Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. balandžio 14 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. N2-49-127/2010 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, ir pagal R. K. priešieškinį P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB SEB Vilniaus bankas, V. K., institucija, teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokinio turto padalijimo.

Atsakovė R. K. taip pat prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti, kad iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo metų poriniais savaitgaliais P. K. pasiima G. K. ir A. K. šeštadienį ryte 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina mergaites 20 val. į jų gyvenamąją vietą; sekmadienį mergaites paima 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 19 val. į jų gyvenamąją vietą; metų porinių savaičių penktadieniais 16 val. P. K. pasiima G. K. ir A. K. iš jų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir grąžina mergaites 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Nurodė, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka nėra aiški, nes nėra aišku kokiais metų savaitgaliais ieškovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ši tvarka taip pat prieštarauja atsakovės interesams, nes ji kiekvieną penktadienį priklausoma nuo ieškovo ir negali trims dienoms išvykti su vaikais į kitą miestą. Taip pažeidžiama ir vaikų teisė ilgesniems savaitgaliams išvykti pas savo senelius ar į kitus miestus.

Atsakovė R. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo P. K. po 1 352 Lt laikiną išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. K. ir po 1 502 Lt jo nepilnametei dukrai A. K.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo įpareigojo ieškovą P. K. nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečių G. K. ir A. K. laikinam išlaikymui mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, pervedant pinigus į atsakovės nurodytą asmeninę sąskaitą, kiekvieną periodinę išmoką sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis pavedė uzufrukto teise disponuoti atsakovei R. K.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi patenkino R. K. prašymą dėl priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-05 nutartį dėl laikino išlaikymo ir padidino iš P. K. priteistą 400 Lt laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, - G. K. ir A. K. iki 800 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių dukrų įstatyminei atstovei motinai R. K.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovo teikiamas išlaikymas dukroms yra nepakankamas. Mokėdamas 400 Lt laikiną išlaikymą, P. K. kiekvienai iš dukrų, lankančioms ikimokyklinę ugdymo įstaigą, dainavimo būrelį, per dieną skiria vos 13,33 Lt (400 Lt : 30 dienų) poreikių patenkinimui. Pablogėjus šalies ekonominei padėčiai ir padidėjus prekių, paslaugų, mokesčių už butą kainoms tėvo skiriamas išlaikymas dukroms yra nepakankamas. Nepilnamečių tėvas P. K. neprisideda prie mokesčių už butą mokėjimo, būsto kredito grąžinimo, yra nusišalinęs nuo pareigos aprūpinti savo vaikus gyvenamuoju plotu. Abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai privalo teikti išlaikymą vaikams. Vaikų tėvas P. K. gauna dvigubai didesnes pajamas, negu motina R. K., todėl jis turi prisiimti ir didesnę išlaidų, reikalingų vaikams išlaikyti, dalį.

Atsiliepimu į ieškovo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties atsakovė R. K. prašė šio atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad P. K. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog jis prisideda prie kredito grąžinimo, dėl ko jo atskirojo skundo argumentai, jog jis tinkamai vykdo savo prievoles pagal kredito sutartį AB bankui SEB, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, ieškovas nevykdo šios prievolės, tai patvirtina pateikti banko dokumentai. Dėl to atskirojo skundo argumentai, jog jam lieka pragyvenimui 683 Lt, jis neturi santaupų ir negali sumokėti valstybei privalomųjų mokesčių, nepagrįsti. Nors ieškovė kreipėsi į atsakovą siūlydama perleisti jai vykdyti visas prievoles pagal kredito sutartį, priteisiant jai butą, atsakovas atsisakė, siekdamas išvengti mokėti didesnį išlaikymą vaikams, jis sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, įtraukdamas į savo išlaidas jo nevykdomos prievolės pagal kredito sutartį bankui dydį. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių skiriamo išlaikymo dydį vaikų poreikių tenkinimui. Kadangi P. K. iki 2009 m. lapkričio mėn. užtikrino vaikų poreikius į gyvenamąjį būstą, t.y. mokėjo kredito įmokas bankui, į vaikų poreikius nebuvo įtraukta vaikų daliai priskirta grąžinamo kredito dalis. Nuo 2009 m. lapkričio mėnesio ieškovui visiškai neprisidedant prie kredito grąžinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priskyrė kredito dengimo išlaidas prie vaikų poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo P. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties netenkintinas.

