Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-10-12 · Byla Nr. N2-874-127/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-12
Bylos Nr.
N2-874-127/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03401-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Trinkūnienė
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
R. K., P. K.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Kęstutis Dzedulionis, Vilija Gražulytė, Eva Jankovska
Civilinė byla Nr. N2-874-127/2011(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03401-2009-5)

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3, 44.2.4.2, 75.7, 75.8, 77.2, 77.4.2, 77.4.3, 78.2.1, 125.2

(S)VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 12.

VilniusVilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jūratė Trinkūnienė,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovui P. K.,ieškovo atstovei advokatei Evai Jankovskai,atsakovei R. K.,atsakovės atstovei advokatei Vilijai Gražulytei,trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V. K.,

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškus reikalavimus, AB SEB banko atstovui advokatui Kęstučiui Dzedulioniui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. ieškinį atsakovei R. K. ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui P. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, o taip pat trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. K. ieškinį atsakovams P. K., R. K. dėl sumokėtų bankui įmokų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka sudaryta 2005-07-13 A. B. ir apskaityta Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai susilaukė dukros G. K., o (duomenys neskelbtini) dukros A. K. (t.1 b.l. 9-11). Nuo 2009-05-01 šalys kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko. Ieškovas išsikėlė gyventi pas savo tėvus į jiems priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o atsakovė su dukromis G. ir A. liko gyventi šeimai priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad nuo 2009-05-01 jų santuoka faktiškai iširo.

Nagrinėjant bylą abu sutuoktiniai reiškė, tikslino savo reikalavimus ir galutinai sutarė, kad jų bažnytinės santuokos apskaitos įrašas turėtų būti panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenurodant sprendime konkrečių santuokos iširimo priežasčių, nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina R. K.. Atsakovė R. K. atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš P. K. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t.5 b.l. 167), po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasirinko santuokinę pavardę K. Dėl visų kitų klausimų, kuriuos būtina išspręsti priimant sprendimą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, šalims susitarti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies šiais motyvais.

Dėl nepilnamečių dukrų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-14 nutartimi nustatyta iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovo P. K. laikina bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. ir A. tvarka (t. 4 b.l. 123-125):

metų poriniais savaitgaliais P. K. pasiima G. K. ir A. K. šeštadienį ryte 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina mergaites 20 val. į jų gyvenamąją vietą; sekmadienį mergaites paima 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 19 val. į jų gyvenamąją vietą;metų porinių savaičių penktadieniais 16 val. P. K. pasiima G. K. ir A. K. iš jų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir grąžina mergaites 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

Ieškovas P. K. nurodo, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka nei vaikų, nei jo paties interesams, nes mergaitės savaitgaliais kasdien vežiojamos iš Vilniaus į Didžiąją Riešę ir atgal pervargsta; penktadieniais G. lanko būrelį, kuriame užtrunka pusantros valandos, laiko bendravimui nebelieka; sekmadieniais vaikai nori ilgiau pamiegoti, o tėvas jas turi pasiimti 10 val.; vaikų perdavimai nuolat lydimi konfliktų su vaikų motina R. K.. Ieškovas siūlo patvirtinti, jo požiūriu, paprastą ir patogią bendravimo tvarką:

kas antrą porinį savaitgalį P. K. pasiima G. K. ir A. K. šeštadienį ryte 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina mergaites sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą;G. K. ir A. K. praleidžia pas tėvą P. K. jo atostogų metu dvi savaites iš eilės, pradedant pagal P. K. nurodytą savaitės dieną 10 val. P. K. turi teisę atostogų metu išvykti su G. K. ir A. K. į užsienį;bendravimo tvarka švenčių dienomis (Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų) nustatoma sekanti: jeigu vienais metais vaikai Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas praleido su tėvu P. K., tai kitais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia su motina R. K..

