- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-930-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- UAB „Graži oda Go“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Graži oda Go“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – 1 765,40 Eur (1 500 Eur už kursus, 145,50 Eur už bilietus ir 120 Eur už dokumentų vertimą), neturtinės žalos atlyginimą – 500 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos mėnesį internete susirado informaciją, kad atsakovo įmonėje galima įgyti kosmetikės – estetikės profesiją ir gauti tarptautinį sertifikatą. Kadangi ieškovė norėjo įgyti kosmetikės – estetikės specialybę ir dirbti tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, susisiekė su atsakovo atstove V. K., kuri, prisistačiusi mokyklos savininke ir dėstytoja, paaiškino ieškovei, kad tiek nuotoliniu būdu, tiek klasėje bus surengti kursai, kuriuos pabaigus ieškovė gali dirbti Europos Sąjungos šalių salonuose kosmetike – estetike, nes išduodami tarptautiniai sertifikatai. Susitarė, kad ieškovė studijuos 3 – ąjį ir 4 – ąjį lygį, kosmetikės – estetikės išplėstinį kursą, kuris kainuos 1 500 Eur. Ieškovė šią sumą sumokėjo, 2019 m. spalį atliko praktiką Lietuvoje, nuotoliniu būdu išklausė paskaitas grįžusi į Didžiąją Britaniją ir gavo du sertifikatus Nr. 223002146 ir Nr. 223002145. Siekdama pradėti dirbti kosmetike – estetike Didžiojoje Britanijoje, ieškovė pateikė gautus sertifikatus NARIC agentūrai, tačiau ši informavo, kad sertifikatuose nurodyta kvalifikacija neatitinka šalyje nustatytų reikalavimų, todėl ieškovei buvo atsisakyta leisti dirbti. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti už kursus sumokėtus pinigus, tačiau atsakovas vengė bendrauti, nurodė, kad suteikė mokymo paslaugas pagal sutartį, nors sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad atsakovas savo internetiniame puslapyje nurodo klaidinančią informaciją, kad pabaigus kosmetologijos studijų programą yra išduodami tarptautiniai sertifikatai su specialiu priedu, suteikiančiu teisę dirbti kosmetologės – estetikės darbą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad šalys sudarė suaugusiųjų neformaliojo švietimo grožio specialistų kvalifikacijos tobulinimo programos mokymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei kosmetiko – estetiko programos mokymo organizavimo paslaugas. Nors sutartis buvo pateikta ieškovei, ji atsakovui antrojo egzemplioriaus negrąžino. Nepaisant to, CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai paslaugų sutarties formos nenustato, o ieškovė susitarimą pripažįsta. Pabaigus mokymus, ieškovė gali teikti kosmetikės – estetikės paslaugas Europos Sąjungos valstybėse, kiek jų teikimui atitinkamoje valstybėje pakanka vidurinio išsilavinimo. Ieškovė neteigia, kad būtų siekusi dalyvauti formaliojo švietimo mokymuose, t. y., kad būtų įgijusi aukštąjį išsilavinimą ar kad atsakovas suteikė klaidingą informaciją arba nuslėpė, jog ieškovė dalyvauja neformaliojo ugdymo programoje, kuri suteikia 3 – iojo ir 4 – ojo lygio kvalifikaciją ir kuri nėra tapati koleginių ar universitetinių studijų programoms. Baigus programą, ieškovei buvo įteikti sertifikatai, kuriuose nurodoma, jog ieškovė įgijo 3 – iojo lygio kosmetiko kvalifikaciją pagal Europos kvalifikacinius standartus bei 4-ojo lygio estetiko kvalifikaciją pagal Europos kvalifikacinius standartus. Prie šių sertifikatų išduotas priedas, kuris aiškiai nurodo įgytus kvalifikacinius lygius bei jų atitikmenį Europos Sąjungoje. Šis sertifikato priedas patvirtina, jog Lietuvos Respublikoje įgyti kvalifikacijos lygiai atitinka Europos Sąjungoje patvirtintus kvalifikacinius lygius. Patiekti duomenys rodo, kad ieškovė siekia vykdyti kosmetologės veiklą, kuriai neturi kvalifikacijos, t. y. sertifikatai, kurie įteikti ieškovei, tinkami verstis ir įsidarbinti, vykdant tik kosmetikės – estetikės veiklą, kuriai pakanka vidurinio išsilavinimo. Kosmetologės profesijai šiuo metu reikalingas 5 – ojo lygio profesinis standartas, kuriam reikalingas formalaus ugdymo suteiktas išsilavinimas, kurio ieškovė neturi.