Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2102-343/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovėms O. V. ir L. Ž. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. F. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, reikalaudama iš atsakovių Kauno apylinkės teismo teisėjų O. V. ir L. Ž. žalos atlyginimo. Teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovė V. F. 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties.

Teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismo motyvai: Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis ieškovei V. F. buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per EPP 2016 m. birželio 8 d. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį laikoma, kad skundžiama teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis ieškovei įteikta 2016 m. birželio 9 d. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinį atskiruoju skundu skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos. Kadangi atskirasis skundas paduotas 2016 m. birželio 21 d., t. y. praleidus nutarties apskundimo terminą, remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu ieškovės atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

Ieškovė V. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, susijusiais su Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi. Taip pat ieškovė skunde nurodo, kad atskirasis skundas buvo paduotas laiku, ir teismas turėjo jį nagrinėti iš esmės. Ieškovė teigia, kad ji dirba, turi tris vaikus, intensyviai gydosi ir negali kasdien prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyros. Atsisakymas nagrinėti atskirąjį skundą tik dėl praleisto termino paduoti atskirąjį skundą, apeliantės įsitikinimu, rodo, kad teisėja tyčia vengia vykdyti teisingumą. Skundžiamas teisėjos procesinis sprendimas prieštarauja CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintoms teisės nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui.Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.; CPK 5 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra teisės įgyvendinimas yra ribojamas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas.Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovėms teisėjoms O. V. ir L. Ž. dėl žalos atlyginimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis buvo įkelta į sistemą tą pačią dieną 9.31 val. ir tą pačią dieną 12.54 val. per EPP sistemą kartu su lydraščiu išsiųsta ieškovei.CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtina, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi prieinama prie išvados, kad elektorinių ryšių priemonėmis Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis apeliantei buvo išsiųsta tą pačią dieną – 2016 m. birželio 8 d. (trečiadienį), dėl to, remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, nutarties įteikimo diena laikoma 2016 m. birželio 9 d. Paminėta, kad atskirasis skundas dėl teismo nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti prasidėjo 2016 m. birželio 9 d. ir baigėsi 2016 m. birželio 16 d. Byloje nustatyta, kad ieškovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties pateiktas 2016 m. birželio 21 d. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės atskirasis skundas paduotas praleistu 7-ių dienų terminą. Atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ieškovė neprašė, svarbių priežasčių, dėl kurių praleido šį terminą, nenurodė.Apeliantė nurodė, kad ji dirba, augina vaikus, intensyviai gydosi ir dėl to negalinti kasdien prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyros. Tai nėra svarbios priežastys, pateisinančios praleistą terminą. Pasekmių rizika, laiku nesusipažinus su skundžiama teismo nutartimi, tenka pačiai apeliantei. Įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atskirąjį skundą. (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.