Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės byla Nr.A2-2444-375/2016 Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.5.; 3.4.4.1.; 3.2.6.; (N).

;

sekretoriaujant Ingridai Gailevičiūtei, Kristinai Rimašauskienei

nedalyvaujant pareiškėjui A. P., dalyvaujant jo atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui, nedalyvaujant pareiškėjai V. F.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išlaikymo priteisimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir V. T. – P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-08-19 pareiškėjas patikslino savo reikalavimą ir prašė panaikinti 2017-12-06 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2808-358/2007 dalyje dėl A. M. P. išlaikymo ir priimti naują sprendimą - priteisti iš pareiškėjo A. P. dukters A. M. P. gim. 2004-05-17 išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės (7 t. 115, 116 b.l.).

Prašymas grindžiamas tuo, jog pareiškėjas daugiau kaip 9 metus Lietuvoje negyvena ir nebuvo į ją grįžęs. 2005 m. abu pareiškėjai su dukra A. M. P. persikėlė gyventi į Vokietiją, Ciele miestelį, vėliau į Berlyną, kuriame kaip asmenys su nedidelėmis pajamomis iš valstybės gavo socialinį būstą. 2006 m. pradžioje pareiškėjas susižeidė petį, dėl ko jis negalėjo dirbti veterinarijos specialistu ir iki pat 2008m. gaudavo tik socialinę išmoką, kuri sudarė apie 1000 Eur per mėnesį. Pareiškėja taip pat gaudavo apie 300 Eur per mėnesį socialinę išmoką iš valstybės vaikų išlaikymui. Šias aplinkybes patvirtina 2007-10-11 leidimo gyventi socialiniame būste pažymėjimo kopija, 2007-12-21 patvirtinimo dėl V. T.- P. kreipimosi į šeimos kasą dėl socialinių išmokų kopija, 2011-05-04 Darbo centro pažymos dėl socialinių išmokų kopija. Pareiškėjų dukra A. P. Vokietijoje 2010 m. baigė pirmąją klasę. Tai, kad dukra gyveno kartu su tėvais Berlyne ir lankė vaikų darželį patvirtina pridedami 2011-08-16 rašto dėl reikalavimo prisidėti prie finansavimo papildomai priežiūrai pradinėse mokyklose kopija, 2011-08-16 pranešimo apie dieninės priežiūros išlaidas dėl A. P. kopija, 2009-09-27 sutarties dėl dukters priėmimo į darželį kopija, sutikimo dėl dalyvavimo gydytojo ir odontologo tyrimuose vaikų darželyje kopija, 2009-03-11 raštas dėl vaikų darželio apskaičiuoto finansavimo A. P. kopija. Pareiškėjai gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį iki 2011 m. vasario mėnesio. 2011 m. pabaigoje pareiškėja persikėlė gyventi į Londoną pas sugyventinį. Jos išvykimą patvirtina gyvenamosios vietos seniūnijos 2011-08-12 V. T. – P. išregistravimo pažymėjimo kopija. Pareiškėjas liko gyventi Berlyne. 2014-03-13 jam išduota pažyma dėl gyvenimo atskirai nuo partnerio t.y. konstatuotas šeimos narių gyvenimas skyrium.

Apie 2007-12-06 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą , skyrybų bylą ir tai, kad jo interesams , pareiškėjams gyvenant Vokietijoje, neva atstovavo advokatas T. U., pareiškėjas sužinojo visiškai neseniai, kai 2014-03-05 iš pareiškėjos gavo elektroninį laišką, prie kurio buvo pridėta pdf formato byla, pavadinta “Viktorijos skirybos“. Pareiškėjui kreipusis teisinės pagalbos į atstovą ir atstovui susipažinus su bylos duomenimis ir juos pateikus pareiškėjui buvo pastebėta, kad pareiškėjo parašai 2007-09-18 atstovavimo sutartyje bei 2007-10-01 prašyme nutraukti santuoką buvo pasirašyti ne pareiškėjo, bet jam nežinomo trečiojo asmens. Pareiškėjo atstovas 2014-04-09 kreipėsi į rašysenos ekspertą A. B. pateikti išvadą dėl pareiškėjo parašų atstovavimo sutartyje ir prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu tapatumo pareiškėjo parašui.

2014-06-02 gautas rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad atstovavimo sutartį su advokatu T. U. ir prašymą nutraukti santuoką pasirašė ne pareiškėjas.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinės bylos Nr.2-2808-358/2007 teismo ir šalių procesiniuose dokumentuose pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas Rasos g.18 Ringaudai, kuriuo pareiškėjas niekada negyveno ir kuriuo, jo žiniomis, gyveno pareiškėjos brolis, todėl pareiškėjui negalėjo būti įteiktas nei minėtas teismo sprendimas, nei sudaryta galimybė sužinoti apie teismo procesą. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja buvo pateikusi AB „Hansa bankas“ 2008-01-17 mokėjimo kvitą, kuriuo padengė ne tik jos, bet ir iš pareiškėjo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir tuo , pareiškėjo nuomone, buvo siekiama nuo jo nuslėpti 2007-12-16 teismo spendimą ir skyrybų faktą. Aplinkybę, kad pareiškėjas neišreiškė valios kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo sutartyje numatytomis sąlygomis patvirtina ir tai, kad sutartimi jis buvo įpareigotas prisiimti visiškai nelogiškas ir neįmanomas įvykdyti pareigas - dukters išlaikymui mokėti po 5000 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, kai vienintelės pareiškėjo pajamos buvo socialinė išmoka apie 1000 Eur per mėnesį ir jokio turto, iš kurio jis būtų galėjęs teikti tokį išlaikymą pareiškėjas niekada neturėjo, o teismo sprendimo priėmimo metu dukra gyveno kartu su pareiškėju ir buvo jo išlaikoma.