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dubliku prašė ieškinį patenkinti. Jame nurodė, kad sutartis dėl mokymų su ja nebuvo pasirašyta. Apie atsakovės teikiamą paslaugą informaciją gavo iš internetinio puslapio, pervedė atsakovei pinigus ir laukė sutarties pasirašymo. Nesant rašytinio įrodymo, nėra galimybės išsiaiškinti, ar atsakovė suteikė ieškovei išsamią informaciją apie sutarties dalyką – mokymo paslaugas kaip to reikalaujama CK 6.719 straipsnio nuostatas. Kadangi buvo tartasi nuotoliniu būdu, sutarties dalykas liko neaiškus. Ieškovei nebuvo konkrečiai žinoma, ar baigusi mokymo kursus, ji galės vykdyti veiklą šalyje, kurioje gyvena, kokia konkreti kvalifikacija bus suteikta, ar teikiamos paslaugos atitiks jos darbinius lūkesčius. Atsakovas privalėjo gauti iš ieškovės užpildytą prašymą ir sudaryti bei pasirašyti mokymosi sutartį ir tik po to pradėti teikti paslaugą, tačiau mokymo proceso ėmėsi savo nuožiūra, nepasirašius sutarties, suklaidino ieškovę tinkamai neišaiškinęs teikiamos paslaugos esmės, kad vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą. Po neformalaus suaugusiųjų švietimo neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą ar kvalifikacijos įgijimą, todėl atsakovo išduoti sertifikatai yra vietinės reikšmės, valstybės, kurioje vyko mokymas ir ES nepripažinti pažymėjimai, todėl negali būti panaudoti, įsidarbinant Didžiojoje Britanijoje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas tripliku prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei buvo išsiųstas visas kosmetikės – estetikės 3 lygio kursų aprašymas, kuris atitinka AIKOS pateikiamą informaciją, kad UAB „Graži oda“ turi teisę organizuoti kosmetiko – estetiko mokymo programą pagal programos kodus 223002145 ir 223002146, kuriuos baigė ieškovė. Ji puikiai suvokė, kokią kvalifikaciją įgis, nes 2019-07-06 gavusi informaciją apie 3 lygio kursus, pati po kelių dienų užklausė atsakovės, kada bus išduodami 4 lygio sertifikatai ir kokia bus šių kursų kaina. Atsakovas informavo apie kursų trukmę, kuri pati savaime rodo, kad po jų aukštasis išsilavinimas negali būti įgyjamas. Pažymėjo, kad kosmetikų – estetikų kursai finansuojami mokymosi dalyvio lėšomis, todėl rašytinės sutarties sudarymas neprivalomas, nors sutartis ieškovei buvo išsiųsta, tik išsiuntimą patvirtinantys įrodymai nėra išlikę. Priešingai nei nurodė ieškovė, Didžiosios Britanijos NARIC agentūra nevertino ieškovės kvalifikacijos ne dėl to, kad išraše nėra duomenų apie įgytos kvalifikacijos atitikimą tarptautinius standartus, o dėl to, kad ši agentūra vertina tik asmens įgytą aukštąjį išsilavinimą, jį siekiant pripažinti Didžiojoje Britanijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-30 sprendimu ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys sudarė žodinę paslaugų sutartį, tačiau ieškovė neginčijo, kad šia sutartimi mokymo paslaugas siekė įgyti tam, kad galėtų pradėti verstis profesine veikla – dirbti kosmetike – estetike, t. y. paslaugas siekė gauti ne savo asmeniniams, šeimos ar ūkio poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis neatitinka visų esminių požymių, būtinų vartojimo sutarčiai, dėl ko ieškovė nelaikytina vartotoja. Ginčo šalių santykiai sprendime kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriems vartojimo sutarčių teisės normos netaikomos.
8. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog atsakovo vadovė jai žadėjo suteikti kosmetikės – estetikės kvalifikaciją, išduoti tarptautinius 3 ir 4 lygio sertifikatus, kurie galios tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Taigi, ieškovės paaiškinimai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad paslaugų sutarties dalykas ieškovei buvo atskleistas ir ji suprato tiek kokią kvalifikaciją gaus, tiek kokius sertifikatus jai atsakovė išduos. Papildomai šią išvadą pagrindžia šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovas pateikė informaciją apie tai, kad rengiami kosmetikės – estetikės 3 lygio kursai, išdėstė šių kursų programos turinį, t. y. ko bus mokomasi kursų metu, kokia jų kaina, apmokėjimo tvarka, kursų trukmė, formatas, kad bus išduoti tarptautiniai sertifikatai. Sertifikatas bus trečio lygio, patvirtintas Europos mokslo ir švietimo ministerijos. Atsakovas pažymėjo, jog tai pirmoji kosmetikų – estetikų mokykla, kurioje galima įgyti kvalifikaciją nuotoliniu būdu, o mokslo ir švietimo ministerijos patvirtinti dokumentai suteikia specialybės statusą. Vėlesnio susirašinėjimo metu atsakovė nurodė, jog atsirado ir 4 lygio kursai, todėl šiuo metu turi 3 ir 4 lygio kursus, kurie abu yra patvirtinti Švietimo ministerijos (1 t., b. l. 92 – 118). Savo internetiniame tinklapyje www.beautyskingo.com atsakovė nurodė, kad ji yra pirmasis neformalaus ugdymo švietimo teikėjas, kuris suteikia galimybę mokytis nuotoliniu būdu. Net ir nesant šalių pasirašytos paslaugų teikimo sutarties, tačiau ieškovei nepateikus priešingų duomenų, o byloje esant šalių susirašinėjimui ir įvertinęs informaciją internete apie atsakovės teikiamą neformalų mokymą, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė neklaidino ieškovės dėl mokymo lygio ir suteikiamos kvalifikacijos.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalys teisminės mediacijos metu susitarė, kad atsakovas savo žiniomis padės ieškovei įgyti draudimą dirbti D. Britanijoje (2 t., b. l. 13). Atsakovui pavyko gauti draudimo polisą ieškovei, tačiau pastaroji teismo posėdžio metu paaiškino, jog kvalifikacijos kosmetikės – estetikės srityje neturi, todėl polise, kurį pateikė atsakovas, užpildyta neteisinga informacija, kadangi nurodyta, jog ji turi šią kvalifikaciją. Atsakovas dėl draudimo poliso buvo susisiekęs su draudimo įmone „S. G.“. Atsakovas šiai įmonei pateikė procedūrų sąrašą, kurias ieškovė planuoja atlikti, įskaitant ir veido valymą ultragarsu. Draudimo įmonei pasiteiravus apie kvalifikaciją ir mokymus atlikusį subjektą, atsakovas nurodė, jog visi mokyklos baigimo dokumentai anglų kalba, mokymo programa ir kvalifikacija kosmetikės – estetikės neinvazinė veido ir kūno procedūrų kvalifikacija, trukmė 200 val., kursai registruoti Lietuvos švietimo sistemos neformaliojo švietimo suaugusiųjų programose (įgūdžiai: kosmetikė) bei pateikė sertifikatus, suteikiančius galimybę draudimo įmonei patikrinti, ko ieškovė mokėsi. Pateikus išsamią informaciją, draudimo liudijimas A. K., grožio terapeutei, buvo išduotas (2 t., b. l. 74 – 101). Atsakovas taip pat pateikė teismui ekrano nuotraukas, patvirtinančias, kad draudimo kompanijų internetiniuose puslapiuose užpildžius informaciją apie mokymus ir ketinamą vykdyti veiklą, draudimas suteikiamas (2. t., b. l. 119 – 124).
10. Sertifikatuose nurodyta, jog ieškovė baigė kosmetikės – estetikės programą, todėl atsakovas pagrįstai nurodė šią kvalifikaciją kreipdamasis dėl draudimo bei pažymėjo, jog kvalifikacija įgyta pabaigus 200 val. kursą. Papildomos kvalifikacijos ar išsilavinimo atsakovas nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovas draudimo įmonei pateikė tikrovę atitinkančią informaciją. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovei nebuvo atsisakoma išduoti draudimo poliso dėl to, jog sertifikatai negaliojantys, nepripažįstami ar netinkami. Jai buvo nurodyta kreiptis į kitą draudimo įmonę ar pateikti papildomą informaciją. Sprendimą priėmęs teismas pažymėjo ir tai, jog vienintelė procedūra, kuriai draudimo įmonės atsisakė išduoti draudimą, yra veido valymas ultragarsu, tačiau draudimas gali būti išduodamas tik darbui su tuo aparatu, kuriuo ieškovė dirbti išmoko ir kuris atitinka mokymų lygį. Nėra duomenų, kad nurodžiusi jį, ieškovė nebūtų gavusi draudimo.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas (paslaugų teikėjas) veikė sąžiningai ir tinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovei (klientei) būtiną, teisingą, išsamią informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis, o išduoti sertifikatai yra tarptautiniai, pagal juos ieškovė gali dirbti Didžiojoje Britanijoje. Nors ieškovė patyrė išlaidų dėl sumokėjimo atsakovui už mokymus, skrydžio į Lietuvą, tačiau šias išlaidas ji patyrė dėl suteiktų paslaugų. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovas pažeidė paslaugos teikėjo pareigas, t. y. nenustačius nei atsakovo kaltės, nei neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ją ne kaip asmenį, norintį įgyti asmeninių žinių ir išbandyti savo tinkamumą šiai veiklai – vartotoją, o kaip verslininkę, neturėdamas konkrečių duomenų apie galimą ieškovės veiklą, įsidarbinimą grožio paslaugų industrijoje.
14. Apeliantė teigia, kad iš pateikto šalių ikisutartinio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė teikė atsakymus tik į pateiktus ieškovės klausimus, plačiau nepaaiškindama neformalaus mokymo esmės, tvirtindama, kad po kursų išduodami tarptautiniai sertifikatai bus pripažįstami visoje ES be papildomų įrodymų. Apeliantė laikosi pozicijos, jog nesant rašytinio įrodymo – sutarties, teismas neturėjo galimybės teigti, kad atsakovas suteikė ieškovei išsamią informaciją apie sutarties dalyką – mokymo paslaugas, tai patvirtinančių sertifikatų išdavimą ir galiojimą. Teismas, vertindamas atsakovės pareigą suteikti informaciją, turinčią esminės reikšmės sudarant sutartį, neatsižvelgė į CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti informaciją, dėl to ši sutartis neatitinka bendrųjų sąžiningumo kriterijų.
15. Skunde paaiškinama, kad pirmosios instamcijos teismo sprendimo 28 punkte nurodyta, jog atsakovui pavyko ieškovės vardu gauti draudimo polisą, tačiau aprašant ieškovės veiklą ne kaip kosmetikės – estetikės, o kaip grožio terapeutės. Sąvokų netapatumas įrodo, kad atsakovė draudimo kompanijoms pateikė neteisingą informaciją, nes terapija yra konreti medicinos mokslų sritis, specialistui turint mažiausiai medicinos mokslų bakalauro laipsnį, o ieškovė atsakingai teikė draudimo bendrovėms tikrą, nemelagingą informaciją apie savo kursus. Nors ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad veikla pagal sertifikatus, patvirtinančius jos kompetencijas, nebuvo apdrausta ir dėl to, kad sertifikatai be akreditacijos žymų, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovei išduotų sertifikatų atitikimą įstatymo reikalavimus, nors išduoti sertifikatai nėra patvirtinti nei Lietuvos, nei tarptautinių akreditavimo tarnybų. Ieškovė išsiaiskino, kad nuo 2019 m. Jungtinėje Karalystėje oficialiai nepripažįstami neakredituoti šios profesijos sertifikatai. Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovės išduoti sertifikatai neatitinka tarptautinių reikalavimų ir kad ieškovė ateityje neturės galimybės be akreditavimo žymų jais pasinaudoti.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir konstatavo, kad buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kuria ieškovė siekė gauti žinių, jas įgyti tam, kad galėtų pradėti verstis profesine veikla – dirbti kosmetike – estetike, t. y. paslaugas siekė gauti ne savo asmeniniams, ar šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis neatitinka visų esminių vartojimo sutarties požymių, dėl ko ieškovė nelaikoma vartotoja. Ginčo šalių santykiai pagrįstai kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriems vartojimo sutarčių teisės normos netaikomos.
17. Atsakovas taip pat nurodo, kad nors šalių sutartis ir nėra išlikusi, iš byloje nustatytų faktų ir kitų įrodymų, laikytina, kad šalys sudarė žodinę paslaugų sutartį, o tai leidžia CK XXXV skyriaus nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 42-378/2018, 34 punktas). Pažymėjo ir tai, kad ieškovė už gautus mokymus sumokėjo atsakovei 1 500 Eur (1 t., b. 1. 39, 40).
18. Atsiliepime paaiškinta, kad visa informacija apie atsakovo teikiamas suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugas yra pateikta internetiniame puslapyje www.beautyskingo.com ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „UAB Graži Oda“. Nurodytos internetinės svetainės pagrindiniame puslapyje yra aiškiai nurodyta, jog UAB „Graži Oda “ – tai pirmasis suaugusiųjų neformalaus ugdymo švietimo teikėjas, kuris suteikia galimybę mokytis nuotoliniu būdu, kadangi mokoma su naujausios ir pažangiausios technologijos aparatais (neinvaziniai) grožio paslaugu srityje, atliekant veido ir kūno procedūras“. Pažymėtina, jog apie atsakovo veiklą ieškovė nurodė sužinojusi būtent iš internete talpinamos informacijos. Atsakovas vykdo neformalųjį suaugusiųjų švietimą, t. y. organizuoja kosmetikės – estetikės kompetencijos įgijimo mokymų programą. Tiek bendrovės internetiniame puslapyje www.beautyskingo.com, tiek ir atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (toliau - AIKOS), kurią valdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (tvarkytojas – Nacionalinė švietimo agentūra) pateikiama informacija, kad UAB „Graži oda“ turi teisę organizuoti kosmetiko – estetiko mokymo programą pagal programos kodus 223002145 ir 223002146, kuriuos ir baigė ieškovė. Nurodytoje sistemoje bei internetiniame puslapyje aiškiai nurodoma, kad UAB „Graži oda“ vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, t. y. jos teikiami mokymai nesuteikia aukštojo išsilavinimo.
19. Atsakovas paaiškino, kad ieškovei buvo įteikti sertifikatai, kuriuose nurodoma jog: ieškovė įgijo trečiojo lygio kosmetiko kvalifikaciją pagal Europos kvalifikacinius standartus bei ketvirtojo lygio estetiko kvalifikaciją pagal Europos kvalifikacinius standartus (level 3 and level 4 of European Qualifications Framework (EQF)). Šių sertifikatų prieduose nurodyti įgyti kvalifikaciniai lygiai bei jų atitikmenys Europos Sąjungoje. Šie sertifikatų priedai patvirtina, jog Lietuvos Respublikoje įgyti kvalifikacijos lygiai atitinka Europos Sąjungoje patvirtintus kvalifikacinius lygius. Trečiojo ir ketvirtojo lygio kvalifikaciją įgijęs asmuo turi teisę dirbti kosmetiko – estetiko darbą (kurio metu atliekamos B kategorijos grožio paslaugos – neinvazinės procedūros (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 1 str. nurodoma, jog ši higienos norma nustato pagrindinius grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos 4.2. p. aiškiai nurodyta, jog B kategorijos grožio paslauga – tai paslauga, kurią teikiant nepažeidžiama paslaugos gavėjo oda arba gleivinė. Prie šių paslaugų priskiriamos veido ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro (kai nekarpomos nagų odelės), plaukų šalinimo vašku ar pan., dekoratyvinės kosmetikos ir kitos neinvazinės paslaugos), tačiau ne kosmetologo darbas (kurio metu atliekamos A kategorijos grožio paslaugos – invazinės procedūros).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstojo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
22. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
23. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
24. Nagrinėjamoje byloje paslaugos gavėjas yra fizinis asmuo (ieškovė), o paslaugos teikėjas – juridinis asmuo (verslininkas) – atsakovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė siekė gauti žinių, jas įgyti tam, kad galėtų pradėti verstis profesine veikla – dirbti kosmetike – estetike, t. y. paslaugas siekė gauti ne savo asmeniniams, šeimos ar ūkio poreikiams tenkinti, siekdama o verstis tam tikra komercine veikla. Pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvada, kad šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis neatitinka visų esminių požymių, būtinų vartojimo sutarčiai, dėl ko ieškovė nelaikytina vartotoja. Šalių santykiai pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriems vartojimo sutarčių teisės normos netaikomos.
25. CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vartojimo santykiuose paslaugų teikėjo pareiga tinkamai informuoti klientą yra dar reikšmingesnė.
26. Apeliantė tvirtina, kad nesant rašytinio įrodymo – sutarties, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės nuspręsti, kad atsakovas suteikė ieškovei išsamią informaciją apie sutarties dalyką – mokymo paslaugas, tai patvirtinančių sertifikatų išdavimą ir galiojimą. Sprendimą priėmęs teismas, apeliantės manymu, vertindamas atsakovės pareigą suteikti turimą informaciją, turinčią esminės reikšmės sudarant sutartį, neatsižvelgė į CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti turimą informaciją, dėl to ši sutartis neatitinka bendrųjų sąžiningumo kriterijų.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Civilinio kodekso XXXV skyriuje, reglamentuojančiame atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustatyta paslaugų sutarties forma, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Pažymėtina, kad, nors pagal teisinį reglamentavimą analizuojamu atveju nebuvo tiesioginės pareigos paslaugų sutarties įforminti rašytine forma, tačiau atsakovas, objektyvia forma nesuteikęs ieškovei (užsakovei) visos reikalingos informacijos apie teikiamas paslaugas, taip pat raštu neįforminęs šalių susitarimo, prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui dėl suteiktos paslaugos, suvaržys galimybes įrodyti savo poziciją. Tačiau vien tai, kad šalys nesudarė rašytinio susitarimo ar kita objektyvia forma neišreiškė valios dėl teikiamos paslaugos, savaime nereiškia, jog tikroji šalių valia turi būti nustatoma tik pagal ieškovės poziciją, juolab kad ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pageidavusi ar prašusi susitarimą dėl gaunamos paslaugos įforminti raštu.
29. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, jog nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją esminiai sutarčių aiškinimo principai – nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai – lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad visa informacija apie atsakovo teikiamas suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugas yra pateikta internetiniame puslapyje adresu www.beautyskingo.com ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „UAB Graži Oda“. Nurodytos internetinės svetainės pagrindiniame puslapyje yra nurodyta, jog UAB „Graži Oda “ – tai pirmasis suaugusiųjų neformalaus ugdymo švietimo teikėjas, kuris suteikia galimybę mokytis nuotoliniu būdu, kadangi mokoma su naujausios ir pažangiausios technologijos aparatais (neinvaziniai) grožio paslaugu srityje, atliekant veido ir kūno procedūras“. Pažymėtina, jog apie atsakovo veiklą ieškovė nurodė sužinojusi būtent iš internete paskelbtos informacijos. Atsakovas taip pat nurodo, kad iš elektroninio laiško išrašo matyti, kad atsakovas (UAB Graži oda GO) iš įmonės el. pašto adreso beautyskingo@gmail.com 2019-12-10, 18:25 val., pakartotinai išsiuntė ieškovei (A. K.) į jos el. paštą aukseval2@gmail.com informaciją (nuorodą) į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, kuriame galima rasti ir patikrinti informaciją apie UAB Graži oda GO vykdomus mokymus, jų programas, veiklos teisėtumą, teikiamų mokymų kodus ir kitą informaciją. Spręstina, kad tokiais įrodymais paneigiamos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad jai nebuvo suteikta informacija apie atsakovo veiklą, jos teisėtumą ir teikiamų mokymų programas bei jų kodus.
31. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog atsakovas aiškiai nurodė informaciją, kad teikia neformalaus švietimo paslaugas. Tiek bendrovės internetiniame puslapyje www.beautyskingo.com, tiek ir atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (toliau – AIKOS), kurią valdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (tvarkytojas – Nacionalinė švietimo agentūra) pateikiama informacija, kad UAB „Graži oda“ turi teisę organizuoti kosmetiko – estetiko mokymo programą pagal programos kodus 223002145 ir 223002146, kuriuos baigė ieškovė. Nurodytoje sistemoje bei internetiniame puslapyje aiškiai nurodyta, kad UAB „Graži oda“ vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, t. y. jos teikiami mokymai nesuteikia aukštojo išsilavinimo.
31. Iš 2020-01-23 ieškovės pretenzijos matyti, kad ieškovė klaidingai supranta dvi skirtingas kvalifikacijas: pretenzijoje nurodoma: „A. K. 2019 metais Jūsų vadovaujamoje įmonėje mokėsi ir baigė kosmetologijos mokymų studijų programą“, „<...> mano klientė A. K., siekdama <...> pradėti dirbti kosmetologės darbą Didžiojoje Britanijoje“; iš tiesų ieškovė baigė ne kosmetologijos, o kosmetikų – estetikų mokymų studijų programą, atsakovas neteikia kosmetologų kvalifikacijos mokymo paslaugų, t. y. baigusi atsakovo mokymus, ieškovė turi teisę atlikti tik neinvazines grožio procedūras.
32. Ieškovė, baigusi atsakovo vykdomus mokymus siekia Jungtinėje Karalystėje vykdyti veiklą, kuriai neturi kvalifikacijos, t. y. sertifikatai, kurie buvo įteikti ieškovei, yra tinkami verstis ir įsidarbinti, vykdant tik kosmetikės – estetikės veiklą, kuriai pakanka vidurinio išsilavinimo, o teikti kosmetologės paslaugų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse ieškovė, turėdama suteiktą kvalifikaciją, negalėtų. Ieškovė, norėjusi įgyti kosmetologės kvalifikaciją, turėjo įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad atsakovė (paslaugų teikėja) veikė sąžiningai ir tinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovei (klientei) būtiną, teisingą, išsamią informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis, o išduoti sertifikatai yra tarptautiniai, pagal juos ieškovė gali dirbti Didžiojoje Britanijoje. Iš ieškovei išduotų sertifikatų matyti, jog viename jų nurodyta, kad ieškovė baigė kosmetiko – estetiko mokymo programą (veido ir kūno procedūros) (1 t., b. l. 17), kitame, – jog baigė kosmetiko – estetiko mokymo programą (veido procedūros ultragarsu) (1 t., b. l. 14). Išraše apie galutinį A. K. pažymėjimą nurodyta, jog programos dalyko pavadinimas – kosmetinės estetinės paslaugos, EKS 3 ir EKS 4 lygis, rūšis pagal profesiją – programa, tobulinanti asmens profesinį gebėjimą (1 t., b. l. 23).
34. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. Bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai). Pažymėtina, jog ieškovė turi bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareigą, tad prieš pradėdama mokytis galėjo ir turėjo išsiaiškinti, kokios kvalifikacijos jai reikia ir kokią gali suteiki atsakovas. To nepadariusi, negali reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo, nes ieškovei nebuvo padaryta žala ir atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.
35. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 sprendimas paliktinas nepakeistas.
36. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 800 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovėss. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 800 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-30 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Graži oda GO“, j. a. k. 303332548, iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 800 (aštuonis šimtus eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.