- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- II-85-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11141-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi L.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-18947/14(1.1.56-SM3),-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. A11-18947/14(1.1.56-SM3) L. B. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir nubausta 200 Lt (kas atitinka 57eurus) bauda už tai, kad ji, 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 19.24 val. Antakalnio g. 21a, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų, nes vairuodama automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant vejos.
Šalies argumentai
L. B. skundu ir teismo posėdyje prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti, nurodydama, kad jai nuobauda paskirta neteisingai, neištyrus įrodymų. kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, jog automobilis buvo pastatytas privačioje teritorijoje, t.y. automobilis buvo pastatytas teritorijoje, kuri nuomos sutarties pagrindu yra valdoma fizinių asmenų ir kurioje veikia UAB „Juvelda" priklausantis autoservisas (toliau - Autoservisas) bei gavus Autoserviso savininkų žodinį sutikimą statyti automobilį šioje teritorijoje. Apie tai, jog šioje teritorijoje ji turi sutikimą statyti automobilį bei jog ši teritorija nuomos sutarties pagrindu yra valdoma fizinių asmenų ji nurodžiusi ir administracinio pažeidimo bylą nagrinėjančiam specialistui, todėl šis faktas jam buvo žinomas, tačiau šios aplinkybės prieš skiriant administracinę nuobaudą vertinamos nebuvo, taip pažeidžiant ATPK 256 str., 257 str. Pažymi, kad KET 155.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai). Remiantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 20 p., veja - tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pagal suformuotą teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieką specialią kultūrinę paskirtį (2007 m. gegužės 4 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutarimas adm. byloje Nr. N3-894-07), pažymi, jog minėtoje teritorijoje auganti žolė negali būti laikoma veja, nes ji neatitinka vejai keliamų reikalavimų, o būtent: žolė auga vietomis, ji neturi aiškių ribų, todėl negalima teigti, jog ji buvo specialiai suformuota ir atliekanti kultūrinę paskirtį, tuo labiau, kad šioje vietoje yra nuolatos statomi automobiliai, o teritorijos valdytojai geranoriškai leido minėtoje vietoje man statyti transporto priemonę, nėra statymą ribojančių ženklų. Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, jog automobilis nebuvo pastatytas ant vejos kaip ji yra aiškinama teismų praktikoje, Lietuvos Respublikos įstatymuose. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. nuostatomis, įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), tačiau nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus specialistė, privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė. Atkreipia teismo dėmesį į tai, jog fotonuotrauka buvo padaryta E. K., tačiau pareigūnai gavę minėtą nuotrauką nenuvyko į galimo pažeidimo vietą ir piliečio liudijimu neįsitikino, todėl nėra aišku kada minėta fotonuotrauka padaryta ir ar nėra suėję ieškinio senaties terminai administracinei atsakomybei taikyti. Kaip yra išaiškinęs Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-796-628/2013, kai byloje yra vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas - fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Iš esmės ji neginčiju fakto, kad toje vietoje ji automobilį stato, tačiau ar automobilis buvo nufotografuotas tuo metu, kuris nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole neginčijamų įrodymų nėra, kadangi nuotrauka buvo padaryta ne administracinę nuobaudą turinčių teisę skirti pareigūnų ir nepatikrinus ar toje vietoje tikrai auganti veja. Todėl, vien piliečio užfiksuotas pažeidimas nuotrauka nėra pakankamas pažeidimo įrodymas, kadangi neįmanoma nustatyti tokios nuotraukos sukūrimo laiko, t.y. nėra galimybės įsitikinti tokios nuotraukos autentiškumu. Be to, piliečiai nėra viešojo administravimo subjektai (pvz. policijos pareigūnai), todėl jų įrodymai nėra laikomi objektyviais ir turinčiais prima facie galią. Pareigūnų užfiksuotos nuotraukos ir surašyti protokolai yra laikomi patikimais įrodymais, kadangi laikoma, jog pareigūnai neturi procesinio ir materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t.y. nešališki. Atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimo taisyklės administraciniame procese sako, jog asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu nėra pagrįstų abejonių pažeidėjo kaltumu, o visos abejonės aiškinamos pažeidėjo naudai (lot. in dubio pro reo). Taigi, piliečio padaryta nuotrauka laikomas neobjektyviu ir abejonių keliančiu, todėl nepakankamu įrodymu įrodyti jos kaltę. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 -01-14 nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011-02-18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Pareiškėjos nuomone, remiantis tuo, jog piliečio pateikta nuotrauka nėra laikytina tinkamu Įrodymu administracinėje byloje, darytina išvada, jog ir šiuo pagrindu jai negali būti taikoma atsakomybė numatyta ATPK 124¹ str. 4 d. Skunde taip pat nurodoma, kad remiantis LR ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracini teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Remiantis ATPK 9 str. l d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, jog svarbiausias bausmės administracinėje teisėje tikslas yra auklėjamasis, todėl laikytina, kad jau pradėjus tirti administracinę bylą pagal LR ATPK 124 ¹ str. 4d., buvo pasiektas pakankamas tikslas, ir jai, kaip asmeniui, užkertant kelią tolimesniems pažeidimams, tai, jog ji paliko automobilį vietoje, kurioje leidimą statyti transporto priemonę buvo gavusi iš Autoserviso savininkų, negalima laikyti kaltu bei priešingu teisei veiksmu, ypač kai tokioje vietoje nėra nei vejos, nei stovėjimą draudžiančių ženklų. Prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į L. B. skundą nutarimą priėmusi institucija prašo skundo netenkinti, nurodydama, kad 2014-10-22 administracinio teisės pažeidimo protokolas L. B. surašytas už tai, kad 2014-09-08 19:24 val. Antakalnio g. 21A, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų, nes pastatė automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, ant vejos ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė K. S. 2014 m. gruodžio 4 d. išnagrinėjo L. B. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A11-18947/14-(1.1.56-SM3) . L. B. bylos nagrinėjimo metu su pažeidimu nesutiko, teigė, kad automobilį nurodytoje vietoje stato dažnai, turi žodinį autoserviso savininkų sutikimą ir nemano, kad padarė pažeidimą. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, buvo priimtas nutarimas paskirti L. B. administracinę nuobaudą - 200 litų baudą. Nurodo, kad pareiškėjos skunde teigiama, kad nuobauda paskirta neteisingai, neištyrus įrodymų ir turi būti naikinama. Nurodoma, kad automobilis stovi privačioje teritorijoje, yra žodinis leidimas statyti automobilį toje vietoje, kurioje nuolatos statomi ir kiti automobiliai. Skunde taip pat teigiama, kad pateiktos nuotraukos nėra įrodymas, kadangi jos padarytos piliečio, o ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus todėl prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą. Institucija nurodo, kad pažeidimo faktą byloje įrodo objektyviai surinkti įrodymai: pažeidimo nustatymo laikas - 2014-09-08, 19 val. 24 min.; pažeidimo vieta - Antakalnio g. 21 A, Vilnius; pažeidimo faktas - automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatytas ant vejos; pažeidimo faktą liudija E. K., Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Skunde L. B. teigia, kad automobilis stovi privačioje teritorijoje, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), o autoserviso savininkų žodinis sutikimas statyti automobilį valstybinėje žemėje ant vejos nėra pagrindas pažeisti Kelių eismo taisykles. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Pareiškėja skunde teigia, kad piliečio užfiksuotos nuotraukos nėra pakankamas pažeidimo įrodymas, nes negalima nustatyti jos sukūrimo laiko ir įsitikinti tos nuotraukos autentiškumu. Taip pat nurodoma, kad nuotraukos nebuvo padarytos pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Pagal LR ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėto pažeidimo atveju yra užfiksuotas faktas, kad automobilis stovi neleistinoje vietoje, o nuotraukos sukūrimo laikas ir data matyti failų pavadinimuose, kurie pateikti į oficialų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos elektroniniu paštu gautų laiškų registrą. Išnagrinėjus pagal faktą gautą medžiagą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnai, kuriems yra suteikti įgaliojimai pagal 2014-11-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A30-4107. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad minėtoje vietoje, Antakalnio g. 21A, auganti žolė negali būti laikoma veja, nes neturi aiškių ribų, todėl negalima teigti, kad ji buvo specialiai suformuota. L. B. pripažįsta, kad toje vietoje nuolat yra statomi automobiliai ir neginčija fakto, kad toje vietoje automobilį stato ir ji. Vejos apibrėžimas Kelių eismo taisyklėse nepateiktas, tačiau bendrinėje kalboje veja paprastai suprantama kaip žemės sklypas, apsėtas žole, tačiau iš nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad dalis žolės toje vietoje yra išvažinėta, šalia yra šaligatvis ir važiuojamoji kelio dalis, o ženklų, nurodančių, kad tai yra automobilių stovėjimo aikštelė, nėra. Kelių eismo taisyklių 155.5 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Kitų asmenų daromi analogiški pažeidimai nesuteikia teisės statyti savo automobilį toje vietoje, kur Kelių eismo taisyklės draudžia tai daryti. Iš byloje pateiktų nuotraukų taip pat matyti, kad automobilis stovi ant vejos, kuri vietomis yra apaugusi žole ir tai dažnai ne pagal paskirtį naudojamas žemės plotas, ką skunde patvirtina ir pati Pareiškėja. Vien tai, jog veja tolygiai neapaugusi žole ar vejoje sodinama žolė neauga (sutrypta, suvažinėta), tai nedaro vejos ta vieta, kurioje pagal Kelių eismo taisykles galima statyti automobilius (žr. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. ATP-804-628/2013; ATP 840-628/2013; ATP 1043-628/2013). Draudimas statyti automobilius ant vejos neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t.y., kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama, kai ji žiemos metu yra apsnigta ar jos nesimato ir pan. Todėl darytina išvada, kad nesuprasti ar nepastebėti, jog tai nėra automobiliams statyti skirta vieta, negalima. Tokią nuostatą yra išdėstęs Vilniaus apygardos teismas 2013-03-06 nutartyje (administracinės bylos Nr. ATP-277-195/2013). Institucija nurodo, kad aplinkybę, kad L. B. automobilį statė ant vejos patvirtina ir duomenys, pateikti iš „Gis" informacinės sistemos, kuri patvirtina Vilniaus mieste esančius žaliuosius plotus. Minėta sistema yra laikoma oficialiu dokumentu, kurio pagrindu asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pabrėžia, kad L. B. būdama vairuotoja privalo žinoti Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė, todėl ji pagrįstai nubausta pagal LR ATPK 124¹ str. 4 dalį. Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje, remiantis įrodymų pagrindu, konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą. Institucijos nuomone, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad L. B. pagrįstai pripažinta kalta dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124-1 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. L. B. padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas. Teismo prašo pareiškėjos L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. 2014-12-04 nutarimą Nr. A 11-18947/14-(1.1.56-SM3) nepakeistą.
Teismo posėdyje liudytojas E. K. parodė, jog asmeniškai L. B. nepažįsta, vyko pro tą vietovę tąkart, pamatė, jog automobilis pastatytas ant vejos, nufotografavo ir nuotraukas nusiuntė savo darbovietės, kuri įgalinta asmenims surašyti protokolus ir nutarimus už pažeidimus, darbuotojams. Bylą tyrė ne jis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog nustatyta, jog 2014-10-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos ir teisenos poskyrio vyriausioji specialistė J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-41301/14 L. B. už tai, kad ji 2014-09-08 19.24 val. Antakalnio g. 21a, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų, nes vairuodama automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant vejos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nedalyvaujant L. B.. Administraciniu nurodymu L. B. buvo siūloma sumokėti 50 Lt baudą iki 2014-12-04 (b.l. 7). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d nutarimu A11-18947/14(1.1.56-SM3) jai paskirta 200 Lt bauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 ¹ straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, L. B. nesutiko su pažeidimu ir teigė, kad automobilį minėtoje vietoje stato dažnai. Žodinį leidimą statyti automobilį davė automobilių serviso savininkai, todėl nemano, kad padarė KET pažeidimą (b.l. 5). Iš byloje esančių Savivaldybėje elektroniniu paštu gautų laiškų registro duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus eismo departamento Viešosios tvarkos skyriui buvo atsiųstas E. K. el. laiškas paštu (duomenys neskelbtini) su 2014-09-08 19:24:10 val. fiksuotu KET 155.5 punkto pažeidimu, bei atsiųstos nuotraukos, kuriose pastatytas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8,9,10). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis žemės sklypas adresu Antakalnio g. 21, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-1946-0158) priklauso nuosavybės teise Lietuvos Respublikai (b.l. 12-13). Vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad L. B. neginčija aplinkybės, kad ji savo automobilį pastatė minėtoje vietoje, tačiau akcentuoja į tai, kad tai nelaikytina „veja“.
Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Ši nuostata priežastiniu ryšiu susieta su KET 155.5 p. reikalavimų pažeidimu. Šioje teisės normoje, inter alia, įtvirtinta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį už KET 155.5 punkto reikalavimų pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos. Kelių eismo taisyklėse „ vejos“ apibrėžimas nepateikiamas, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pagal suformuotą teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį (VAT 2013-06-26 nutartis Nr. ATP-659-628/2013, VAT 2014-06-18 nutartis Nr. ATP-666-2014).
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ta vieta, kurioje stovėjo pažeidėjos automobilis, neapželdinta, neprižiūrima ir tikrai neatlieka specialios kultūrinės funkcijos, ir neatitinka Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkto nuostatų. Dėl to, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, turėdamas objektyvų pagrindą manyti, kad šioje vietoje parkuodamas transporto priemones jokių teisės normų nepažeidžia, stato savo automobilį vietoje, visiškai neatitinkančioje vejos sąvokos ir vaizdo. Įvertinus tai, konstatuotina, kad L. B. nepadarė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, jos skundas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-18947/14(1.1.56-SM3) naikintinas ir byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,-
nutaria:
tenkinti L.B. skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-18947/14(1.1.56-SM3) ir bylą nutraukti.
Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.