Atsakovė R. K. nesutinka su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka, nes jos

nuomone, tokia tvarka neatitiktų vaikų interesams. Atsakovė prieštarauja, kad vaikai liktų nakvoti pas tėvą, nes tėvas blogai rūpinasi vaikais, grąžina juos pervargusius, nepamaitintus. Be to mergaitės yra labai prisirišusios prie motinos ir vienos nenori niekur vykti su tėvu. Pasiėmęs vaikus, ieškovas tinkamai jų neprižiūri, nes G. pasakojo, kad skendo vandens telkinyje ir ją išgelbėjusi nepažįstama moteris, o A. grįžo nudegusi odą saulėje, dėl ko vaikas turėjo kęsti skausmą, o motina tepti A. gydančiais kremais. Atsakovė siūlo nustatyti tokią tėvo bendravimo su dukromis tvarką:

iki G. sukaks 14 metų, o A.13 metų, tėvas P. K. privalo paimti G. K. ir A. K. kiekvieną darbo dieną 7 val. 30 min. iš jų gyvenamosios vietos ir laiku nuvežti vaikus į ikimokyklinę ugdymo įstaigą / mokyklą, laikantis ikimokyklinės ugdymo įstaigos / mokyklos nustatyto vaikams lankymo grafiko;iki G. sukaks 7 metai, o A. 6 metai, poriniais savaitgaliais P. K. paima G. K. ir A. K. šeštadienį ryte 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina mergaites tą pačią dieną 20 val. į jų gyvenamąją vietą; sekmadienį mergaites paima 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 19 val. į jų gyvenamąją vietą;iki G. sukaks 7 metai, o A. 6 metai, metų porinių savaičių penktadieniais 16 val. 30 min. P. K. paima G. K. ir A. K. iš jų gyvenamosios vietos arba ikimokyklinės ugdymo įstaigos ir grąžina mergaites tą pačią dieną 20 val. į jų gyvenamąją vietą;G. sulaukus 7 metų, o A. 6 metų, ir vaikams pageidaujant, P. K. įspėjęs R. K. prieš dieną metų porinių savaičių penktadieniais 17 val. 30 min. pasiima vaikus iš R. K. gyvenamosios vietos ir privalo juos parvežti į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val.;P. K. pasiėmus vaikus ir pastariesiems susirgus, P. K. privalo nedelsiant informuoti R. K.;P. K. neinformavus apie jo ketinimus susitikti su vaikais, R. K. turi teisę neleisti P. K. aukščiau nurodytu laiku susitikti su vaikais.

Faktiškai R. K. siekia patvirtinti teismo nustatytą laikiną

bendravimo tvarką, kuri sukėlė daug ginčų tarp tėvų, jų skundai ne vieną kartą buvo nagrinėjami valstybinėje vaiko teisių apsaugos institucijoje, nepilnametei A. prireikė psichologo paslaugų.

Ieškovas P. K. siekia didesnio bei kartu paprastesnio

bendravimo su dukromis. Įstatymas numato, kad tėvas gyvenantis skyrium turi teisę maksimaliai bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Teismas pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje tėvai susitarė, kad jų dukros G. ir A. gyvens su motina.

Teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovės siūloma tėvo bendravimo tvarka, neleidžiant tėvui pasilikti dukras nakvoti, pažeidžia tiek tėvo, tiek dukrų interesus, nes byloje faktiškai nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog toks bendravimas gali turėti neigiamų pasekmių nepilnametėms. Pažymėtina, kad G. greitai sulauks šešerių, o A. ketverių metų, abi mergaitės lanko darželį, neturi sveikatos problemų ar specialių poreikių. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad jų tėvas P. K. yra nepasiruošęs ar negali tinkamai pasirūpinti savo dukromis ilgesnį laiką. Todėl teismas daro išvadą, kad motina R. K. nepagrįstai nori riboti tėvui galimybę ilgesnį laiką būti su dukromis, palaikyti su jomis artimesnius tėviškus santykius ir daugiau prisidėti prie nepilnamečių auklėjimo. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pasilikimui nakvoti pas tėvą yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, nes dukros ir taip daugiau įtakojamos motinos, o tėvui su vyresnio amžiaus dukromis užmegzti šiltus santykius taps tik sunkiau, nes, atsakovės teigimu, mergaitės jau dabar nenorinčios susitikti su tėvu.

