Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. G. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikiui priteisimo, bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei E. V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – AB DNB bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė 1) 1997 m. balandžio 26 d. tarp ieškovės E. V. G. ir atsakovo A. G. sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) vaiko N. G., gimusio 1997 m. liepos mėn. 31 d. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. V. G.; 3) priteisti iš A. G. sūnaus N. G. išlaikymui po 1 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 4) priteisti iš A. G. sūnaus N. G. išlaikymo nepriemoką už laikotarpį 2009-01-01-2011-08-01 - po 1 000 litų per mėnesį - 31 000 litų; 5) priteisti iš A. G. sūnaus N. G. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-09-01 iki 2009-01-01 - 31 400 litų; 6) priteisti iš A. G. 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą, 7) priteisti iš A. G. turtinės žalos atlyginimui 27 521 Lt; 8) padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei E. V. G. priteisiant: 2/3 dalis namo-pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis patalpas rūsyje ir l aukšte, pažymėtas namo plane atitinkamais indeksais: R-33, R-34, R-35, R-36, R-37, R-38, R-39, R-40, R-41,R-24,1-44,1-45,1-46,1-47,1-48,1-49,1-50,1-124,1-125,1-126,1-127,1-128 (284,19 kv. m.), UAB „Kavinukas“ 1 325 akcijas, UAB „Sagatėja“ 50 akcijų; atsakovui A. G. priteisiant: 1/3 dalį namo - pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant jam naudotis patalpas 2 aukšte (94,81 kv.m):, namo plane pažymėtas indeksais 1-105,1-106,1-107,1-108,1-109,1-110,1-111 ir terasoje (78 kv.m.). Viso 172, 81 kv. m., UAB „Kavinukas“ 675 akcijas (t.y. -1/3 nuo visų, A. G. vardu esančių 100 paprastųjų vardinių UAB „Kavinukas“ akcijų), UAB „Sagatėja“ 25 akcijas (t.y. -1/3 nuo visų, A. G. vardu esančių 75 paprastųjų vardinių UAB „Sagatėja“ akcijų). 9) nustatyti tokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas A. G., kas antrą savaitgalį, penktadienį ar netgi ketvirtadienį, jei pageidauja, pasiima vaiką pas save, paruošia su juo pamokas, bendrauja, penktadienį nuveža į mokyklą, pasiima ir sekmadienio vakare grąžina pas motiną. Pažymėjo, kad vaiko atostogų metu ieškovė neprieštarauja, kad tėvas atostogautų kartu su vaiku iki pusės vaiko atostogų trukmės. Nurodė, kad jei pasimatymų metu atsakovas žada vežtis vaiką į kitą miestą ar užsienį, turėtų derinti šį klausimą su ieškove kaip vaiko motina, taip pat, jog gali pasiimti vaiką su savimi savo atostogų metu, jeigu jos sutampa su vaiko atostogomis, tačiau vasarą vaikas neturėtų būti laikomas mieste. Jeigu vaikas suserga, jis gydomas, ir iki pasveiks, lieka pas motiną. Tėvui nebus trukdoma jį lankyti.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. G. 1997 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje 1997 m. liepos 31 d. gimė sūnus - N. G.. Pažymėjo, jog su atsakovu gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį iki 2007 m. rugsėjo 22 dienos, t.y. iki tol kol ieškovė buvo atsakovo priversta su vaiku išsikraustyti iš namų. Ieškovės manymu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas dėl to bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Esminėmis santuokos nutraukimo priežastimis ieškovė nurodė tai, kad atsakovas neatsakingai žiūrėjo į sūnaus sveikatą ir nesirūpino jo gydymu, nesidomėjo tinkamu ugdymu, atsakovas visą laiką buvo itin šykštus šeimai: uždirbtas didžiules sumas nuo šeimos slėpė, atsakovas, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, išstūmė ieškovę su mažamečiu vaiku iš namų, pats pasilikdamas gyventi santuokoje įgytame apie 400 kv. m. ploto name, ieškovei dar neįgijus jokio kito gyvenamojo ploto. Ieškovės teigimu, atsakovas šeimyniniame gyvenime nebuvo ištikimas. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bendru sutarimu faktiškai jau yra nustatyta 2007 m. rugsėjo 23 d., kai atsakovas liepęs ieškovei su vaiku išeiti iš bendro šeimos namo, be to, ieškovės teigimu, aplinkybę, kad atsakovas sutiko su tuo, kad vaikas gyvens su ieškove, patvirtina ir jų abiejų pasirašyti pareiškimai, kuriais buvo prašoma sudaryti sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad sūnui nuo pat jo gimimo yra pripažintas sunkus neįgalumo lygis, taip pat, kad vaiko išlaikymui mėnesiui tenka 3 946 litai (neskaitant vaiko atostogų, jo ugdymo priemonių (knygos, kinas, parodos) apmokėjimo, automobilio išlaikymo - kiek reikalauja vaiko reikmės, kuro sąnaudų, būsto draudimo išlaidų) išlaidų, kurias sudaro maistas ir maisto papildai, vaiko vaistai, išlaidos auklei, apranga dėl neproporcingo augimo, avalynė, mokymo reikmenys, telefono išlaidos, mokesčiai už būrelius, papildomos anglų kalbos ir kitų dalykų pamokos, mokesčiai mokyklai ir pan. Be to, ieškovė paėmusi paskolą, jog galėtų užtikrinti visus būtiniausius vaiko poreikius, taip pat, kad saugodama vaiko stabilų gerbūvį, kasmet draudžia butą, kuriame su vaiku gyvena (metams – 300 Lt). Sprendžiant išlaikymo dydį yra atsižvelgtina į šalių pajamas, galimybę teikti išlaikymą. Atsakovo pajamas sudaro UAB „Kavinukas“ 2009-01-26 protokolu nustatytas A. G. 6 000 Lt atlyginimas. Be to, jis valdo 100 procentų akcijų įmonės „Kavinukas“, 75 procentus akcijų UAB „Sagatėja“ , taip pat - UAB „Tabako lapas“ ir UAB „OU Gurmans Eesti“ - gaudavo dividendus, kurie ieškovei žinomi, pagal įmonių metinį balansą buvo tokie: iš UAB „Kavinukas“ už 2007 metus - 243 600 litų, iš UAB „Sagatėja“ - 23 000 litų. A. G. metinis vidurkis paskutiniaisiais jų bendro gyvenimo metais (2007 m.) buvo apie 28 500 litų per mėnesį. Tuo tarpu ieškovės atlyginimas Vilniaus m. Šeškinės poliklinikoje 1 456 Lt/mėn., vaiko neįgalumo pašalpa 1 026 Lt/mėn. Ieškovė santaupų neturi, visas nekilnojamasis turtas įkeistas ir į jį jau nukreiptas išieškojimas. Šeimos būsto išlaikymo išlaidos sudaro apie 500 Lt per mėnesį, todėl atsakovas turi daugiau negu pakankamai pajamų, kad galėtų nors kiek didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodė, kad su atsakovu gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: namą- pastatą, esantį adresu Sausio 13-osios g. 4-6, Vilniuje, UAB „Kavinukas“ - 2000 vnt., 500 litų vertės paprastųjų vardinių akcijų, esančių A. G. vardu santuokos nutraukimo momentu, UAB „Sagatėįa“ - 75 vnt., po 200 litų vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu santuokos nutraukimo momentu. Kiekvienas sutuoktinis savo asmeninėmis lėšomis yra prisidėjęs prie turto įsigijimo, todėl kiekvieno sutuoktinio dalis yra lygi ir turtas dalintinas vadovaujantis būtinybe atsižvelgti ir į neįgalaus vaikos interesus, todėl A. G. priteistina mažesnė turto dalis, t.y. 1/3 dalis turto, dalijant jį natūroje, o ieškovei 2/3 dalis turto natūroje. Be to, atsakovas kryptingai griaudamas šeimą, sukūrė ieškovei ypatingą stresinę situaciją: privedė prie depresijos, kurios pasėkoje ji patyrė didžiulius dvasinius sukrėtimus, emocinį šoką, o taip pat ir bendravimo galimybių sumažėjimą, padarydamas ieškovei turtinę, o tuo pačiu ir didžiulę neturtinę žalą, todėl tai yra pagrindas prašyti iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią ieškovė įvertino 50 000 Lt. Taip pat ieškovė nurodė, kad turtine žala ji laiko išdraskytas vaiko gyvenimo sąlygas, kurias vėliau, jau persikėlus gyventi į naują būstą, ieškovė savo vienos sąskaita turėjo sukurti: tai pilnas būsto (siekiant išnaikinti įsimetusį bute pelėsinį grybą, kuriam vaikas yra alergiškas), jo kambario įrengimas, visiškai naujų jo kambario baldų supirkimas, kas kainavo 27 521 litų. Šią sumą, taip pat privalo padengti atsakovas.

