Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2120-254/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, D. R., D. A., A. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Sauga“, P. O., uždaroji akcinė bendrovė ,,Tistera“, antstolė R. P., antstolės padėjėjas M. P., advokatas J. K., A. P. ir M. G. Pikžirnienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, D. R., D. A., A. P. ir dėl materialinių ieškinio reikalavimų nurodė: „1) Pareiškėja kelia ginčą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurie per aukštesnių prokurorų neveiksmingumą buvo taip pat neginantys jos teisių, ir siekia, kad būtų atlikti Baudžiamojo proceso kodekse numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nes neveikimas yra nusikalstama veika daromos žalos pateisinimas; 2) Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamas ieškinys dėl G. B. neteisėto praturtėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3051-153/2009, kuris turi būti peržiūrėtas, nes jame yra minima, kaip G. B. nelogiškai praturtėjo parduodamas 10 proc. savo bendrovės UAB „Sauga” akcijų už kainą, kuri viršijo rinkos vertinimus 216 kartus. Be to, pirkėjas P. O. savo bendrovės UAB „Tistera” apyvartoje turėjo 5 000, kai sumokėjo 4 420 000; 3) Turi būti padaryta teisinė pabaiga G. B. neteisėtam turtėjimui, (civilinė byla Nr. 2-1137-254/2010) demonstruoja, kaip jis išnaudoja teismą, kad tą neteisėtą turtėjimą įteisinti. Be to, jo bendrininkas P. O., paduodamas į teismą G. B., areštuoja jo turtą, palaukia kol įvyks VMI patikrinimas dėl G. B. neteisėto turtėjimo, po to tą ieškinį atsiima ir dar du kartus susigrąžina vieną kartą įmokėtą žyminį mokestį į valstybinį biudžetą. Vadinasi, Kauno apygardos teismas jam yra aklai palankus. Prašau teismo pasikelti tas dvi bylas ir tuo patiems akivaizdžiai įsitikinti; 4) Kauno prokuratūra atsisako tirti, kad G. B. yra neteisėtai praturtėjęs, apsimestinai įsigijo V. F. šeimos būstą. Tačiau pati Kauno prokuratūra neteisėtai persekioja V. F. antstolės R. P. kabinete; 5) V. F. yra nuketėjusioji ir teismai turi vykdyti teisingumą, gelbėjant jos gyvybę, vaikus, jos šeimos būstą ir turtą bei išlikimą Lietuvoje arba suteikti finansinę galimybę išvykti iš Lietuvos iki kol čia bus išgyvendinta korupcija; 6) Dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atlyginimo pareiškėja gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl yra kreipiamasi į Kauno apylinkės teismą; 7) Patirtą neturtinę žalą kildina iš atsakovo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Č., generalinės prokuratūros buvusio generalinio prokuroro D. R. ir generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R. neveikimo, netiriant, nenagrinėjant jos skundų (pareiškimų), kai esamas generalinio prokuroro pavaduotojas dar drįsta reikalauti juos numeruoti ir datuoti, nors ir taip jie rašomi per elektroninį paštą ir ne datoje yra esmė, o minimuose besikartojančiuose akivaizdžiuose korupciniuose nusikaltimuose; 8) Prašo skundą patenkinti, teismo nuožiūra priteisti moralinio nuostolio kaštus, ne mažesnius kaip 1 500 000 Eur, nes vienai toliau kovoti su korumpuotais valstybės pareigūnais, kurie nenori tirti tų visų nusikaltimų, yra tiesiog pavojinga gyvybei, o jos, kaip motinos, prioritetas yra gelbėti šeimą su mažamečiais vaikais ir suteikti jiems normalias gyvenimo sąlygas kitoje teisinėje ES valstybėje.“Kauno apygardos teismas 2016-06-10 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos prokuratūros per V. Č. ir per generalinio prokuroro pavaduotoją Ž. R., buvusiam laikinam generaliniam prokurorui (dabar advokatui) D. R., buvusiam Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno skyriaus vadovui (dabar advokato padėjėjui) D. A. ir A. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Sauga“, P. O., uždaroji akcinė bendrovė ,,Tistera“, antstolė R. P. ir jos padėjėjas M. P., advokatas J. K., A. P. ir M. G. Pikžirnienė.Ieškovė, nesutikdama su minėta nutartimi, 2016-06-13 pateikė atskirąjį skundą.Kauno apygardos teismas 2016-06-14 nutartimi nutarė nustatyti apeliantei V. F. 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016-06-28 nutartimi nutarė apeliantės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016-06-10 nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad 2016-06-14 nutartimi buvo nustatytas apeliantei 7 dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje išvardintiems atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2016-06-10 nutarties trūkumams pašalinti, t. y. pateikti atskirąjį skundą, kuris atitiktų CPK 306 ir 337 straipsniuose nurodytus reikalavimus (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliantei buvo išaiškinta, kad, nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (apeliantei). Minėta nutartis apeliantės nebuvo apskųsta atskiruoju skundu ir yra įsiteisėjusi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016-06-14 nutartis apeliantei įteikta 2016-06-16 (CPK 175¹ str. 10 d.), sprendė, kad atskirojo skundo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2016-06-23 24.00 val. įskaitytinai (CPK 175¹ str. 8 d.).

