Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis konsultantu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12475-984/2020 privalo mokėti lėšas suaugusiam neįgaliam sūnui – N. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 420 eurų kas mėnesį, pradedant nuo 2020 m. vasario 1 d., laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 7 d. nemokėdamas lėšų sūnui išlaikyti, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo dienai jis turėjo vienintelį turtą UAB „Kavinukas“ akcijas. UAB „Kavinukas“ veikla daug metu po krizes nuo 2009 m. pastoviai blogėjo dėl to, kad stipriai padidėjo konkurencija - nukopijavo jų idėją ir pradėjo vežtis analogišką produkciją. Kai susirgo onkologine lyga ir jam atliko operaciją, jis po to veikloje nedalyvavo. Todėl seniai mąstė apie įmonės pardavimą. Bandė per pažįstamus, siūlė perleisti nebrangiai, tačiau susidomėjusių nebuvo, todėl vienintelis būdas liko - parduoti pigiai per skelbimus, bet vis tiek beveik metus nebuvo ne vieno užklausimo, dėl ko jis mažino kainą, kol atsirado pirkėjas. Jam tuo metu buvo pasibaigę pinigai, naudojo likutį iš būsto pardavimo. Tas būstas buvo jo vienintelis pirmas ir paskutinis. Tikėjosi, kad tą įmonę pavyks parduoti pelningiau ir turės, iš ko gyventi ir mokėti išlaikymą. Po teismo sprendimo buvo kitų išlaidų, teismo išlaidos, kitos puses advokatų kompensavimas. Jis sunkiai pardavė kitą įmonę už 3000 Eur ir praktiškai kitą dieną pervedė N. G., nes teismo buvo priteista. Ir kai galu gale atsirado pirkėjas, už pasiūlytą sumą pardavė UAB „Kavinukas“ akcijas, po ko niekas jo darbe ilgai nelaikė. Kai atleido iš darbo, kiek turėjo lėšų, tiek mokėjo. Įmones pardavė sausio ar vasario mėnesį. Kai pasibaigė pinigai, persikėlė pas mamą gyventi. Jokių kitų lėšų neturi, gyvena su mama, kuri perka maistą. Po to kiek antstoliai išskaičiavo, tiek ir mokėjo. Kai vyko civilinės bylos nagrinėjimas ir sprendė dėl taikos, jis galvojo, kad UAB „Kavinukas“ akcijos daugiau vertos, todėl pasiūlė perleisti už simbolinę sumą. Auditas buvo darytas prieš penkis metus, todėl iliuzijos buvo didelės, o realybė kitokia. Per skyrybų bylą, kai teismas vertino jų turtą ir turimas pinigines lėšas bei būstą, įvertino apie 1 milijono suma ir padalino per pusę - turtą paliko jam, o buvusiai sutuoktinei priteisė iš jo kompensaciją. Kad sumokėti kompensaciją, pasiskolino lėšų, kurias reikėjo grąžinti. Dividendai paskutinį kartą jam buvo išmokėti prieš 15 metų. Jis pardavė būstą, nes per tuos metus įmonė neatsigavo. Jis turėjo banko paskolą 2017-2020 metais, ir iš privačių žmonių buvo pasiskolinęs. UAB „Kavinukas“ nuo 1993 m. buvo vienintelis akcininkas, pardavimo metu irgi buvo akcininkas. Atsimena, kad 500 000 Eur buvo įmonės įstatinis kapitalas, tačiau įstatinis kapitalas nėra įmonės vertė. Jis nepamena, kodėl su namo pirkėju buvo susitarę, kad ne visą dalį perves. Iš gautų pinigų jis grąžino skolą ir gyveno už tuos pinigus. 650 000 litų išmokėjo kompensacijas, nes teismas taip įvertino jų bendra turtą ir padalino per pusę. 2021 m. pavasarį jį atleido iš darbo, dėjo pastangas, kad įsidarbinti, iš karto kreipėsi į užimtumo tarnybą. Užsiregistravo internetu ir ramiai laukė, o paskui, vasarą pamatė, kad negauna nedarbingumo pašalpos, pasiskambino ir jam pasakė, kad prašymas atmestas, nes yra registruota individuali veikla. Iki to laiko, kai pardavė namą, gyveno iš savų lėšų, buvo susidėliojęs pinigus. Matė, kad pinigų ilgam neužteks, bet manė, kad parduos įmonę pakankamai pelningai. Su pateiktu ieškiniu nesutinka. Su paskolomis iš bankų atsiskaitė 2017 m. Nežino, kodėl pervedinėjo pinigus iš vienos sąskaitos į kitą. UAB „Kavinuko prekyba“ vedė pinigus, nes įmonė buvo paskolinusi jam. Taip pat iš privačių asmenų skolinosi, bet neprisimena, iš ko. Po būsto pardavimo jis buvo investavęs tam tikrą sumą į investicinę bendrovę ir jam po metų grąžino tą sumą. Tuos pinigus jis išleido, nes jam reikėjo išlaikymą mokėti, būsto nuomą. „Gurman‘s skonio namai“ kažkada prekių ženklą turėjo, tačiau nutrūko jo registracija ir jo nebėra tikriausiai. Šiuo metu jokio ryšio su prekių ženklais neturi. Išlaikymą mokėjo, kiek galėjo. 