Atsižvelgdamas į itin konfliktiškus tėvų tarpusavio santykius, teismas mano, kad tėvo bendravimo su dukromis tvarka turi būti aiški, paprasta, lengvai vykdoma, todėl tvirtina ieškovo P. K. pasiūlytą bendravimo su dukromis tvarką. Kartu teismas pažymi, kad bendravimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, tėvo bendravimo būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, įstatymas suteikia teisę keisti nustatytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo bei papildomų išlaidų, susijusių su nepilnamečių dukrų išlaikymu, priteisimo

Nustačius nepilnamečių G. ir A. gyvenamąją vietą su motina, teismas joms iš skyrium gyvenančio tėvo privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Ieškovas P. K. sutiko kiekvienai dukrai skirti 450 Lt dydžio išlaikymą. Pareikšdama priešieškinį R. K. pateikė dukrų išlaidų skaičiuotes, pagal kurias, jos teigimu, mėnesio išlaidos G. sudaro 2281,81 Lt, o A. – 2521,81 Lt, todėl reikalavo priteisti iš tėvo P.K. A. 1891 Lt, o G. 1711 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnamečių G. ir A. tėvams nesusitarus dėl išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi įstatymo nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Nepilnamečių dukterų motina R. K. dirba puse etato VšĮ „Šaltinėlio“ privačioje mokykloje ir biudžetinėje įstaigoje „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ gauna, kaip nurodo savo priešieškinyje, apie 1300 Lt pajamų per mėnesį. Nepilnamečių dukterų tėvas P. K. nutarė mokytis, įstojo į doktorantūrą, savo noru nutraukė darbo sutartį su VšĮ Žalgirio klinika. Turėdamas gydančio ir konsultuojančio odontologo specialybę bei individualią įmonę „VISI 32“, ieškovo teigimu, jis per mėnesį uždirba tik 800 Lt, nes yra sumažėjęs pacientų skaičius bei darbų apimtis. Teismas mano, kad nutraukdamas darbo sutartį su VšĮ Žalgirio klinika ir netekdamas dalies pajamų, ieškovas elgiasi nesąžiningai, pablogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti didesnio išlaikymo teikimo savo vaikams. Vilniaus apygardos teismo 2010-11-17 nutartimi iš P. K. priteistas dukroms G. ir A. laikinas 700 Lt išlaikymas kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurį ieškovas moka (civ. byla 2S-1196-492/2010 b.l. 162-168). Toje pačioje nutartyje nurodyta, kad kredito grąžinimas nepriskiriamas prie vaikų išlaidų, vaikai lanko darželį, todėl per didelės išlaidos auklei, vaikų gimtadieniams. Naujai pateiktame priešieškinyje į vaikų poreikius pakartotinai įtrauktos kredito įmokos, dovanos auklėtojoms, gimtadieniams, būreliams, nors A. jų nelanko, psichologo paslaugos, nors yra nemokamas vaikų psichologas poliklinikoje. Posėdžio metu atsakovė pareiškė, kad įpratusi vaikams pirkti gerą aprangą nepigiose parduotuvėse. Teismas mano, kad gaudami vidutines pajamas, nepilnamečių G. ir A. tėvai turėtų skaičiuoti išlaidas ir taupyti. Nesuprantama, kodėl motina nesinaudoja nemokama psichologo pagalba valstybinėje vaikų poliklinikoje, perka aprangą ir avalynę brangiose parduotuvėse, organizuoja gimtadienius, skiria nemažas sumas išvykoms, kelionėms, nors tam neturi pakankamai lėšų. Teismas mano, kad mažamečių dukrų poreikiai gali būti patenkinti išleidžiant per mėnesį kiekvienai po 1000 Lt, iš kurių po 700 Lt kiekvienai dukrai, kaip moka šiuo metu, taip ir turėtų mokėti ateityje tėvas P. K. ir po 300 Lt kiekvienai dukrai turėtų skirti motina R. K. (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tokiu būdu iš ieškovo P. K. nepilnametėms G. ir A. priteisiamas 700 Lt dydžio išlaikymas kiekvienai iš dukrų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atsakovė R. K. nurodė, kad siekiant užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas vystytis būtina nupirkti ateityje šiuos daiktus:

vaikų lovas su čiužiniais, kurių kaina 3000 Lt;dulkių siurblį ir televizoriaus staliuką, kurių kaina 1100 Lt;dviračius, kurių kaina 800 Lt;

viso būsimų pirkinių išlaidos 4900 Lt

Įstatymas numato,kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms

vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.). Nurodyta materialinė teisės norma numato galimybę išieškoti būsimas išlaidas, susijusias tik su vaiko sveikata bei jo gydymu, tačiau išankstinio išlaidų priteisimo už būsimus pirkinius nenumato.