LR CK 3.170 str. įtvirtina skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ja tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (CK 3.161 str 3 d.). Analogišką teisę bendrauti su vaiku, tačiau su išlyga, numato ir LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 24 str. 2 d., nustatanti, kad vaikui būtina užtikrinti galimybę bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003, kuria apeliantas remiasi atskirajame skunde, iš esmės taip pat nurodo apie maksimalų bendravimą su vaiku pirmiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus. Taigi principas, kad abu tėvai turi lygias teises dalyvauti auklėjant vaiką, gali būti įgyvendinamas tik tuo atveju, jei jį realizuojant nepažeidžiami vaiko interesai. Prioritetas taikant minėtą principą teikiamas vaiko interesams, todėl teismas, nukrypdamas nuo tėvų lygios galimybės auklėjant vaiką, jei maksimalus tėvo bendravimas su vaiku pastarajam gali turėti neigiamų pasekmių, įstatymo nepažeidė.

Nustatydamas ieškovo P. K. bendravimo su vaikais tvarką teismas rėmėsi į bylą pateiktais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios inspektorės J. D. pastebėjimais, Vilniaus lopšelio – darželio „Vaidilutė“ pažyma, kaimynės R. L. parodymais. Apeliantas ginčijo Vaiko teisių apsaugos skyriaus aktą, nurodęs, kad jis surašytas skubotai, vienašališkai, prieštarauja tikrai situacijai, yra subjektyvus, be vyriausiosios inspektorės J. D. parašo, tendencingas, parengtas atsižvelgiant į atsakovės subjektyvų vertinimą, byloje nėra duomenų apie inspektorės kompetenciją, žinias. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo dokumentu remtis galima. Akivaizdu, kad į bylą pateiktas ne šio akto originalas, o kopija, todėl nors ir nėra aktą rengusios vyriausiosios inspektorės J. D. parašo, dokumentas patvirtintas kompetentingo darbuotojo, aukštesnes pareigas einančios Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių atstovavimo poskyrio vedėjos J. J. parašu bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus antspaudu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti dokumento teisėtumu. Taip pat nėra pagrindo kelti reikalavimų į bylą pateikti inspektorės kompetenciją patvirtinančius dokumentus, nes aplinkybė, kad ji dirba Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje, ši institucija leido jai vykdyti atitinkamas pareigas, patvirtino inspektorės aktą, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad vyriausioji inspektorė J. D. buvo kompetentinga surašyti ginčijamą 2010-04-13 aktą Nr. A715-1686-(2.13.2.29-SR6). Šiame akte daugiausiai išdėstyti inspektorės J. D. pastebėjimai, o ne jos vertinimai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtas aktas subjektyvus ir tendencingas.

Aukščiau nurodyti dokumentai, liudytojos R. L. parodymai patvirtina, kad mergaites ir jų mamą akivaizdžiai sieja glaudus emocinis ryšys, visiškas pasitikėjimas mama, o su tėvu mergaitės vienos bendrauti bijo. Mergaičių, ypač G. elgesys, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad mergaitės psichologiškai nėra pasirengusios daugiau laiko praleisti tik su tėvu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į mažą vaikų amžių, t.y. G. yra beveik 5 metai, o A. tėra 3 metai. Tokio amžiaus vaikams yra itin svarbus bendravimas su tais, kuriais jie visiškai pasitiki, prie kurių yra prisirišę, ir priešingai, bendravimas su tėvu, su kuriuo nėra glaudaus ryšio, su kuriuo jos yra praleidę mažai laiko, be to, bendravimas kitoje, neįprastoje namų aplinkoje ilgesnį laiką mergaites gali gąsdinti ir būti psichologiškai joms nenaudingas. Todėl, teisėjų kolegija įvertindama ieškovo, kaip tėvo, teisę bendrauti su vaikais bei vaikų teisę bendrauti su tėvu, taip pat ir vaikų psichologinį nepasirengimą ilgesnį laiką praleisti su ieškovu, mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, kai ieškovas dukras pasiima tam tikromis dienomis tam tikram dienos laikui be nakvynės yra pagrįstas ir atitinkantis vaikų ir ieškovo maksimalią interesų pusiausvyrą. Apelianto argumentas, kad pati atsakovė pripažino, kad ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, kai dukros paliekamos nakvoti ieškovo gyvenamojoje vietoje, yra pateisinama ir atitinka vaikų interesus, nepagrįstas ir paneigiamas atsakovės atsiliepimo į jo ieškovo atskirąjį skundą argumentu, kad mergaitės negalėtų su ieškovu būti visą parą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra laikina, ji nustatoma tik iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Išsprendus bylą iš esmės, išsamiai įvertinus įrodymus, taigi ir ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo elgesio, jo galimybės pasirūpinti vaikais, kurių sprendžiant dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos teismas išsamiai neanalizuoja, bendravimo su vaikais tvarka gali būti nustatyta ir kitokia. Be to, net ir teismo sprendimu nustačius bendravimo su vaikais tvarką, tačiau pasikeitus aplinkybės, t.y. mergaitėms augant, matant, kad jos prisiriša prie tėvo, bendravimas su juo nekelia joms psichologinės įtampos, ar esant kitokioms aplinkybės, šalys gali kreiptis dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Ieškovo P. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties tenkintinas iš dalies.