2017 metais pamatęs, kad nėra galimybių gražinti skolas, pardavė būstą ir atidavė skolas. Liko šiek tiek pinigų, iš ko gyventi ir jis mokėjo išlaikymą. Planavo parduoti įmonę pelningai, bet nepavyko. Namą pardavė už 280 000 Eur per skelbimą, pirkėjas jį ten pamatė. Priteista kompensacija buvo 650 000 litų, kad ją atiduoti, skolinosi iš privačių žmonių nedideles sumas ir iš banko virš 400 000 Lt. UAB „Kavinukas“ vykdė veiklą, kai pardavinėjo įmonę, joje dirbo apie 40 žmonių. Buvo vienintelis akcininkas pardavimo metu. Jokių dividendų iš įmonės nėra seniai gavęs, balansas jos buvo toks prastas, kad teko parduoti pastatą, nes nuostoliai prasidėjo jau prieš 7 metus. A. G. yra jo mama, ji gauna pensiją ir pardavė nekilnojamą turtą, gyveną iš tų pajamų. Su sūnumi nebendravo jau daug metų. Po 2020 m. teismo sprendimo nebebandė susisiekti, bet iki sprendimo bandė daug kartų, tačiau sekėsi blogai, keletą kartų tik buvo atsiliepta telefonu, tačiau nekalbėjo.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išklotinėje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d. nustatyta, kad sąskaitos likutis pradžioje 18 400 Eur, likutis pabaigoje 0,00 Eur, debeto apyvarta - 6 140,84 Eur, kredito apyvarta 6 140,84 Eur. 2017 m. sausio 31 d. A. G. perveda D. K. 1 000 Eur. 2017 m. vasario 1 d. D. K. perveda 500 Eur. 2017 m. vasario 20 d. E. L. I. SE perveda 9 529,64 Eur. Tą pačią dieną A. G. sau į kitą sąskaitą perveda 3 000 Eur ir tada į minėtą sąskaitą perveda 2 000 Eur. 2017 m. kovo 20 d. A. G. perveda D. M. 708 Eur. 2017 m. kovo 21 d. A. G. sau į sąskaitą perveda 4 000 Eur ir dar 4 000 Eur, 1 000 Eur, 4 000 Eur. 2017 m. kovo 23 d. G. P. perveda A. G. 5 800 Eur. 2017 m. kovo 27 d. A. G. į Elektroninių mokėjimų agentūrą, UAB perveda 1 117,11 Eur, Vilniaus m. atsiskaitymo knygelė perveda 851,20 Eur. 2017 m. kovo 28 d. A. G. į kitą sąskaitą sau perveda 1 000 Eur. 2017 m. kovo 29 d. ūkininkas E. Š. perveda A. G. 2750 Eur. Tą pačią dieną A. G. per du kartus į kitą savo sąskaitą perveda po 1000 Eur. 2017 m. balandžio 3 d. A. G. į kitą savo sąskaitą perveda 40 000 Eur. Tą pačią dieną D. K. perveda 1 000 Eur, o sau į kitą sąskaitą perveda 50 000 Eur ir dar 50 000 Eur. 2017 m. balandžio 4 d. A. G. sau į sąskaitą iš kitos sąskaitos perveda 72 627,98 Eur, tada į kitą sąskaitą perveda 60 000 Eur. 2017 m. balandžio 18 d. TRAVEL UAB perveda 1 539 Eur. 2017 m. balandžio 21 d. perveda DENTIKLAS UAB 1 000 Eur. 2017 m. balandžio 24 d. UAB Finansų bitė perveda 1 000 Eur. 2017 m. gegužės 2 d. A. G. sau į kitą sąskaitą perveda 1 000 Eur. 2017 m. gegužės 29 d. perveda į DENTIKLAS UAB perveda 2 000 Eur. 2017 m. liepos 13 d. A. G. sau į sąskaitą perveda 60 000 Eur, 2017 m. liepos 14 d. į UAB FMĮ INVL Finasta perveda A. G. 59 000 Eur. 2017 m. rugsėjo 11 d. A. G. sau į sąskaitą perveda 16 000 Eur, o po to L. N. perveda 8 000 Eur ir 4 000 Eur. 2018 m. vasario 23 d. I. K. perveda A. G. 2 300 Eur, o jis tada į kitą sąskaitą sau perveda 3 760 Eur. 2018 m. balandžio 12 d. A. G. sau perveda 2 000 Eur, o po to perveda L. N. 3 000 Eur. 2018 m. gegužės 10 d. UAB FMĮ INVL FINASTA perveda A. G. 60 026.70 Eur. 2018 m. gegužės 14 d. A. G. perveda sau į kitą sąskaitą 60 000 Eur.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išklotinėje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d. nustatyta, kad sąskaitos likutis pradžioje 0,00 Eur, likutis pabaigoje 264,72 Eur, debeto apyvarta - 42 966,25 Eur, kredito apyvarta 43 230,97 Eur. 2017m. kovo 28 d. ir 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. A. G. sau į sąskaitą perveda po 1 000 Eur. 2018 m. balandžio 12 d. A. G. į kitą sąskaitą perveda 2 000 Eur. 2019 m. vasario 1 d. A. G. sau į sąskaitą perveda 1 000 Eur. 2019 m. gegužės 20 d. L. N. pervedė A. G. 11 200 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. A. G. 7 200 Eur perveda į kitą savo sąskaitą, 2019 m. gegužės 28 d. 2 000 Eur vėl perveda A. G. į kitą savo sąskaitą, 2019 m. birželio 2 d. 1 000 Eur ir perveda į kitą sąskaitą, 2019 m. birželio 21 d. 1 600 Eur įneša A. G.. 2019 m. birželio 27 d. L. N. perveda A. G. 1 171 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. perveda 3 002 Eur. 2019 m. rugpjūčio 13 d. A. G. perveda I. K. 2 000 Eur.

Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išklotinėje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d. nustatyta, kad sąskaitos likutis pradžioje 0,00 Eur, likutis pabaigoje 0,00 Eur, debeto apyvarta - 285 107,21 Eur, kredito apyvarta 285 107,21 Eur. 2017 m. balandžio 3 d. A. G. sau į sąskaitą perveda 40 000 Eur, 50 000 Eur, 50 000 Eur, 2017 m. balandžio 4 d. dar perveda 60 000 Eur. 2017 m. birželio 18 d. M. M. perveda 2 000 Eur. 2017 m. liepos 13 d. sau į kitą sąskaitą perveda 60 000 Eur. 2017 m. liepos 26 d. GARTAS perveda A. G. 5 000 Eur. 2017 m. rugpjūčio 17 d. į UAB kavinuko prekyba perveda A. G. 24 000 Eur. 2017 m. rugpjūčio 24 d. A. G. perveda V. K. 3 767 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 25 d. UAB Kavinuko prekyba dar perveda 18 500 Eur. 2017 m. rugsėjo 5 per 6 kartus I. K. perveda po 10 000 Eur. 2017 m. rugsėjo 11 d. A. G. sau į kitą sąskaitą perveda 16 000 Eur ir 4 000 Eur. 2018 m. gegužės 17 d. UAB Kavinuko prekyba A. G. pervedė 2 000 ir 3 000 Eur, 2018 m. gegužės 23 d. pervedė 2 000, 3 000 Eur, 2018 m. birželio 13 d. pervedė dar du kartus po 3 000 Eur ir 2 000 Eur, 2018 m. birželio 14 d. vėl pervedė 3 000 Eur ir po 2 000 Eur per du kartus. 2018 m. kovo 1 d. sau į sąskaitą perveda 4 000 Eur, o 2018 m. gegužės 14 d. perveda dar 60 000 Eur. Tada nuo tos sąskaitos perveda (kai jau papildė savo sąskaitą) E. O. 2 000 Eur. 2018 m. liepos 12 d. A. G. vėl į Kavinuko prekyba perveda 3 000 Eur ir 2 000 Eur, 2018 m. liepos 3 d. per du kartus perveda dar 2 000 Eur ir 3 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 7 d. dar perveda 3 000 Eur ir 2 500 Eur. 2019 m. gegužės 22 d. A. G. perveda sau į sąskaitą 7 200 Eur. 2019 m. gegužės 22 d. A. G. perveda G. K. 3 000 Eur. 2019 m. birželio 2 d. A. G. sau į kitą sąskaitą perveda 2 000 Eur (4 t., b. l. 199-200).