Dėl santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

Šalys po santuokos sudarymo įgijo tokį turtą:

Butą-patalpą/butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 1/24 negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpos (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 6785/2144600 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 384 000 Lt.Kilnojamuosius daiktus, esančius bute-patalpoje/bute (duomenys neskelbtini), kurių vertė 36 110 Lt.Transporto priemonę AUDI 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 2 500 Lt.Individualią įmonę „VISI 32“, kurios sąskaitoje 9,40 Lt.

viso turto už 422 619,40 Lt

Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų rinkos vertė nustatyta ekspertizių išvadomis (CK

3.119 str.). Šalys susitarė dėl dalijamos transporto priemonės kainos. Tarp sutuoktinių kilo ginčas tik dėl pajamų, gautų iš individualios įmonės „VISI 32“, kurias sudėjusi už 2009-2010 metus R. K. nurodo 34 345 Lt sumą, kurią būtina įtraukti į dalintino turto balansą. Teismas atsižvelgia į įstatymo reikalavimą, kad dalijamos tik tos piniginės lėšos, kurios realiai yra santuokos nutraukimo metu. Būtina įvertinti, kad individualios įmonės pajamos, tai - pajamos iš P. K. darbinės veiklos, iš kurių jis sumokėjo įmokas bankui, išlaikymą savo vaikams, panaudos objekto (darbo vietos) išlaikymo išlaidas, mokesčius valstybei, dalį turėjo skirti sau pragyvenimui ir pan. Įrodymų, kad P. K. uždirbtas lėšas iššvaistė, nuslėpė nuo šeimos, atsakovė nepateikė.

AB SEB bankas 2007-01-12 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)suteikė P. K. 339 000 Lt būsto kreditą (t.1 b.l. 36). Kredito likutis 2009-05-01, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, buvo 327 149,34 Lt (t.5 b.l. 143).

Jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nesuėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.). Tokiu būdu iš viso turto 422 619,40 Lt atėmus 327 149,34 Lt skolą, lieka dalintino turto už 95 470,06 Lt (422 619,40 Lt – 327 149,34 Lt).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, jeigu teismas nenustato CK 123 straipsnyje nurodytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Teismas mano, kad nagrinėjamoje byloje nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, kad užtikrinti dviems mažametėms mergaitėms tinkamas gyvenimo sąlygas, o taip pat būtina atsižvelgti į R. K. turtinę padėtį. Dirbdama pedagoginį darbą ir augindama dvi mažametes dukras R. K. faktiškai uždirba mažiau ir turi mažesnes galimybes užsidirbti lėšų negu gydantis, konsultuojantis, dėstantis universitete, turintis individualią įmonę odontologas P. K.. Teismas atsižvelgia į tą faktą, kad tarp šalių dalijami ne prabangos objektai ar sukauptos lėšos, o pirmo būtinumo pragyvenimui skirti daiktai, - būstas, baldai, namų apyvokos reikmenys. Būstas, kuriame gyvena vaikai, suvaržytas įkeitimu, R. K. pajamos nepakankamos kredito įmokoms mokėti, jai materialinę paramą teikia tėvai, brolis su žmona. Kadangi šeimos įstatymai reikalauja visiems šeimos nariams užtikrinti galimybę į orias bei tinkamas gyvenimo sąlygas, teismas šioje byloje aukščiau nustatytas aplinkybes laiko reikšmingomis, dėl kurių būtina nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Tokiu būdu ieškovui P. K. priteisiama 1/3 dalis bendro turto už 31 823,35 Lt (95 470,06 Lt : 3), o atsakovei R. K. 2/3 dalys bendro turto už 63 646,71 Lt (95 470,06 Lt : 3 x 2).

Natūra ieškovui P. K. priteisiamas šis turtas:

Transporto priemonė AUDI 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 2 500 Lt.Individuali įmonė „VISI 32“, kurios sąskaitoje 9,40 Lt.Piniginė 29 313,95 Lt (31 823,35 Lt – 2500 Lt – 9,40 Lt) kompensacija iš R. K..

viso už 31 823,35 LtNatūra atsakovei R. K. priteisiamas šis turtas:

Butas-patalpa/butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 1/24 negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpos (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 6785/2144600 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 384 000 Lt.Kilnojamieji daiktai, esantys bute-patalpoje/bute (duomenys neskelbtini), kurių vertė 36 110 Lt.

_______________________________________________________________________________

viso už 420 110 Lt

Atsakovei R. K. iš asmeninių lėšų grąžinus 327 149,34 Lt kreditą AB SEB bankui ir sumokėjus 29 313,95 Lt kompensaciją ieškovui P. K., jai lieka turto už 63 646,71 Lt (420 110 Lt - 327 149,34 Lt - 29 313,95 Lt).

