metu. Jis priėjo prie G. ir uždėjo savo ranką jai ant jos rankos, kad atkreipti jos dėmesį ir paklausė, kada susitiksim. G. į jį atsisuko ir pasakė šiek tiek pakeltu balso tonu, kad tuoj, kad gi jam rašė, kad už pusvalandžio. Bet Ga. nepasakė jokių pastabų, nepriekaištavo, kad prilietė jai ranką. Ji jam labiau atrodė nustebusi, gal nesitikėjo jį sutikti. Iš jos atsakymo suprato, kad ji susitikimui neprieštarauja. Jam ji neatrodė apsvaigusi nuo alkoholio. Jis su G. norėjo susitikti, kad pakalbėti, kodėl ji taip elgėsi jį pamačiusi, siūlė ją išklausyti. G. jam po to dar siuntė nuorodą susitikimo vietos. Jam tą nuorodą atidarė, bet nesuprato gerai, kokia tai vieta, todėl paprašė, kad ji jam atsiųstų adresą, bet ji nebe atsiuntė. Nusprendė, kad nebe lakstys jai iš paskos ir švęsti. Šį susirašinėjimą pateikė policijai telefone. Jis peržiūrėjęs susirašinėjimą, nekilo minčių kad gali rašyti ne tik G. jam, bet kai jam G. rašė, kad „geriu bonką“, o po minutės ją pamato šventėje, tai nustebino, kaip taip gali būti, kad ji rašo, kad geria „bonką“, o pati vaikšto šventėje. Bet kad kiltų įtarimas susirašinėjant, kad rašo ne G., nekilo. Jis D. Š. nepažįsta, nėra jis jam girdėtas. Iki įvykio jam nebuvo žinoma ar jį ir G. sieja kokie nors ryšiai. Po įvykio dėliojosi mintis, kodėl buvo užpultas šventės metu su niekuo nekonfliktavo net minimaliai. Pats nėra su niekuo susipykęs neturi neišspręstų ginčų. Nėra gavęs jokių užuominų, grasinimų, susijusių G. ar kitais asmenimis iki įvykio. Kai jam žinoma daugiau aplinkybių to vakaro, mano, kad j o bendravimas su G. tą vakarą, 2023-08-05, galėjo būti susijęs su jo užpuolimu, savo manymo pagrįsti faktais negali, tai tiesiog numanymas. Jis pats po įvykio nei su G., nei su kitais jos aplinkos žmonėmis nebendravo. Jį užpuolęs asmuo niekaip su juo nesusisiekė po įvykio. Jis pats yra nekonfliktiškas, sugeba kontroliuoti ir valdyti savo emocijas. Jis po sužalojimo buvo gydymas ligoninėje Panevėžyje, turėjo nedarbingumą. Parodo, kad jis buvo užpultas jam nepažįstamo vyro dėl jam nežinomo motyvo. Jis pats jokių veiksmų neatliko, kad išprovokuoti užpuoliko elgesį. Užpuoliko tikslas buvo būtent jį užpulti, nes jis ir klausė ar jis R. M.. Jį užpuolė ir pirmą smūgį jam sudavė tas asmuo. Kiek iš viso jį užpuolęs asmuo jam sudavė smūgių, negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, buvo didelis stresas, be to įvykio metu buvo neblaivus, bet nebuvo visai girtas, todėl prisimena ne visas aplinkybes, kurias papasakojo. Tas aplinkybes, apie kurias parodė jis prisimena gerai ir yra tikras savo parodymais (1 t., b. l. 30-35, 36-38, 42-43, 44-50).

10. Liudytojas J. T. parodė, kad įvykio dieną buvo Biržų miesto šventėje kartu su R. M., B. Š., A. G., Ž. V.. Su draugais linksmai leido laiką. Užpuolimas prasidėjo apie dešimtą valandą. Ant tilto sutiko neatpažintą asmenį, kuris juos užpuolė. Jis ir R. ėjo per tiltą, kai į juos atbėgo asmuo, klausė, ar tai R. M. ir tada buvo atliktas smūgis. Buvo suduota R., buvo tamsu ir nematė kuo buvo suduotas smūgis, tiesiog puolė ant R., tiksliai negali pasakyti kur buvo smūgis, trenkė ranka. Jie (J. T. ir R. M.) buvo su vienu lietpalčiu, nes lijo lietus. Jis (J. T.) išsinėrė ir bandė atitraukti asmenį. Tada asmuo puolė jį, po to asmuo vėl šoko ant R.. Jam (J. T.) asmuo trenkė į koją, bandė trauktis, pajuto, kad dūrė į koją ir pamatė kraują. Nematė kuo jam trenkė. Tas vienas smūgis ir buvo dūris. Nematė, kuo tas dūris padarytas, tik pajuto skausmą, pagalvojo, kad trenkė kumščiu. Nepastebėjo ką tuo metu darė R., jis buvo šalia. Po to asmuo vėl puolė ant R.. Vyko grumtynės. R. gynėsi, o tas asmuo puolė. Rankomis puolė. Buvo tamsu, ant tilto buvo žmonių srautas. Traukė tą asmenį nuo R., kai nutraukė, tada asmuo puolė ant jo. Po to jis (J. T.) nubėgo į šventę ieškoti savo draugų, o R. liko stovėti ant tilto. Jis pirmas nubėgo ir nebematė kas ten vyko. Suprato, kad viskas vyko dėl merginos G., kurią buvo susitikę šventėje. Matė, kaip R.M. pasisveikino su G., pasakė „labas“. Jo žiniomis kito bendravimo nebuvo, bent nematė. Iš R. pusės bendravimas buvo normalus, iš jos – ne, G. parodė vidurinį pirštą, tai nemandagus gestas, nepagarba. R. nedavė preteksto tokiam elgesiui. G. asmeniškai nepažįsta, žino tik iš matymo. D. Š. nepažįsta. Jį žinojo tik iš matymo. G. buvo su kažkokia moterimi. Su ja D. Š. nebuvo. Šventės metu D. Š. nematė. Nežino, ar R. M. tą vakarą planavo susitikti su G.. Aplinkui užpuolimo metu buvo žmonių, nes ten buvo pagrindinis įėjimas. Buvo kviesta pagalba. Prie R. buvo priėję žmonės ir jam padėjo. Įvykio metu buvo neblaivus, patį įvykį atsimena gerai. R. M. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę tokį asmens elgesį. Įvykio metu pats buvo sužalotas į kairę koją. Pretenzijų tyrimo metu nereiškė ir nereiškia, nes studijuoja ir neturi laiko važinėti į Biržus. Įvykio metu nei jis, nei R. jokių daiktų neturėjo.

11. Liudytoja G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. Š. nėra jos artimas giminaitis ar šeimos narys, jokių ryšių su juo nebepalaiko. Prieš tai metus laiko R. ją persekiojo, anksčiau jie buvo draugai. Su R. pykosi jau anksčiau. Jis daug kartų buvo ją įskaudinęs, žeminęs, rašydavo grasinančias žinutes, bet tų žinučių ji neišsaugojo. Nustojo bendrauti su R., nes jis būdavo agresyvus, pastoviai įžeidinėdavo ją. Neatsimena, ar tą vakarą R. rodė vidurinį pirštą, bet supykusi kažkokį gestą parodė, nes negražiai ją pavadino. Nedaug prisimena iš įvykio vakaro. Pamena, kad buvo šventėje su drauge I. ir S.. Įvykio vakarą R. jai parašė žinutę. Neatsimena tiksliai žinučių turinio, jis rašė, kad norėjo su ja susitikti. Ji parašė R., kad nueitų prie bažnyčios ir jos lauktų. Ji nusiuntė R. susitikimo nuorodą. Daugiau nieko R. neberašė. Ėjo nusipirkti alkoholio ir tuo momentu prie jos prisikabino R., pradėjo ją tampyti už rankos, tai darė grubiai, net nagą nulaužė, suėmęs už rankos liepė eiti. R. buvo ne vienas, su kažkokiu draugu, galimai buvo kažko pavartojęs. Ji sakė jam, kad turi draugą, tada R. atsitraukė nuo jos. I. Matė, kaip R. prisikabino prie jos. Ji ir S. tą vakarą buvo išgėrę. I. daugiau atsimena, o ji sunkiai atsimena. I. rėkė ant R., ko jis lenda. R. buvo nustebęs, nes draugė I. jį išbarė, nes R. ėmė ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Jis pastūmė I. ir tada ji su draugais išėjo. Matė, kad R. buvo ganėtinai daug išgėręs. Tą vakarą su R. buvo tik tas vienas susitikimas, kai prisikabino, daugiau jo niekur nematė. D. Š. tuo metu buvo išėjęs nusipirkti alkoholio ir jo nebuvo, kai prie jos prisikabino R.. Kai D. grįžo, ji iškart pasakė jam, kad R. buvo prisikabinęs, lindo prie jos, rodė D. R. žinutes, paskutinės žinutės apie susitikimą su R. ir jos išsiųstos žinutės nerodė. D. nebuvo piktas, ją nuramino, sakė, kad nekreiptų dėmesio, nematė, kad tuo momentu būtų kažkokių jo pasikeitimų. Jis nebuvo patenkintas, bet agresijos jo elgesyje nematė, jis buvo ramus ir dar ją ramino, nesakė, kad eina aiškintis santykių. Dar kokią valandą ji su D. buvo kartu, po to D. dingo ir jo daugiau tą vakarą ji nematė. Sakė, kad eina susitikti su draugu ir tuoj grįš, bet negrįžo. Ji visą šventę nerimavo, ieškojo jo. Per tą laiką su D. telefonu nebendravo, jam skambino daug kartų, bet jis neatsiliepė. Pokalbio telefonu su D. nebuvo. Atsimena, kad po valandos ėjo į tualetą ir pamatė J. T. su durtinėmis žaizdomis. J. rėkė, kad ji mirs, kad jai tas pats gresia. Išsigando, nes nesuprato, kas vyksta. Skambino D., bet galiausiai atsiliepė policija ir pasakė, kad D. areštinėje. Gal prieš įvykį D. jai skambino ar ji skambino, ji nepamena. Apie dvi valandas buvo šventėje po D. dingimo, jo daugiau nebematė. Neįtarė, kad gali kas nors būti ir nežinojo, kas tarp jų vyko, girdėjo, kad buvo konfliktas. Po dviejų mėnesių po įvykio ji su D. išsiskyrė. Tą vakarą su R. M. daugiau nebendravo. J. anksčiau pažinojo. Jis būdavo jų kompanijoje, bendraudavo, kartais parašydavo. J. ir R. yra draugai. D. Š. visada būdavo geras, draugiškas, niekada nebuvo agresyvus, išgėręs irgi būdavo savo vietoje, jokių problemų su juo nebuvo. R. M. išgėręs būdavo agresyvus, todėl ji nustojo su juo bendrauti. J. nebuvo, kai R. ją užpuolė, su R. buvo kažkoks kitas vyresnis blondinas. Tą vyrą pirmą kartą matė, jai atrodo, kad tas vyras rašė žinutes. Du R. draugai rašė jai grasinančias žinutes dėl to, kas įvyko. Savaitę laiko bijojo išeiti iš namų, jie norėjo ją išgąsdinti, pasakė, kad jai bus blogai ir liepė slėptis namuose. J. tą vakarą irgi buvo išgėręs. Tą vakarą nematė, ar D. turėjo pjaunamus, duriančius daiktus. D. buvo apsirengęs liemenę, kuria važinėdavo į žvejybą. D. yra sakiusi anksčiau apie R. elgesį, buvo video skambutis. Jis paskambino ir jos draugas atsiliepė, R. pasakė „kas tu, sutenerės bachūras“, dar R. pasakė, kad kai grįš į Lietuvą, išsiaiškins, grasino.

