- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- ATP-659-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo S. A. skundas tenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutarimas, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. ir jam paskirta 200 (dviejų šimtų) litų bauda, panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla S. A. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2013 m. sausio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-5945 S. A. už tai, kad jis, 2013 m. sausio 7 d., apie 14.50 val., Apkasų g. 9, Vilniuje, daugiabučio gyvenamojo namo kieme pastatė automobilį ant vejos. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. A11-22825-(1.1.56-SM3) S. A. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. A. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. A. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje pateikta fotonuotrauka, kurioje aiškiai matyti, kad pažeidimo padarymo vieta nebuvo pritaikyta automobilių parkavimui, tai nėra važiuojamoji kelio dalis ar automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad pažeidimo padarymo vieta priskirtina žalios vejos teritorijai, tačiau nuo 2006 metų, pablogėjus automobilių parkavimo padėčiai, automobiliai pažeidimo padarymo vietoje statomi.
Pažymima, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma, jog statyti automobilius minėtoje vietoje yra draudžiama, o aplinkybė, kad gyvenamojo namo kieme nėra galimybės pastatyti automobilio kitur, nagrinėjami atveju jokios teisinės reikšmės neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
S. A. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., įvykio ir sudėties. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodant, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, ko pasekoje, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. A. veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Ši nuostata priežastiniu ryšiu susietasu Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų pažeidimu. Šioje teisės normoje, inter alia, įtvirtinta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Iš 2013 m. sausio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto S. A. (b. l. 17-18) matyti, kad 2013 m. sausio 7 d., 14.49 val., Apkasų g. 9, Vilniuje, daugiabučio gyvenamojo namo kieme S. A. pastatė transporto priemonę ant vejos.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. už Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimų pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos. Kelių eismo taisyklėse vejos apibrėžimas nepateikiamas, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 20 p., veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas.
Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad S. A. automobilis buvo pastatytas automobilių parkavimui nepritaikytoje vietoje, t.y. ant vejos, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija sutikti negali. Iš byloje pateiktų nagrinėjamo įvykio vietos fotonuotraukų matyti (b. l. 12-13), kad žolė šioje vietoje neauga net vasaros metu, vietoje vejos šioje vietoje matyti išvažinėtas gruntas, šaligatvio bortelis, atskiriantis šią teritoriją nuo šalia esančios asfaltuotos stovėjimo aikštelės, nėra didelis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjimo įvykio vieta visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 20 p. vejos apibrėžimo. Vilniaus miesto savivaldybė, turėdama pareigą rūpintis ir prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, šios pareigos neatlieka, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, turėdamas objektyvų pagrindą manyti, kad šioje vietoje parkuodamas transporto priemones jokių teisės normų nepažeidžia, stato savo automobilį vietoje, visiškai neatitinkančioje vejos sąvokos ir vaizdo.
Sprendžiant S. A. administracinės atsakomybės klausimą šiuo konkrečiu atveju, būtina įvertinti ir tai, kad jam inkriminuojamas pažeidimas buvo nustatytas žiemos metu, kai nagrinėjamo įvykio vieta visiškai nesiskiria nuo šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės, ją skiriančio bortelio šioje vietoje visai nematyti. Todėl, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog S. A. tyčia ir sąmoningai pastatė savo automobilį ant žaliosios vejos, atitinkančios jai įstatymo keliamus reikalavimus ir aiškiai matomos kuriuo nors metų laiku, tai suprasdamas ir to siekdamas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.