- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-852-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03401-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- P. K., R. K.
- Atsakovas
- R. K., P. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei R. K. ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui P. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, o taip pat trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. K. ieškinį atsakovams P. K., R. K. dėl sumokėtų bankui įmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.1. 8-10, 6 tomas) prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokinį turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, taip pat nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
Nurodė, kad santuoka įregistruota 2005-07-13. Santuokoje gimė dukros G. ir A.. Taip pat nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.
Atsakovė R. K. pagal pateiktą patikslintą priešieškinį (b.l. 31-55, 6 tomas) ieškovui P. K. prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, padalinti santuokinį turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, taip pat nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, priteisti kompensacijas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
Nutraukė tarp šalių 2005-07-13 sudarytą santuoką, ieškovą ir atsakovę pripažino kaltus dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo paliko atsakovei santuokinę pavardę K.. Teismas sprendimu nusprendė: 1) nustatyti nepilnamečių dukrų G. ir A. gyvenamąją vietą su motina R. K., bei bendravimo su tėvu tvarką; 2) priteisti iš P. K. nepilnametėms dukroms G. ir A. išlaikymą po 700 Lt kiekvienai iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant P. K. teisę į 1/3 dalį, o R. K. į 2/3 dalis bendro turto. Priteisė atsakovei R. K. prievoles AB SEB bankui pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. 1750718010027-29; 4) priteisti iš R. K. dalį 5 153 Lt įmokų sumokėtų už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-02-17 pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. 1750718010027-29 P. K.; 5) priteisė iš P. K. sumokėtas pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. 1750718010027-29 įmokas 5 269 Lt ir 158 Lt sumokėtą žyminį mokestį V. K.; 6) priteisė iš R. K. turėtas 1448 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 1815 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti P. K.; 7) priteisė iš P. K. turėtas 1816,20 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 1815 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti R. K..
Nurodė, kad nagrinėjant bylą abu sutuoktiniai reiškė, tikslino savo reikalavimus ir galutinai sutarė, kad jų bažnytinės santuokos apskaitos įrašas turėtų būti panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime konkrečių santuokos iširimo priežasčių, nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina R. K.. Atsakovė R. K. atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš P. K. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasirinko santuokinę pavardę K.. Dėl visų kitų klausimų, kuriuos būtina išspręsti priimant sprendimą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, šalims susitarti nepavyko.
Šalies argumentai
Ieškovas P. K. apeliaciniu skundu (b.l. 1-5, 7 tomas), prašo pakeisti iš dalies Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-12 sprendimą ir priteisti nepilnametėms G. ir A. K. mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Lt. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas tyčia nutraukė darbo sutartį su Žalgirio klinika, nes darbo užmokestis Žalgirio klinikoje buvo apie 627,65 litų kiekvieną mėnesį, o doktorantūros stipendija yra 1079 litų. Šią sutartį nutraukė tuomet, kai įstojo į doktorantūros studijas. Šiuo metu P. K. didesnę laiko dalį dirba Vilniaus universitete, kas turės įtakos palankesnėms darbo sąlygoms ateityje. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino P. K. būtinų išlaidų, kurias ieškovas turės patirti. O būtent metų pabaigoje P. K. turės sumokėti Gyventojų pajamų mokestį nuo atlyginimo įmonėje „VISI 32“. Nurodo, kad sumokėjus nepilnamečių vaikų išlaikymui 1400 Lt P. K. pragyvenimui ir išlaidoms padengti lieka 1 121,42 Lt. Likusios sumos neužtenka turėtoms išlaidoms padengti. Taip pat nurodo, kad jo mokamas išlaikymas vaikams, kiekvieną mėnesį po 1400 Lt yra skiriamas kredito padengimui. Ieškovo mokami pinigai skiriami ne vaikų poreikių tenkinimui, o banko prievolės vykdymui. R. K. atsisakė parduoti butą (duomenys neskelbtini), ir atsiskaityti su banku, nors nei vienos, nei kitos šalies pajamų neužtenka vykdyti kredito įsipareigojimus bei išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pavyzdžiui, jeigu teismo skaičiavimu nustatyti, kad kiekvienam vaikui teiktinas 1000 Lt išlaikymas, tai sudėjus R. K. pajamas-1300 Lt, P. K. pajamas - 2500 Lt, viso 3800 Lt, atėmus 2000 Lt vaikų išlaikymui, bei apie 1400 Lt bankui, šalims lieka 400 Lt, kas yra nerealu. Nurodo, kad R. K. arba turi neoficialių pajamų, arba nutraukus santuoką, butą planuoja parduoti, kadangi vykdyti banko įsipareigojimus atsižvelgiant į sunkią šalių padėtį yra neįmanoma. Taip pat nurodo, kad nors ir Vilniaus apygardos teismas 2010-11-17 nutartyje pasisakė, kad į vaikų išlaikymą banko mokėjimai negali būti įskaičiuoti, realiai ieškovo mokamas išlaikymas vaikams atlieka būtent kredito padengimo funkciją, kadangi atsakovei paliekama teisė disponuoti piniginėmis lėšomis, ji pati sprendžia, ar mokėjimai atlikti atsižvelgiant į vaikų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė R. K. atsiliepimu (b.l. 46-54, 7 tomas) į apeliacinį skundą, prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 700 Lt, atmetant ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009 ir 2010 metais, ieškovas, atskaičius visus privalomus savininko mokėtinus mokesčius valstybei, bei įmokas įmonės kreditoriams, iš individualios įmonės gavo 34 345 lt. grynųjų pajamų, kas atitinkamai per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 431,04 lt. sumą. Nurodo, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų patvirtinančių faktą, jog ieškovas sąmoningai, siekdamas pabloginti savo turtinę padėti ir išvengti didesnio išlaikymo teikimo vaikams, savo noru nutraukė darbo sutartį su Žalgirio klinika, mažiau dirba, slepia pagal autorines sutartis gaunamas pajamas, švaisto pinigines lėšas savo tėvų naudai, mažina įmonės pelną ir savo pajamas ir atitinkamai mažiau gauna oficialių pajamų, nors iki bylos iškėlimo teisme dienos ieškovas nuolatos gaudavo pakankamai pajamų išlaikyti visą šeimą bei sumokėti kiekvieną mėnesį po 3100 lt. kredito įmokas bankui. Nurodo, kad šiuo metu atsakovės vidutinės mėnesinės pajamos sumažėjo 465,83 lt. ir per mėnesį vidutiniškai sudaro 844,25 lt. Pagal 2007 m. sausio 12 d. kredito sutartį su AB banku „SEB“ moka kredito įmokas už save ir P. K., kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1 704,06 lt. sumą. Be to, 2010 m. vasario 18 d. sumokėjo bankui 5 370,81 lt. sumą delspinigių ir palūkanų dengimui. Nurodo, kad jos pajamų nepakanka ne tik užtikrinti būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui, bet ir kredito grąžinimui, finansiškai jai padeda tėvai, sesuo bei brolis, kurie sumoka kredito įmokas ir papildomai perka vaikams drabužėlius, žaislus ir kt.. Dėl nurodytų priežasčių P. K. apeliacinio skundo argumentai, jog jo mokamas išlaikymas vaikams atlieka kredito padengimo funkciją, yra atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad iš pateiktos vaikų poreikių paskaičiavimo lentelės ir byloje esančių įrodymų, patvirtinančių vaikams skiriamų piniginių lėšų sumų matyti, jog mėnesinės išlaidos vaikams sudaro: G.: 2 281,81 litų, A.: 2 521,81 litų, t.y. vaikų poreikiams tenkinti reikia skirti dvigubai daugiau piniginių lėšų nei nustatė pirmosios instancijos teismas: 1000 lt. kiekvienam vaikui per mėnesį, dėl ko didžioji našta išlaikyti vaikus ir taip tenka atsakovei, tame tarpe ir užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, mokant kredito įmokas bankui.