12. Liudytoja I. J. parodė, kad 2023-08-05 buvo Biržų miesto šventėje, po koncerto nusprendė eiti namo. Šventėje buvo ji, vyras T. J., dukra R. J. ir sūnus L. J.. Eidami per tiltą, pamatė tilto gale du besistumdančius jaunuolius. Nukentėjusysis lyg tai bandė rankomis už pečių stumti tą vyruką tolyn. D. Š. nepažįsta. Su R. daug bendravo ant tilto laukdami pagalbos, todėl žino jo vardą. Asmuo, kuris buvo sužeistas, tai yra R. M.. Matė du jaunuolius, R. bandė nustumti jį puolusį vyruką, nes tas puolantysis atliko kažkokius veiksmus apačioje, bet nemačiau ką darė. Dar tokia mintis toptelėjo į galvą, kad jei vyrukai muštųsi, stumdytųsi, tai aukščiau būtų smūgis, o čia smūgis buvo žemiau, ties pilvu. Smūgis iš apačios šiek tiek aukštyn, kai R. laikė rankomis pečius, tai viskas buvo po R. rankomis. Jie buvo vienas į kitą veidu buvo atsisukę. R. laikė už pečių lyg bandė stumti tolyn, o kitas vaikinas judesiais iš apačios, nematė, kad kažkas rankoj būtų. Tik matė, kad tie judesiai buvo. Tikrai matė, kad puolantysis asmuo dešinę ranką kėlė iš apačios šiek tiek aukštyn ir tiesiai. Vienas vyrukas lyg bėgo pro šalį, bandė sakyti, kad pasitrauktų, baigtų ir nubėgo tolyn link kioskelių pusės. R. liko prie jų, o tas kitas jaunuolis nubėgo nuo tilto į šoną žemyn. Visas jos dėmesys koncentravosi į tuos du vyrukus. Net negali pasakyti, ar ant tilto buvo daugiau žmonių, einančių į šventę ar iš šventės. Veiksmas truko 2-3 minutes. Jie ateidinėjo ant tilto, buvo tilto pradžioje, o veiksmas vyko tilto gale, atstumas gal 10-15 metrų. Buvo vakaras, tamsu. Tiltas buvo apšviestas. Pats veiksmas matėsi. Puolantysis vyrukas nubėgo į kalniuką ir tada žemyn į piliakalnio griovį, o R. ėmė eiti link šventės, link tilto, link jų. Klausė, kas atsitiko, jis pasikėlė maikutę, pamatė durtines žaizdas, ant kojų bėgantį kraują, parodė, kad kojos irgi sužeistos. R. pasodino ant tilto, kalbino kad sąmonės neprarastų, kol atvažiuos greitoji. Jis apie įvykį nieko nesakė, tik kad subadė. Asmuo, kuris puolė, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, už R. buvo žemesnis. Matė, kad stumdėsi būtent du asmenys, o tas trečias sušuko ir pabėgo. Tas trečias asmuo nubėgo link išėjimo nuo pilies, jo nematė. Nukentėjusysis buvo sužeistas, sėdėjo galvą nunarinęs, negali pasakyti, ar buvo išgėręs. Žmonių šventėje buvo daug. Matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė asmenį. Kol pareigūnai suteikinėjo pirmąją pagalbą, kol laukė greitosios pagalbos, pamatė, kad duobėje, tilto griovyje kažkas telefonu švietė ir lyg kažko ieškojo. Kadangi į tą pusę nubėgo vyrukas, tai pagalvojo, kad gal ten tas pats vyrukas ir tai pasakė pareigūnams. Vienas iš jų nubėgo ir sulaikė vyruką. Puolantis vyrukas nubėgo būtent į tą pusę.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2023 m. apklausoje I. J. parodė, kad 2023-08-06 apie 22.00 val. buvo Biržų miesto šventėje, Biržų pilies teritorijoje. Šventėje buvo kartu su sutuoktiniu T. J. bei vaikais, tai yra dukra R. J. ir sūnumi L. J.. Tada eidami iš koncerto, tai yra pilies teritorijos, ir eidami tiltu, kitame tilto gale pastebėjo besistumdančius 3 jaunuolius. Šie jaunuoliai jiems buvo nepažįstami. Po to priėjus arčiau vienas iš konfliktuojančių jaunuolių ėjo link jų. Tada kitas iš trijų jaunuolių nubėgo nuo tilto į kairę pusę. Priėjęs prie jų, jaunuolis buvo labai pasimetęs ir buvo matyti iš abiejų kojų bėgantis kraujas. Šis jaunuolis rankomis buvo susiėmęs sau už pilvo. Po to pastebėjo, kad iš pilvo srities bėga kraujas, o kai pakėlė marškinėlius pamatė kraujuojančią žaizdą. Po to šiam jaunuoliui padėjo atsisėsti prie tilto šono. Po to liudytojos vyras iškvietė pagalbą, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112. Jis buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, dėvėjo kelnes, tamsios spalvos džemperį. O kur trečias jaunuolis nubėgo, ji nematė, tačiau dukra matė, kad jis nuėjo link palapinių, Radvilų gatvės. Po to kol laukė spec. tarnybų prie sužeisto jaunuolio atėjo draugai, kurie užspaudė kraujuojančią jo žaizdas. Būdami prie jaunuolio pastebėjo griovyje, tilto kairėje pusėje su žibintuvėliu šviečiantį asmenį. Tai pasakė policijos pareigūnams, kurie nubėgo link minėto asmens. Po to minėtą jaunuolį policijos pareigūnai sulaikė. Šis jaunuolis buvo labai išsigandęs. Po to atvyko medikai, kurie jaunuolį išsivežę. Apklausiama papildomai liudytoja I. J. parodė, kad 2023-08-06 einant per tiltą iš pilies teritorijos, dar tik pradėjus eiti per tiltą iš pilies kiemo, kitame tilto gale pastebėjo susistumdymą. Ji ėjo su dukra R. priekyje, o vyras su sūnumi - jiems iš paskos. Vyras dar pasakė pastabą, kad neitų greitai, kad išlaikytų atstumą nuo besistumdančių asmenų. Tuo metu ant tilto daugiau žmonių – tarp jų ir tarp besistumdančių asmenų – nebuvo. Pamatė, kad stumdosi trys jaunuoliai. Atkreipė dėmesį, kad vienas iš jaunuolių rankas laiko žemiau, labiau ties klubais ir jomis daro judesius – smūgius link kitų abiejų jaunuolių. Atkreipė dėmesį į tai, nes įprasta, kad muštynių metu, suduodami smūgiai labiau iškėlus rankas, o šis jaunuolis rankas laikė ir judesius darė žemiau. Nepastebėjo ar jis rankose laiko kokį nors įrankį ar įrankius, daiktus, ginklus. Jai susidarė įspūdis, kad jaunuolis, kuris laikė žemiau rankas, jis labiau puolė, o kiti du jaunuoliai gynėsi nuo jo. Patikslina, kad negali teigti, kad jaunuolis puolė abu jaunuolius, bet kad puolė R., ji gali teigti drąsiai ir tai darė agresyviai nusiteikęs. Vienas iš jaunuolių – R., dar rankomis ištiestomis bandė lyg ir atstumti tą puolantį jaunuolį, o kitas, kuris kaip paskui paaiškėjo taip pat šio susistumdymo buvo sužalotas, irgi bandė įsikišti į apsistumdymą, bet paskui nubėgo link prekybinių palapinių tolyn nuo tilto ir dešiniau. Jaunuolis, kuris labiau puolė laikydamas rankas žemiau irgi nubėgo ta pačia kryptimi, tik jis iš karto pasuko į kairę už tilto, gaunasi, kad lipo į kalną ir paskui žemyn į griovį link ežero. Likęs trečias jaunuolis – R. ėjo link jos, su juo susitiko ties tilto viduriu. Jo paklausė, ar viskas gerai, nes matė, kad kraujuoja iš kojų, šlaunų srityse. R. jai paklausus parodė ranką, ją patraukęs nuo krūtinės ir pamatė, kad ji kraujuota, bandė pakelti maikutę ir pamatė, kad yra durtinė žaizda krūtinėje. Jaunuolį pasodino ant tilto ir buvo su juo kol laukė greitosios medikų atvykimo. R. mažai kalbėjo, jam suskambo telefonas ir jis atsiliepęs pasakė kažkam, kad yra sužalotas. Netrukus atbėgo jo draugai, iš kur atbėgo net neatkreipė dėmesio. Būdama su R., jo klausinėjo, kas nutiko, jis jokių aplinkybių sužalojimo nesakė, klausė, ar pažįsta kas jį sužalojo, R. sakė, kad nepažįsta. Būnant prie R. pastebėjo, kad kairėje tilto pusėje einant iš pilies kiemo į miesto centrą, griovyje juda švieselė. Sušuko pareigūnams ir parodė. Pirma mintis buvo, kad tai gali būti tas pats žmogus, kuris dalyvavo susistumdyme ir galėjo sužaloti R.. Pareigūnai nubėgo ir atsivedė jaunuolį, jį pravedė jai pro šalį, bet jo jokių požymių neįsidėmėjo ir negali dėl to pasakyti. ar tai buvo tas pats jaunuolis, kuris nubėgo po apsistumdymo, tik atkreipė dėmesį, kad jis atrodė išsigandęs, jo akys atrodė didelės ir išsigandusios. Jaunuolis, kuris kaip sakė labiau puolė laikydamas rankas žemiau, ir paskui nubėgo į kairę už tilto, buvo su ilgomis tamsiomis kelnėmis, apsirengęs tamsiai, bet jokių išskirtinių aprangos ir išvaizdos požymių neįsidėmėjo. R. įsidėmėjo, kad buvo aukščiausias iš visų trijų apsistumdyme dalyvavusių asmenų, kiti du jaunuoliai buvo žemesni už jį. Jai nei vienas iš jaunuolių nėra pažįstamas, jų šventės metu irgi nepamena, kad būtų pastebėjusi ar sutikusi. R. minėjo, kad atvažiavo su draugais iš Pasvalio į šventę. Nei vieno iš jaunuolių būsenos dėl galimo apsvaigimo negali išskirti, nes viskas vyko greitai. Jos mažametis sūnus ėjo jai iš paskos todėl nieko ir nematė, taip jis jai sakė ir kai kalbėjosi su juo po įvykio. Su dukra kalbėjosi ir ką ji jai papasakojo apie įvykį buvo labai panašu į tai, ką matė ji ir davė parodymus. Dėl ko kilo susistumdymas ir paties sužalojimo fakto ji nematė, bet pagal jaunuolių elgesį, laikyseną, judesius suprato, kad R. ir kitą su juo buvusį jaunuolį sužalojo tas jaunuolis, kuris laikė rankas žemiau. R. pirmąją pagalbą dėl sužalojimų teikė jo draugai, paskui atvyko medikai (1 t., b. l. 87-91, 92-94). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja I. J. parodė, kad juos tvirtina, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

14. Liudytojas T. J. parodė, kad buvo šventėje kartu su žmona I. J. ir dviem vaikais. Jis ėjo su sūnumi, o žmona su dukra. Ėjo tiltu, žmona ėjo labiau priekyje, jis gale. Pamatė kivirčą, besistumdančius jaunuolius tilto gale į kalno pusę. Buvo prietema. Matė susistumdymą, labiau atrodė kaip „gaidžiukų šokis“, iš toli atrodė kaip toks pasišokinėjimas. Bent trys jaunuoliai tai tikrai buvo. Neatrodė, kad vyktų vyriškos muštynės, pašokinėjo vienas prieš kitą ir labai greitai išsilakstė. Kažkokio stipraus veiksmo nematė. Smūgio nematė. Vienas vaikinas kaip kažkas pasilenkęs būtų, buvo tokie įdomūs judesiai, kaip ir pasilenkęs vienas. Vienas buvo aukštas jaunuolis ir jis lygtai kaip ir atšokinėjo atgal. Aukštesnis jaunuolis lyg eitų atgal. Vienas vaikinas atrodė kaip pritūpęs, pasilenkęs, šiek tiek pritūpęs. Dėl trečio vaikino nepastebėjo nieko ypatingo. Jie buvo tilto priekyje, o vaikinai - tilto gale. Toje vietoje buvo prietema. Aukštesnis vaikinukas ėjo tiltu link jų, o kitas, tamsiai apsirengęs, greitai nubėgo į šoną. Priėjo prie aukštesniojo vaikino, akivaizdžiai pasimatė, kad jis kruvinas, rankomis laikėsi už pilvo, matėsi kraujo visur, jo kojos, rankos buvo kruvinos ir ant žemės buvo daug kraujo. Vaikinas nenurodė kas atsitiko. Bendravo su sužalotu R.. R. neatrodė apsvaigęs, jo atsakymai konkretūs, kalbėjo rišliai. Vienas sužalojimas tikrai buvo pilvo srityje, o kojose buvo du sužalojimai.

15. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų rugpjūčio 5 dieną buvo su šeima Biržų miesto šventėje, vakarinėje dalyje. Vakarinė dalis vyko prie Biržų pilies rūmų. Apie 22 val. ant Biržų pilies rūmų tilto pamatė, kad vyksta kažkoks konfliktas. Konfliktas buvo toks, kad matė pasistumdymą tarp trijų jaunuolių. Vienas iš jaunuolių buvo labai aukštas, su šortais, smulkaus sudėjimo. Kiti du jaunuoliai buvo mažesnio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiai apsirengę. Jie jo ūgio daugmaž. Jis buvo tolėliau jų. Aukštasis vaikinas vienu momentu vieną iš žemesnių vaikinų laikė už pečių iš priekio. Jis suprato, kad vienas vaikinas buvo prieš kitus du vaikinus. Kas ką kalbėjo konflikto metu, jis negirdėjo, nes buvo šioks toks atstumas. Konfliktas buvo tilto pabaigoje. Jaunuoliai tarsi pasišokinėjo, pasistumdė. Vienu momentu viskas įvyko labai greitai. Tada pamatė, kad aukštasis vaikinas eina link jo, lengvai svirduliuodamas. Kai arti tas vaikinas priėjo prie liudytojo, jis pamatė, kad vaikinui iš abiejų kojų bėga kraujas, buvo susiėmęs už pilvo. Tada pamatė, kad vienas iš vaikinų nubėgo palei tilto šoną, nuo pilies pusės žiūrint į kairę pusę. Nubėgo greitai. Kitas jaunuolis lyg tai nuėjo link visų palapinių. Jis jo daugiau nei vieno nematė. Aukštasis jaunuolis priėjo artyn, liudytojas jį pradėjo kalbinti, kas jam nutiko. Jis sakė ,,padūrė, padūrė". Pasakė, kad jam skauda pilvą. Pakėlė jis savo marškinėlius ir liudytojas pamatė, kad jaunuoliui iš pilvo kraujavo, labiau iš šono. Matė tris dūrius, vienas jų pilvo srityje, kiti du dūriai ant abiejų kojų, kraujavo. Aukštasis vaikinas, kuris buvo prie liudytojo, jam padėjo. Jis buvo nekonfliktiškas, ramus, tvarkingai atsakinėjo į klausimus, tai yra klausė su aplink buvusiais žmonėmis jo vardo, sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), vardas R., metų 26. Ar kažkuris iš asmenų turėjo peilį rankose, jis nematė, kaip sakė, buvo toliau. Jis suprato, kad kai aukštasis vaikinas laikė žemesnį už pečių, tuo momentu žemesnis jam galėjo durti su aštriu daiktu į pilvą. Aukštasis vaikinas apie konfliktą visiškai nekalbėjo. Įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, tačiau jis daugiau nieko nepažinojo. Iš arti konfliktą matė liudytojo žmona, ji jau yra apklausta kaip liudytoja. Už kokių 3-5 minučių jis po tiltu pamatė kažkokį jaunuolį, kuris švietinėja ties tiltu, link kalvos pusės, kairiau. Buvusiems šalia pareigūnams sušuko, kad kažkas šviečia po tiltu. Pareigūnai greitai sureagavo ir nubėgo į tilto apačią link kalvos. Pareigūnai tą jaunuolį sulaikė. Tą sulaikytą asmenį pareigūnai pravedė pro juos. Jis negali pasakyti, ar tai kažkuris iš konflikto dalyvių. Tas jaunuolis, kurį vedėsi pareigūnai, buvo baisiai išblyškęs, išsigandęs. Iš to jaunuolio šviečiojimo pilies kalvoje suprato, kad tas jaunuolis gal kažko ieškojo, nes švietėsi ne dėl kelio suradimo. Viso to įvykio metu jį veikė adrenalinas, įvykiui nurimus, grįžus su šeima į namus, jie pasijuto sunerimę, bet didelio streso nebuvo. To įvykio metu jie jautėsi pakankamai drąsiai, gal dėl adrenalino tos baimės nejuto (1 t., b. l. 106-111). Teismo posėdžio metu pagarsinus šiuo parodymus, liudytojas T. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės buvo teisingiausios, nes nuo įvykio nedaug laiko buvo praėję, tvirtinu duotus parodymus. Dabar nebeprisimins, ar aukštesnysis vaikinas vieną vaikiną laikė už pečių. Vienas vaikinas buvo žemesnis ir buvo pritūpęs, tai tas įstrigo. Neprisimena, kad laikė už pečių iš priekio. Tuo metu atrodė, kad tie du vaikinai kaip ir vienam kažką sakytų, kaip būtų dviejų reakcija į vieną žmogų. Tas vaikinas, kuris buvo pritūpęs, būtų vienas prieš tuos du. Taip pasirodė iš šalies.

16. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nepilnametės liudytojos R. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja R. J. parodė, kad ji šią vasarą su šeima buvo Biržų miesto šventėje. Vakare ėjo iš šventės per tiltą. Jau būnant beveik ties viduriu, pamatė, kad tilto pabaigoje stumdosi du žmonės, o dar vienas lyg ir bando padėti, kaip ir išskirti. Jai susidarė nuomonė iš jų išvaizdos, kad jie galėtų būti apie 20-30 metų amžiaus vyrai. Ji jų nepažįsta. Tie du kur stumdėsi, jie nekalbėjo nieko, bet ir žmonių buvo aplink, kurie kalbėjo, todėl nesigirdėjo. Tas aukštesnis vyras, kuris ir buvo sužalotas ir tėvai jam padėjo, matė kaip pastūmė tą mažesnį, paskui tas mažesnis irgi jį pastūmė. O tas, kuris bandė padėti lyg ir išskirti, jis lyg ir bandė atstumti vyrus vieną nuo kito, bet staiga apsisuko ir nubėgo link palapinių, į priešingą pusę nuo tilto. O tas mažesnis tada irgi nubėgo į kalną, kur apaugęs medžiais, kairėje pasibaigus tiltui. Pastebėjo, kad šis vyras rankoje, prisiglaudęs prie kojos, laiko kažkokį rožinį daiktą, lyg ir medžiaginį, didesnį už telefoną, bet kas tai per daiktas, neįsidėmėjo, negali pasakyti todėl. Daugiau ji tų dviejų vyrų nubėgusių nebematė. Tas aukštas vyras atėjo link jų, sakė, kad yra sužalotas, atidengė maikę ir parodė kur sužalotas. Ji negirdėjo, kad tas sužalotas vyras ką nors pasakotų kas jam nutiko. Būnant ant tilto su tuo vyru sužalotu, po tiltu pastebėjo kažkokį asmenį, kuris atrodė kažko ieško ir šviečia kažkuo, tėvai pasakė policijai. Policija ėjo link to asmens, atrodė, kad tas vyras pats leido, kad jį policija sulaikytų, matė, kaip jį vedė pro jas. Kai jį vedė, nepagalvojo ar tai tas pats, kuris nubėgo į kalną. Ji matydama kaip stumdosi tie du vyrai tilto gale suprato, kad tas konfliktas prasidėjęs prieš kelias sekundes iki jos pamatymo. Ji nematė, kad tie trys vyrai turėtų ką nors rankose tuo metu kai jie stumdėsi. Visi vyrai buvo apsirengę tamsiai. Tų pabėgusių vyrų neįsidėmėjo veidų. Tas vyras kur pabėgo į kalną, irgi buvo apsirengęs tamsiai, nelabai aukštas, gal truputį aukštesnis nei jos mama, kurios ūgis 167 cm. Jai tas įvykis sukėlė baimę, bijojo kurį laiką ir po to, bet dabar jau beveik nebebijo (1 t., b. l. 112-116).

17. Liudytojas S. I. teismo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė, apie įvykį sužinojo ryte. D. Š. ir jo draugė G. T. turėjo atvažiuoti pas jo buvusią žmoną, turėjo eiti į šventę ir po to jie (D. Š. ir G. T.) turėjo likti pas juos miegoti. Seniai tai buvo, todėl daug ko neatsimena, be to, buvo neblaivus. Pamena, kad buvo Biržų miesto šventėje kartu su I. M., D. ir G.. Jis buvo išėjęs paimti skėčio iš buto. Po to lyg visi kartu buvo grįžę į butą prisipūsti čiužinio. Bute nepasiliko, nepamena, ar šventėje buvo visi. Vyko koncertas, jam matant jokių konfliktų nebuvo. D. išėjo kažkur vienas, kai tik ėjo į šventę. Paskui jis vėl prisijungė. Atrodo, kad po to visi ėjo iki buto, paskui grįžo į šventę, po to nepamena, ar kartu visi buvo. Šventėje jis vartojo alkoholį, išgėrė nemažai. Visų įvykio aplinkybių nepamena. Jau per apklausas visko neprisiminė. Dėl pavartoto alkoholio visų detalių nepamena. Žino, kad lyg buvo du subadyti, gal vienas iš jų atsidūrė ligoninėje. Ryte buvusi žmona apie tą įvykį pasakė. Tą patį vakarą apie įvykį nieko nežinojo, gal kas ir ką sakė, bet jis nepamena. Nepastebėjo, kad kas lįstų prie G.. Visą laiką nebuvo kartu su G., gal ji su kažkuo ir kalbėjo. Neprisimena, kaip grįžo iš šventės. D. tą vakarą matė pirmą kartą, jo nepažinojo. G. pažinojo, ji buvusi kaimynė. Jo žmona labiau su G. bendravo, ji gal labiau žmonai būtų sakiusi.

18. Liudytoja I. M. (buvusi I.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo senai. Atsimena, kaip susitiko su S. I., G. T. ir D. Š. ir ėjo į šventę. Prieš tai buvo pas ją namie, išgėrė alkoholio ir ėjo į šventę. Po to ėjo į namus, nes juos labai sulijo. Ėjo į namus apsirengti, vėl vartojo alkoholį. Nepamena, koks buvo D. elgesys, bet pamena, kad jis buvo suirzęs, nervingas, neramus. D. neklausė, kodėl jis suirzęs, nes buvo išgėrę alkoholio ir tuo metu niekas nenorėjo pyktis. Įvykio dieną D. Š. matė pirmą kartą. Kai grįždinėjo į šventę, tada D. Š. atsiskyrė, praėjus gal 5 minutėms, kai jie ėjo iš namų atgal į šventę. Šventėje ji buvo iki pat pabaigos, iki dvyliktos valandos. Visą koncertą D. Š. nebebuvo. Koncertas truko valandą, pusantros ar dvi. Šventės metu jokių konfliktų nematė. Ji su niekuo nekonfliktavo, neturi su kuo konfliktuoti. G. nekonfliktavo, bent jau ji nematė to. G. jai nesakė, kad kas prie jos būtų lindęs ar kabinėjęsis. G. ne vietinė, todėl šventėje nelabai turėjo pažįstamų. Visi trys kartu ir prabuvo toje šventėje koncerte. G. buvo informuota, kad jos draugas yra sulaikytas. G. vežė jo daiktus į policiją. Po to G. grįžo į Pasvalį. Kas įvyko tą vakarą, ji nieko nežino. Su G. pažįstamos 7-8 metus. Mano, kad G. jai būtų pasakiusi, jei prie jos kas būtų kabinėjęsis. Nuo to įvykio su G. atitolo.

19. Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. Š. yra jo draugas. G. T., R. M. ir J. T. nepažįsta. Prieš šventę buvo susitikęs D. Š.. Lijo lietus, todėl jis į šventę nėjo. Vakare su D. nebendravo, nes buvo išgėręs. Nežino, dėl ko buvo fiksuotas D. skambutis jam. Apie tą vakarą įvykusį įvykį nieko nežino. Atsikėlęs rado praleistą skambutį. Negali pasakyti, ar su juo bendravo, nes daug laiko praėjo, be to, jis buvo nemažai išgėręs.

20. Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo miesto šventėje. Tą dieną D. Š. nematė, su juo kartu nebuvo. D. Š. yra jos sugyventinio brolis, draugas, santykiai su juo geri, nesipyksta. Tyrimo metu buvo apklausta dėl to, kad jam skambino šventės metu, bet jie kontakto neturėjo, nes jis jai nesiliepė. Žinojo, kad D. bus šventėje, norėjo susitikti, todėl skambino. Šventėje jo nesutiko ir su juo nebendravo. Apie šventės metu įvykusį konfliktą nieko nežino, nei D. Š., nei jos draugas nieko nepasakojo. Ji laukiasi, todėl nenorėjo domėtis įvykiu.

21. Liudytojas T. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyko šventė, jis tuo metu ėjo nuo pilies, praėjo tiltą ir ėjo link namų. Konflikto nematė, nes buvo labai daug žmonių. Neatsimena, kaip atrodė jaunuolis, kuris buvo sužalotas, nes tai buvo labai seniai. Buvo sužalotas vienas jaunuolis, bet tas sužalotas pagalbos neprašė, jo draugas šaukė, kad reikia iškviesti pagalbą, tai yra vienas rėkė, kad nereikia pagalbos, o kitas, kad reikia pagalbos. Jam atrodė, kad gal abu jaunuoliai buvo panašaus ūgio. Jaunuolis lygtai draugui sakė, kad sužalota koja. Jis tik iškvietė greitąją pagalbą. Nepamena, kokias kelnes vilkėjo sužalotas jaunuolis. Abu jaunuoliai buvo girti. Jie nesakė, kurioje vietoje buvo sužaloti ir neminėjo, kas tai padarė. Daugiau sužalotų asmenų nebuvo.