Iš 2021 metų Pajamų deklaracijos turinio matyti, kad grąžintina pajamų mokesčio suma už 2021 metus yra 676,66 Eur, o bendra pajamų suma 7 282, 85 Eur (4 t., b. l. 6-7, 3 t., b. l. 122-124).

Iš 2017 m. kovo 20 d. Pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad A. G. pardavė nekilnojamąjį patalpą - nebaigtą statyto viešbutį (baigtumas 90 proc.) su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu/ patalpos R-2, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50, nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128. P. D. kaina 290 000 Eur (1 t., b. l. 115-116).

Iš 2021 m. sausio 26 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad A. G. pardavė UAB "Kavinuko prekyba" 200 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų Bendrovės akcijų. Vienos paprastos vardinės Akcijos nominali vertė 2,90 Eur. Visų parduodamų Akcijų nominali vertė 580 000 Eur. Šalių susitarimu Akcijos parduodamos už 9 000 Eur (2 t., b. l. 77-80).

Iš 2021 m. sausio 28 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad A. G. pardavė UAB "PP Ivestment" 1000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 2,90 Eur, visų parduodamų Akcijų nominali vertė 2 900 Eur. Šalių susitarimu Akcijos parduodamos už 3000 Eur (2 t., b. l. 82-86).

Iš 2023 m. sausio 9 d. Pažymos dėl A. G. Lietuvos Respublikos sienos kirtimų matyti, kad A. G. per Vilniaus oro uosto PKP išvyko 2021 m. spalio 14 d. 18.59 val. - atvyko 2021 m. spalio 24 d. 20.40 val., išvyko 2022 m. spalio 30 d. 13.33 val. - atvyko 2022 m. lapkričio 11 d. 16.59 val. (3 t., b. l. 157-158).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, todėl asmeniui negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios arba specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję teisiniai klausimai. Tokiu teismo sprendimu asmeniui gali būti nustatomi įpareigojimai (draudimai), kylantys įvairiais pagrindais, tačiau nesusiję su jo nubaudimu. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo. Padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2014, 2K-196-693/2015). Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis. Baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

Nagrinėjamo atvejo kontekste BK 245 straipsnio taikymą galima būtų pateisinti tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai nustatyta, kad skolininkas, turėdamas tik realią galimybę įvykdyti savo turtinę prievolę, piktybiškai to vengė ir savo tyčiniu elgesiu sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios teismo sprendimo įgyvendinimas iš esmės tapo neįmanomas. Tokie veiksmai, sumenkinantys priverstinių vykdymo priemonių veiksmingumą, gali pasireikšti kaip: 1) turimo turto paslėpimas; 2) turimų lėšų pervedimas į trečiųjų asmenų sąskaitas; 3) fiktyvus turimo nekilnojamojo turto perleidimas, kad nebūtų į ką nukreipti išieškojimo; 4) pelningo darbo pasiūlymo atsisakymas; ar panašaus pobūdžio veiksmai.