Sprendžiant būsto kredito grąžinimo klausimą, prievolės AB SEB bankui pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiamos atsakovei R. K., įtraukiant bendraskoliais R. K. tėvus V. V. ir A. V., brolį J. V. su sutuoktine K. V.Kreditorius AB SEB bankas tam davė rašytinį sutikimą (t. 4 b.l. 172). Ieškovas P. K. sutiko su skolos perkėlimu, o taip pat, kad visi nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai, esantys bute, po santuokos nutraukimo taptų R. K. nuosavybe.

Dėl kompensacijų priteisimo už solidarios prievolės bankui vykdymą, kai šalys gyveno skyrium

Šalys pripažino, kad faktiškai jų santuoka iširo 2009-05-01. Nuo šios datos kredito įmokos AB SEB bankui buvo mokamos iš kiekvieno sutuoktinio ir jų artimųjų asmeninių lėšų.

Ieškovas P. K. ir jo tėvas V. K. už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-02-17 pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo 23 591,21 Lt (t. 5 b.l. 141). Ieškovas P. K., remdamasis LR CK 6.9 straipsnio 1 dalimi prašo priteisti dalį, t.y. 5 153 Lt, sumokėtų įmokų, atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka, todėl šis P. K. reikalavimas tenkinamas.

Atsakovė R. K. ir jos sesuo J. V. (R.) nurodė, kad už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki dabar asmeninėmis lėšomis už save ir P. K. AB SEB bankui sumokėjo 39 815,01 Lt, todėl P. K. privalo jai kompensuoti 19 907,50 Lt už solidarios prievolės pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą. Teismas mano, kad R. K. priėmus sprendimą perimti nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn bei finansinius įsipareigojimus bankui, R. K. turi ir turės iš savo asmeninių lėšų grąžinti visą skolą bankui. Jos sumokėtos asmeninės lėšos 39 815,01 Lt transformavosi į jos asmeninį nekilnojamąjį turtą, todėl R. K. neturi teisės reikalauti iš P. K. jokios kompensacijos. Priešingu atveju, grąžinusi būsto kreditą, R. K. ne tik įgytų nuosavybę, bet ir prisiteistų ½ dalį sumokėtų įmokų bankui iš P. K.. Teismas, aiškindamasis įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) .

Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. K. reikalavimo priteisti jo sumokėtas įmokas bankui

Tretysis asmuo V. K. pareiškė savarankišką ieškinį, nurodydamas, kad už P. K. ir R. K. sumokėjo AB SEB bankui 10 538,59 Lt, todėl prašo priteisti jo naudai iš kiekvienos šalies po 5 269 Lt (t. 3 b.l. 145-146).

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. K. ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovas P. K. pripažino skolą ir sutiko su trečiojo asmens reikalavimais visiškai, todėl iš P. K. priteisiami 5 269 Lt (CPK 187 str., 268 str. 5 d.).

Atsakovė R. K. nesutiko su trečiojo asmens reikalavimu. Ji paaiškino, kad su vyro tėvu nebendravusi, pinigų nesiskolinusi, už ją mokėti bankui įmokas neprašiusi, visi mokėjimai atlikti be jos žinios, todėl ji jokių įsipareigojimų V. K. nepripažįstanti.

Teismas, nustatęs, kad R. K. nebuvo sutartiniuose santykiuose su V. K., nepripažįsta faktų, kuriais tretysis asmuo grindžia savo reikalavimus (CPK 187 str.), be to tuo metu, kai buvo mokamos įmokos bankui, R. K. jau negyveno su sutuoktiniu, mano, kad prievolė V. K. nėra bendra sutuoktinių prievolė. Kadangi P. K. pripažįsta paskolos faktą, tai reikalaujamą 5 269 Lt skolą privalo grąžinti kreditoriui V. K. iš asmeninių lėšų, o taip pat atlyginti kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sutuoktiniai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja (CK 3.72str.).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Ieškovui iš atsakovės priteisiama turėtų bylinėjimosi išlaidų 1/3 dalis, t.y.1448 Lt (t.1 b.l. 1, 43; t.5 b.l. 171-174; t.6 b.l. 11, 95, 195) ir 1815 Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (t.5 b.l. 175-177). Atsakovei iš ieškovo priteisiamos turėtų bylinėjimosi išlaidų 2/3 dalys, t.y. 1816,20 Lt (t.2 b.l. 1, 155, t.4 b.l. 198, 213, t.5 b.l. 102, 104, 106, 109, t.6 b.l. 58) ir 1815 L išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (t.4 b.l. 158).