22. Liudytojas B. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo miesto šventėje kartu su draugais – J., R., Ž. ir A. G.. Nežino, ar R. tą vakarą bendravo su kokia nors mergina. R. ir J. atsiliko nuo jų, kai ėjo link scenos. R. ir J. buvo prie scenos. Nežino, kodėl jie nepasiliko prie scenos. Ėjo nuo palapinių link scenos, nematė, kada R. su J. atsiliko. Jam niekas nesakė, kad reikia eiti su kažkuo pasikalbėti. Tada atbėgo J. ir pasakė, kad juos užpuolė. Sakė, kad kažkas ant tilto užpuolė. Jie nuo scenos nuėjo į tą pusę. Tą vakarą jokių konfliktų su kitais asmenimis nebuvo. Tą vakarą apie G. T. nieko negirdėjo. Su R. M. beveik visą laiką buvo kartu, tol, kol jie – R. su J. prieš tą įvykį nedingo. J. T. atbėgęs pasakė, kad draugą ant tilto subadė, nesakė, kas subadė. Neklausinėjo, jie visi iš karto į tą pusę nubėgo. Jis kvietė greitąją pagalbą ir ėjo pasitikti greitosios. R. nematė. Tą vakarą po įvykio su R. nebebendravo. J. pasakojo, kad priėjo asmuo, paklausė, ar tai R. M. ir pradėjo badyti. Apie tai J. papasakojo ligoninėje. J. pats nelabai žinojo, kas priėjo. Sakė, kad priėjo kažkoks žmogus, paklausė, ar R. M., daugiau jokių aplinkybių nepasakojo. Susidarė įspūdis, kad juos užpuolė. Jam nežinomos užpuolimo aplinkybės. R. pažįsta nuo mažų dienų. R. tvarkingas, ramus, nėra girdėjęs, kad muštųsi.

23. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojo Ž. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ž. V. parodė, kad 2023-08-05 apie 19 val. jis su R. M., J. T., A. G. ir B. Š. atvažiavo į Biržų miesto šventę. Atvyko dviem automobiliais. Visi šventėje buvo išgėrę. Dažniausiai buvo prie scenos šventėje, šoko. Kažkada R. su J. kažkur išėjo, bet kada tiksliai pasakyti negali, jie atsiskyrė nuo jų. Apie jokį konfliktą nežino. Nežinojo ar jis sutiko kažkokią merginą šventėje. Tik jau sutemus apie 22 val. prie scenos pribėgo J. ir pasakė, kad juos užpuolė, liepė greitai bėgti padėti. Jis greitai bėgo padėti draugams link pagrindinio išėjimo ir pamatė, kad J. iš kojos bėga kraujas, tada paskambino greitajai ir po to apie 22:05 val. skambino R. M., paklausė, kur jis yra, ir pasakė, kad J. koja perdurta. R. pasakė, kad jis taip pat perdurtas ir jis yra ant Biržų pilies tilto. Pribėgo prie jo, jis gulėjo ant tilto, kažkokie žmonės jiems buvo užspaudę pilvą. Sulaukė greitosios ir šalia buvo policijos pareigūnė. Žmonės nurodė, kur nubėgo asmuo, kuris sužalojo R. ir J.. Tada policijos pareigūnai nubėgo link to asmens, kažkur netoli Biržų pilies tilto. Pačio fakto muštynių nematė. Dėl ko įvyko grumtynės nežino. Daugiau įvykio aplinkybių nežino (1 t., b. l. 162-166)

24. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojo A. G. parodymai. Jis parodė, kad D. Š. nepažįsta. G. T. taip pat nepažįsta. R. M. yra jo draugas. J. T. yra draugas. Apie tai, kad 2023-08-05 Biržų mieto šventės metu buvo sužaloti R. ir J. parodo, kad 2023-08-05 vakare į Biržų šventę atvyko su draugais R., J., Ž., B.. Šventės metu daugiausiai buvo pilies kieme, prie scenos kur vyko koncertas. Koncerto metu jis pažįstamų sutikęs nebuvo, su niekuo nekonfliktavo. Draugai, su kuriais atvyko nematė, kad būtų su kuo nors konfliktavę. Koncerto metu, jam būnant prie scenos atbėgo J. T. ir pranešė, kad jis ir R. sužaloti. Kartu su J. bėgo link pilies tilto. Pribėgus prie tilto pamatė, kad J. klumpa ir nebegali pabėgti, kad jam sužalota koja. Paprašė žmonių diržo, užveržė koją J.. Matė durtinę žaizdą kojoje. J. jam sakė kad kažkas jam dūrė peiliu, daugiau nieko nesakė. Apie R. sužalojimą irgi nieko nežino. Žino, tik kad sužalotas į krūtinę. R. jam būnant su juo priėmimo skyriuje Biržų ligoninėje, nieko nekalbėjo, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo. Šventės metu jie nebuvo visą laiką kartu, kas ėjo nusipirkti valgyti, kas gerti. Tuo metu, kai J. ir R. buvo sužaloti, jie nuo jų būrio atsiskyrę buvo. Jie nieko neminėjo, kad eina su kažkuo susitikti ar su kažkuo pabendrauti. Šventės metu jokių įtartinų asmenų nepastebėjo, kurie gali būti susiję su R. ir J. sužalojimu. Motyvai R. ir J. sužalojimo jam yra nežinomi. Kaip buvo sužaloti J. ir R., nematė, tuo metu buvo prie scenos (1 t., b. l. 151-156).

25. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas R. Ž. parodė, kad tyrimui buvo pateikti medicinos dokumentai, tai yra Biržų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė ir Panevėžio ligoninės ligos istorija. Vadovaujantis šių dokumentų duomenimis, buvo pateikta išvada, kurią posėdžio metu nori pakoreguoti. Išvada nėra visai tiksli, sunkumas atitinka, bet dėl sužalojimo nori pakoreguoti: R. M. nustatyta ne viena, o dvi kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos: viena yra krūtinės dešinėje pusėje, o kita – krūtinės dešinėje pusėje priekinėje dalyje. Tokią išvadą daro remdamasis medicininiais dokumentais, kuriuose padarytas įrašas, jog pakartotinai revizuota ir žaizda priekinėje krūtinės ląstos srityje, kurios kanalas atsiveria nedidele angele į krūtinės ertmę, aiškaus kraujavimo nerasta, tikėtina kraujavimas iš tarpšonkaulinės kraujagyslės. Tai rodo, kad ši žaizda taip pat yra kiauryminė durtinė-pjautinė priekinėje krūtinės srityje. Kanalas nedidele angele atsiveria į krūtinės sritį, nurodoma, kad tai irgi kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda priekinėje krūtinės srityje. Kiauryminės žaizdos kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu. Kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos padarytos dviem trauminiais poveikiais. Abiejose šlaunyse yra žaizdos, dvi žaizdos kairėje šlaunyje ir viena žaizda dešinėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje viena žaizda apie 10 cm, iš viso šlaunyse padarytos trys žaizdos. Akcentuota gydymo metu, kad buvo aktyvus kraujavimas, žaizda dešinėje krūtinės pusėje yra revizuota, jaučiama gilyn iki pleuros ertmės, ji pereina kiaurai į krūtinės ertmę. Ta, kuri dešinėje pusėje, buvo operuota, užsiūta. Plaučių pažeidimų nerasta. Panevėžio ligoninėje papildomai dar nustatė, kad priekinėje krūtinės srityje revizuojant aiškaus kraujavimo šaltinio nerasta, pakartotinai revizuota ir žaizda krūtinės priekinėje ląstos srityje, kurios kanalas atsiveria nedidele angele į krūtinės ertmę. Tuo remiantis, kad atsiveria į krūtinės ertmę, žaizda yra kiauryminė. Remiasi medicinos dokumentais, pagal medicinos dokumentus yra aprašytos kaip atskiros tos dvi žaizdos Biržų ligoninėje: viena aiškiai buvo kiauryminė, o kai R. M. buvo perkeltas į Panevėžio ligoninę, ta antra žaizda papildomai revizuota ir nustatyta, kad ji nedidele angele atsiveria į krūtinės ertmę. Tai reiškia, kad ji buvo ne operacijos metu. Operacinis pjūvis R. M. buvo padarytas, bet to nevertina. Yra atskiros dvi žaizdos, atskirais trauminiais poveikiais. Medicininiuose dokumentuose rašoma, kad Panevėžio ligoninėje, bendroje nejautroje, pacientui po speneliu palei šonkaulio eigą atliktas odos pjūvis, perpjautas didysis krūtinės raumuo, perpjautas krūtinplėvės lapelis, patekta į krūtinės ertmę, žaizda išplėsta. Buvo pjūvis, buvo atverta krūtinės ertmė. Tai yra krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu. Kiauryminės žaizdos kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 straipsnio 6 punkto 9 papunkčiu. Prieš tai išvadoje buvo nurodytas taisyklių 6. 6. 7 p., gal tai buvo rašytinė klaida. Kiauryminės žaizdos krūtinėje, remiantis 6.6.9 punktu, iš karto kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, nesvarbu ar su/ be vidaus organų pažeidimu. Nukentėjusiajam pažeista krūtinės ląstos ertmė, žaizda atsiveria į krūtinės ląstos ertmę, ten patenka oras, subliūkšta plautis, sutrikdomas kvėpavimas ir tai yra pavojinga jo gyvybei. Vertindamas sveikatos sutrikdymo mastą, rėmėsi iki 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, 6.6.9 p. Nauja taisyklių redakcija taikoma įvykiams po 2024 m. lapkričio 1 d. Naujai išleista redakcija taikoma tada, jei įvykis įvykęs 2024 m. lapkričio 1 d. ir vėliau. Šiuo atveju įvykis buvo 2023 m. ir vertinta pagal senas taisykles. Pagal dabar galiojančių taisyklių redakciją 6.6.9 punkto nebėra. Naujos redakcijos taisyklės atitinka 5.6.9 punktą, tai taip pat tai būtų sunkus sveikatos sutrikdymas. Sunkų sveikatos sutrikdymą lemia nustatytos kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir priekinėje krūtinės ląstos srityje, ir remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 p. kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, naujos redakcijos taisyklės atitinka 5.6.9 punktą, tai taip pat tai būtų sunkus sveikatos sutrikdymas.

26. Iš 2023 m. rugpjūčio 6 d. tyrėjo R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. rugpjūčio 6 d. pagal BK 284 straipsnį BPK 166 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl šių aplinkybių: 2023-08-05 apie 22.00 val. Biržų m., (duomenys neskelbtini) peiliu į pilvo sritį ir abi kojas buvo sužalotas R. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) bei peiliu į kojos sritį sužalotas J. T. (1.00 prom.) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymu įtariamasis būdamas neblaivus (1.51 prom.) D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) sulaikytas. Nuo 2023 m. spalio 2 d. ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-4, 9-10).

27. Iš 2023 m. rugpjūčio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Biržai, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės vedantis trinkelėmis gristas takas link Biržų pilies. N. R. gatvės takelis veda į šiaurės vakarų pusę ir takelio pradžios koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Takelio plotis yra 3,5 m ir jis gristas įvairių spalvų trinkelėmis. Takeliu paėjus į šiaurės vakarų pusę 25 m ((duomenys neskelbtini)) įvykio vieta. Šioje vietoje 1,7 m nuo dešiniojo takelio krašto link takelio vidurio ant trinkelių yra matoma rusvos spalvos dėmė, kuri išplauta lietaus ir jos dydis 5x3 cm. Spec. tampono Nr. 1 pagalba padaryta dėmės nuoplova ir supakuota į voką. Nuo šios vietos toliau einama takelių į šiaurės vakarų pusę kur už 50 m takelis pasisuka į pietvakarių pusę ir dar paėjus 35 m prieiname Biržų pilies tilto pradžią. Tilto ilgis yra 40,6 m, o plotis 6,4 m. Tilto grindinys yra iš medinių, dažytų lentų. 11,6 m nuo tilto pietvakarinio krašto ir 0,5 m nuo tilto šiaurės vakarinio krašto, ant tilto grindinio yra matoma rusvos spalvos dėmė, kurios dydis 10x15cm. Spec. tampono Nr. 2 pagalba padaroma šios dėmės nuoplova ir supakuojama į voką. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta (1 t., b. l.17-19, 20-24).

28. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus medicininį nukentėjusiojo R. M. tyrimą, nustatyta, kad nukentėjusiajam R. M. padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje, durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, abiejose šlaunyse, padarytos duriančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, 5 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.7 punktu, R. M. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 29-30).

29. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: remiantis medicinos dokumentų duomenimis, R. M. nustatyta kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir priekinėje krūtinės ląstos srityje, durtinė - pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje, durtinės - pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje, padaryta duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, 5 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais, t. y. atskirais trauminiais poveikiais padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda priekinėje krūtinės ląstos srityje, durtinė - pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje ir dvi durtinės pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje. Medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad nustatyti sužalojimai padaryti skirtingu metu; nustatyti sužalojimai padaryti duriančių -pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis; remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, R. M. nustatytos kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje ir priekinėje krūtinės ląstos srityję kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 111-112).

30. Iš 2023 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus medicininį J. T. tyrimą, J. T. nustatyta durtinė žaizda kairėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte ar panašiai. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Dėl nustatyto sužalojimo J. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (2 t., b. l. 43-44).

31. Iš 2023 m. rugpjūčio 6 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus D. Š. matyti, kad jis yra su barzda, mūvi juodos spalvos kelnes, kurios ties keliais yra suplėšytos, vilki juodos spalvos striukę, vilki juodos spalvos megztinį, baltos spalvos maikutę. Apžiūrėjus asmens veido sritį matome, kad ant asmens veido, dešiniojo skruosto yra įbrėžimas. Daugiau ant asmens jokių akivaizdžių smurto žymių nepastebėta (2 t., b. l. 49-56).

32. Iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus medicininį D. Š. tyrimą, nurodyta, kad D. Š. padaryti odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, abiejuose riešuose, dešinėje plaštakoje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 14 trauminių poveikių, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuose būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad tiriamasis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 64-65).

33. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad:1. Ant tirti pateiktų J. T. džinsinių kelnių, ant R. M. džinsinių šortų, sportinių batų rasta pilkai juodos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su D. Š. džemperio trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktų J. T. džinsinių kelnių, ant R. M. džinsinių šortų, sportinių batų rasta juodos spalvos (su dažiklio dalelėmis pluoštų paviršiuje) medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su D. Š. džinsinių kelnių pluoštais. Ant tirti pateiktų J. T. džinsinių kelnių, Ant R. M. džinsinių šortų ir sportinių batų, nėra mikrodalelių (pluoštų, plastikų) iš tirti pateiktų D. Š. liemenės, kojinių, sportinių batų. 2. Ant tirti pateiktų D. Š. drabužių (džemperio, liemenės, marškinėlių, džinsinių kelnių, kojinių) ir sportinių batų rasta tamsiai mėlynos, mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie tamsiai mėlyni, mėlyno medvilnės pluoštai sudaro tiek J. T. džinsinių kelnių, tiek R. M. džinsinių šortų audeklą. Rasti pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Ant tirti pateiktų D. Š. drabužių (džemperio, liemenės, marškinėlių, džinsinių kelnių, kojinių) ir sportinių batų nėra mikrodalelių (pluoštų, plastikų) iš tirti pateiktų R. M. sportinių batų. 3. Ant tirti pateiktų D. Š. džemperio, liemenės, marškinėlių, džinsinių kelnių rasta pašalinių (nepriklausančių tiriamųjų objektų pluoštinei sudėčiai)pilkšvai žalios spalvos (netolygiai dažytų, apsilydžiusiais galais) poliamidinių puoštų, kurie yra vienodi su pašaliniais pilkšvai žalios spalvos (netolygiai dažytų, apsilydžiusiais galais) poliamidiniais puoštais, rastais ant J. T. džinsinių kelnių (2 t., b. l. 145-146, 147-150, 153-154, 158-168).

34. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2024 m. sausio 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus biologinių pėdsakų tyrimą, ant pateiktos tirti D. Š. liemenės rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 1), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio R. M.. Ant pateiktų tirti D. Š. džemperio, marškinių, kelnių, batų poros ir kojinių poros kraujo nerasta. Ant pateiktų tirti D. Š. džemperio, marškinių, kelnių, batų poros ir kojinių poros dėmių, tinkamų biologinių pėdsakų tyrimui, nerasta (2 t., b. l. 180-186).

35. Iš 2023 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas Iphone, paimtas ir G. T.. Telefonas apžiūros metu įjungtas. Telefono nustatymuose matyti įrenginio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Įrenginys IPHONE 12 PRO. Įrenginys apžiūrimas su tikslu jame surasti ir užfiksuoti susirašinėjimą su nukentėjusiuoju R. M.. Paskyroje „Messenger“ yra susirašinėjimas su paskyros naudotoju „R. M.“. „Messenger“ pirmas išsaugotas kontaktas kovo 5 d. 00:36 val. video skambutis 11 min. trukmės. Kiti kontaktai 08-05 nuo 20:20 val. iki 21:58 val. Pirmas kontaktas iš naudotojo „R. M.“. Susirašinėjimo tekstas: R. M.: „Ei, tau galva susisukė ar kaip?“. Praleistas skambutis. G. T.: „Pusk tu nx“. R. M.: „tu cia rimtai?“. G. T.: „Jo“. R. M.: „kas tau negerai“ „gal as taves isklausyti“ „jei sitaip blogai tau“.08-05 20:43 val. G. T.: „Nu ble neužilgo galim trumpam pakalbet“ „Nes Lievos nuotaikos tai trumpam nebent“. R. M.: „galim“. 2023-08-05 20:45 val. praleistas video skambutis iš R. M.. G. T.: „Už koks 30 min. grįšiu atgal prie pilies kur svente“ „Bet davai rimtai trumpam“. R. M.: „nu tai parasyk“ „susimatysim“. G. T.: „Oke“. R. M.: „kur tu“ 08-05 21:16 val. G. T.: „Dar pas drauge tuoj eisiu atgal į svente prie pilies“. R. M.: „nu ti varam“ „Kiek as ce belauks“ G. T.: „Tuoj bonke baigiu pora stpkiu liko ir ateinu“. R. M.: „greitai greitai“ „pupa“. G. T.: „Ateinu jau link šventes“ „Kur tu busi?“ https://maps.app.goo.gl/m2pfwbFRNBcx2Pr7A?g_st=ifm „Bet dv greit liets loj“. R. M.: „atvarau“. G. T.: „Ok“. R. M.: „prosta“ „imesk adreso“ „imesi nrml“. G. T.: „Atsiunciau“. R. M.: „atvaryk cr mauzerio“. 08-05 21:28 val. praleistas audio skambutis iš R. M.. Susirašinėjimas fotografuojamas. Įvedus nuorodą https://maps.app.goo.gl/m2pfwbFRNBcx2Pr7A?g_st=ifm interneto naršyklės paieškos lauke, įeinama į www.maps.lt tinklalapį, kuriame nurodytos vietos koordinatės Biržai, Rotušės g. 4. Po apžiūros įrenginys grąžintas (2 t., b. l. 68-71,72-76, 77-82, 83-85).

36. Iš 2023 m. rugpjūčio 6 d. tyrėjos R. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-08-05 dirbant pagal atskirą grafiką, patruliuojant pėsčiomis Biržų miesto šventėje, kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja V. G., Biržų pilies teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pribėgo dvi mažametės mergaites, kurios pranešė, kad ant tilto yra perdurtas žmogus. Nedelsiant nubėgus ant tilto, ant jo sėdėjo vyras, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra R. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Ant minėto vyro kojos matėsi nutekėjęs kraujas. R. M. rankomis buvo susiėmęs už pilvo, aplinkui rankas matėsi kraujas. Nedelsiant radijo ryšio stotele buvo informuotas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, jog reikalinga iškviesti medikus. Taip pat radijo ryšio stotele paprašyta kitų dirbusių kolegų kuo skubiau atnešti vaistinėlę. Tuo tarpu kažkas iš susibūriavusių asmenų sušaukė, kad yra dar vienas padurtas asmuo. Buvo bendraujama su R. M., klausiama ar pažįsta asmenį, kuris jį užpuolė. Nukentėjusysis teigė, kad nepažįsta, nematė, kas jį užpuolė. Aplinkui susibūrę žmonės aiškino, kad užpuolikas buvo tamsiai apsirengęs, daugiau požymių įvardinti negalėjo. Bandant išsiaiškinti kuo daugiau įvykio aplinkybių, po tiltu esančioje dauboje buvo pastebėta švieselė. Pareigūnė V. G. žibintuvėliu pašvietė į pusę, iš kurios sklido šviesa. Buvo matyti, kad dauboje po tiltu bėga tamsiai apsirengęs vyras ir bando įlipti į šlaitą. Apie pastebėtą asmenį buvo informuoti į įvykio vietoje susirinkę pareigūnai. N. P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. K. minėtą vyrą sulaikė. Į įvykio vietą atvykę medikai R. M. išsivežė į ligoninę. Taip pat paaiškėjo, kad kitas sužalotas asmuo yra R. M. draugas J. T. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis dėl kojos durtinės žaizdos taip pat buvo išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje susibūrė daug žmonių. Niekas jokios reikšmingos informacijos suteikti negalėjo. Prie pareigūnės V. G. priėjo vyras - T., J. tel. (duomenys neskelbtini). T. J. paaiškino, kad jo dukros pranešė apie sužeistą vyrą. Daugiau asmenų, kurie galėtų suteikti reikšmingos informacijos įvykio vietoje nustatyti nepavyko. Toliau aiškinantis aplinkybes, nuvykus į Biržų ligoninės priėmimo skyrių, R. M. jau buvo pradėtas operuoti. Koridoriuje sėdėjo J. T.. Taip pat buvo dar du vyrai – Ž. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir vyras pavarde G., daugiau jokių savo asmens duomenų nesuteikė. Visi išvardinti asmenys yra draugai. Ž. V. ir G. teigė, kad konflikto nematė, rado jau sužalotus draugus. J. T. paaiškino, kad su R. M. ėjo link Biržų pilies tilto. Prie tilto prie jų pribėgo vaikinas, įsidėmėjo tik, kad vaikinas buvo žemesnis už jį, vilkėjo tamsius rūbus, buvo su barzdele. Pribėgęs vaikinas kreipėsi į J. T. draugo, klausė ar jis M.. Tuo metu pasak J. T., pribėgęs vyras puolė R. M.. Kokiu įrankiu puolė nematė. J. T. bandė užpuoliką patraukti, bet jam nepavyko. Pamatė, kad iš draugo kūno bėga kraujas. Netrukus pats pajuto skausmą kairės kojos srityje. Pasak J. T. užpuolikas sužalojęs jį ir draugą nubėgo po tiltu. J. T. ir R. M. ėmė bėgti į pilies teritoriją pasikviesti savo draugų – Ž. V. ir G., bet R. M. sukniubo ant tilto. J. T. teigė, kad jį ir jo draugą užpuolusio asmens nepažįsta, kas jis toks nežino. Bandant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, buvo bendrauta ir su Ž. V. bei G.. Abu vyrai buvo arogantiški, iš pradžių teigė, kad nieko nežino, o po kiek laiko patikino, kad žino, kas toks pabedė draugus, bet nieko nesakys, nes patys padarys savo teismą. Taip pat Ž. V. ir G. teigė, kad žino dėl ko viskas įvyko, tačiau aplinkybių nenurodys, nes teigė, kad mes pačios turime dirbti savo darbą. Operuojant R. M., paaiškėjo, kad jam stipriai supjaustytas plautis, būklė sunki, todėl buvo nuspręsta vyrą skubiai vežti į Panevėžio respublikinę ligoninę. Kadangi R. M. buvo itin sunkios būklės, jo girtumo nustatyti nebuvo galimybės, dėl to buvo surašytas siuntimas dėl kraujo paėmimo. J. T. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. AREA-0037, 2023-08-05, 23:37 val. nustatytas 1.00 prom. girtumas. Dar būnant ligoninėje, priėmimo skyriaus slaugytoja atnešė du maišus. Viename iš maišų buvo J. T. džinsinės, mėlynos spalvos kelnės, o kitame maiše R. M. džinsiniai, mėlynos spalvos šortai su juodos spalvos odiniu diržų, bei juodos spalvos batai. Rūbai supakuoti į atskiras popierines dėžes (2 t., b. l. 145-146).