LR CK 3.65 str., reglamentuojantis laikinąsias apsaugos priemones, taikomas iš šeimos santykių kylančiose bylose, kaip vieną iš jų numato laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t.y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.)

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas padidino iš P. K. priteistą 400 Lt laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, - G. K. ir A. K. iki 800 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas su tokiu laikino išlaikymo dydžiu nesutinka. Daugiausiai šalių argumentų sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo susiję su kredito įmokų bankui, kitų mokesčių valstybės biudžetui mokėjimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kredito įmokų mokėjimas, ieškovo prievolė sumokėti mokesčius valstybei yra susiję su šeimos turtu, o kol klausimas dėl šeimos turto padalijimo nėra išspręstas, nėra pagrindo vertinti šių argumentų ir jų sieti su laikino išlaikymo vaikams dydžiu, todėl teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, minėtų aplinkybių nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl visų šalių teisių, pareigų, turto bei prievolių bus sprendžiama nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės.

Spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo teismas preliminariai įvertina vaikų poreikius ir tėvų galimybes jį teikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys į bylą su savo procesiniais dokumentais nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, todėl šalių finansinę padėtį teisėjų kolegija gali vertinti tik preliminariai, atsižvelgdama vien į šalių paaiškinimus, išdėstytus jų procesiniuose dokumentuose. Ieškovas P. K. atskirajame skunde nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra 3 350 Lt, o ieškovės 1 500 Lt. Atsakovė R. K. pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje detaliai išdėstė, kokia suma skiriama kiekvienos mergaitės išlaikymui (b.l. 155). Kaip jau minėta aukščiau, teisėjų kolegija kredito grąžinimo nepriskiria prie išlaikymo vaikui. Kadangi vaikai lanko darželį, teisėjų kolegijos manymu, kiekvienam vaikui auklei skiriamos išlaidos po 600 Lt per mėnesį yra per didelės. Taip pat per didelės išlaidos, skiriamos vaikų gimtadieniams. Objektyviai sumažinus ieškovės vaikų poreikių lentelėje nurodytas išlaidas, 1 000 Lt išlaidos per mėnesį kiekvienam vaikui vertintinos kaip objektyvios, būtinos ir užtikrinančios kiekvienos iš mergaičių jų poreikių patenkinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tėvų skyrybos neturėtų lemti vaikų poreikių patenkinimo esminio pablogėjimo. Jei gyvenant šeimai drauge, šie poreikiai buvo tenkinami, vaikams turėtų būti sudarytos maksimalios galimybės ir tėvams gyvenant skyrium turėti tokias pačias jų gyvenimo ir vystymosi sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pajamos yra daugiau nei dvigubai didesnės nei atsakovės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mergaitėms gyvenant su mama, jai tenka didesnė rūpinimosi vaikais dalis, teisėjų kolegijos manymu, iš atsakovo priteistini 700 Lt laikinam išlaikymui kiekvienam vaikui. Atsakovė taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, taigi jai tenka kita dalis, t.y. po 300 Lt kiekvienai mergaitei per mėnesį. Išlaidų vaikams, kai jie būna su ieškovu, dydis nelaikytinas reikšmingu, neturinčiu esminės įtakos pagrindinio išlaikymo mastui, todėl šių argumentų, kaip nepagrįstų teisėjų kolegija nevertina.

Teisėjų kolegija akcentuoja kaip ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip ir išlaikymo vaikams priteisimo laikiną pobūdį, todėl nustatant šias laikinąsias apsaugos priemones, bylos aplinkybės ir įrodymai detaliai nevertinami. Tai bus vertinama iš esmės nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 158). Kadangi ieškovo P. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties netenkintas, o ieškovo P. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties tenkintas iš dalies, nedaug pakeitus skundžiamą nutartį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 4p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį pakeisti. Nustatyti, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teikia dukroms G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą po 700 Lt per mėnesį kiekvienai iki sprendimo priėmimo šioje byloje dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių dukrų įstatyminei atstovei motinai R. K.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. K. 14,20 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.