Pareiškėjui nežinojus ir negalėjus žinoti apie teisme išnagrinėtą bylą pareiškėjas negalėjo apginti savo pažeistų teisių – ginčyti iš jo priteistą neprotingo dydžio išlaikymą, pasinaudodamas teise į apeliaciją ir kasaciją, apskritai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl pareiškėjui ši galimybė turėtų būti suteikiama atnaujinus procesą. Patenkinus pareiškėjo prašymą būtų įgyvendinamas ne tik teisingumo principas, suteikiant pareiškėjui teisę būti išklausytam civiliniame procese, bet ir apgintas viešasis interesas, eliminuojant neteisėtą teismo sprendimą, priimtą nežinojus esminių bylos aplinkybių bei išvengiant teisinių tokio teismo sprendimo padarinių.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises. Akivaizdu, kad pateikus priverstinai vykdyti šį teismo sprendimą į pareiškėją galėtų būti nukreipti itin dideli finansiniai reikalavimai – vien išlaikymas galėtų būti išieškotas už 3 metus, kas sudarytų 380 000 Lt. Tačiau dukra neturi jokių specialių poreikių ar neįprastų protingų papildomų išlaidų, kad jos išlaikymui turėtų būti skiriama 5000 Lt suma kiekvieną mėnesį. Be to, dalį laikotarpio nuo 2007-12-06 iki 2010 m. dukra gyveno kartu su tėvu ir buvo jo išlaikoma. Sutarties 4 punktu dukters išlaikymo išlaidos tenka tik tėvui, o pareiškėjos įsipareigojimai išlaikyti dukrą nėra teisiškai apibrėžti jokia pinigų suma. Pareiškėjas neneigia, kad dukters išlaikymui turi būti skiriami pinigai, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į teismų praktikoje pripažintinus išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, dukros poreikius, protingumo ir racionalumo principus bei paskirstytas lygiomis dalimis abiems tėvams.

Pareiškėjas nėra praleidęs CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino, kadangi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą jis sužinojo tik gavęs elektroninį laišką iš pareiškėjos ir 2014-06-02 rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktą, bet CPK 368 str. nustatytas 5 metų terminas skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos formaliai suėjo 2012-12-06. Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis prašymo atnaujinti procesą terminas , esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, gali būti atnaujintas. Šiuo atveju yra susidariusi būtent išskirtinė ir netoleruotina teisinė situacija, suteikianti teismui galimybę atnaujinti naikinamąjį prašymo atnaujinti padavimo terminą. Pažymėtina, kad naikinamasis terminas yra siejamas pirmiausia su pareiškėjo rūpestingumo pareiga t.y. neigiamų įstatyme numatytų pasekmių - netekimo teisės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo - taikymas yra pareiškėjo tinkamo savo teisių neįgyvendinimo pasekmė, todėl šio termino sukeliamas apribojimas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai pareiškėjas kaip protingas, atidus teisinių santykių dalyvis objektyviai galėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau šia teise per įstatymo nustatytą terminą nepasinaudojo. Šiuo atveju pareiškėjas apskritai nežinojo, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-2808-385/2007 bei joje priimtas sprendimas , byloje priimti procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu, kur pareiškėjai buvo žinoma, kad pareiškėjas tuo metu ten negyveno, nesilankė ir ten gyveno su pareiškėja giminystės ryšiais susiję asmenys. Pareiškėjas kartu su pareiškėja gyveno ir vedė bendrą ūkį Vokietijoje , todėl pareiškėjas kaip protingas ir racionalus asmuo nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti apie 2007-12-06 priimtą teismo sprendimą, o kartu apie jo parašų klastojimą atstovavimo sutartyje ir prašyme nutraukti santuoką. Tai reiškia, kad pareiškėjui neturėtų būti taikomos CPK 368 str. 2 d. numatytos neigiamos naikinamojo termino suėjimo pasekmės, šis terminas turėtų būti atnaujinamas ir netapti formalia kliūtimi teismui įgyvendinti teisingumą.

Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d 1 p. pagrindu, kadangi: 1) teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant 2007-12-06 sprendimą pareiškėjo parašai 2007-09-18 atstovavimo sutartyje ir 2007-10- 01 prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu buvo jau suklastoti, kadangi šie dokumentai teismui buvo pateikti civilinės bylos Nr.2-2808-385/2007 nagrinėjimo metu kaip pagrindas priimti teismui sprendimą. 2) aplinkybės apie parašų suklastojimą 2007-09-18 atstovavimo sutartyje ir 2007-10-01 prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos iki 2014 m. birželio mėnesio, nes jis šiuose dokumentuose nepasirašė. 3) aplinkybės apie parašų klastojimą 2007-09-18 atstovavimo sutartyje ir 2007-10-01 prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, kadangi apie jas sužinojo tik 2014-06-02, gavus rašysenos ekspertizės aktą. 4) aplinkybės apie parašų klastojimą atstovavimo sutartyje ir prašyme nutraukti santuoką turi esminę reikšmę, kadangi jei būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jei teismas būtų tai žinojęs , tai santuokos nutraukimas pagal bendrą sutuoktinių sutikimą nebūtų buvęs įmanomas nesant vieno iš sutuoktinio valios išraiškos dėl santuokos nutraukimo.