37. Iš 2023 m. rugpjūčio 6 d. vyr. patrulės G. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-08-05 dirbant ekipaže P2040 kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju R. K., 2023-08-05 22.05 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ant tilto sužeistas peiliu vyras 25 m., į pilvą. Užpuolikai pabėgo, pranešėjas matė juos. Atvykus į įvykio vietą, esančią Biržų m., Pilies gatvėje ties pastatu Nr. 9, ant suoliuko sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, sužalotas J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), prie tilto pastebėjo sužalotą, kaip vėliau paaiškėjo, R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo pastebėta, kad po tiltu, iš daubos, į kalną ėmė bėgti juodais rūbais apsirengęs asmuo. Pasivijus asmenį buvo nustatyta, kad tai yra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad ant tilto, kuris veda į pilį, sukonfliktavo su dviem vyriškiais, kurie jį siūlė sumušti, trenkė kartą į veido sritį, todėl jis pabėgo po tiltu. D. Š. alkoholio kiekio matuokliu (Alcotest 7510, Nr. ARKB-0098, patikros Nr. 1938331) buvo nustatytas 1,51 prom. girtumas. Biržų m., Pilies gatvėje, ties pastatu Nr. 9 ir aplink esančią teritoriją buvo ieškoma nusikalstamos veikos padarymo įrankio – galimai peilio, tačiau atidžiai apžiūrėjus teritoriją, įrankis nerastas. PRĮR peržiūrėjus įvykio informaciją apie įvykį buvo pranešta iš keturių skirtingų telefonų numerių (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Mobiliuoju telefonu susisiekus su pranešėju T. J., Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), šis paaiškino, kad matė kaip ant tilto asmenys sukonfliktavo, susistumdė ir vienas iš asmenų po konflikto nubėgo po tiltu, kuris vilkėjo tamsios spalvos drabužius, buvo su barzda, galimai ant galvos buvo užsidėjęs gaubtuvą, tačiau, ar tai buvo kepurė, ar gaubtuvas, pranešėjas nematė, kadangi buvo tamsu. Sulaikius minėtą asmenį ir apžiūrėjus teritoriją po tiltu, daugiau jokių kitų asmenų nebuvo (3 t., b. l. 7).

38. Iš 2023 m. rugpjūčio 6 d. tyrėjo G. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-08-06 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dirbant ekipaže P2037, kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąją patrule A. N. apžiūrėjo Biržų pilies teritorijoje esantį tiltą bei tilto prieigas, tikslu surasti ir paimti galimą nusikaltimo įrankį peilį. Apžiūrėjo tiltą ir aplink tiltą esančia teritoriją kur galimai įtariamasis galėjo numesti ar paslėpti nusikaltimo padarymo įrankį. Apžiūros metu bylai reikšmingų daiktų, objektų nerasta. Taip pat buvo bendrauta su Biržų krašto muziejaus arsenalo koordinatore M. M., kuri 2023-08-06 apie 09:00 val. atėjo į darbą. M. M. nurodė, kad apie minėtą įvykį nieko nežino, o jei iš personalo išgirs, kad pilies teritorijoje rasti kažkokie daiktai informuos policijos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu. R. S. nurodė, kad gyvena prie pat tilto, kuris veda į pilį. 2023-08-06 atsikėlusi ryte pastebėjo, kad yra išversta jos daržo tvora. Darže ir savo sodybos teritorijoje jokių daiktų panašių į peilį nerado (1 t., b. l. 25-26).

39. Iš 2023 m. rugpjūčio 9 d. tyrėjos G. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-08-08 kartu su Panevėžio apskr. VPK Biržų r. PK VS tyrėja G. D., vyresn. tyrėja E. R. bei tyrėju I. S., buvo ieškoma įrankio, su kuriuo buvo sužaloti nukentėjusieji. Buvo apžiūrėta teritorija, krūmynai prie Biržų pilies rūmų tilto einant nuo Radvilos gatvės link Pilies gatvės. Apžiūrėtos patvorės, buvusios šiukšlių dėžės, teritorija aplink žmonių namus adresais Pilies g. 2, 3, 5A, 5, 6, 7. Apžiūrėti ten esantys šlaitai, kuriais įtariamasis lipo, šulinys. Įrankis, su kuriuo buvo padaryti sužalojimai, nerastas. 2023-08-09 tęsiant paieškas, buvo dirbta su VS tyrėja G. D.. Dar kartą tikrintas Biržų pilies rūmų tiltas, patiltė, grioviai, krūmynai. Apžiūrėti aplinkui esantys gėlynai, pievutė. Nusikaltimo įrankis nerastas (1 t., b. l. 27-29).

40. Iš 2023 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 66-67).

41. Iš 2023 m. rugpjūčio 6 d. asmens kratos protokolo matyti, kad iš įtariamojo D. Š. paimtas mobilaus ryšio telefonas. IPHONE. Atlikus objektų apžiūrą, nustatyta, kad telefonas įdėtas į apsauginį dėkliuką, kuris yra dėvėtas, keliose vietose suskilęs. Telefono ekranas taip pat keliose vietose suskilęs. Prieš apžiūrą telefonas įkraunamas ir įjungiamas. Telefonas apžiūrimas kartu su jo naudotoju D. Š., kuris suveda ekrano užrakto kodą. Paskyroje „Nustatymai“ matomi duomenys apie įrenginį: iPHONE X, tinklas Tavo Bite, palaikomas ryšys TELENOR DK. IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Paskyroje Messenger įvedus R. M., susirašinėjimo istorija tuščia. Paskyroje „Messenger“ 2023-08-05 fiksuoti kontaktai su vartotoja paskyros pavadinimas „G. T.“ (G. T.): 21:54 val. išeinantis skambutis trukmė 25 s; 21:57 val. išeinantis skambutis trukmė 25 s; 21:59 val. išeinantis skambutis trukmė 15 s; 22:05 val. įeinantis skambutis trukmė 3 min. (2 t., b. l. 101-105, 106-112, 113-117, 118-124).

42. Iš Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK 2023-08-23 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nutarimu iš telekomunikacijų ryšio operatorių (-ius), gauta telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas įtariamasis D. Š., skambučių ir SMS pranešimų išklotinė laikotarpiu nuo 2023-08-05 (00:00 val.) iki 2023-08-05 (24:00 val.). Peržiūrėjus gautus duomenis, nustatyta: iš operatoriaus UAB TELE2 gautoje išklotinėje fiksuoti duomenys nuo 2023-08-05 08:53:04 iki 2023-08-05 23:54:41. Fiksuoti sujungimai - skambučiai. Telefono ryšio numeris veikė aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Išklotinėje fiksuoti kontaktai: 2023-08-05 08:53:04 praleistas išeinantis skambutis į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-08-05 09:01:20 praleistas išeinantis skambutis į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-08-05 21:26:31 praleistas išeinantis skambutis į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytoja I. I.). 2023-08-05 21:26:50 praleistas išeinantis skambutis į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytoja I. I.). 2023-08-05 21:26:50 praleistas išeinantis skambutis į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytoja I. I.). 2023-08-05 22:44:16 praleistas įeinantis skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytoja G. T.), jungėsi prie operatoriaus bokšto J. B. g. 46, Biržai, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-08-05 23:54:41 įeinantis skambutis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytoja G. T.), pokalbio trukmė 262 s., jungėsi prie operatoriaus bokšto J. B. g. 46, Biržai. Parodos g. 10, Biržų m., Biržų r. sav. Iš operatoriaus TELIA gautoje išklotinėje fiksuoti duomenys nuo 2023-08-05 08:53:04 iki 2023-08-05 23:54:41. Fiksuoti sujungimai-skambučiai. Telefono ryšio numeris veikė aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Išklotinėje fiksuoti kontaktai: 2023-08-05 13:04:03 įeinantis skambutis iš abonento (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 11 s, jungėsi prie operatoriaus bokšto Pasvalio r. sav., Pasvalio apylinkių sen., Kantariškių k., Svalios g. IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). ( II tomas, b.l. 125-128, 129-132, 133-136, 137-139).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

43. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Žemesnės instancijos teismas

44. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. Š., kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, penkis kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam R. M., taip jam padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą priekinėje krūtinės ląstos srityje, durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje ir dvi durtines – pjautines žaizdas kairėje šlaunyje, kas dėl kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos priekinėje krūtinės ląstos srityje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą.

45. Šios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo D. Š. parodymais, kuriuose jis pripažino, jog įvykio metu iš savo liemenės kišenės jis išsitraukė peilį ir laikydamas jį rankoje mojavo, taip peiliu sužalojo nukentėjusįjį R. M.; nukentėjusiojo R. M. parodymais, kad įvykio metu buvo užpultas D. Š., kuris rankoje turėtu daiktu, galimai peiliu, durdamas į įvairias kūno vietas jį sužalojo, jam bėgo kraujas iš krūtinės, kojos; liudytojo J. T. parodymais, kad įvykio metu D. Š. puolė R. M., turėtu daiktu sužalojo R. M., matė kaip bėgo kraujas; liudytojos I. J. parodymais, kad matė konfliktą, susistumdymą tarp jaunuolių, po to matė sužalotą R. M., jis pasikėlė marškinėlius ir ji pamatė durtines žaizdas, ant kojų bėgantį kraują, kojos irgi buvo sužeistos, R. M. pasakė, kad jį subadė; liudytojo T. J. parodymais, kad matė konfliktuojančius vaikinus, po to matė, kad aukštesnysis vaikinas (R. M.) buvo kruvinas, rankomis laikėsi už pilvo, matėsi kraujo visur, jo kojos, rankos buvo kruvinos ir ant žemės buvo daug kraujo; liudytojų B. Š., Ž. V., A. G. parodymais apie R. M. sužalojimą; tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnų fiksuotomis aplinkybėmis: nubėgus ant tilto, ant jo sėdėjo vyras, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra R. M., ant jo kojos matėsi nutekėjęs kraujas, rankomis buvo susiėmęs už pilvo, aplinkui rankas matėsi kraujas; atvykus į įvykio vietą buvo rastas sužalotas R. M., buvo pastebėta, kad po tiltu, iš daubos, į kalną ėmė bėgti juodais rūbais apsirengęs asmuo, pasivijus asmenį, buvo nustatyta, kad tai yra D. Š.; byloje esančiomis Specialisto išvadomis bei eksperto R. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymais, iš kurių matyti, kad R. M. nustatyta kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir priekinėje krūtinės ląstos srityje, durtinė - pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje, durtinės - pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje, padaryta duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis; 5 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais, t. y. atskirais trauminiais poveikiais padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda priekinėje krūtinės ląstos srityje, durtinė - pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje ir dvi durtinės pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis; remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, R. M. nustatytos kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje ir priekinėje krūtinės ląstos srityje kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad buvo patikslinta 2023 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada, jog R. M. nustatyta ne viena, o dvi kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos: viena yra krūtinės dešinėje pusėje, o kita – krūtinės dešinėje pusėje priekinėje dalyje. Tokią išvadą padarė remdamasis medicininiais dokumentais, kuriuose padarytas įrašas, jog pakartotinai revizuota ir žaizda priekinėje krūtinės ląstos srityje, kurios kanalas atsiveria nedidele angele į krūtinės ertmę, aiškaus kraujavimo nerasta, tikėtina kraujavimas iš tarpšonkaulinės kraujagyslės. Tai rodo, kad ši žaizda taip pat yra kiauryminė durtinė-pjautinė priekinėje krūtinės srityje. Kiauryminės žaizdos kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu. Vertindamas sveikatos sutrikdymo mastą, rėmėsi iki 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, 6.6.9 punktu, nauja taisyklių redakcija taikoma įvykiams po 2024 m. lapkričio 1 d.; šiuo atveju įvykis buvo 2023 m. ir vertinta pagal senas taisykles; sunkų sveikatos sutrikdymą lemia nustatytos kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir priekinėje krūtinės ląstos srityje, ir remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 p. kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, naujos redakcijos taisyklės atitinka 5.6.9 punktą, tai taip pat būtų sunkus sveikatos sutrikdymas.

46. Byloje iš esmės nekilo ginčas dėl dalies faktinių įvykio aplinkybių, tai yra, kaltinamasis D. Š. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis peiliu sužalojo nukentėjusįjį R. M.. Tačiau kaltinamasis teigė, kad jis taip padarė gindamasis nuo R. M. ir J. T. užpuolimo, suduotų smūgių, rankoje laikytų peiliu jis tik mosikavo, bandė atbaidyti R. M. ir J. T., tyčia peiliu sužalojimų nepadarė.

47. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

48. Kaip minėta, šiuo atveju kaltinamasis D. Š.teigia, kad jis tik gynėsi nuo jį užpuolusių R. M. ir J. T. mojuodamas rankoje laikytu peiliu, bandė atbaidyti R. M. ir J. T., tyčia peiliu jiems nedūrė. Tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kaltinamojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, nelogiški, juos paneigia byloje esantys patikimi įrodymai, kurių visuma neabejotinai paneigia kaltinamojo versiją apie buvusią būtinosios ginties situaciją.

