- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- ATP-277-195/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05080-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. Š., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimas, kuriuo D. U. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 200 (dviejų šimtų) litų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. U. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. spalio 9 d. apie 11.38 val. (duomenys neskelbtini) pastatė transporto priemonę Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo teritorijoje ant vejos ir tuo pažeidė KET 155.5 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 4 d.
2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu D. U. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. nubaustas 200 (dviejų šimtų) litų dydžio bauda.
Šalies argumentai
D. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą, motyvuodamas tuo, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmę pareigūnai nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. taikymo ribas ir pablogino jo padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimas paliktas galioti motyvuojant tuo, kad D. U. argumentas, jog automobilio stovėjimo vietoje žolės nebuvo, nešalina jo kaltės padarius ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą. Šis draudimas apima ir atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t.y. kai yra sunaikinama ar žiemos metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkami vertino surinktus įrodymus, netinkamai taikė įstatymą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Apelianto nuomone, nuobauda pagal ATPK 124¹ str. 4 d. negali būti skiriama tais atvejais, kai transporto priemonė pastatoma tokioje vietoje kur veja yra išvažinėta. Nurodo, kad apylinkės teismo aiškinimas, kad tuo atveju kai veja neželia dėl objektyvių priežasčių kai ji yra sunaikinta ar žiemos metu, nepagrįstai išplečia ATPK 124¹ str. 4 d. taikymo ribas ir pablogina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Nubaustasis pažymi, kad tariamo pažeidimo vietoje nebuvo
pastatyta automobilių parkavimą draudžiančių kelio ženklų, tai nebuvo šaligatvis, pėsčiųjų ar dviračių takas, joje neaugo žolė. Apelianto manymu, nebuvo jokių objektyvių požymių, kad parkavimas toje vietoje yra draudžiamas. Taip pat nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad toje vietoje buvo suformuotas įvažiavimas į neasfaltuotą kiemo dalį ir buvo pastatytas jo automobilis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimą vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės <.....> stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė su nuoroda į KET 155.5 punktą, kuriame numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir apylinkės teismo nutarimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas apeliantui D. U. pareikštas dėl to, kad jis pastatė transporto priemonę Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo teritorijoje ant vejos.
Apeliantas iš savo kaltę neigia teigdamas, kad jokio pažeidimo nepadarė. Jis nurodo, kad ten kur buvo automobilis pastatytas nebuvo jokios vejos, taip pat nebuvo pastatyta automobilių parkavimą draudžiančių kelio ženklų.
Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, netoli tos vietos kur buvo paliktas nubaustojo automobilis yra asfaltuotas įvažiavimas į kiemą, todėl automobiliams važiuoti skirtas kelias buvo aiškiai atskirtas ir matomas. D. U. apeliacinio skundo argumentas, kad automobilis buvo paliktas ne ant vejos, o ant plikos nuvažinėtos žemės ir akmenų, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad jo automobilio stovėjimo vietoje žolės tuo metu nebuvo, nešalina jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. KET 155.5 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Šis draudimas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t.y. kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama, kai ji žiemos metu yra apsnigta ir jos nesimato ir pan. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad sklypas, kuriame buvo paliktas nubaustojo automobilis yra netaisyklingos formos, netoli medžių, nuo važiuojamosios kelio dalies jis atskirtas borteliu. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, jog bortelis yra susidėvėjęs, iš fotonuotraukų aiškiai matyti bortelio linija (b.l.6-10). Tokiu būdu, darytina išvada, kad nesuprasti ar nepastebėti, kad tai ne automobiliams skirta stovėjimo aikštelė negalima.
Apelianto nurodyti argumentai, kad tariamo pažeidimo vietoje nebuvo pastatyta automobilių parkavimą draudžiančių kelio ženklų, tai nebuvo šaligatvis, pėsčiųjų ar dviračių takas, toje vietoje neaugo žolė, jo kaltės nepašalina. Kaip jau paminėta ankščiau KET 155.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Įvertinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad D. U. transporto priemonė buvo pastatyta gyvenamosios zonos teritorijoje, kuri neturi automobilių stovėjimo aikštelei būdingų požymių, todėl nubaustasis turėjo suprasti, kad tai nėra automobiliams stovėti skirta vieta.
Patikrinus bylos medžiagą ir įvertinus ankščiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad D. U. apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, jog jį nubaudus pagal ATPK 124¹ str. 4 d. buvo išplėstos šio straipsnio taikymo ribos ir pabloginta jo padėtis, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. U. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 4 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
D. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.