Teismas nurodė, kad trūkumai iki šio termino nepašalinti, prašymas pratęsti trūkumų šalinimo terminą nepateiktas, todėl teismas sprendė, kad procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė V. F. atskiruoju skundu prašo atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės, perduoti bylą prokuratūrai CPK 300 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad teismo teiginys, kad ji turėjo pašalinti trūkumus iki 2016-06-23, 24.00 val. įskaitytinai (CPK 175¹ str. 8 d.) prieštarauja nutarčiai, kadangi ji negalėjo pašalinti trūkumų, nes jai nebuvo įteikta patvirtinta nutarties kopija.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2016-06-28 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

Apeliantė, nesutikdama su skundžiam nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad ji negalėjo pašalinti trūkumų, kadangi jai nebuvo įteikta patvirtinta Kauno apygardos teismo 2016-06-14 nutarties kopija. Nurodytus apeliantės atskirajame skunde argumentus paneigia bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-06-10 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį. Ieškovė, nesutikdama su minėta nutartimi, 2016-06-13 pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2016-06-14 nutartimi nutarė nustatyti apeliantei V. F. 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti. Apeliantė minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas 2016-06-28 nutartimi nutarė apeliantės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016-06-10 nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus.

Bylos duomenimis ieškovės procesiniai dokumentai teismui buvo pateikti elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 175¹ straipsnio 8 dalį, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantei 2016-06-14 nutartis per EPP sistemą buvo išsiųsta 2016-06-15 (trečiadienį), todėl nutarties įteikimo diena apeliantei laikoma 2016-06-16. Pažymėtina, kad atskirasis skundas dėl teismo nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti prasidėjo 2016-06-17 ir baigėsi 2016-06-23. Kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantei 2016-06-14 nutartis per EPP sistemą buvo išsiųsta 2016-06-15 (trečiadienį), todėl nutarties įteikimo diena apeliantei laikoma 2016-06-16, nutartis buvo įteikta ir teismo nustatytas terminas buvo pakankamas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atskirojo skundo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2016-06-23 24.00 val. įskaitytinai. Tuo tarpu, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė trukumų nepašalino, atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti neprašė, svarbių priežasčių, dėl kurių praleido šį terminą, nenurodė. Dėl to darytina išvada, kad apeliantė Kauno apygardos teismo 2016-06-14 nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės reikalavimas dėl bylos perdavimo prokuratūrai CPK 300 straipsnio pagrindu nėra apeliacijos objektas, todėl dėl jo nepasisako.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės V. F. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį paliktą nepakeistą.