2016-08-19 pareiškėjas patikslino pareiškimo reikalavimą ir prašo teismą panaikinti 2007-12-06 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2808-385/2007 dalyje dėl dukters A. M. P. išlaikymo ir priimti naują sprendimą- priteisti iš pareiškėjo A. P. dukters A. M. P. gim. 2004-05-17 išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės ( 2 t. 115, 116 b.l.).

Patikslintą pareiškimą grindžia tuo, kad atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą atnaujinti procesą - kad jis nepasirašė 2007-10-01 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir 2007-10-01 prašymo nutraukti santuoką t.y. neišreiškė valios teikti dukrai išlaikymą po 5000 Lt per mėnesį, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui turi būti panaikintas. Kadangi vaikas negali būti paliktas be išlaikymo, turėtų būti priimtas naujas sprendimas, kuriuo būtų priteista protinga išlaikymo suma, atitinkanti tiek vaiko poreikius, tiek jo tėvo turtinę padėtį. Kaip jau minėta, 2005 m. pareiškėjai su dukra persikėlė gyventi į Vokietiją Ciele miestelį. Ten jie gyveno socialiniame būste, gaudavo bedarbių pašalpas. Tuo metu šeimos pajamos sudarė 1981 Eur , skirtos pragyvenimui Vokietijoje užtikrinti. Pareiškėjo dalį sudarė 312 Eur išmoka pragyvenimui užtikrinti ir 132,61 Eur išmoka pragyvenimo ir šildymo išlaidoms padengti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena Vokietijoje jam skirtame socialiniame būste, jo pajamas sudaro 830 Eur per mėnesį siekianti pašalpa, todėl dukters išlaikymui galėtų skirti iki 200 Eur kas mėnesį periodinių išmokų. Kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti dukterį , tai 400 Eur suma per mėnesį yra visiškai pakankama užtikrinti dukters poreikius. Nors pareiškėja nurodo, kad dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje ir todėl jos poreikiams reikalinga didelė pinigų suma, tačiau tai nėra pagrindas iš pareiškėjo priteisti didesnę išlaikymo dalį, nei jis gali objektyviai teikti. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą. Pareiškėja V. F. savo iniciatyva su pareiškėjų dukra apsigyveno Didžiojoje Britanijoje, todėl jos nurodoma didelė išlaikymo suma iš esmės yra lemiama ne dukters poreikių, o ten esančio aukštesnio pragyvenimo lygio ir iš pareiškėjo neturėtų būti priteisiama didesnė išlaikymo suma vien dėl to, kad pareiškėja savo iniciatyva gyvena užsienyje.

Pareiškėjo turtinė padėtis lemia tai, kad pareiškėjas negali mokėti didesnio išlaikymo nei 200 Eur per mėnesį. Ši suma yra pakankama dukters poreikiams tenkinti.

Atsiliepime į pirminį prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė (1 t. 1116-124 b.l.), kad pareiškėjas melagingai dėsto, kad negyvena Lietuvoje nuo 2005 m. nes čia jis negyvena nuo 2004 m. balandžio mėnesio. Jis buvo suimtas Vokietijos policijos ir pasodintas į kalėjimą, palikdamas ją vieną sugriuvusiame nebaigtame statyti name Kaune, Ringauduose (duomenys neskelbtini). Iki to laiko jis ten gyveno ir jie vedė bendrą ūkį beveik 4 metus. A. P. niekur oficialiai nedirbo, nesimokė ir statė namą už pareiškėjos lėšas, todėl advokato J. Kaušinio teiginys, kad A. P. tuo adresu niekada negyveno yra melagingas.

Vokietijoje A. P. buvo paleistas iš kalėjimo lygtinai, tačiau nenorėjo grįžti į Lietuvą, nes čia jis buvo paieškomas ir paprašė Vokietijos socialinių darbuotojų suteikti jam būstą bei visokių pašalpų. Kadangi norėjo auginti dukrą su vyru, juolab, kad netikėtai mirus mamai tapo globėja ir augino našlaitį brolį A. T., išnuomavo namą Kaune ir iš tų pinigų atvyko gyventi į Vokietiją. Buvo labai sunku, trūko pinigų, dirbti negalėjo, nes nemokėjo kalbos. A. P. dirbti nenorėjo ir piktnaudžiavo situacija. Gyveno gūdžiame kaime kartu su broliu A. T.. Po metų pinigų beveik neliko, pasibaigė motinystės atostogos. Į Lietuvoje sugriuvusį namą gyventi su vaiku negalėjo grįžti, o A. P. net negalvojo apie darbą, nors puikiai kalbėjo vokiškai, todėl pareiškėja turėjo aukoti savo motinišką laiką su mažamete dukra ir susirado darbą labai toli, beveik Afrikoje, susijusį su kelionėmis į Londoną, kur ir susipažino su esamu vyru N. F.. Faktiškai negyveno su A. P. nuo 2005 m. vasaros. 2006-08-16 Londone pagimdė sūnų A. T. – F.. Kadangi oficialiai skaitėsi A. P. žmona , tai vaikas Lietuvoje buvo įrašomas kaip A. T. P..

