Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties laikyti ieškinį nepaduotu civilinėje byloje Nr. e2-1527-773/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl tyčinio nekompetentingumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. F. 2016-12-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama vykdyti teisingumą. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-2444-375/2016 dėl ieškovės dukters išlaikymo pakeitimo. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjusi teisėja netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos buvusio sutuoktinio A. P. psichologine būkle, taip pat neįvertino, kad ieškovė įrengė namą, esantį (duomenys neskelbtini), o A. P. nei prie namo įrengimo, nei prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Ieškovės V. F. teigimu, bylą nagrinėjusi teisėja netinkamai įvykdė teisingumą, atėmė iš nepilnamečio vaiko būstą, teisę į išlaikymą, nereagavo į ieškovės prašymus. Pažymėjo, kad ji yra ignoruojama, visi jos prašymai, skundai atmetami, nutartys neskaitmeninamos. Ieškovė prašo spręsti, ką tokiu atveju daryti.Kauno apygardos teismas 2016-12-29 nutartimi nustatė ieškovei V. F. 7 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovė V. F. turėtų nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, atsakovo atitinkamus rekvizitus, tiksliai ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nes iš ieškinio turinio net neaišku, kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato ieškovė siekia. Teismas sprendė, kad nustatyti trūkumai laikytini esminiais ieškinio trūkumais, kurių nepašalinus neįmanoma net tinkamai išspręsti ieškinio priėmimo klausimo.Ieškovė V. F. 2016-12-29, 2017-01-02 pateikė prašymus dėl Kauno apygardos teismo 2016-12-29 nutarties skaitmenizavimo.

Kauno apygardos teismas 2017-01-12 nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl tyčinio nekompetentingumo pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad ieškovė V. F. per teismo nustatytą terminą Kauno apygardos teismo 2016-12-29 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino ir nebandė jų šalinti. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2016-12-29 nutartis pasirašyta elektroniniu parašu 2016-12-29, ši nutartis, kaip elektroninis dokumentas, yra EPP sistemoje, su kuria ieškovė turėjo ir galėjo susipažinti. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra elektroninė, Kauno apygardos teismo 2016-12-29 nutartis ieškovei V. F. per EPP išsiųsta 2016-12-29, todėl pagal įstatymą laikoma, kad ieškovei teismo nutartis įteikta 2016-12-30 (CPK 175¹ str. 10 d.). Terminas ieškinio trūkumams šalinti baigėsi 2017-01-06.

Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo nagrinėti jos ieškinį iš esmės, taip pat prašo perduoti skundžiamą nutartį priėmusį teisėją teisėjų tribunolui dėl ieškovės teisių negerbimo ir teisingumo nevykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nenurodė konkrečių ieškinio trūkumų, o tai, kad skundžiamoje nutartyje aptarė ieškovės reikalavimus, rodo, kad ieškinio reikalavimai buvo aiškūs ir juos teismas suprato. Teismas ignoravo, kad teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumams pašalinti buvo laisvadieniai ir Naujieji metai. Ieškovė yra daugiavaikė motina ir su vaikais atostogavo bei šventė Naujuosius metus, todėl tikrai negalėjo einančią teismo darbo dieną reaguoti į teismo reikalavimą pašalinti trūkumus.Ieškovė jau sausio 3 d. bandė per EPP sistemą pasitikrinti savo bylas, tačiau sistema neveikė. Ji skambino sistemos administratoriams, kurie informavo, kad sistemos sutrikimai užtruks iki sausio 15 d. Todėl skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas nepagrįstai naudojasi sistemos sutrikimais. Skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas yra korumpuotas ir šališkas. Jeigu to nebūtų, jis suprastų ieškovės reikalavimus, neignoruotų EPP sistemos trukdžių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria, nepašalinus teismo konstatuotų jos teikiamo procesinio dokumento (ieškinio) trūkumų, šis jos ieškinys buvo grąžinamas apeliantei, tačiau prašo nagrinėti jos ieškinį iš esmės. Toks apeliantės reikalavimas aiškiai nepagrįstas ir neatitinkantis skirtingų instancijų teismų kompetencijų pasiskirstymo ir apeliacinio proceso, kurio tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, o ne išnagrinėti iš esmės ieškinį (ginčą) paskirties (CK 320 str. 1 d., 338 str.). Todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar pagrįstai ir kokius ieškinio trūkumus pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs apeliantei, ar šie trūkumai buvo pašalinti, ar jie esminiai ir trukdys išspręsti bylą iš esmės.Pirmosios instancijos teismas 2016-12-29 nutartyje konstatavo, kad ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimų: apeliantė (ieškovė V. F.) nesuformulavo jokio materialinio reikalavimo atsakovui; prie ieškinio pridėjo rašytinius dokumentus (garantiją, sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, rangos sutartį, komercinį pasiūlymą ir kt.), tačiau nenurodė, kokias ieškinyje išdėstytas aplinkybes jie pavirtina; iš pateikto ieškinio negalima nustatyti, ar reiškiamas turtinis, ar neturtinis reikalavimas, nenurodyta ieškinio suma; nesumokėtas žyminis mokestis; ieškinyje nėra nurodyta ieškovės gyvenamosios vietos adresas, atsakovės buveinės adresas, kodas ir kiti jo privalomieji rekvizitai. Apeliacinis teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kokia tvarka ar paties asmens pasirenkama laisva forma, šia teise negali būti piktnaudžiaujama. Todėl procesiniame įstatyme yra konkrečiai apibrėžti reikalavimai, kurie privalomi visiems be išimties teismui ieškinius, pareiškimus ar skundus teikiantiems asmenims (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 111 str., 114 str., 135 str.). Pažymėtina, kad ši tvarka neabejotinai turėjo būti žinoma ir suprantama apeliantei, kuri, kaip leidžia įsitikinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.), kaip fizinis asmuo arba kaip juridinio asmens atstovė keliasdešimt kartų yra dalyvavusi arba teikusi prašymus / pareiškimus / ieškinius / skundus visų instancijų Lietuvos bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams. Pažymėtina, kad daugelyje apeliantės inicijuojamų bylų procesas taip ir neprasidėjo iš esmės, nes ši, neatsižvelgdama į visų grandžių teismų jai teikiamus išaiškinimus dėl įstatymų leidėjo nustatytų reikalavimų procesinių dokumentų formai bei turiniui, juos ignoruoja, ir toliau teikdama reikalavimus dėl bet kokių jos netenkinančių klausimų ar kitose bylose atliktų procesinių veiksmų visiškai laisva, tik jai pačiai priimtina forma, deklaratyviai tvirtindama apie jos pažeidinėjamas teises ar kaltindama kitus asmenis, pareigūnus bei institucijas. Nagrinėjamu atveju apeliantė Kauno apygardos teismo 2016-12-29 nutarties, kurioje jai buvo nurodyta, kaip turėtų būti ištaisytas jos procesinis dokumentas, neskundė, tačiau ir nevykdė – nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, apeliuodama į buvusį švenčių laikotarpį ar į kitas neaktualias terminų skaičiavimui ir jų eigai aplinkybes. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliantės pateiktu atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-12-29 nutartimi taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinis teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių ieškinio trūkumų, priešingai, Kauno apygardos teismo 2016-12-29 nutartyje išsamiai ir aiškiai aptarti visi nustatyti ieškinio trūkumai, taip pat pasiūlyta apeliantei dėl teisinės pagalbos kreiptis į advokatą, suteikta informacija ir apie galimybę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Kaip jau minėta, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė ir kitose bylose savo procesines teises bando įgyvendinti nesilaikydama nei įstatymo nustatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nei procesiniams veiksmams atlikti numatytų terminų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1015-236/2016; 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1552-180/2016; 2016-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1587-236/2016) (CPK 179 str. 3 d.). Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateikto atskirojo skundo, apeliantė ir toliau nesilaiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (atskirajame skunde nenurodyti įstatymo reikalaujami duomenys net apie pačią apeliantę, reiškiami prašymai, kurie net negali būti adresuojami apeliacinės instancijos teismui, jos skundo turinio supratimas dėl pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas).Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi koncentruotai aprašė apeliantės ieškinyje išdėstytas aplinkybes ar faktus, o iš esmės reškiančius tik jos nepasitenkinimą buvusiais artimaisiais ar apeliantei nepalankiai sprendusiais / sprendžiančiais teisminius ginčus pareigūnais, savaime nereiškia, kad jie atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ieškinio pagrindui (faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas) ir ieškinio dalykui (ieškinio reikalavimams), ar kad pirmosios instancijos teismas trūkumus nustatė nepagrįstai. Akivaizdu, kad apeliantės pareikštas abstraktus reikalavimas įvykdyti teisingumą ir spręsti, ką jos atveju reiktų daryti, nėra aiškus jo pagrįstumo vertinimo kontekste ir negalėtų teismo būti nagrinėjamas. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai identifikavo ir nurodė apeliantei, kokie jos ieškinio trūkumai laikytini esminiais, neleidžiančiais net pradėti teisminio proceso (tinkamai išspręsti ieškinio priėmimo klausimo). Pagrįstai buvo nustatytas ir terminas trūkumams pašalinti. Apeliantės argumentai, sietini su netinkamu šio termino apskaičiavimu, taip pat atmestini. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Kaip pagrįstai konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje, Kauno apygardos teismo 2016-12-29 nutartis ieškovei V. F. per EPP išsiųsta 2016-12-29 (tą patvirtina elektroninėje byloje esantis lydraštis), todėl pagal įstatymą laikoma, kad ieškovei teismo nutartis įteikta 2016-12-30, o terminas ieškinio trūkumams šalinti baigėsi 2017-01-06. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad nuo 2016-12-30 iki 2017-01-06 buvo laisvadieniai ir Naujieji metai, termino trukmei ar jo skaičiavimui jokios įtakos neturi (teismo nustatyto termino nepratęsia). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jo einanti darbo diena (CPK 74 str. 5 d.). Šiuo atveju paskutinė termino diena (2017-01-06) buvo darbo diena (penktadienis), todėl nukelti termino pabaigos dienos nebuvo teisinio pagrindo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų kreipusis į teismą dėl šio termino jai pratęsimo (CPK 77 str. 1 d.) ar bandžiusi ieškinio trūkumus šalinti vėliau, juo labiau kad teismas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti ieškinį priėmė dar po šešių dienų. Apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ji negalėjusi EPP sistemoje matyti Kauno apygardos teismo 2016-12-29 nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, pirmosios instancijos teismas įvertino skundžiamoje nutartyje, tokių apeliantės nurodytų aplinkybių buvimo nenustatęs. Apeliacinis teismas, įvertinęs elektroninės bylos medžiagą, su šiomis teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad apeliantė, jeigu kaip ji teigia, negalėjo elektroniniu būdu susipažinti su teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų nustatymo turiniu, bet žinodama apie tokios nutarties priėmimą, būtų bandžiusi su ja susipažinti kitu būdu, gauti jos kopija kitomis galinio ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, faksu ir pan.), taip pat kad jos nurodomi EPP sistemos veikimo trikdžiai būtų egzistavę visą teismo nustatytą ieškinio trūkumams pašalinti skirtą terminą. Šalys, be kitų joms tenkančių procesinių pareigų, joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, laiku pateikti įrodymus bei prašymus (CPK 42 str. 5 d.).Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas yra korumpuotas ir šališkas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o subjektyvi apeliantės nuomonė negali būti laikoma pagrįsta vien dėl tos priežasties, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktais procesiniais veiksmais. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs apeliantės procesines teises, nesvarstytinas ir jos atskirajame skunde išreikštas prašymas dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas (apeliantės įvardijamą teisėjų tribunolą) dėl jos teisių negerbimo.Apeliantei ne(pa)šalinus pagrįstai jai nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju įstatymas, laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei (CPK 115 str. 3 d.). Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentais pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.