Šalies argumentai
Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu (b.l. 9-23, 7 tomas), prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai 3 675 Lt būsimų pirkinių išlaidoms apmokėti, priteisti iš ieškovo 19 907,50 Lt sumą už solidarios prievolės AB bankui „SEB“ įvykdymą už ieškovą. Taip pat įtraukti į dalintino turto balansą ieškovo pajamas gautas už 2009-2010 metus, kas sudaro 34 345 Lt. Priteisti iš ieškovo 8 330,95 Lt kompensaciją bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 4 539,90 Lt išlaidų pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovo maksimali bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų teisėtų interesų, tačiau to nepadarė. Teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį, vadovavosi tik ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, visiškai neatsižvelgė į vaikų norus, psichologo bei Vaikų teisių apsaugos tarnybos išsakytas išvadas. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino argumentų, kad nepilnamečiai vaikai nenori leisti laiko su tėvu ir į šiuos argumentus neatsižvelgė. Taip pat nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų interesus, nes vaikai ne tik kad nesuspės paruošti pamokų, bus pervargę po sugrįžimo iš ieškovo gyvenamosios ar kitos vietos, bet ir neturės laisvo laiko skirti savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo įpareigoti ieškovą iki G. sukaks 14 metų, o A. 13 metų, paimti G. K. ir A. K. kiekvieną darbo dieną 7.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir laiku nuvežti vaikus į ikimokyklinę ugdymo įstaigą /mokyklą, laikantis ikimokyklinės ugdymo įstaigos /mokyklos nustatyto vaikams lankymo grafiko, nes ieškovas auklėjant vaikus turi ne tik vienodas teises, bet ir pareigas, tame tarpe ir pareigą nuvežti vaikus į ikimokyklinę ugdymo įstaigą /mokyklą. Taip pat nurodo, kad byloje sprendžiamas klausimas ne dėl priteisto išlaikymo dydžio, bet dėl iš ieškovo priteistino išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, dėl ko pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, visiškai nepagrįstai vadovavosi materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindus (LR CK 3.201 str. 2 d.), tarp kurių yra ir teismo sprendime nurodytas pagrindas, - būsimos gydymo išlaidos, t.y. išlaidos, kurios išlaikymo priteisimo metu proceso šalims nebuvo žinomos, o šiuo atveju šios išlaidos yra žinomos. Taip pat nurodo, kad vaikų poreikių tenkinimui užtikrinti būsimų pirkinių išlaidos sudaro 4 900 lt. Todėl vadovaujantis LR CK 3.192 str., protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei remiantis 2011-09-16 patikslinto priešieškinio 4.1. dalyje nurodytais argumentais dėl iš ieškovo P. K. priteistino 75 % lėšų reikalingų kiekvieno vaiko išlaikymui proporcingumo, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, tenkinant mano 2011-09-16 patikslinto priešieškinio 7 punkto reikalavimus, priteisiant iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai 3 675 lt. būsimų pirkinių, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, išlaidoms apmokėti. Taip pat nurodo, kad už save ir ieškovą bankui sumokėjo 39 815,01 Lt, todėl tapo ieškovo kreditore, o šie ieškovo įsipareigojimai turi būti įtraukti į dalintino turto balansą. Nurodo, kad 2009 ir 2010 metais, ieškovas, atskaičius visus privalomus savininko mokėtinus mokesčius valstybei bei įmokas įmonės kreditoriams, iš individualios įmonės gavo 34 345 lt.. grynųjų pajamų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš 34 345 lt. sumos ieškovas mokėjo mokesčius valstybei bei pinigines lėšas įmonės kreditoriams, nes minėta gauta piniginių lėšų suma yra grynosios ieškovo pajamos, atskaičius visus privalomus mokėti mokesčius ir įmokas valstybei bei įmonės kreditoriams, todėl ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita. Taip pat prašo įskaityti jos ir ieškovo mokėtinas kompensacijas, iš ieškovo priteisiant jai 8 330,95 lt. (19 907,50 lt. – 6 423,55 lt. - 5 153 lt.) kompensaciją. Nurodo, kad iš ieškovo jai priteistinos 4 539,90 Lt pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Ieškovas P. K. atsiliepimu į atsakovės R. K. apeliacinį skundą, prašo jos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė pasinaudoja atsitiktiniais įvykiais, kurie negali jokiu būdu charakterizuoti ieškovą, kaip tėvą, darantį savo vaikams žalą ar blogą įtaką. Dalis bylų kurios jam buvo iškeltos, pagal atsakovės skundus, buvo nutraukta šalims susitaikius, dalis pareiškimų buvo atmesti kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Nurodo, kad nuo 2008 metų bandė atsakovę įtikinti butą parduoti ir atsiskaityti su banku, kadangi jų pajamų nepakanka paskolai išmokėti. Nurodo, kad atsakovė privalo planuoti gaunamą išlaikymą būsimiems pirkiniams. Dviračiai be jokių abejonių yra reikalingi vaikams. Šiuo metu mergaitės jau turi vieną dviratį. Vaikiškos lovos bute yra. Jeigu ieškovė ir planuotų jas pakeisti, šiuo metu vidutinės vaikiškos lovos kaina yra 220 Lt. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad R. K. priėmus sprendimą perimti nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn bei finansinius įsipareigojimus bankui, ji turi ir turės iš savo asmeninių lėšų grąžinti visą skolą bankui. Jos sumokėtos asmeninės lėšos 38 815,01 Lt transformavosi į jos asmeninį nekilnojamąjį turtą, todėl ji neturi teisės reikalauti iš ieškovo jokios kompensacijos. Priešingu atveju, grąžinusi būsto kreditą, R. K. ne tik įgytų nuosavybę, bet ir priteistų ½ dalį sumokėtų išmokų bankui iš P. K.. Nrodo, kad R. K. neturi teisės reikšti regresinio reikalavimo, nes sudarydama susitarimą su banku tokios teisės atsisakė. Priešingai, ieškinio reikalavimas perimti skolintinius įsipareigojimus netektų jokios prasmės. Nurodo, kad atsakovė buvo suinteresuota vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Visos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės buvo galima paskirti daug ankščiau, tačiau atsakovė savo atsiliepime nereiškė jokių pretenzijų. Šiuo metu yra aišku, dėl kokios priežasties atsakovė paeiliui kėlė turto rinkos vertės nustatymo klausimus. Vilkinti bylos nagrinėjimą žinant, kad tokiu būdu auga regresinio įsiskolinimo suma yra nesąžininga. Nurodo, kad atsakovės reikalavimas priteisti jos vadinamą „įmonės pelną“ už 2009,2010 metus yra neteisėtas. Jokio pelno įmonė neturėjo nei 2009, nei 2010 metais. Atsakovės skaičiuojami 34 345 Lt sudaro P. K. sumokėtas darbo atlyginimas už atliktą darbą įmonėje, kuris jau išmokėtas atsakovei kaip nepilnamečių vaikų išlaikymas. Taip pat nurodo, kad apeliantė prašo įskaityti jos ir ieškovo mokėtinas kompensacijas iš ieškovo priteisiant jos naudai 8 330,95 Lt ( 19 907,50 Lt- 6 423, 55 Lt- 5 153 Lt.) Ieškovas nurodo, kad šis įskaitymas nėra galimas, nes ieškovei nepriklauso teisė reikalauti iš atsakovo 19907,50 Lt, kuriuos ji pati sumokėjo vykdant įsipareigojimą bankui, pareikšdama, kad sutinka perimti visas teises ir pareigas pagal kredito sutartį. Taip pat nurodo, kad apeliantės pretenzijos dėl bylinėjimosi išlaidų yra nesuprantamos. Atsakovė tiesiog nurodo, kad jos bylinėjimosi išlaidos buvo 4 539,90 Lt, o teismas priteisė 1816,20 Lt ir 1815 Lt. Dėl šios priežasties pasisakyti dėl šios apeliacinio skundo dalies yra sunku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir papildomų būsimų išlaidų, susijusių su vaikų išlaikymu, priteisimo
Teismo sprendimu iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai priteista po 700 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti šioje dalyje teismo sprendimą ir išlaikymo dydį sumažinti priteisiant po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį. Savo skundą motyvuoja tuo, jog teismas neįvertino jo turtinės padėties, pagal kurią šiuo metu jis nėra pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą. Be to, nurodo, kad išlaikymo suma ieškovės bus panaudota kredito dengimui, o ne vaikų poreikiams.
Kolegija atmeta ieškovo argumentus dėl priteisto išlaikymo dydžio kaip nepagrįstus. Teismas priimdamas sprendimą įvertino vaikų poreikius bei nustatė, jog kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti skirtina po 1000 Lt suma, kurią proporcingai šalių turtinei padėčiai paskirstė ne po lygiai, o ieškovui priskiriant didesnę dalį – 70 procentų. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl sumos tenkančios vaikų poreikiams tenkinti, tačiau nesutinka su teismo paskirstymu mokėti išlaikymą ne lygiomis dalimis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu iš ieškovo nepilnamečiams vaikams buvo priteistas laikinas išlaikymas po 700 Lt kas mėnesį Vilniaus apygardos teismo 2010-11-17 nutartimi (civ.b. Nr.2S-1196-492/2010). Ieškovas nurodė, kad tokio dydžio išlaikymą moka nuolat, o jo pajamas per mėnesį sudaro 2500-2600 mėnesį (b.l. 95-101, 7 tomas).
Atsakovės pajamas per mėnesį sudaro 844,25 Lt (b.l. 24-27, 7 tomas). Be to, atsakovė turi finansinių įsipareigojimų bankui. Ieškovo gaunamas pajamas sudaro 2500-2600 Lt per mėnesį. Ieškovas turi įmonę, iš kurios gauna pajamų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas gaudavo pajamų ir pagal autorines sutartis.