Atsakovas A. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės melagingais ir šmeižikiškais teiginiais ir pažymėjo, kad ieškovė savo ieškinyje nepagrįstai neigiamai charakterizuoja atsakovą, nurodo melagingas aplinkybes, nutyli daugelį faktinių aplinkybių ir tuo klaidina teismą, siekdama įrodyti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas vykdė savo pareigas, buvo ne tik ištikimas, pareigingas ir mylintis sutuoktinis bei tėvas, bet taip pat rūpinosi visos šeimos gerove bei materialiniu jos aprūpinimu. Jis skyrė ypatingą dėmesį savo sūnui, rūpinosi, kad jis augtų sveikas, išsilavinęs, pasiruoštų gyventi pilnavertį gyvenimą visuomenėje, taip pat, jog daug dirbo tam, kad tiek ieškovė turėtų puikias sąlygas gyventi ir rūpintis jų sūnumi, tiek kad sūnui būtų sudarytos geriausios sąlygos augti, sveikai maitintis, vystyti savo gebėjimus. Būtent atsakovas, būdamas pagrindinis lėšų šaltinis, išlaikė visą šeimą - rūpinosi tiek savo, tiek ieškovės, tiek ir sūnaus materialine gerove ir iš atsakovo uždirbtų lėšų buvo pastatytas šeimos būstas, atsakovo uždirbtomis lėšomis buvo atliktas remontas ir įrengta šeimos klinika, nupirkti baldai, medicininė įranga, kompiuterizuota darbo vieta, įrengta lauko reklama, atsakovas rūpinosi ir finansavo šeimos laisvalaikį, organizavo ir apmokėjo poilsines keliones, taip pat rūpinosi ir kitais šeimos poreikiais. Atsakovas niekada nėra naudojęs fizinio smurto prieš savo sutuoktinę, todėl ieškinyje dėstomi argumentai neva atsakovas ne kartą yra panaudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę jam yra nesuprantami ir akivaizdžiai melagingi. Be to, jis yra verslininkas, todėl, būdamas užsiėmęs, negali skirti šeimai tiek laiko, kiek jo gali skirti ieškovė, tačiau kiek galėdavo, tiek skirdavo laiko žmonai ir sūnui, praleisdavo su jais kartu laisvalaikį, savaitgalius, pats organizuodavo atostogas ir jas praleisdavo kartu su šeima. Pati ieškovė nesirūpino šeima, - praktiškai negamino maisto šeimai, į darbą šeimos klinikoje keldavosi labai vėlai, išeidavo tik po pietų, niekada neprisidėdavo prie būsto tvarkymo, visus buities, ūkio, maisto gaminimo darbus užkraudavo auklei. Ieškovės dėstomi argumentai ir pateikti įrodymai dėl jos sveikatos sutrikimų, neva tai atsiradusių dėl atsakovo kaltės ir įtampos šeimoje, yra atmestini. Maža to, atsakovas pats namuose nuolat patirdavo psichologinį smurtą, nes sutuoktinės nuolat buvo žeminamas, menkinamas, jam buvo draudžiama bendrauti su sūnumi. Psichologinis smurtas tęsiasi ir sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai - ieškovė ignoruoja atsakovą, t.y. neatsako į jo skambučius, kuomet jis nori susitarti dėl pasimatymo su sūnumi, rašo atsakovui mobiliuoju telefonu įžeidžiančias trumpąsias žinutes. Be to, ieškovė taip pat nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas. Priešingai, pati patvirtina, kad kita moteris atsakovo gyvenime atsirado tik ieškovei išėjus iš namų, t.y. kai abi šalys jau pradėjo gyventi savo atskirus asmeninius gyvenimus. Kadangi santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, jos reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Priteisus ieškovės prašomą žalos atlyginimą ji nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, t.y. šalia pinigų gautų už geresnės kokybės butą, ji papildomai gautų ir išlaidas patirtas jį pagerinant. Atsakovas sutiko dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, taip pat atsakovas iš esmės sutiko su siūloma bendravimo su vaiku tvarka, pažymėdamas, kad bendravimo vietą turėtų pasirinkti atsakovas ir jo sūnus. Atsakovas tik turėtų informuoti ieškovę apie sūnaus buvimo vietą. Kitokių ribojimų nustatymas yra niekaip nepagrįstas. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovė, prašydama priteisti 1 800 litų per mėnesį sūnaus Narimanto išlaikymui, neadekvačiai įvertino tiek vaiko poreikius, tiek atsakovo finansines galimybes, arba galimai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita pasinaudodama sūnumi, todėl atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo sūnui suma vienareikšmiškai nesutiko. Ieškovė netinkamai įvertino jo finansines galimybes išlaikyti vaikus. Atsakovas dirba UAB „Kavinukas“ vadovu, kur jo fiksuotos mėnesinės pajamos per mėnesį yra 3 876 litų, UAB „Presto prekyba“ atsakovas gauna dar 760 litų, viso išmokamas darbo užmokestis sudaro: 4 636 litų. Be to, ieškovės reikalavimas priteisti 32 400 litų įsiskolinimą yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė paskaičiavo po 1 800 litų per mėnesį dvylikos metų berniuko išlaikymui, kas yra akivaizdžiai nesuvokiama ir prasilenkia su elementariais protingumo principais, tuo labiau, kad dalį vaiko poreikių kompensavo valstybė mokėdama vaiko neįgalumo pašalpą, kuri šiuo metu sudaro 1 026 litus. Taip pat atsakovas nesutinka, jog ieškovei būtų palikta jos santuokinė pavardė, kadangi santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, be to, atsakovo įsitikinimu, ieškovė buvo nesąžininga jau santuokos sudarymo metu, nes ištekėjo už atsakovo be jausmų, turėdama tikslą pasipelnyti bei pasiturinčiai gyventi. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės pateiktu dalintino turto balansu, kadangi ieškovė dalija ne visą santuokos metu įgytą turtą, į dalintino turto balansą įtraukė turtą, kuris A. G. priklauso asmeninės nuosavybės teise, taip pat atsakovas nesutiko su dalies į balansą įtraukto turto verte. Atsakovo manymu, negyvenamoji patalpa - nebaigtas statyti viešbutis (baigtumas 90 proc.) su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu - 680 000 Lt vertės; UAB „Kavinukas“ - 916 vnt., po 500 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 732 698,78 Lt; UAB „Sagatėja“ - 45 vnt., po 200 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, -17 549,40 Lt; UAB „ARS CURANDI“ - 550 vnt., po 100 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. ir E. V. G. vardu, - 55 000 Lt. Atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų priteista 1/2 dalis UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ akcijų, dalijant akcijas esančias bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. ieškovei priteisti 458 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų natūra ir 22 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų. Atsakovas nurodė, jog namas (namo dalis), esantis adresu Sausio 13-osios g. 4, Vilnius, yra nedalus todėl, kad šalims priklausančios patalpos yra pritaikytos gyventi vienai šeimai, t.y. namo patalpos nėra izoliuotos taip, kad jame galėtų gyventi kelios šeimos, šalių santykiai yra labai blogi, konfliktiški. Gyvenant vienoje erdvėje visų pirma nukentėtų nepilnamečio sūnaus interesai, kuris būtų priverstas netiesiogiai dalyvauti šalių konfliktuose, dėl ko dar labiau blogėtų sūnaus sveikata bei emocinė - psichologinė būklė. Be to, ieškovė pasisakydama dėl namo padalijimo natūra nepagrįstai į A. G. tenkančių patalpų sąrašą įtraukė terasą, - 78 kv. m. Šis plotas nėra įtrauktas į namo inventorizuotų patalpų sąrašą tai nėra gyvenamasis plotas. Rezultate remiantis ieškovės reikalavimu jai tektų 284,19 kv. m. namo patalpų, atsakovui tik 94,81 kv. m. A. G. kitos gyvenamosios vietos, ar galimybės apsigyventi kitur neturi, - kito turto nėra. Tuo tarpu ieškovė gyvena 3 kambarių bute, (duomenys neskelbtini). 2011-02-10 šį butą ieškovė perleido savo motinai Z. G. pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau bute gyvena iki šiol.

Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė: 1) A. G. ir E. V. G. santuoką, sudarytą 1997 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 634, nutraukti dėl E. V. G. kaltės; 2) A. G. ir E. V. G. nepilnamečio sūnaus N. G., gim. 1997 m. liepos 31 d., gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. V. G.; 3) nustatyti tokią A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. G., gim. 1997 m. liepos 31 d., tvarką: tėvas A. G., kas antrą savaitgalį, - poriniais metais, neporinėmis metų savaitėmis; neporiniais metais, porinėmis metų savaitėmis, penktadienį ar ketvirtadienį, jei pageidauja, pasiima vaiką pas save, paruošia su juo pamokas, bendrauja, penktadienį nuveža į mokyklą, pasiima ir sekmadienio vakare grąžina pas motiną; Sūnaus atostogų metu tėvas turi teisę atostogauti kartu su juo iki pusės atostogų trukmės. Tėvas turi teisę pasiimti sūnų savo atostogų metu, jeigu jos sutampa su sūnaus atostogomis. Jei pasimatymų metu tėvas planuoja vežtis sūnų į kitą miestą ar užsienį, jis informuoja apie tai motiną, kuri, jei reikia, vaiko kelionėms pateikia būtinus dokumentus bei sutikimus; 4) Priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. G. mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 700 litų iki šis sulauks pilnametystės. 5) Po santuokos nutraukimo E. V. G. palikti ikisantuokinę pavardę, - Stašienė; 6) Pripažinti asmenine A. G. nuosavybe šį turtą: UAB „Kavinukas“ - 1084 vnt., po 500 litų nominalios vertės paprastąsias vardines akcijas, esančias A. G. vardu, - 867 080,76 litų vertės; UAB „Sagatėja" - 30 vnt., po 200 litų nominalios vertės paprastąsias vardines akcijas, esančias A. G. vardu, - 11 699,40 litų vertės. 7) Dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo A. G. naudai 145 914,02 litų suma ir A. G. priteisti turto už 992 038,19 litų, o E. V. G. už 700 210,15 litų. 8) Dalijant santuokoje įgytą turtą natūra A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: Negyvenamąją patalpą - nebaigtą statyti viešbutį (baigtumas 90 proc.) su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, u/n 1099-9008-9013:0001, - 887 000 Lt vertės;. 458 vnt. po 500 litų nominalios vertės UAB „Kavinukas“ paprastųjų vardinių akcijų, esančių A. G. vardu, - 366 349,62 Lt vertės; 23 vnt. po 200 litų nominalios vertės UAB „Sagatėja“ paprastųjų vardinių akcijų, esančių A. G. vardu, - 8 969,54 Lt vertės; Viso turto natūra už: l 262 319,16 Lt. 9) Dalijant santuokoje įgytą turtą natūra E. V. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 458 vnt. po 500 litų nominalios vertės UAB „Kavinukas“ paprastųjų vardinių akcijų, esančių A. G. vardu, - 366 349,62 Lt vertės; 22 vnt. po 200 litų nominalios vertės UAB „Sagatėja“ paprastųjų vardinių akcijų, esančių A. G. vardu, - 8 579,56 Lt vertės; 550 vnt., po 100 litų nominalios vertės UAB „ARS CURANDI“ paprastųjų vardinių akcijų, esančių A. G. ir E. V. G. vardu, - 55 000 Lt. Viso turto natūra už: 429 929,18 litų. 10) priteisti iš A. G. E. V. G. naudai 270 280,97 Lt kompensaciją už dalijant santuokoje įgytą turtą natūra A. G. atitekusią didesnę turto natūra dalį bei priteisti iš E. V. G. visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje iš esmės atkartojo atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad tas faktas, jog atsakovas valdo trijų įmonių akcijas pats savaime nenulemia geros A. G. turtinės padėties. Taip pat, jog ieškovė įrodinėdama atsakovo turtinę padėtį remiasi 5-3 metų senumo duomenimis apie dividendus, kurie šiai dienai nėra aktualūs. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė gyvena 3 kambarių bute, kurį perleido savo motinai Z. G. pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau bute gyvena iki šiol. Taip pat, kad ieškovė yra paėmusi milijono litų vertės kreditą, kredito dalis buvo skirta būstui (duomenys neskelbtini), įsigyti ir būsto remontui, todėl atsakovo nuomone, ieškovė turi 417 000 litų kreditorinį reikalavimą į savo motiną (arba gavo šią pinigų sumą). Kas iš esmės gerina ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė taip pat turi beveik naują automobilį, kurį jai išsikraustant iš namų padovanojo (nupirko) atsakovas. Šis automobilis, kaip ir butas, trečiųjų asmenų nuosavybėn perleistas fiktyviai, tačiau ieškovė yra šio automobilio naudotoja. Atsakovas patikslintame priešieškinyje išskyrė turtą, laikytiną bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir asmenine atsakovo nuosavybe, nurodydamas, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikytinas toks turtas: negyvenamoji patalpa - nebaigtas statyti viešbutis (baigtumas 90 proc.) su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu/patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, u/n 1099-9008-9013:0001, - 887 000 Lt vertės; UAB „Kavinukas“ - 916 vnt., po 500 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 732 699,24 Lt; UAB „Sagatėja“ - 45 vnt., po 200 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 17 549,10 Lt; UAB „ARS CURANDI“ - 550 vnt., po 100 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. ir E. V. G. vardu, - 55 000 Lt. Tuo tarpu, asmenine A. G. nuosavybe priklausantis turtas: UAB „Kavinukas“ - 1084 vnt., po 500 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 867 080,76 litų vertės; UAB „Sagatėja“ - 30 vnt., po 200 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 11 699,40 litų vertės. Geriausiai šalių interesus atitiktų turto padalijimas, pagal kurį ieškovei būtų priteistina 458 vnt. UAB „Kavinukas“ 500 nominalios litų vertės paprastosios vardinės akcijos, 22 vnt. UAB „Sagatėja“ 200 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, 550 vnt. UAB „ARS CURANDI“ 100 litų vertės paprastosios vardinės akcijos, atsakovui priteistina Negyvenamoji patalpa - nebaigtas statyti viešbutis (baigtumas 90 proc.) su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-150; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 M 1-128, u/n 1099-9008-9013:0001, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 458 vnt. UAB „Kavinukas“ 500 nominalios litų vertės paprastosios vardinės akcijos, 22 vnt. UAB „Sagatėja“ 200 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuokoje įgytą turtą dalijant lygiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 846 124,17 litų. Kadangi atsakovas prašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo A. G. naudai 145 914,02 litų suma, A. G. turėtų atitekti turto už 992 038,19 Lt, o ieškovei už 700 210,15 Lt, todėl atsakovas nurodė, kad iš jo ieškovės naudai turėtų būti priteistina 270 280,97 Lt kompensacija.