Valstybinis kaltintojas, prašydamas pripažinti A. G. kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nurodydamas, kad kaltinamasis vengė vykdyti jo atžvilgiu įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteisto išlaikymo ir sukūrė tokią situaciją, rėmėsi tuo, kad: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendime, kuriuo priteistas išlaikymas N. G., yra konstatuota, jog A. G. turtinė padėtis yra pakankamai gera; trys kaltinamojo turėtos Paysera banke buvusios sąskaitos buvo uždarytos netrukus po pirmųjų antstolio nurašymų, kad leidžia daryti išvadą apie sąmoningą lėšų slėpimą; vykstant civilinės bylos dėl išlaikymo priteisimo procesui A. G. pardavė savo turėtą nekilnojamąjį turtą ir nuslėpė, kur panaudojo gautas lėšas, kadangi jokio kito nekilnojamojo turto jis neįgijo; beveik iš karto po teismo sprendimo priėmimo kaltinamasis pardavė visas jo turėtas dviejų įmonių didelės vertės akcijas, taip nuslėpdamas savo turtą; kaip matyti iš kaltinamojo banko sąskaitų išrašų, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d. šioje sąskaitose vyko didelių pinigų sumų judėjimas; kaltinamasis nuo 2021 metų pradžios nedirbo iki 2023 m. vasario mėnesio, nors byloje nėra objektyvių duomenų apie jo labai prastą sveikatos būklę, neleidusią jam dirbti ir gauti pajamas, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik 2021 m. lapkričio mėnesį.

Byloje nekyla ginčo dėl to, kad A. G. yra nukentėjusiojo N. G. tėvas ir 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12475-984/2020 iš jo priteistas 420 Eur išlaikymas neįgaliam suaugusiam sūnui. Išlaikymo priteisimo fakto neneigia ir nuteistasis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12475-984/2020, kuriuo nusprendė priteisti ieškovui N. G. iš atsakovo A. G. išlaikymą po 420 Eur per mėnesį, nuo 2020 m. vasario 1 d. neterminuotai, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; taip pat priteisė ieškovui N. G. iš atsakovo A. G. 343,84 Eur teisinės pagalbos išlaidų; bei iš atsakovo A. G. valstybei priteisė 48,73 Eur žyminio mokesčio ir 6,47 Eur pašto išlaidų (1 t., b. l. 25-31). Byloje nustatyta ir tai, kad teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2021 m. sausio 19 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistą, t. y. būtent nuo šios dienos A. G. tapo privalomas teismo sprendimo vykdymas, apie kurį asmuo žinojo.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis kaltinime, su kuriuo byla perduota teismui, nurodytas nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 7 d., o A. G. nusikalstami veiksmai pasireiškė tyčiniu darbinės veiklos nevykdymu, pajamų ir turto, tai yra tikrosios turtinės padėties, slėpimu.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje (ikiteisminio tyrimo metu įtarimas buvo pareikštas pagal BK 164 straipsnį), nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės buvo ir yra grindžiamas išimtinai nukentėjusiojo pareiškimais, parodymais ir rašytiniais paaiškinimais bei duomenimis apie lėšų sąskaitose judėjimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kategoriškai neigė jam pareikštą kaltinimą. Teismo vertinimu, bylos duomenų ir įrodymų visuma nepatvirtina, kad kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais būtų siekęs tokios faktinės situacijos, jog išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas kaltinime nurodytu laikotarpiu taptų neįmanomas ir A. G. būtų norėjęs sumenkinti priverstinių vykdymo priemonių veiksmingumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 7 d. būtų paslėpęs savo turimą turtą, turimas lėšas pervedęs į trečiųjų asmenų sąskaitas, fiktyviai perleidęs turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, nepagrįstai atsisakęs jam siūlomo pelningo darbo pasiūlymo. Taip pat šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis nurodytų laikotarpiu būtų dirbęs neoficialiai ir gavęs pinigines lėšas iš kitų šaltinių. Tokių duomenų nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pateikta bylą nagrinėjant teisme. Vien nukentėjusiojo teiginiai apie galimą kaltinamojo turto slėpimą bei akivaizdų tyčinį vengimą sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, laikytini prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esančiose banko sąskaitų išrašuose užfiksuota, jog A. G. Lietuvos Respublikoje esančiose banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d. nors ir buvo tam tikri piniginiai judėjimai, tačiau sumos yra labai nedidelės, dauguma sąskaitų yra uždarytos dėl lėšų jose nebuvimo (5 t., b. l. 11-39). VĮ „Registro centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis A. G. savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį realiai gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, asmuo iki 2023 m. vasario 7 d. niekur nedirbo, taip pat neturi santuokinio ar kito turto, esančio su trečiaisiais asmenimis (2 t., b. l. 178-185). Pažymėtina, jog vienintelis turimas kaltinamojo nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2017 m. kovo 20 d., tai yra daugiau kaip prieš tris metus iki teismo sprendimo priteisti iš jo išlaikymą priėmimo (2020 m. spalio 20 d.) ir įsiteisėjimo (2021 m. sausio 19 d.), ir sutarties 4.1. punkte su papunkčiais nustatyta, kad 20 000 Eur pirkėjas pardavėjui sumoka prieš sutarties pasirašymą, 130 000 Eur įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo, o likusią 140 000 Eur sumą įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo tokia tvarka: 67 372,02 Eur pardavėjo kreditoriui D. B. AS (suma gali būti tikslinama), o likusią sumą į pardavėjo sąskaitą (1 t., b. l. 115-121). Iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka kaltinamajam buvo pervesta 2017 m. kovo 21 d. 130 000 Eur, o 2017 m. balandžio 3 d. – 72 627,98 Eur, tai yra po paskolos dalies išmokėjimo bankui likusi suma (4 t., b. l. 50-52), ir galima atsekti visų gautų sumų judėjimą ir panaudojimą (4 t., b. l. 39-139), kurį išanalizavus, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog didelės sumos buvo slepiamos ar naudojamos neaiškiems tikslams. Taip pat pažymėtina, jog visas didesnių piniginių sumų judėjimas sąskaitose vyko tik iki 2020 m. kovo 30 d., tai yra likus daugiau kaip pusei metų iki 2020 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo ir tuo metu, kai kaltinamasis dar turėjo turto ir bandė taisyti savo finansinę padėtį, vėliau gi jokių didesnių pajamų ar pervedimų tretiesiems asmenims banko sąskaitose nefiksuota. Šie duomenys, kaip ir kitų bylos įrodymų bei duomenų visuma, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 7 d. kaltinamasis neatliko sandorių, kurių pagrindu būtų gavęs pinigines lėšas ir jomis būtų galėjęs laisvai disponuoti bei mokėti išlaikymą nukentėjusiajam, taip pat, jog tuo laikotarpiu būtų turėjęs kilnojamojo ar nekilnojamojo turto arba transporto priemones ir šį turtą būtų perleidęs kitiems asmenims, suprasdamas, kad tokiu būdu išvengs skolos išieškojimo, ar bandęs fiktyviais sandoriais slėpti savo turtą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad minėtu laikotarpiu A. G. banko sąskaitose būtų buvusios piniginės lėšos, kurios būtų staiga visos nuimtos ar pervestos į kitas sąskaitas, pvz., kitų asmenų arba ofšorines.

Valstybinis kaltintojas ir nukentėjusysis, įrodinėdami kaltinamojo kaltę reikšminga aplinkybe laiko tai, jog A. G. 2021 m. sausio mėnesį pardavė abiejų savo valdomų įmonių akcijas, už jų įsitikinimu, nepagrįstai mažas sumas, tokiu būdu nuslėpdamas savo turtą. Iš bylos medžiagos ir kaltinamojo paaiškinimų, kuriais teismas, įvertinęs juos kartu su kitų byloje esančių įrodymų visetu, neturi pagrindo abejoti, akcijų pardavimo procesas prasidėjo dar 2020 metais, tačiau ilgą laiką niekas pasiūlymais nesusidomėjo, dėl ko teko drastiškai sumažinti pardavimo kainą ir akcijas pavyko parduoti tik už pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas sumas – 9 000 Eur UAB „Kavinuko prekyba“ ir 3 000 Eur už UAB „PP Investment“ akcijas (5 t., b. l. 85-92). Byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad akcijos buvo parduotos už kitas, negu sutartyse nurodytos, sumas ir tuos pinigus kaltinamasis nuslėpė, panaudojo kažkokiems kitiems tikslams. Kartu pažymėtina, jog remiantis viešai prieinamais duomenimis, prekės ženklas „Gurman‘s skonio namai“ 2022 m. rugpjūčio 28 d. buvo išregistruotas nepratęsus galiojimo termino, kas reiškia, jog už šio ženklo galiojimą ilgą laiką nebuvo mokama.

Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis inkriminuojamu laikotarpiu būtų bandęs dengti skolas kitiems kreditoriams, ignoruodamas N. G. interesus, t. y. turėdamas lėšų atsiskaitytų su kitais asmenimis, o nukentėjusiajam ir (ar) antstoliui teigtų, jog lėšų neturi. Byloje esanti informacija iš antstolio R. K. kontoros patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. kovo 15 d. tam tikrų, nors ir nedidelių, sumų išieškojimas vyko (6 t., b. l. 51-54). Tai tik patvirtina, kad nors skolos išieškojimas yra atliekamas sunkiai, tačiau civilinis procesas šiuo klausimu tebevyksta ir nėra neįmanomas skolos išieškojimas, t. y. skolos išieškojimas nėra nutrauktas ar užbaigtas, o kaltinamajam nuo 2023 m. vasario 7 d. įsidarbinus, išlaikymas nukentėjusiajam pagal galimybes mokamas.

Valstybinis kaltintojas ir nukentėjusysis, įrodinėdami A. G. kaltę, sureikšmina ir tą faktinę aplinkybę, kad pastarasis nuo 2021 m. gegužės mėnesio beveik 2 metus niekur oficialiai nedirbo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal BK 245 straipsnį, turėtų realios teisinės įtakos, jeigu byloje neginčijamai būtų nustatyta, kad A. G. nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. vasario 7 d., tai yra kaltinime nurodytos datos, iki kurios buvo daromas baudžiamasis nusižengimas, būtų dirbęs nelegaliai ir už tai būtų gavęs pastovias pajamas bei siekęs oficialiai neįsidarbinti, jog antstolis negalėtų atlikti skolos išieškojimo iš gaunamo atlyginimo, taip pat sistemingai būtų atsisakęs akivaizdžiai pelningo darbo pasiūlymo puikiai suvokdamas, kad bus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog A. G. nurodytu laikotarpiu būtų dirbęs ar vykdęs kitą veiklą, už kurią būtų gavęs atlyginimą, jam ne kartą būtų pateikti pelningi darbo pasiūlymai ar pan., todėl prokuroro ir nukentėjusiojo prielaidos, jog kaltinamasis 2021 m. gegužės 1 d. nutraukė bet kokius oficialius darbinius santykius dėl to, kad 2020 m. spalio 20 d. buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, kad jis nebūtų vykdomas, traktuotinos kaip nepagrįstos jokiais objektyviais bylos duomenimis, dėl to iš esmės atmestinos.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, kad iš darbo jis buvo atleistas, kadangi pardavė įmonių, kuriose dirbo, akcijas ir toks buvo naujų savininkų sprendimas. Be to, byloje liko nepaneigta versija, jog kaltinamasis iš tiesų, pagal savo galimybes ieškojo darbo, teikė paraiškas dėl priėmimo į darbą, ieškojo darbo per tam skirtus skelbimus, tačiau jo iki 2023 m. vasario 7 d. nesurado ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. 2021 metais jau buvo suėję 56 metai, jis turi tam tikrų sveikatos problemų, sirgo onkologine liga, todėl akivaizdu, jog jis negalėjo dirbti bet kokio, nekvalifikuoto, fizine jėga paremto ir minimalų darbo užmokestį suteikiančio darbo, kurį nėra sunku susirasti jauno bei vidutinio amžiaus asmenims Lietuvos Respublikoje, o kvalifikuotam darbui dirbti dažniausiai yra reikalaujama atitinkama patirtis, kurios kaltinamasis neturėjo.

Sutiktina su valstybinio kaltintojo ir nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe, kad 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime ir 2021 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog A. G. turtinė padėtis nėra labai bloga ir jis, galimai, neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Teismas šių teismų nustatytų aplinkybių nekvestionuoja, tačiau pažymi, jog po minėtų procesinių sprendimų priėmimo kaltinamojo padėtis iš esmės pasikeitė. Jeigu teismai, darydami išvadas dėl A. G. turtinės padėties, rėmėsi tuo, jog jis yra dviejų įmonių vienintelis akcininkas, dirba ir gauna pajamas, tai šioje byloje jam inkriminuojamu laikotarpiu kaltinamasis jau nebedirbo ir įmonių akcijų nebeturėjo, todėl teismas vertina, jog teismų nurodytuose procesiniuose sprendimuose nurodytos ir nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinę reikšmė turinčiais faktais šioje byloje bei a priori reikšti, jog kaltinamojo turtinė padėtis buvo lygiai tokia pat gera ir kaltinime nurodytu laikotarpiu. Dėl darbinių santykių nutraukimo bei akcijų pardavimo aplinkybių teismas šiame nuosprendyje jau pasisakė.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šioje byloje egzistuoja daug abejonių, leistinais ir objektyviais įrodymais nepasitvirtinusių aplinkybių, tuo tarpu pagal galiojančią teisės doktriną visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamo asmens naudai. Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). E. Ž. T. T. taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Kadangi baudžiamojoje byloje A. G. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, padarymo negalima objektyviai ir neginčijamai pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog A. G., kaltinime nurodytu laikotarpiu, žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12475-984/2020 privalo mokėti lėšas suaugusiam neįgaliam sūnui – N. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 420 eurų kas mėnesį, pradedant nuo 2020 m. vasario 1 d., laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. vasario 7 d. nemokėdamas lėšų sūnui išlaikyti, tyčia ir sąmoningai nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nors objektyviai galėjo tai daryti. Nepasitvirtinus kaltinime nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad byloje yra įrodyta, kad padaryta nusikalstama veika, turinti BK 245 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, todėl kaltinamasis A. G. dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio, bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

Byloje nukentėjusysis N. G. buvo pareiškęs 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos moralinės žalos (5 t., b. l. 191-192).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktu, atsižvelgus į tai, kad A. G. šiuo nuosprendžiu išteisinamas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, N. G. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. N. G. išaiškinama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Prašymas dėl patirtų atstovavimo išlaidų atmestinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaltinamasis pateikė į bylą prašymą atlyginti jo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti, nurodydamas, kad patyrė 3 617,90 Eur dydžio išlaidas. Už advokato paslaugas sumokėjo jo mama A. J. G., kuriai jis pagal 2023 m. gegužės 11 d. teisinių paslaugų apmokėjimo sutartį sumokėtas sumas įsipareigojo grąžinti iki 2030 m. gegužės 1 d.

Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

Teismas , spręsdamas dėl priteistinų kaltinamajam atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra labai sudėtinga, nors ją sudaro 6 tomai (6 tomas užvestas nagrinėjant bylą teisme), tačiau didžiąją dalį bylą sudarančių dokumentų yra nukentėjusiojo skundai ir paaiškinimai, į kuriuos atsiliepimų teikta nebuvo, taip pat kopijos iš civilinių bylų, kuriose kaltinamąjį atstovavo tas pats advokatas A. Juodis, kuris gynė jį ir šioje baudžiamojoje byloje, taigi didžioji dalis byloje esančių dokumentų advokatui yra žinoma ir papildomo susipažinimo ir analizavimo nereikalavo, teisine prasme byla taip pat nebuvo ypatingai sudėtinga, pastebėtina ir tai, kad byla iš esmės yra išnagrinėta per 2 teisiamuosius posėdžius, kadangi 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. posėdžiai buvo atidėti nepradėjus įrodymų tyrimo. Taigi atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir kitas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 3 617,90 Eur išlaidų advokato pagalbai suma yra per didelė. Todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies, ir iš valstybės biudžeto kaltinamojo naudai priteistini 1 600 eurų išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, teismas nenustatė pagrindų skirti jam kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl jokia kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamąją bylą nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašais, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 6 tomo galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, nes neįrodyta, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš valstybės 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamąją bylą nagrinėti, kompaktinį diską su garso įrašais, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 6 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.