Teismų praktikoje pažymima, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į bylos faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui; vaikų išlaikymo prievolės nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba bendro pobūdžio samprotavimais apie aukštą bedarbystės lygį šalyje, pasaulinę krizę, sunkią ekonominę situaciją ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 išaiškinta, kad asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal savo turimą specialybę, darbingumo lygį ieškovas turi galimybę teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė priteistino išlaikymo sumą, o apeliacinio skundo motyvais teismo sprendimo šioje dalyje keisti nėra pagrindo.
Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jos naudai iš ieškovo 3675 Lt būsimų pirkinių, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, išlaidoms apmokėti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.201 str. 2 d. teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas, tuo tarpu atsakovė prašo priteisti būsimas išlaidas, skirtas daiktų - vaikiškų lovų, dulkių siurblio, televizoriaus staliuko, dviračių - pirkimui. Tokių išlaidų atlyginimas galimas tik jau jas patyrus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad tokias išlaidas būtų patyrusi, todėl tokio jos prašymo priteisti būsimas išlaidas teismas pagrįstai netenkino.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė nepilnamečių dukrų G. K. ir A. K. bendravimo su tėvu P. K. tokią tvarką:
kas antrą porinį savaitgalį P. K. pasiima G. K. ir A. K. šeštadienį ryte 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina mergaites sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą;G. K. ir A. K. praleidžia pas tėvą P. K. mergaičių atostogų metu dvi savaites iš eilės, pradedant pagal P. K. nurodytą savaitės dieną 10 val. P. K. turi teisę atostogų metu išvykti su G. K. ir A. K. į užsienį;neporiniais metais G. K. ir A. K. Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas praleidžia su tėvu P. K., poriniais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas praleidžia su motina R. K..
Atsakovė nesutinka su tokia bendravimo tvarka, nes nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką su galimybe vaikams nakvoti pas ieškovą, nes tokia sprendimu nustatyta maksimali bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų teisėtus interesus. Atsakovė nurodo, kad kelis kartus kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo žiauraus elgesio vaikų akivaizdoje. Be to, nurodo, kad ieškovas nuteikinėja vaikus prieš ją. Patys vaikai nenori pas jį važiuoti. Nurodė, kad turėtų būti skirtas vienerių metų pereinamasis laikotarpis vaikams bendrauti su tėvu be nakvynės. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog ieškovas vaikus privalo grąžinti iki 20 val., kas pažeidžia vaikų interesus, nes vaikai nespės paruošti pamokų, neturės laisvo laiko savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taip pat nurodo, kad nepagrįstai teismas netenkino prašymo, kad ieškovas kiekvieną dieną paimtų vaikus iš namų ir pristatytų į ugdymo įstaigas, nes tėvai turi lygias pareigas rūpintis vaikais.
Kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp šalių buvo kilęs ne vienas konfliktas, tačiau minėti konfliktai lietė šalių tarpusavio santykius. Duomenų, kad ieškovas būtų netinkamai įgyvendinęs savo teises ir pareigas kaip tėvas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu byloje nėra. Kolegija atkreipia dėmesį, jog 2010-04-14 teismo nutartimi, kuri ją apskundus apeliacine tvarka buvo palikta galioti, buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka be nakvynės pas ieškovą. Nuo šios nutarties įsiteisėjimo (2010-11-17, civ.b. Nr.2S-1196-492/2010) jau yra praėję daugiau nei metai, todėl atsakovės argumentas, kad nuo teismo sprendimo turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis vaikų bendravimui su tėvu be nakvynių, yra atmestinas, nes jau yra praėję pakankamai laiko nuo laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo. Tačiau kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog vaikų grąžinimo laikas yra per daug vėlyvas, todėl turėtų būti keistinas, nustatant, jog ieškovas vaikus grąžina ne 20, o 17 val. Pažymėtina, kad šiai dienai mergaitės yra 6 ir 5 metų amžiaus, todėl laikytina, kad yra pakankamo amžiaus, kad galėtų likti nakvoti ieškovo namuose.
Kolegija atmeta argumentą, jog teismas nepagrįstai atmetė ir nepatenkino atsakovės reikalavimo, jog ieškovas kiekvieną dieną vaikus paimtų iš namų ir nuvežtų į ugdymo įstaigas. Santuokai iširus, šalys gyvena atskirai ir įpareigojimas kiekvieną dieną atvykti paimti vaikus ir juos vežti į ugdymo įstaigas neproporcingai apsunkintų ieškovo kaip tėvo pareigas. Kolegija mano, jog tokių nuostatų, kaip informavimas vienas kito apie vaikų ligas, atsisakymas leisti susitikti su vaikais nėra bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo nustatyti bendravimo su vaikais tvarkoje tokių sąlygų.