Patenkinus trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. K. ieškinį iš dalies, iš P. K. priteisiamas sumokėtas 158 Lt žyminis mokestis trečiajam asmeniui (CPK 93 str. 2 d.).

Priteisus nepilnametėms dukroms išlaikymą, iš ieškovo P. K. priteisiamas

504 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant priešieškinį atsakovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, į valstybės biudžetą priteisiamos 113 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš P. K. ir 57 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš R. K. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 150 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 296 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti bažnytinės santuokos, sudarytos 2005-07-13 A. B. ir apskaitytos Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp P. K. a.k(duomenys neskelbtini)

ir R. K. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė V.), apskaitos įrašą.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo P. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir R. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę K.

Priimti R. K. a.k(duomenys neskelbtini) atsisakymą reikalavimo priteisti iš P. K. a.k(duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nustatyti nepilnamečių dukrų G. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių dukrų G. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu P. K. a.k(duomenys neskelbtini) tokią tvarką:

kas antrą porinį savaitgalį P. K. pasiima G. K. ir A. K. šeštadienį ryte 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina mergaites sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą;G. K. ir A. K. praleidžia pas tėvą P. K. mergaičių atostogų metu dvi savaites iš eilės, pradedant pagal P. K. nurodytą savaitės dieną 10 val. P. K. turi teisę atostogų metu išvykti su G. K. ir A. K. į užsienį;neporiniais metais G. K. ir A. K. Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas praleidžia su tėvu P. K., poriniais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas praleidžia su motina R. K..

Priteisti iš tėvo P. K. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms G. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. K. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 700 Lt (septynis šimtus litų) kiekvienai iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2009-05-01, kol dukros sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtas P. K. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo dukroms sumas, pavedant dukrų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jų įstatyminei atstovei, - motinai R. K. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant P. K. a.k(duomenys neskelbtini) teisę į 1/3 dalį, o R. K. a.k(duomenys neskelbtini) į 2/3 dalis bendro turto.

Priteisti P. K. a.k(duomenys neskelbtini) šį turtą:

1. Transporto priemonę AUDI 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 2 500 Lt.

2. Individualią įmonę „VISI 32“, kurios sąskaitoje 9,40 Lt.

3. Iš R. K. a.k(duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 29 313,95 Lt (dvidešimt

devynių tūkstančių trijų šimtų trylikos litų 95 ct)viso už 31 823,35 LtPriteisti R. K. a.k(duomenys neskelbtini) šį turtą:

Butą-patalpą/butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 1/24 negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpos (duomenys neskelbtini)

Vilniaus. m. sav. (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 6785/2144600 žemės sklypo Raitininkų g. 4 Vilniaus m. sav. (unikalus Nr.:4400-0484-5167), kurių vertė 384 000 Lt.

Kilnojamuosius daiktus, esančius bute-patalpoje/bute (duomenys neskelbtini), kurių vertė 36 110 Lt.

_______________________________________________________________________________

viso už 420 110 Lt

Priteisti atsakovei R. K. a.k(duomenys neskelbtini) prievoles AB SEB bankui pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukiant bendraskoliais R. K. a.k(duomenys neskelbtini) tėvus V. V. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. V. a.k(duomenys neskelbtini) bei brolį J. V. a.k(duomenys neskelbtini) su sutuoktine K. V. a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. K. a.k(duomenys neskelbtini) dalį 5 153 Lt (penkių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt trijų litų) įmokas sumokėtas už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-02-17 pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš P. K. a.k(duomenys neskelbtini) sumokėtas pagal 2007-01-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)įmokas 5 269 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt devynių litų) ir 158 Lt (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių litų) sumokėtą žyminį mokestį V. K. a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. K. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 1448 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių litų) bylinėjimosi išlaidas ir 1815 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos litų) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti P. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš P. K. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 1816,20 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiolikos litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas ir 1815 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos litų) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti R. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš P. K. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 504 Lt (penkių šimtų keturių litų) žyminį mokestį ir 113 Lt (vieno šimto trylikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš R. K. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57 Lt (penkiasdešimt septynių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas byloje, panaikinti.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis panaikintų bažnytinės santuokos apskaitos įrašą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pakeitimus.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

Teisėja Jūratė Trinkūnienė