Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. A11-13395-(1.1.56-SM3) D. U. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda už tai, kad jis, 2012-10-09, apie 11.38 val. Didlaukio g. 65, Vilniuje pastatė transporto priemonę Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) ženklo „Gyvenamoji zona“ galiojimo teritorijoje ant vejos ir tuo pažeidė KET 155.5 punkto reikalavimus.

2012 m. gruodžio 7 d. teisme gautas D. U. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti jam 2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu skirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jo nuomone, byloje surinkti įrodymai (foto nuotraukos) akivaizdžiai patvirtina, jog jo automobilis nurodytu laiku nebuvo pastatytas ant vejos. Nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad tiek po automobilio ratais, tiek ir aplink automobilį yra plika žemė ir akmenys (taip pat plytų fragmentai), jokios žolės po automobiliu nebuvo (b. l. 2-3). KET 155.5. p. nėra draudimo statyti automobilį ant išvažinėtos vejos, nes tokia sąvoka šiame punkte nevartojama. Todėl nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmę pareigūnai nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos ATPK 124-1 straipsnio 4 dalies taikymo ribas ir pablogino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

Teismo posėdyje D. U. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matosi, kad jo automobilis nestovėjo ant vejos, nes žolės ten nebuvo, bortelis buvo visiškai išdaužytas. Jeigu nebuvo vejos, tai automobilį statyti buvo galima. Veja - vešli augmenija, žolė. Kadangi žolės nebuvo, o buvo tik plika žemė ir akmenys, tai pažeidimą turėjo įrodinėti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Turėjo būti pateikti planai ar kiti dokumentai, iš kurių būtų matyti, kad toje vietoje buvo veja. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad toje vietoje buvo automobilių stovėjimo vieta, todėl jis nubaustas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. U. padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas fotonuotraukose (b. l. 6-10), jo aplinkybes patvirtina nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 4-5). D. U. neneigia faktinių aplinkybių, kad 2012-10-09, apie 11.38 val. automobilį pastatė Didlaukio g. 65 namo kieme, tačiau nurodo, kad toje vietoje, kur pastatė automobilį, buvo ne veja, bet plika žemė ir akmenys, todėl jis mano, kad automobilio tokioje vietoje statyti įstatymas nedraudžia.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimą vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 155.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

Teismas, įvertinęs skundą padavusio asmens parodymus, fotonuotraukas, rašytinius bylos duomenis pripažįsta, jog transporto priemonė SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią 2012-10-09 vairavo D. U., buvo pastatyta gyvenamosios zonos teritorijoje, toje vietoje, kuri neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių (bordiūrų, neasfaltuota, nepažymėta kelio ženklais). Netoli automobilio stovėjimo vietos yra asfaltuotas įvažiavimas į kiemą, taigi transporto priemonėms važiuoti skirta zona buvo aiškiai atskirta ir matoma. Pareiškėjo argumentas, kad automobilis buvo pastatytas ne ant vejos, o ant plikos žemės ir akmenų dangos, ir dėl šios priežasties jis negalėjo žinoti, kad toje teritorijoje statyti automobilį draudžiama, yra nepagrįstas. Vejos apibrėžimas Kelių eismo taisyklėse nepateiktas, bendrinėje kalboje veja paprastai suprantama kaip žemės sklypas, apsėtas žole, tačiau pareiškėjo nuoroda į tai, kad jo automobilio stovėjimo vietoje žolės tuo metu nebuvo, nešalina jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 155.5 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Šis draudimas apima ir atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių (pvz. yra sunaikinta ar žiemos metu). Iš fotonuotraukos matyti, kad teritorija, kurioje buvo pastatytas D. U. automobilis, yra prie medžių, jos plotas nesimetriškas ir ribojasi su žemės plotu, ant kurio želia žolė, nuo važiuojamosios dalies ji atskirta bordiūru. Nors, kaip teigia pareiškėjas, ties ta vieta, kur stovėjo jo automobilis, bordiūras buvo susidėvėjęs, tačiau byloje esančiose fotonuotraukose aiškiai matyti bordiūro linija. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad D. U. turėjo ir galėjo suprasti, kad tai nėra ir nebuvo transporto priemonėms stovėti skirta vieta, todėl nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus, kad nubaudus jį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį buvo išplėstos šio straipsnio taikymo ribos ir pažeistas teisinio aiškumo principas. D. U., būdamas vairuotoju, privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto pareigūno 2012 m. spalio 10 d. priimtas nutarimas, kuriuo D. U. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidėjo veika kvalifikuota tinkamai, paskirta nuobauda atitinka sankcijos ribas, todėl naikinti šio nutarimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,-

nutaria:

D. U. skundą atmesti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. A11-13395-(1.1.56-SM3) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.