Ieškovė E. V. G. atsiliepime į priešieškinį su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai pažymėdama, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, jog, atsižvelgdamas į tėvų pareigą lygiomis dalimis išlaikyti vaikus, bei gerai žinodamas apie sunkią vaiko sveikatos negalią bei specialiuosius poreikius, norėtų skirti sūnaus išlaikymui 700 litų per mėnesį, t.y. tokią pačią sumą, kurią jis skiria kitiems, visiškai sveikiems savo sūnums iš antros santuokos. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokia neadekvačia vaiko poreikiams atsakovo pasiūlyta vaiko išlaikymo dydžio suma. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog abu atsakovo sūnūs iš antrosios santuokos jau yra pilnamečiai, dėl to reguliaraus išlaikymo jiems atsakovas teikti nebeprivalo. Ieškovė taip pat nurodė, jog, jos turtinė padėtis, priešingai nei nurodė atsakovas, yra labai bloga. Siekdama užtikrinti visus neįgalaus vaiko poreikius, ieškovė buvo paėmusi virš milijono litų vertės kreditą iš banko. Šiuo metu visas ieškovės turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir į jį jau nukreiptas išieškojimas, jos pajamos šiuo metu yra akivaizdžiai mažesnės, dėl to šiuo metu nepajėgia padengti nei pusės reikiamų vaiko išlaikymui išlaidų, o atsakovas yra pajėgus teikti 1 800 Lt dydžio išlaikymą specialių poreikių turinčiam neįgaliam vaikui. Ieškovė vadovaudamasi išskirtinai nepilnamečio sūnaus interesais, prašė palikti santuokinę G. pavardę, kadangi sutuoktinių sūnus lanko specialią katalikišką mokyklą „Versmė“ dėl dirbančių spec. pedagogų, logopedų bei kitų specialistų, būtinų neįgalaus vaiko ugdymui. Katalikiškoje mokykloje nepalankiai žiūrima į išsiskyrusias šeimas, prioritetai teikiami šeimos stiprinimui. Taigi būtų visiškai nepriimtina šios mokyklos mokiniui turėti kitokią nei jo motinos pavardę. Ieškovė nesutiko ir su atsakovo nurodytu turto balansu bei toliau nuosekliai laikėsi pozicijos, jog dalijant bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, yra būtinybė nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai. Ieškovė nesutiko su atsakovo teiginiais apie tai, kad turtas yra nedalus, todėl ieškovė nurodė, jog atsakovui A. G. priteistina pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis patalpas rūsyje: R-24(2) - 27,44 kv.m. ploto, R-37 (1)- 13,23 kv.m.ploto, R-39 - 6 l kv.m. ploto, R-40- 25,69 kv.m. ploto, R-41- 4,03 kv.m ploto . Viso rūsyje - 76,39 kv. m. ir antrame pastato aukšte patalpas: 1-105 - 36,53 kv.m. ploto, 1-106-11,00 kv.m. ploto, 1-107-13,82 kv.m. ploto, 1-108- 5,05 kv.m. ploto, 1-109 - 2,18 kv. m. ploto, l-110-14,80 kv.m. ploto, 1-111- 11,43 kv.m ploto. Viso 94, 81 kv.m ploto. Taip pat jam paskirti naudotis jo rūsio patalpoje R- esančius laiptus, vedančius į jam priskirtą antrą aukštą. Dalijant UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ akcijas A. G. priteistina 662 UAB „Kavinukas“ akcijų ir 25 UAB „Sagatėja“ akcijų. Ieškovei priteistina pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis tokias patalpas rūsyje: R-24(l) - 27,41 kv.m. ploto, R-33-25,51 kv.m. ploto, R-34-3,45 kv.m., R-35- 2,38 kv.m. ploto, R-36-3,87 kv.m. ploto, R-37-7,03 kv.m. ploto, R-38 - 9,23 kv.m. ploto, viso E. V. G. rūsio patalpų - 78,92 kv. m. ploto, patalpas pirmame aukšte: 1-44-35,99 kv.m ploto , 1-45 - 7,62 kv.m. ploto, 1-46-26 kv.m. ploto, 1-47-2,76 kv.m.ploto, 1-48-2,21 kv.m.ploto , 1-49-4,14 kv.m.ploto, 1-50-13,75 kv.m.ploto, 1-114 - 6,38 kv.m. ploto, 1-125-3,59 kv.m.ploto, 1-126-3,77 kv.m.ploto, 1-127- 10,52 kv.m ploto, 1-28-12,98 kv.m ploto. Viso, pirmame aukšte 208,71 kv.m., t.y. 20871/37991 dalis pastato. Taip pat ieškovei priteistina 1325 UAB „Kavinukas“ akcijų ir 50 UAB „Sagatėja“ akcijų.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateiktu procesinius dokumentu nurodė, kad bankas su ieškove buvo sudaręs 2007-11-09 kreditavimo sutartį, tačiau atsižvelgiant į 2007-11-07 po vedybinę sutartį, už įsiskolinimus kreditoriui bankui ieškovė atsako vienasmeniškai. Atsakovas A. G. turi įsipareigojimus bankui pagal 2011-01-20 laidavimo sutartį Nr. 3-11L ir 2011-03-17 laidavimo sutartį Nr. 24-11L, tačiau atsižvelgiant į 2007-11-07 po vedybinę sutartį, įsipareigojimai bankui, kylantys A. G. pagal laidavimo sutartis, yra asmeniški. Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, nesusijusių su įsipareigojimais bankui, prašė spręsti teismo nuožiūra.

Institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su sūnumi gyvena bute (duomenys neskelbtini), kur N. G. yra skirtas atskiras, apstatytas baldais, buto kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir ugdyti savo gebėjimus. Nurodė, kad neprieštarauja dėl nepilnamečio N. G., gimusio 1997-07-31, gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Atsakovo siūlomas priteisti neįgaliam vaikui 700 Lt išlaikymas neatitinka nepilnamečio interesų, nes priteistinas išlaikymas negalėtų būti gerokai mažesnis už teismo jau priteistą laikiną išlaikymą. Pažymėjo, kad Skyrius jau yra pateikęs į bylą išvadą dėl tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė E. V. G. ir A. G. santuoką, sudarytą 1997 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 634 dėl atsakovo A. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko E. V. G. pavardę G., atsakovui A. G. – pavardę G.. Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovės E. V. G. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė nepilnamečio N. G. gyvenamąją vietą su motina – E. V. G.. Nustatė A. G. bendravimo su sūnumi N. G. tvarką:

1) A. G., iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse), įspėjęs vaiko motiną E. V. G. apie numatomą vaiko N. G. paėmimą, turi teisę bendrauti su sūnumi N. G. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį paimant N. G. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ne anksčiau negu 11 val. ryto ir grąžinant sūnų į gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau negu 20 val.

2) Sūnaus N. G. atostogų metu tėvas A. G. turi teisę atostogauti kartu su sūnumi iki pusės atostogų trukmės. Tėvas turi teisę pasiimti sūnų savo atostogų metu, jeigu jos sutampa su sūnaus atostogomis. Jei pasimatymų metu tėvas planuoja vežtis sūnų į kitą miestą ar užsienį, A. G. informuoja apie tai motiną E. V. G., nurodydamas vaiko buvimo vietą ir trukmę, kuri, jei reikia, vaiko kelionėms pateikia būtinus dokumentus ir sutikimus.

3) A. G. atostogų ir pasimatymų su vaiku N. G. metu telefonu arba SMS žinutėmis turi informuoti E. V. G., jei sūnus N. G. serga, taip pat apie sūnaus N. G. sveikatos būklės pasikeitimus ir ieškovės E. V. G. prašymu A. G. telefonu arba SMS žinutėmis turi informuoti E. V. G. apie N. G. gydantį gydytoją ir gydymo įstaigą, kurioje gydomas šalių sūnus.

4) A. G. ir N. G. bendrauja nedalyvaujant ir nestebint E. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bei tretiesiems asmenims. A. G. ir N. G. pasimatymuose E. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ar kiti asmenys turi teisę dalyvauti tik A. G. sutikimu.

5) E. V. G. telefonu arba SMS žinutėmis turi informuoti A. G., jei sūnus N. G. serga, taip pat apie sūnaus N. G. sveikatos būklės pasikeitimus ir atsakovo A. G. prašymu ieškovė E. V. G. telefonu arba SMS žinutėmis turi informuoti atsakovą apie N. G. gydantį gydytoją ir gydymo įstaigą, kurioje gydomas šalių sūnus.

6) A. G., informavęs E. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę darbo dienomis kartu su sūnumi nuvykti pas pasirinktus gydytojus ir atlikti sūnaus sveikatos būklės tyrimus, gauti atitinkamas gydytojų rekomendacijas.

7) E. V. G. per tris darbo dienas telefonu arba SMS žinutėmis informuoja A. G. apie savo bei sūnaus N. G. telefono numerius bei jų pasikeitimus.

Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnui sukaks pilnametystė, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys E. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisė iš A. G. 12 800 Lt įsiskolinimą už N. G. išlaikymą už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2009-01-01, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teisėmis valdys E. V. G..