Akivaizdus melas, kad ji su dukra ir A. P. persikėlė gyventi į Ciele miestelį, nes su juo negyveno nuo 2005 m. spalio mėnesio ir neprašė jokio socialinio būsto kartu gyventi, nes gyveno su antro vaiko tėvu Londone, kur dukra ėjo į vietinį darželį, po to mokyklą ir tai standartiškai kainuoja 4200 svarų už semestrą kas 12 savaičių. A. P. puikiai suprato, kad dukra ėjo į darželį, po to į privačią mokyklą, lanko pianino bei smuiko pamokas ir tai kainuoja. Dabar mergaitės mokslas po 6 klasės kainuos po 6000 svarų už semestrą ir tėvas turėtų mokėti per pusę. Prisideda transportas, uniforma, muzikos lavinimo pamokos bei pramogos.

Su A. P. nutarė skirtis jau nuo 2005 m. rudens dėl visų akivaizdžių priežasčių ir jis apie tai buvo informuojamas, nes antras vaikas tikrai ne jo. Cielėje su juo niekada negyveno, tačiau turėdama teisę į vaikų pinigus po 152 Eur per mėnesį atvyko ir ten oficialiai apsiformino 2007-12-21. Tuo metu jam perdavė originalius skyrybų dokumentus ir realias vaiko sąskaitas Londone. Dėl išlaikymo sumos A. P. niekada nesiginčijo, nes tik ji viena gerino jų bendro vaiko būsto sąlygas, įdėjo laiptus, balkonų turėklus, pirko baldus, šiltino namą, statė tvoras, sudėjo trinkeles ir t.t. Per 14 metų jai tai atsiėjo apie 1 mln. litų.

Po ilgai užtrukusių skyrybų iki 2007 m., nes A. P. bijojo grįžti į Lietuvą dėl paieškos, galų gale tik 2008 m. vasario mėnesį ištekėjo už savo vaiko tėvo N. F.. Sūnui, kuris atrodo kaip N. F., jau buvo net pustrečių metų ir abu vaikai dalyvavo vestuvėse, todėl A. P. meluoja, jog jis sėdėjo namuose ir augino abu vaikus. 2009-12-08 Pietų Prancūzijoje gimė dar viena dukra E. F.. Iki to laiko su A. P. palaikė draugiškus santykius vardan bendros dukros. Jis neatsisakė rūpintis kiek gali ir perdavinėjo siuntinius su ikrais ir pampersais. Tai, kad jis apsiformino dar ir darželio lėšas ir kad gyveno su juo iki 2011-02-05 Berlyne jai nežinoma ir yra visiška nesąmonė. Tuo metu A. P. gyveno iš valstybės dotuojamų patalpų tame bute Berlyne.

Pastebėtina, kad A. P. siunčia emeilus suvokdamas, kad ji yra V. F. gyvenanti Londone, nors teismui teigia, kad apie skyrybas sužinojo tik 2014 m. kovo mėnesį. Veiklus vyras apsiformino ją kaip žmoną su vaikais, gavo butą Berlyno centre, ten gyveno su besikeičiančiomis sugyventinėmis, o dabar aiškina teismui, kad ten gyveno ji su vaikais. Pasikeitė jo požiūris į dukters išlaikymą. A. P. mano, kad dukrai nieko nereikia, ji gali groti dūdele ir gyventi gyvybei gresiančiose patalpose. Pagal jį visur ir visada turi mokti jos vyras N. F..

Kas ir kaip už jį pasirašė pareiškėjai nėra žinoma, nes juos oficialiai atstovavo advokatas T. U. ir išskyrė teismas, todėl pareiškėjas tegu aiškinsi su jį atstovavusiu advokatu. Už dukters išlaikymą A. P. vis tiek nors kiek turi mokėti, nors už pusę mokyklos. Dukra neskaito lietuviškai, o normalios mokyklos Londone yra mokamos. A. P. yra fiziškai sveikas, kolekcionuoja prabangų antikvariatą.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. P. vis tik dirbo pagal komercinį susitarimą, tačiau savo dukrai nepervedė nei vieno lito ar euro. Ji dar jam siuntė pragyvenimui ir vaiko atostogoms su juo duodavo eurų.

Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos procesas buvo atnaujintas. Pagal juos patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Proceso atnaujinimo pagrindas buvo nurodytas, kad pareiškėjui A. P. nebuvo žinoma apie santuokos nutraukimo bylą, nes jis nepasirašė prašymo nutraukti santuoką ir atstovavimo sutarties ir nežinodamas apie bylą negalėjo ginčyti neprotingo dydžio išlaikymo. Kadangi pareiškėjas pats pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje numatytas išlaikymas dukrai po 5000 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie santuokos nutraukimą ir su santuokos nutraukimu ir išlaikymo dydžiu sutiko, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje išreiškė savo valią, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl 200 Eur išlaikymo priteisimo. Jis nepagrįstai nurodo, kad dukra gyveno kartu su juo iki 2010 m. Šiuos argumentus paneigia rašytiniai įrodymai: Willocks vaikų darželio mokyklos raštai 2007-03-01, 2008-03-06, 2008-07-01, iš kurių matyti, kad už dukters darželį buvo mokama Didžiojoje Britanijoje. Dukters imunizacijos pasas išduotas Westminterio sveikatos tarnybos, iš kurio matyti, kad dukra jau 2006-10-25 buvo skiepyta Didžiojoje Britanijoje. Pareiškėjo teiginius paneigia ir pareiškėjo 2009-09-27 elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad jam žinoma apie pareiškėjos pavardės pakeitimą, kadangi prašo, kad paimtų pažymą senu vardu. Tai patvirtina, kad pareiškėjas dukrą nurodė kaip savo šeimos narį ir pareiškėją taip pat siekdamas gauti didesnes socialines išmokas bei didesnį socialinį būstą. Dukra pas jį atvykdavo tik laikinai, kadangi pareiškėja niekada nedraudė dukrai bendrauti su tėvu ir net gi skatindavo. Pateikta sąskaita iš Hanoverio liaudies banko patvirtina, kad sąskaita Nr.5622132100 yra ne pareiškėjos, o kitose sąskaitose nebuvo operacijų.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl jo turtinės padėties Pateiktas elektroninis laiškas patvirtina, kad jis visą laiką užsiėmė antikvaro prekyba. Tą jis patvirtino ir posėdžio metu. A. P. slepia tikrąsias savo pajamas, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti savo dukrą.