49. Visų pirma teismas pažymi, kad D. Š. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems bylos įrodymams. Pirmoje apklausoje D. Š. nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, t. y. kad jokio peilio jis neturėjo, nei vieno smūgio niekam nesudavė, tik pats gavo vieną smūgį nuo jaunuolio ir po šio vieno smūgio nubėgo į šoną (3 t., b. l. 41). Antroje apklausoje 2023 m. rugpjūčio 7 d. D. Š. jau iškėlė versiją, jog tai jis buvo užpultas R. M. ir J. T. bei nuo jų gynėsi mojuodamas rankoje laikomu peiliu, tyčia jų nesužalojo. Tačiau ne tik tarp paminėtų, tačiau ir tarp 2023-08-07 apklausoje D. Š. duotų parodymų bei jo teismo posėdžio metu duotų parodymų, taip pat ir kitų bylos įrodymų yra esminių prieštaravimų: aiškindamas įvykio pradžią 2023-08-07 apklausoje D. Š. parodė, kad pamatė priekyje stovinčius R. ir J., tada R. parodė į jį (D. Š.) pirštu ir pasakė „ateini čia“, jis (D. Š.) priėjo, paklausė, kas yra, R. nieko nesakęs ranka trenkė keletą kartų (3 t., b. l. 50); tuo tarpu teisme D. Š. jau parodė, kad perėjus per tiltą pamatė R. M. ir J. T. ir jis (D. Š.) paklausė, ar jis M., paklausė, kas vyksta ir gavo smūgį į veidą; teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną iki susitikimo prie tilto jis su R. M. nekontaktavo, su juo telefonu nebendravo, tuo tarpu 2023-08-07 apklausoje nurodė, kad jis pats rašė R. M. žinutes, siūlė susitikti, siuntė susitikimo nuorodą; D. Š. viso proceso metu negalėjo nuosekliai ir aiškiai įvardinti veiksmų, kuriuos, pasak jo, atliko R. M. ir J. T. jį puldami, nuo kurių jis turėjo gintis panaudodamas peilį, negalėjo nuosekliai paaiškinti, kuriuo metu pas jį rankoje atsirado ir buvo panaudotas peilis, nuo kokio pavojingo veiksmo / veiksmų jis turėjo gintis. Atsižvelgus į tai, teismas neturi jokio pagrindo vadovautis D. Š. parodymais.

50. Tuo tarpu abejoti nukentėjusiojo R. M. parodymais teismas nenustatė pagrindo, kadangi jie viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Nukentėjusysis R. M. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad priėjęs tilto pradžią išgirdo vyro balsą, asmuo klausė, ar jis yra R. M.; atsakė, kad taip ir tada iš kart sekė smūgis; asmuo sudavė smūgį ranka, buvo šoninis smūgis, kliuvo į krūtinės sritį; nesuprato kas vyksta; tada J. T. tą asmenį atitraukė į šoną, bet labai greitai asmuo vėl atsidūrė prie jo (R. M.) bei sudavė smūgius rankomis į kojas, šlaunis, vienu momentu pamatė, kad jam iš šlaunų bėga kraujas; atsitraukė ir pamatė, kad to asmens rankoje kažkoks daiktas, pasirodė, kad peilis, sušuko J., kad bėgtų, pats metėsi eiti tiltu link pilies teritorijos, kur tas asmuo dingo, kuris jį užpuolė, nebematė; tada jam kilo mintis, kad tas pirmas smūgis, kurį jam sudavė jaunuolis į krūtinę irgi galėjo būti suduotas peiliu ir pasikėlęs savo vilkėtą maikutę, pamatė, kad būtent toje vietoje, kurioje jam tas asmuo sudavė ranka pirmą smūgį, yra durtinė žaizda, pamatė skylę krūtinėje ir bėgantį kraują; jokio konflikto su D. Š. nei įvykio dieną nei anksčiau nebuvo, jis nesuprato, kodėl pastarasis jį puolė. Tokias nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo J. T. parodymai, kuriuose jis iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, t .y., kad einant per tiltą prie jo ir R. M. pribėgo asmuo, kuris paklausė R., ar tu R. M. ir tada sudavė smūgį R.; buvo tamsu ir nematė kuo buvo suduotas smūgis, puolė ant R.; jis (J. T.) bandė atitraukti asmenį nuo R., kai atitraukė puolė jį (J. T.), pajuto, kad dūrė į koją ir pamatė kraują; tada asmuo vėl šoko ant R., vyko grumtynės, R. gynėsi, tas asmuo puolė; po to jis (J. T.) nubėgo į šventę ieškoti draugų, o R. liko stovėti ant tilto; nubėgo ir nebematė kas ten vyko. Tokias aplinkybes liudytojas J. T. nurodė iš karto po įvykio policijos pareigūnams: iš 2023 m. rugpjūčio 6 d. tyrėjos R. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame ji nurodė, jog po įvykio nuvykus į ligoninę J. T. paaiškino, jog su R. M. ėjo link Biržų pilies tilto; prie tilto prie jų pribėgo vaikinas, kuris kreipėsi į J. T. draugą, klausė ar jis M.; tuomet pribėgęs vyras puolė R. M., kokiu įrankiu puolė nematė; J. T. bandė užpuoliką patraukti, bet jam nepavyko; pamatė, kad iš draugo kūno bėga kraujas, netrukus pats pajuto skausmą kairės kojos srityje. Taip pat tokias aplinkybes J. T. nurodė ir liudytojui B. Š., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio būnant ligoninėje J. T. jam nurodė, jog prie jų priėjo asmuo ir paklausė, ar tai R. M. ir pradėjo badyti. Be nukentėjusiojo R. M. ir liudytojo J. T. parodymų tai, kad D. Š. puolė R. M. patvirtina ir įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų I. J., T. J. parodymai. Liudytoja I. J. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad matė kaip R. bandė nustumti jį puolantį vaikiną, lyg už pečių suimti ir stumti tolyn, nes kitas puolantysis vaikinas rankas laikė žemiau, atliko kažkokius rankų judesius apačioje, labiau ties klubais ir jomis darė judesius – smūgius link kitų abiejų jaunuolių; atkreipė dėmesį į tai, nes įprasta, kad muštynių metu, suduodami smūgiai labiau iškėlus rankas, o šis jaunuolis rankas laikė ir judesius darė žemiau; jai susidarė įspūdis, kad jaunuolis, kuris laikė žemiau rankas, jis puolė; kad puolė R., ji gali teigti drąsiai ir tai darė agresyviai nusiteikęs; R. dar rankomis ištiestomis bandė lyg ir atstumti tą puolantį jaunuolį, o kitas, kuris kaip paskui paaiškėjo, taip pat šio susistumdymo buvo sužalotas, irgi bandė įsikišti į apsistumdymą, bet paskui nubėgo link prekybinių palapinių tolyn nuo tilto ir dešiniau; po to puolantysis vaikinas nubėgo į kalniuką ir tada žemyn į piliakalnio griovį, o R. ėmė eiti link jų; asmuo, kuris puolė buvo žemesnis už R., buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Liudytojas T. J. parodė, kad matė pasistumdymą tarp trijų jaunuolių; vienas vaikinas buvo kažkaip pasilenkęs, pritūpęs, buvo tokie įdomūs judesiai; vienas buvo aukštas jaunuolis ir jis lygtai kaip ir atšokinėjo atgal, lyg eitų atgal; aukštasis vaikinas vienu momentu vieną iš žemesnių vaikinų laikė už pečių iš priekio; jis suprato, kad vienas vaikinas buvo prieš kitus du vaikinus. Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad D. Š. puolė R. M., o ne atvirkščiai, kaip teigia kaltinamasis.

51. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. M. ir J. T. apskritai turėjo kokią nors priežastį užpulti D. Š., tokios neįvardino ir pats kaltinamasis teisme nurodydamas, kad nežino dėl ko jį puolė R. M. ir J. T.. Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai, paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad būtent D. Š. įvykio dieną buvo supykęs ant R. M. ir siekė su juo išsiaiškinti dėl ko jis lenda prie jo draugės, su kuria tuo metu palaikė artimus santykius – liudytojos G. T.. Iš nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojos G. T. parodymų, apžiūrų protokoluose fiksuotų susirašinėjimų matyti, kad įvykio dieną R. M. bendravo su G. T., tarp jų kilo nesutarimas, iš tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad po to buvo tariamasi dėl susitikimo. Iš G. T. ir D. Š. parodymų matyti, kad G. T. papasakojo D. Š., kad šventės metu prie jos lenda, kabinėjasi R. M., toks elgesys jai nepatinka. Kaip nurodė D. Š., po to kai G. T. nurodė jam tokias aplinkybes, jis norėjo išsiaiškinti su R. M. dėl ko jis kabinėjasi prie jo draugės. Būtent po šio ir įvyko aptariamas įvykis. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad D. Š. turėjo asmeninį pyktį ant nukentėjusiojo R. M..

52. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis tik gynėsi nuo jį užpuolusių R. M. ir J. T. mojuodamas rankoje laikytu peiliu, taip tik bandė atbaidyti R. M. ir J. T., tyčia peiliu nedūrė, nejautė, kad peiliu būtų kontaktavęs su žmogumi, tačiau tokie jo parodymai ne tik paneigti pirmiau aptartais įrodymais, tačiau laikytini nelogiškais ir prieštaraujančiais objektyviems bylos įrodymams – Specialisto išvadai. Kaip matyti iš Specialisto išvados, R. M. padaryti daugybiniai dūriai peiliu į įvairias kūno vietas, nustatytos dvi kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės srityje (apie 5 cm), šlaunies priekinėje dalyje nustatyta apie 10 cm žaizda, kairės šlaunies srityje dvi žaizdos; priekinė krūtinės ir abiejų šlaunų žaizdos susiūtos (4 t., b. l. 112). Iš tokių sužalojimų, jų masto akivaizdu, kad D. Š. negalėjo nejausti, kad peiliu kontaktuoja su žmogaus kūnu ir tokius sužalojimus padaryti netyčia.

53. Taigi, bylos įrodymų visuma paneigia D. Š. versiją, kad jis buvo užpultas R. M. ir J. T., jog buvo kilusi grėsmė jo gyvybei ir sveikatai dėl ko jam būtų reikėję gintis panaudojant peilį. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina priešingai, kad nukentėjusysis R. M. buvo užpultas ir tyčia peiliu sužalotas D. Š.. R. M. jokių puolamųjų veiksmų D. Š. atžvilgiu neatliko, kaip nurodė, gindamasis nuo užpuolimo, grumdamasis su D. Š. galėjo jam suduoti smūgių, ką rodo ir Specialisto išvadoje D. Š. konstatuoti nežymus sužalojimai, įdrėskimai, jokių rimtesnių sužalojimų D. Š. nekonstatuota, tačiau jokių puolamųjų ir kokių nors pavojingų veiksmų D. Š. atžvilgiu nukentėjusysis neatliko dėl ko pastarajam reikėtų gintis peiliu padarant nukentėjusiajam daugybinius dūrius į įvairias kūno vietas, be kita ko, du kartus duriant į gyvybiškai pavojingą vietą – krūtinės sritį, padarant kiaurymines žaizdas. Svarbu yra ir tai, kad veiksmas vyko atvirtoje, viešoje vietoje, prie Biržų pilies, Biržų miesto šventės metu, kurioje dalyvavo daugybė žmonių, be kita ko, ir įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, todėl kaltinamojo versija, kad jis išsigando dviejų už jį aukštesnių asmenų ir nuo jų gynėsi panaudodamas peilį, visiškai nelogiška, akivaizdu, kad tokioje situacijoje D. Š. net nebuvo jokių kliūčių pasišalinti, tokių neįvardino ir pats D. Š.. Akcentuotina ir tai, kad D. Š. atliko ne vieną spontanišką veiksmą, o kurį laiką besitęsiančius veiksmus, kaip aptarta pirmiau, penkis kartus dūrė peiliu R. M., taip pat vieną kartą peiliu dūrė ir J. T. į koją. Be to, svarbus ir D. Š. elgesys iš karto po įvykio. Kaip aptarta pirmiau, jis, sužalojęs nukentėjusįjį, iš įvykio vietos pasišalino, policijos pareigūnų buvo surastas besislepiantis griovyje, sulaikomas nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, neigė, kad turėjo peilį ir juo sužalojo asmenis, nenurodė aplinkybių, kur padėjo įvykio metu panaudotą peilį, po įvykio peilis nebuvo rastas.

54. Taigi, bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jokio pavojingo kėsinimosi į D. Š. sveikatą nebuvo, nes pats D. Š. dėl asmeninių paskatų, pykčio ant R. M. dėl jo bendravimo su artima drauge G. T., panaudodamas peilį, užpuolė bei sužalojo R. M.. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo jau pirmosios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos – pavojingo kėsinimosi, nei R. M. nei J. T. nekėlė jokio pavojaus kaltinamajam ir į jį pavojingai nesikėsino, kaltinamasis D. Š.dūrimo peiliu veiksmus atliko puolimo, o ne gynybos tikslais. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad D. Š.veikė esant būtinosios ginties situacijai.

55. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).

56. Vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis D. Š.veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog duria peiliu į nukentėjusiojo krūtinės sritį ir dėl to nukentėjusysis bus sužalotas) ir nors konkrečių padarinių masto nekonkretizavo, jam nebuvo svarbu kokio masto sužalojimas bus padarytas nukentėjusiojo sveikatai, šių padarinių – sužaloti R. M., norėjo. Kaltinamojo D. Š.veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

IV. Civiliniai ieškiniai

57. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

58. Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 6 810,75 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam R. M. (6 762,16 Eur) ir J. T. (48,59 Eur) suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2 t., b. l. 10-16). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam R. M. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo D. Š. tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl R. M. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tenkintinas, iš D. Š. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant (6 762,16 Eur) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam R. M.suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad D. Š. Valstybinei ligonių kasai atlygini 262,16 Eur, todėl priteistina likusi nesumokėta suma – 6 500 Eur. Tuo tarpu civilinis ieškinys dalyje dėl J. T. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų – 48,59 Eur turtinės žalos, paliekamas nenagrinėtu, kadangi šioje byloje J. T. nėra pripažintas nukentėjusiuoju, D. Š. nebuvo kaltinamas dėl jo sužalojimo.

59. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 31 518,04 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 2-8). Ieškinyje bei teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad turtinę žalą sudaro: pirktas maisto papildas „Nutridrink“ – 13,09 Eur, pleistrai – 6,73 Eur; medikamentai – 31,26 Eur, išlaidos už kurą, kurios buvo išleistos jo lankymui ligoninėje – 50,41 Eur. Į bylą yra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys kvitai (4 t., b. l. 10). Taip pat R. M. prašė atlyginti turtinę žalą dėl įvykio metu sugadintų jo drabužių: marškinėliai – 50 Eur, megztinis – 70 Eur, bridžai – 70 Eur. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam reikėjo medikamentų, artimieji patyrė išlaidų kurui dėl nukentėjusiojo lankymo ligoninėje, įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo drabužiai (dėl durtinių žaizdų nukentėjusysis stipriai kraujavo), todėl pirmiau nurodomos išlaidos (291,49 Eur) pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos nukentėjusiajam R. M. iš kaltinamojo D. Š..

60. Nukentėjusysis R. M. ieškinyje bei teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jo artimieji patyrė daugiau išlaidų kurui (jis buvo lankomas gydymo įstaigoje, taip pat šeimos nariai jį veždavo į gydymo įstaigas), viso jo priežiūrai šeimos nariai išleido 1 200 Eur, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamojo. Teismo posėdžio metu nukentėjusiajam buvo išaiškina jo pareiga pateikti į bylą išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Tačiau nukentėjusysis iki bylos išnagrinėjimo teisme nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti nei kiek kartų, kur, kada jis buvo vežamas/lankomas artimųjų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

61. Nukentėjusysis R. M. taip pat prašė priteisti negautas pajamas. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė bei pateikė duomenis, kad 2023 m. liepos 21 d. jis sudarė terminuotą (dvylikos mėnesių) sutartį su bendrove (duomenys neskelbtini), šioje įmonėje turėjo dirbti nuo 2023-08-14 techninio skyriaus darbuotojo pareigose, jo atlyginimas 3 000 Eur per mėnesį (4 t., b. l. 5, 19). Nukentėjusysis pateikė paskaičiavimus, kad atskaičiavus mokesčius kas mėnesį jis turėjo uždirbti 2496,82 Eur (4 t., b. l. 155). Nukentėjusysis nurodė, kad atsižvelgusį tai, jog 2023-08-05 jis buvo sužalotas, informavo apie tai darbdavį ir dirbti nepradėjo. Nurodė, kad buvo nedarbingas apie 4 mėnesius, jau geriau jautėsi, galvojo po to jau ieškotis darbo. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jokių išmokų, pajamų negavo. Gavo išmokas iš buvusios darbovietės, tačiau jos gautos iki įvykio. Į bylą pateiktos medicininės pažymos, iš kurių matyti, kad R. M. buvo nedarbingas nuo 2023-08-06 iki 2023-11-24 (4 t., b. l. 149-154). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad R. M. nedarbingas buvo iki 2023-11-24 dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog po 2023-11-24 R. M. dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti, todėl teismo vertinimu, nėra pagrįsta negautas pajamas priteisti už vienerius metus, todėl negautos pajamos priteistinos tik už bylos įrodymais pagrįstą nedarbingumo laikotarpį, t. y. nuo 2023-08-06 iki 2023-11-24 (2 013 Eur + 2496,82 Eur + 2496,82 Eur +1997,4 Eur = 9 004,04 Eur.

62. Nukentėjusysis R. M. prašo priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio buvo sveikas, darbingas, buvo sudaręs sutartį dėl darbo užsienyje, planavo ten įsigyti būstą. Po sunkaus sužalojimo, operacijos, ilgo pooperacinio gydymo, pablogėjo jo sveikata, teko gyventi pas tėvus. Buvo gydomas ligoninėje, kur patyrė didelius skausmus, baimę dėl ateities, medikai sakė, kad skausmus ir pasekmes jaus visą gyvenimą. Ir dabar jaučiasi nejaukiai būdamas didesniuose susibūrimuose. Naktimis kankina nemiga, vis prisimena įvykį. Ligoninėje gulėjo apie dvi savaites, po to lankydavosi pas šeimos gydytoją, kas 2-3 savaites, naudojo tepalus randams, nuskausminamųjų negėrė, buvo reikalingas poilsis. Pablogėjo jo fizinė ir psichologinė būklė. Krūtinės srityje liko randas (4 t., b. l. 2-9, 31, 129).

63. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

64. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

65. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios, ir paprastai svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, įprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-7-54-677/2015, 2K-300-222/2017).

66. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis R. M. buvo sužalotas dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų – penkių dūrių peiliu, dėl dviejų dūrių peiliu į gyvybiškai pavojingą vietą – krūtinės ląstos sritį, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padarytos kiauryminės žaizdos, jis buvo skubiai operuojamas ir po to gydomas stacionare nuo 2023-08-06 iki 2023-08-17, vėliau gydėsi ambulatoriškai, kas 2-3 savaites lankėsi pas šeimos gydytoją, vartojo medikamentus, kelis mėnesius, t. y. nuo 2023-08-06 iki 2024-11-24 buvo nedarbingas (4 t. b. l. 149-155). Akivaizdu, kad R. M. patyrė išgąstį, jautė didelį fizinį skausmą, jam buvo padaryti durtiniai sužalojimai kojose, krūtinės srityje, liko randas krūtinės srityje, be jokių abejonių jis patyrė stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, baimę dėl savo ateities, gyvybės, patyrė nepatogumus. Taip pat dėl kaltinamojo padaryto sužalojimo jis prarado galimybę dirbti pagal sudarytą darbo sutartį, gauti pajamas. Tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai, jog iš esmės būtų pakenkta nukentėjusiojo ateičiai, darbinei veiklai ir pan., jam nedarbingumas nėra nustatytas. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, gauna 950 Eur per mėnesį atlyginimą), yra jauno, darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam priteistą žalą atlyginti, į kilusias pasekmes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo D. Š. nukentėjusiajam R. M. priteistina 7 000 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad D. Š. atlygino 500 Eur neturtinės žalos R. M., todėl priteistina likusi neatlyginta suma – 6 500 Eur.

V. Bausmės skyrimo motyvai

67. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.

68. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

69. Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasi pateikė duomenis, kad nukentėjusiajam R. M. atlygino 500,00 Eur neturtinės žalos bei Valstybinei ligonių kasai atlygino 262,16 Eur, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, kadangi atlygintų žalų dydžiai nėra ženklūs įvertinus juos pareikštų civilinių ieškinių dydžių kontekste, be to, žala atlyginta tik prieš pat paskutinį teismo posėdį – 2025 m. sausio 28 d., kai tuo tarpu įvykis buvo 2023 m. rugpjūčio 5 d., kaltinamasis buvo dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

70. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, jos padarymo tikslą, motyvą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis intensyviais smurtiniais veiksmais – durdamas peiliu R. M. į kojas, taip pat du kartus į gyvybiškai pavojingą vietą – krūtinės sritį padarydamas kiaurymines žaizdas krūtinės ląstoje sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą, nukentėjusysis stipriai kraujavo, buvo kilusi reali grėsmė jo gyvybei. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, prie Biržų pilies tilto, vykusios miesto šventės metu, kitų pašalinių žmonių akivaizdoje, nuo smurtinio elgesio jo tai nesustabdė. D. Š. R. M. užpuolė ir sužalojo dėl asmeninio pykčio, kaltinamojo atžvilgiu pats nukentėjusysis R. M. neatliko jokių pavojingų ar provokuojančių veiksmų, nukentėjusysis buvo užpultas staiga, netikėtai subadant jį peiliu. Kaltinamasis neteistas, iki nagrinėjamo įvykio baustas administracine tvarka: už karo prievolininko pareigų nevykdymą (paskirtą 60 Eur baudą sumokėjo 2023-06-06), leistino nustatyto greičio viršijimą (85 Eur baudą sumokėjo 2023-01-17), 2023 m. rugpjūčio 24 d. baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (800 Eur bauda sumokėta 2023 m. spalio 13 d., paskirta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn.). Bylos nagrinėjimo metu fiksuoti daugkartiniai D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje pažeidimo atvejai. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, darbdavio ir krašto bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, keitė savo parodymus siekdamas išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, kėlė nepagrįstą bylos įrodymais paneigtą versiją, jog buvo užpultas nukentėjusiojo R. M., po nukentėjusiajam padarytų sužalojimų – dūrių peiliu nesistengė suteikti pagalbos, atvirkščiai, pasišalino iš įvykio vietos, sulaikytas policijos pareigūnų melagingai nurodė, kad įvykio metu peilis nebuvo naudojamas ir juo sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė. Kaltinamasis viso proceso metu neišreiškė nuoširdaus apgailestavimo dėl savo veiksmų, neatsiprašė nukentėjusiojo, savo veiksmų nevertino kritiškai. Kaltinamasis atlygino dalį civilinių ieškinių – nukentėjusiajam sumokėjo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei Valstybinei ligonių kasai atlygino 262,16 Eur. Šios aplinkybės vertintinos teigiamai, tačiau teismas pažymi ir tai, kad įvykis vyko 2023-08-05, tuo tarpu dalis žalos atlyginta tik prieš paskutinį teismo posėdį – 2025-01-28, nors kaltinamasis buvo dirbantis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. Š.už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės minimalus dydis – 2 metams.

71. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju D. Š.yra nuteisiamas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kuris yra įtvirtintas BK XVIII skyriuje, dėl kurio bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas.

72. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, jos pavojingumą, tai, kad kaltinamasis pasikėsino į labiausiai saugomą vertybę – žmogaus sveikatą, dėl dviejų kiauryminių durtinių - pjautinių žaizdų buvo kilęs realus pavojus nukentėjusiojo R. M. gyvybei, įvertinęs ir kaltinamojo asmenybę, jo elgesį įvykio metu ir po jo bei kitų pirmiau aptartų aplinkybių visumą sprendžia, kad paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra.

73. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. Š.į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 para (3 t., b. l. 64-67, 68-70).

VI. Kiti bylos klausimai

74. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 15816921) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

75. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusįjį R. M. bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokato padėjėjas D. M., į bylą pateikti įrodymai, kad nukentėjusysis R. M. už atstovavimą sumokėjo 900 Eur. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga nukentėjusiajam šioje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtyje (paruoštas ir pateiktas civilinis ieškinys, vyko ne vienas teismo posėdis ir kt.), todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

76. Iš kaltinamojo D. Š. valstybės naudai išieškotina 72,42 Eur proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

77. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplova Nr. 1 nuo rusvos spalvos dėmės; nuoplova Nr. 2 nuo rusvos spalvos dėmės; vokas su R. M. kraujo pavyzdžiu; vokas su lipnia juosta po mikrodalelių tyrimo – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. Š. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą.

Kaltinamajam D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 15816921) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo D. Š. 9 295,53 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų, 53 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M..

Priteisti iš kaltinamojo D. Š. 6 500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M..

Kitoje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dalyje dėl nukentėjusiajam R. M. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. Š.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 6 500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų, 00 ct), turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje (dėl J. T. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išieškoti iš kaltinamojo D. Š.nukentėjusiojo R. M.naudai 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) turėtoms išlaidoms advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Išieškoti valstybei iš D. Š. 72,42 Eur (septyniasdešimt du eurus, 42 ct) proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuoplovą Nr. 1 nuo rusvos spalvos dėmės, nuoplovą Nr. 2 nuo rusvos spalvos dėmės, voką su R. M. kraujo pavyzdžiu, voką su lipnia juosta po mikrodalelių tyrimo – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė