Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo T. G., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos mirusio sūnaus D. G. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. D. G. nebuvo sudaręs santuokos, neturi nepilnamečių vaikų, nepaliko testamento. Palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka mirusio sūnaus palikimo nepriėmė dėl itin didelės šoko ir dvasinės depresijos būsenos. Sūnus dingo iš namų (duomenys neskelbtini). Ji iš karto kreipėsi į policiją. Buvo paskelbta paieška. Jos sūnų rado (duomenys neskelbtini) tik (duomenys neskelbtini). Tai antrasis jos vaikas iš trijų, kurį palaidojo. Situacija nuo sūnaus dingimo iki jo atsiradimo buvo pats baisiausias laikotarpis jos gyvenime. Pati situacija ją labai sukrėtė. Ji ilgą laiką po sūnaus atradimo, jo laidotuvių (laidotuvių nepajėgė organizuoti, jas organizavo jos kitas sūnus, ją iš vienuolyno ((duomenys neskelbtini)) tik atvežė atsisveikinti, vėliau vėl išvežė atgal), ne tik kad nepajėgė mąstyti, racionaliai dėlioti tolimesnius gyvenimo veiksmus, bet paniro į visišką depresiją ir apatiją. Nenorėjo gyventi, negalėjo gyventi jų namuose, kuriuose gyveno ir sūnus. Ją palaikantys žmonės pasirūpino, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. vasario 23 d. gyventų (duomenys neskelbtini) bendruomenėje. Nuo 2024 m. kovo 6 d. nuolat gydėsi psichiatrijos klinikoje tiek stacionare, tiek dienos stacionare.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. G. prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos V. G. sūnus D. G. mirė (duomenys neskelbtini), prieš tai (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta jo paieška. 2024 m. lapkričio 4 d. Testamentų registre nėra įregistruotų mirusio D. G. sudarytų testamentų, dėl jo turto paveldėjimo įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. D. G. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 22 d. pažymoje nurodyta, kad V. G. nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. vasario 23 d. gyveno šioje bendruomenėje ir dalyvavo reabilitacijos bei reintegracijos programose. (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 30 d. pažymoje nurodyta, kad V. G. stacionare gydėsi nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. kovo 15 d.; 2024 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 24 d.; 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. gegužės 8 d.; nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. birželio 11 d.; diagnozė: (duomenys neskelbtini). D. G. tėvas ir sesuo mirę, turi brolį T. G..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti nėra naikinamasis. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Palikėjas testamento nepaliko, todėl pagal CK 5.11 straipsnį palikėjo mama yra antros eilės įpėdinė, ir nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, mama turi teisę paveldėti palikimą pagal įstatymą. Paveldėjimo byloje paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Palikėjo mama V. G. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (po palikėjo mirties) nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys, itin skaudžiai išgyventa sūnaus netektis, dėl kurios sutriko jos psichologinė savijauta, buvo būtinas ilgalaikis stacionarus gydymas, išorinė pagalba jai psichologiškai sustiprėti, turėjo įtakos tam, kad ji laiku nerealizavo savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Be to, po stacionaraus gydymo pareiškėja pakankamai greitai kreipėsi į dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo, iniciavo bylą dėl praleisto termino atnaujinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja elgėsi rūpestingai, pagerėjus sveikatos būklei, nedelsė, aktyviais veiksmais siekia realizuoti savo teisę priimti palikimą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis, laiko, kad pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas iš suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nepareiškė, byloje nenustatyta, jog kiti asmenys pretenduotų į D. G. palikimą, tenkinus pareiškimą nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir tesėti interesai, pareiškėjai V. G. atnaujina praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos sūnaus D. G. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Pareiškėja pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 25 d. sprendimą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos V. G. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jos sūnaus D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo (ne)priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.