Dukters išlaikymo išlaidas sudaro: maistui 150 svarų, šiltiems rūbams 200 svarų, batams 50 svarų, sportui 30 svarų, muzikai 50 svarų, gydymo draudimui 70 svarų, transportui 20 svarų, būsto išlaidose, įskaitant buto nuomą, dukters dalis 500 - 709,81 svarų. Minimalios mėnesio išlaidos yra 1279 svarai. Yra išlaidos mokslo skolos už semestrą 4800 svarų sumokti iki Kalėdų, , kas sudaro 6814,24 Eur. Pareiškėja dėl sveikatos būklės nedirba, todėl pareiškėjas tiek metų nemokėjęs išlaikymo turi prisiimti didesnę išlaikymo naštą.

Pats pareiškėjas gyvena užsienyje ir sutiko, kad dukra su mama gyventų Didžiojoje Britanijoje, nes ten pareiškėja išvyko ne iš Lietuvos, bet iš kitos šalies, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi išaiškinimu, kad tuo atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2007-11-09 Kauno rajono apylinkė teismui buvo pateiktas pareiškėjų V. T. – P. ir A. P. prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ( 1 t. 1,2 b.l.). Pareiškėjai pateikė ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad A. P. dukters A. M. P. išlaikymui moka po 5000 Lt ( 1 t. 3 b.l.). Teismui buvo pateiktos atstovavimo sutartys, pagal kurias abu pareiškėjus atstovavo advokatas T. U. ( 1 t. 18, 19, 22, 23 b.l.). 2007-12-06 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjų santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( 1 t. 20,21 b.l.). 2014-07-16 pareiškėjas A. P. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Pareiškėjas teigia, kad jo parašai prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu bei atstovavimo sutartyje, sudarytoje su advokatu T. U. yra suklastoti ir jis nieko nežino apie santuokos nutraukimą, nes tuo metu kartu su pareiškėja ir jų dukra kaip šeima gyveno Vokietijoje. Pareiškėjas pateikė rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktą, kuriame pateikiama išvada, jog prašyme nutraukti santuoką abiejų sutikimu bei atstovavimo sutartyje su advokatu T. U. yra ne jo parašai. Pareiškėjas pateikė Berlyno federalinės žemės leidimą gyventi socialiniame būste, į kurį įrašyti abu pareiškėjai bei A. M. P. ir T. A. J. ( 1 t. 48 b.l.) bei registracijos ir išregistravimo pažymėjimus, pagal kuriuos pareiškėja kaip A. P. sutuoktinė ir vaikai buvo registruoti ir tik 2011-08-12 išregistruoti iš buto Berlyne (1t 49, 50 b.l.). Savo paaiškinimus apie bendrą gyvenimą pareiškėjas grindė ir 2011-05-04 Darbo centro jam išduota pažyma dėl išmokų skyrimo, 2011-08-16 Berlyno Šarlotenbergo – Vilmensdorfo apskrities valdybos pranešimu apie išlaidas, kuriose yra įrašyta ir V. T. – P. , J. T. gimęs 2006-08-16 bei jų dukra A. M. ( 1 t. 63 b.l.). 2014-03-13 pareiškėjas pateikė pareiškimą Šarlotenbergo mokesčių inspekcijai pareiškimą, kad gyvena atskirai nuo sutuoktinės V. T. – P. ( 1 t. 87 b.l.). 2006-08-16 pareiškėjai gimė sūnus A. J. T. F. (1 t. 125 b.l.). 2008-02-23 pareiškėja sudarė santuoką su N. E. F. ( 1 t. 124 b.l.). 2009-12-08 pareiškėja pagimdė dukrą E. F. (1 t. 126 b.l.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p.- dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką pagrindas atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad :1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai t.y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.

Nežiūrint į tai, kad teismo paskirta 2015-09-14 ekspertizė (4 t. 112-121 b.l.) patvirtino, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra jo parašas, pareiškėjas teigia, kad nieko nežino apie ištuokos bylą, nes nepasirašė nei atstovavimo sutarties su advokatu T. U., nei prašymo teismui nutraukti santuoką abiejų sutikimu. Rašysenos ekspertai pateikė skirtingas išvadas dėl pareiškėjo parašo prašyme nutraukti santuoką abiejų sutikimu – ekspertas A. B. pateikė išvadą, kad tai ne A. P. parašas, o Lietuvos Teismo Ekspertizių Centras nurodė, kad įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai, todėl nustatyti, ar prašyme pasirašė A. P. negalima. 2014-11-16 nutartimi (2 t. 84-86 b.l.) teismas tenkino pareiškėjo prašymus ir atnaujino 3 mėnesių bei 5 metų naikinamąjį terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo bei atnaujino procesą bylos dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl teismo sprendime nebus išsamiau ir detaliau analizuojama ar pareiškėjas iš viso žinojo apie įvykusį skyrybų procesą ir kada sužinojo, nes ši aplinkybė esant įsiteisėjusiai 2014-11-14 nutarčiai tampa nebeaktuali.

Teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta, jog A. P. teiks savo dukrai A. M. P. išlaikymą po 5000 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad jeigu teismui santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu būtų žinomos aplinkybės, kad pareiškėjas A. P. neturi savo atstovo, nes jis susitarimo su advokatu T. U. nebuvo sudaręs, o jo parašas susitarime yra suklastotas , jau vien dėl to teismo procesas nebūtų įvykęs. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas minėtas advokatas taip pat patvirtino, kad jis pareiškėjų nepažįsta, jų skyrybų byloje nedalyvavo ir kad dėl analogiškų veiksmų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas (dėl atstovavimo sutarčių jo vardu klastojimo t.y. dokumentų pasirašinėjimo , jų tvirtinimo šio advokato vardu ir kt.), o kaltinimai pateikti UAB „Tikroji turto kaina“ direktoriui S. V., kurio baudžiamoji byla Nr. 1-120-806/2016 , kaip rodo Liteko duomenys, yra šiuo metu nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Byloje yra pateikti du rašysenos ekspertizės aktai, kurie patvirtino, jog sutarties dėl atstovavimo santuokos nutraukimo byloje su advokatu T. U. pareiškėjas nepasirašė. Tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo teisė žinoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir būti išklausytam civilinio proceso metu, teisė turėti jo interesus atstovaujantį atstovą buvo pažeista. Pagal CPK 329 str. 3 d. 1 p. tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno dalyvaujančio iš asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo). Teisės teorijoje šis absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas dar yra vadinamas santykiškai absoliučiu , nes tik tas asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, gali nuspręsti ar pažeidimas paveikė teismo proceso teisėtumą. Pareiškėjas šiuo procesiniu pažeidimu grindžia savo prašymą, todėl teismas jį vertina ne tik kaip pažeidusį pareiškėjo teisę žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, būti išklausytam tiesiogiai ar per atstovą, bet ir kaip užkirtusį kelią į teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolę instancinės sistemos būdais.

Rašysenos ekspertai nustatė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė pareiškėjas. Bylos nagrinėjimo metu jis negalėjo įtikinamai paaiškinti kaip jo parašas atsidūrė sutartyje. Pareiškėjas teigė, kad nežino ir pateikė versiją, kad galbūt tai V. F. galėjo be jo žinios paimti namuose gulėjusį tuščią lapą su jame buvusiu jo parašu. Tačiau nežiūrint į parašo tikrumą šiame dokumente darytina išvada, pareiškėjo valia nutraukti santuoką nebuvo išreikšta įstatymo nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra įgyvendinama specialia CPK nustatyta procesine tvarka. Tai reiškia, kad kreipdamasis į teismą asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, nes bet kokios sąlygos pažeidimas gali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ar šiuo atveju pareiškimą. Pagal CPK 111 str. 2 d. 6 p. reikalavimus pareiškimas turi būti pasirašomas procesinį dokumentą paduodančio asmens. V. F. paaiškino, jog 2007 m. rugsėjo mėnesį atvykusi į Lietuvą ji kreipėsi į „Skyrybų centrą“. Buvo paruoštas prašymo nutraukti santuoką abiejų sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektai, kuriuos ji susitikimo metu perdavė pasirašyti A. P.. Tačiau rašysenos ekspertas A. B. pateikė išvadą, kad prašyme yra ne A. P. parašas. Teismui paskyrus dar vieną ekspertizę vienareikšmiškos išvados kas gi pasirašė prašyme nutraukti santuoką nebuvo gauta, nes ekspertai nurodė, kad nėra galimybių tokiai išvadai pateikti. Vertinant šiuo aspektu parašo tikrumą teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota taisykle, kad sprendžiant ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamu atveju teismas ne tik įvertino rašysenos ekspertų pateiktas išvadas, kurios leidžia manyti, jog yra didesnė tikimybė, jog prašyme yra ne A. P. parašas, bet ir dar vieną aplinkybę, netiesiogiai leidžiančią abejoti pareiškėjos nurodytomis dokumentų pasirašymo aplinkybėmis: prašymas nutraukti santuoką yra pasirašytas abiejų sutuoktinių tuo pačiu mėlyna spalva rašančiu rašaliniu parkeriu. Tačiau sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai pasirašė skirtingai – V. F. juodos spalvos rašaliniu parkeriu , o A. P. - mėlynos spalvos tušinuku. Visa tai kelia abejones dėl pareiškėjos paaiškinimų apie parašų atsiradimo aplinkybes teisingumo, nes logiška, kad abu šie tarpusavyje neatsiejamai susiję dokumentai , kurie , pasak pareiškėjos V. F., buvo pasirašomi jos susitikimo su A. P. metu, turėjo būti pasirašyti ta pačia, o ne trimis skirtingomis rašymo priemonėmis ( CPK 185 str.).