Dėl kompensacijos už solidariosios prievolės vykdymą priteisimo
Atsakovė ginčija teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos reikalavimas priteisti iš ieškovo dalį sumokėtų įmokų AB SEB bankui vykdant paimto kredito grąžinimą. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino savo skundo reikalavimą ir nurodė, kad už solidariosios prievolės vykdymą jos naudai iš atsakovo turi būti priteista 24167,44 Lt suma, kurią sudaro atsakovės per laikotarpį nuo 2009-12-12 iki 2012-02-21 sumokėtos kredito grąžinimo įmokos bei palūkanos, iš viso 48334,88 Lt suma (b.l. 79-82, 7 tomas). Atsakovė nurodo, kad solidarioji šalių prievolė baigsis tik įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl iki jo įsiteisėjimo šalys turi mokėti kreditą solidariai.
Teismas yra išaiškinęs, kad, padalijant bendrą turtą, solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).
Iš bylos matyti, kad šalys bendro ūkio nevedė nuo 2009-05-01. Tą patvirtino ir posėdžio metu (b.l. 99, 7 tomas). Iš byloje esančių duomenų (b.l. 196, 5 tomas) matyti, kad nuo 2010-02-18 atsakovė viena (bei jos artimieji) mokėjo įmokas kreditui dengti. 2010-09-08 AB SEB bankas priėmė teigiamą sprendimą, kuriuo sutiko, kad prievoles pagal kredito sutartį perimtų asmeniškai atsakovė su savo broliu (b.l. 172, 6 tomas). Todėl laikytina, kad atsakovės prievolė transformavosi į asmeninę prievolę bankui pagal kredito grąžinimo sutartį, nes ji išreiškė tokį sprendimą ir bankas savo sutikimą davė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais ir nurodė, jog atsakovės asmeninės lėšos transformavosi į jos asmeninį turtą. Todėl tenkinti atsakovės reikalavimo priteisti pusę jos sumokėtų įmokų bankui nėra pagrindo.
Dėl pajamų gautų iš įmonės „Visi 32“ įtraukimo į dalintino turto balansą
Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į dalintino turto balansą 34345 Lt pajamų gautų iš įmonės veiklos 2009-2010 metais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonės pajamos – tai ieškovo pajamos iš darbinės veiklos, iš kurių jis mokėjo bankui įmokas, išlaikymą savo vaikams, turėjo kitas išlaidas. Byloje yra duomenys, kad įmonė gavo tokias pajamas, tačiau byloje yra ir duomenys, jog ieškovas turėjo išlaidų. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas minėtas lėšas iššvaistė, nuslėpė nuo šeimos, panaudojo kitoms nei šeimai skirtoms reikmėms, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į dalintino turto balansą minėtų lėšų nebuvo pagrindo traukti, nes dalijamos tik lėšos, kurios realiai yra santuokos nutraukimo metu. Todėl atsakovės skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl priteistų sumų įskaitymo ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
Kadangi atsakovės apeliacinis skundas nėra tenkintinas dėl turtinių reikalavimų, tai prašymo dėl įskaitymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo svarstyti.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines teisės normas ir priėmė iš esmės teisingą ir teisėtą sprendimą, tačiau įvertinus atsakovės argumentus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Kadangi atsakovei paduodant apeliacinį skundą jai buvo atidėtas 1423 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (b.l. 29, 7 tomas), tai iš dalies atmetus jos apeliacinį skundą dėl turtinių reikalavimų, pagal CPK 93, 84 str. valstybės naudai iš jos priteistinas 1284 Lt žyminis mokestis.
Vadovaujantis CPK 96 str. iš šalių lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos 22,30 Lt (b.l. 71, 7 tomas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl ieškovo P. K. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais G. K. ir A. K. nustatymo, nurodant, kad „kas antrą porinį savaitgalį P. K. pasiima G. K. ir A. K. šeštadienį ryte 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina mergaites sekmadienį 17 val. į jų gyvenamąją vietą“. Kitoje dalyje nustatytą bendravimo tvarką palikti nepakeistą.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. K. 1284 Lt žyminį mokestį valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovo P. K. ir atsakovės R. K. po 11,15 Lt iš kiekvieno valstybei procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.