Įgyvendinant teisę nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių prašymu tokia sutuoktinių valia turėjo būti išreikšta ir pagal įstatymų reikalavimus tinkamai įgyvendinta. Tai reiškia, kad teismui turėjo būti pateikti du būtini ir tarpusavyje susiję procesiniai dokumentai – prašymas dėl santuokos nutraukimo, kuriame išreiškiama sutuoktinių valia jų pasirinktu būdu nutraukti santuoką, bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai taip pat išreiškia savo suderintą valią tiek dėl turto dalybų, tie dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir pan.; Pareiškėjas teigia, kad sutartimi jam nustatyta pareiga teikti 5000 Lt išlaikymą savo nepilnametei dukrai pažeidžia jo teises, kadangi jis, Vokietijoje gyvendamas iš socialinių išmokų, nei turėjo galimybių tokį išlaikymą teikti, nei dukters kasdieninių poreikių tenkinimui tokios sumos reikėjo, todėl tokios valios negalėjo išreikšti.

Teismo vertinimu iš tiesų tokio dydžio išlaikymo nustatymas 2007 m., kai šalių dukrai tebuvo 3 metai, nesant duomenų nei apie specialiuosius vaiko poreikius, nei poreikio ugdyti kažkokius išskirtinius vaiko talentus ar gebėjimus, neatitiko teismų praktikoje pripažintų išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų.

V. F. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad faktiškai susitarimas dėl išlaikymo priteisimo dengia visai kitą buvusių sutuoktinių susitarimą dėl namo , esančio Kauno rajone Ringauduose (duomenys neskelbtini), perleidimo jos nuosavybėn. Pareiškėja teigė, kad ji investavo daug lėšų į šį turtą, bet kadangi namas buvo ne A. P. , o jo motinos M. P. vardu ir vyko jos skyrybų procesas, tai pats pareiškėjas pasiūlė „per alimentus užsirašyti sumą kokią reikia“ (2016-05-19 posėdis 1:42). Šiai aplinkybei pagrįsti V. F. jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus nepateikė , o A. P. tokio susitarimo egzistavimo nepatvirtino (CPK 178 str.). Žinant, jog namas net nebuvo pareiškėjo A. P. nuosavybe, ši pareiškėjos versija teismo neįtikino (CPK 185 str.).

Juolab, net ir nustačius tokio susitarimo egzistavimą šis sutarties punktas vienareikšmiškai būtų pripažintas neteisėtu. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu ( Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), Išlaikymo instituto tikslas - užtikrinti nuolatinį lėšų, reikalingų kasdienių vaiko poreikių tenkinimui teikimą, todėl susitarimas vaiko išlaikymui skirtų lėšų sąskaita spręsti tarpusavio turtinius klausimus vertintinas kaip grubiai pažeidžiantis vaiko teises ir teisėtus interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus teismo sprendimas išlaikymo dalyje keistinas – išlaikymas sumažintinas (CPK 371 str. 1 d. 2 p.). Nors pareiškėjas prašė sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, tačiau dėl konkretaus bylos išsprendimo būdų taikymo sprendžia pats teismas ir pareiškėjo suformuluotas prašymas bylą pakartotinai išnagrinėjusio teismo nesaisto.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą teismas pareiškėjo prašomą priteisti išlaikymo dydį – 200 eurų per mėnesį- vertina kaip socialiai nepriimtiną bei neatitinkantį sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

Įstatymų leidėjas imperatyvia forma nustatė tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. ). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį.

Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas ir turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksmai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti už jas atsakingas.

Savo reikalavimą priteisti iš jo tik 200 Eur dydžio išlaikymą pareiškėjas grindžia tuo, kad jo pajamas tiek Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu 2007-12-06, tiek dabar sudaro tik Vokietijoje gaunamos socialinės pašalpos (šiuo metu 830 Eur - 5 t. 109 b.l.). Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena Vokietijoje jam skirtame socialiniame būste. Kadangi pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, tai, jo nuomone, 400 Eur suma per mėnesį (po 200 eurų iš kiekvieno tėvo) yra visiškai pakankama užtikrinti dukters poreikius ir viršijanti kasacinio teismo nustatytą orientacinį kriterijų priteisiant vaikui išlaikymą t.y. MMA dydį. Nors Didžiojoje Britanijoje, kur šiuo metu gyvena dukra A. M., pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, tačiau dukra užsienyje gyvena ne jo, o V. F. iniciatyva , todėl pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, likusiam Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius ir didesne dalimi turi prisidėti tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos.

Pragyvenimo lygis Didžiojoje Britanijoje, kur šiuo metu gyvena pareiškėja su dukra, iš tiesų yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai orientuojasi į Lietuvos rodiklius, kadangi jis pats irgi gyvena ne Lietuvoje, o Vokietijoje, kur pragyvenimo lygis taip pat yra aukštas (CPK 182 str.1 p.). Bylos duomenys rodo, jog nežiūrint į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, išsilavinęs, tačiau jo pačio pateiktais duomenis jis eilę metų niekur nedirba ir pragyvena tik iš Vokietijos valstybės jam mokamų socialinių išmokų ir gyvena socialiniame būste. Byloje nėra duomenų kokių priemonių jis ėmėsi susirasti geriau apmokamą darbą , juolab, kad nėra duomenų , kad jis turi kokių nors rimtų sveikatos problemų, neleidžiančių jam tą padaryti. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog ekonominė situacija Vokietijoje yra viena geriausių Europoje, leidžia manyti, kad pareiškėjas gali ten susirasti darbą ir gyventi ne iš socialinių pašalpų, tuo pačiu sudarydamas galimybes teikti dukrai didesnį nei 200 eurų išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad be A. M. P. pareiškėjas turėtų kitų išlaikytinių.

Pareiškėja atsiliepime į patikslintą reikalavimą (7 t. 137 b.l.) pateikė skaičiavimus kokios minimalios pinigų sumos jai reikia per mėnesį dukters išlaikymui - 1279 svarų. Tačiau teismas kritiškai vertina pinigų sumą, skirtą šiltiems rūbams 200 svarų , (2400 svarų per metus) bei batams 50 svarų (600 svarų per metus), nes įvertinus mergaitės amžių darytina išvada, kad pakaktų ir kur kas mažesnės sumos.

Didžiausią dukters išlaidų dalį, pasak pareiškėjos, sudaro išlaidos būstui - net 500 - 709 svarai. Tačiau byloje nėra pateikta būsto nuomos sutartis, apmokėtų sąskaitų už gaunamas komunalines paslaugas ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos nurodytos sumos pagrįstumą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad turi išlaidų mokslui, skola už semestrą yra 4800 svarai arba 6814,24 Eur, tačiau jokių rašytinių įrodymų irgi nepateikė ( CPK 178 str.).

Pareiškėja neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismui tėra žinoma, kad ji turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau nei kur ji dirba, nei kokias pajamas gauna, nei kokį turtą turi teismui nėra žinoma. Bylos nagrinėjimo metu pats pareiškėjas pripažino, kad užsiima antikvaro dirbinių prekyba, tačiau iš to gaunamų pajamų nedetalizavo. Pagal kasacinio teismo suformuluotą taisyklę tokiu atveju, kai teismui nepavyksta gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių šalies turtinę padėtį, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertintinos vaiko interesų naudai, todėl įvertinus pareiškėjų dukters amžių, valstybės, kurioje gyvena pareiškėjų dukra, aukštą pragyvenimo lygį darytina išvada, kad 1000 Eur išlaikymo suma, kurią turėtų teikti abu tėvai ( po 500 eurų kiekvienas) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir sudarytų sąlygas tenkinti kasdienius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, todėl iš pareiškėjo priteistinas išlaikymas po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo atnaujinti procesą pateikimo dienos 2014-07-16 iki dukters pilnametystės.

Tačiau šiuo laikotarpiu jau susidaręs išlaikymo įsiskolinimas turi būti sumažintas pareiškėjo A. P. išmokėta išlaikymo suma. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu išlaikymą pareiškėjas teikė ne geranoriškai, o pagal 2016 - 02 -18 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo pakeista Kauno apylinkės teismo 2015-11-16 nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo ir išlaikymas padidintas nuo 180 iki 250 eurų. Sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 27 mėnesius ir 10 dienų, todėl teismui nustačius, jog pareiškėjas privalo teikti išlaikymą po 500 Eur kiekvieną mėnesį pinigine išraiška pareiškėjas turėjo būti sumokėjęs 13660 Eur . Iš šios sumos ir turi būti išskaičiuota šiuo laikotarpiu pareiškėjo sumokėta išlaikymo suma, o likusi, kaip įsiskolinimas išieškota įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus priteisimo.

Įstatymų leidėjas šeimos bylų kategorijose suteikė teismui teisę išeiti už bylos nagrinėjimo ribų, ypač jei tai susiję su siekiu apsaugoti vaikų teises ir interesus (CPK 376 str.). Pareiškėjas savo prašyme nekėlė klausimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, o ir pareiškėja V. F. tokio reikalavimo nereiškė. Tačiau bylos duomenys rodo, jog išlaikymas pagal 2007-12-06 teismo sprendimą nebuvo nei ieškomas, nei teikiamas. Pareiškėjas teigia, jog jis su pareiškėja V. F. gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2011 m. vasario mėnesio, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pradėjus gyventi atskirai jis būtų prisidėjęs prie dukters išlaikymo. 2014-07-16 net ir pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo išlaikymo dalyje nebuvo pateikta įrodymų, kad jis pats geranoriškai vykdė savo kaip tėvo įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Šią pareigą jis buvo priverstas vykdyti tik teismo nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo pagrindu, todėl iš jo iki kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti procesą dienos 2014-07-16 priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus po 500 eurų sumoje 18 000 eurų ( CPK 376 str. , CK 3.200 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 straipsniu teismas nuspren dž i a :

prašymą tenkinti iš dalies.

pakeisti 2007-12-06 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-2808-358/2007 dalyje dėl dukters Aurelijos - M. P. išlaikymo ir priteisti iš pareiškėjo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) dukters A. M. P., gimusios 2004-05-17, išlaikymui po 500 Eur (penkis šimtus eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo dienos 2014-07-16 iki dukters pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. F. a.k. (duomenys neskelbtini) Šiuo laikotarpiu ( nuo pareiškimo padavimo dienos 2014-07-16 iki sprendimo priėmimo dienos 2016-10-26) susidariusią įsiskolinimo sumą 13660 Eur (trylika tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt eurų) mažinti išlaikymo suma, išmokėta dukrai A. P. pagal Kauno apygardos teismo 2016-02-18 nutartį.

Priteisti iš A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. M. P. už 3 metus sumoje 18 000 Eurų (aštuoniolika tūkstančių eurų).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.