20871/37991 dalis negyvenamųjų patalpų – nebaigto statyti viešbučio, su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 887 000 Lt, paskiriant E. V. G. naudotis patalpomis, pažymėtomis: rūsio patalpos: R-24¹ garažas - 27,44 kv. m., R-33 pagalbinė patalpa - 25,51 kv. m., R-34 dušai - 3,46 kv. m., R-35 tualetas - 2,38 kv. m., R-36 pirtis - 3,87 kv. m.; R-37 pagalbinė patalpa -7,03 kv. m., R-38 pagalbinė patalpa- 9,23 kv. m. (viso: 78,92 kv. m.); I aukšto patalpos: 1-44 kambarys - 35,99 kv. m., 1-45 koridorius - 7,62 kv. m., 1-48 sandėlis - 2.21 kv. m., 1-50 virtuvė - 13,75 kv. m. (viso: - 59,57 kv. m.); bendrosios praktikos gydytojo kabineto patalpos: 1-46 laukiamasis ir registratūra - 26,08 kv. m., 1-47 tambūras - 2,76 kv. m., 1-49 san. Mazgas - 4,14 kv. m., 1-124 koridorius - 6,38 kv. m., 1-125 laboratorija - 3,59 kv. m., 1-126 sterilizacinė - 3,77 kv. m.. 1-127 gydytojo kabinetas - 10,52 kv. m., 1-128 procedūrų kabinetas - 12,98 kv. m., (viso: 70,22 kv. m.), iš viso - 208,71 kv. m., ieškovės dalies vertė yra 487 317,80 Lt;594 vnt., po 500 litų nominalios vertės, UAB „Kavinukas“, im.k. 122271293, paprastųjų vardinių akcijų, kurių balansinė vertė – 419 898,60 Lt;22 vnt. po 200 litų nominalios vertės UAB „Sagatėja“, į. k. 123760554, paprastųjų vardinių akcijų, kurių balansinė vertė – 2 129,38 Lt; 275 vnt. po 100 Lt nominalios vertės UAB „Ars Curandi“, į. k.125761950, akcijų, kurių vertė 0,00 Lt.

1) 17120/37991 dalis negyvenamųjų patalpų – nebaigto statyti viešbučio, su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 887 000 Lt, paskiriant A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis patalpomis, pažymėtomis: rūsio patalpos: R-24² garažas - 27.44 kv. m., R-37¹ koridorius - 13,23 kv. m., R-39 pagalbinė patalpa - 6,00 kv. m., R-40 pagalbinė patalpa - 25,69 kv. m., R-41 sandėlis - 4,03 kv. m. (viso: - 76,39 kv. m.); II aukšto patalpos: 1-105 kambarys - 36,53 kv. m., 1-106 koridorius - 11,00 kv. m., 1-107 kambarys - 13,82 kv. m., 1-108 san. mazgas - 5,05 kv. m., 1-109 koridorius - 2,18 kv. m., 1-110 kambarys - 14,80 kv. m., 1-111 san. mazgas - 11,43 kv. m. (viso: - 94,81 kv. m.), iš viso - 171,20 kv. m., atsakovo dalies vertė – 399 682,20 Lt;

2) 594 vnt., po 500 litų nominalios vertės, UAB „Kavinukas“, im.k. 122271293, paprastųjų vardinių akcijų, kurių balansinė vertė – 419 898,60 Lt;

3) 23 vnt., po 200 Lt nominalios vertės, UAB „Sagatėja“, im. k. 123760554, paprastųjų vardinių akcijų, kurių balansinė vertė – 2 226,17 Lt;

4) 275 vnt., po 100 Lt nominalios vertės, UAB „Ars Curandi“, 125761950, akcijų, kurių vertė 0,00 Lt.

Priteisė iš ieškovės E. V. G. atsakovo A. G. naudai 43 817,80 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę negyvenamųjų patalpų – nebaigto statyti viešbučio, su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Priteisė iš ieškovės E. V. G. atsakovo A. G. naudai 18 978,28 Lt kompensaciją už asmenines atsakovo lėšas panaudotas bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui ir kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovės E. V. G. naudai 48,40 Lt kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę UAB „Sagatėja“ akcijų dalį. Pripažino A. G. 812 vnt. UAB „Kavinukas“, akcijų, kurių balansinė vertė 574 002,80 Lt, asmenine A. G. nuosavybe. Pripažino A. G. 30 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, kurių balansinė vertė 2 903,70 Lt, asmenine A. G. nuosavybe. Nustatė, kad E. V. G. įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2007-11-09 kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-819 (su visais jos vėlesniais pakeitimais) yra laikomi asmenine E. V. G. prievole. Nustatė, kad A. G. įsipareigojimai AB DNB bankui, pagal 2011-01-20 laidavimo sutartį Nr. 3-11L ir 2011-03-17 laidavimo sutartį Nr. 24-11L yra laikomi asmenine A. G. prievole. Priteisė iš atsakovo A. G. ieškovės E. V. G. naudai 3 560,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės E. V. G. atsakovo A. G. naudai 2 161,58 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų apie atsakovo neištikimybę būnant santuokoje ir vedant bendrą šeimos ūkį, taip pat apie atsakovo panaudotą fizinį smurtą, dėl to padarė išvadą, kad šios aplinkybės nėra įrodytos. Pažymėjo, kad ieškovė rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-2082-431/2010 esančia medžiaga ir nurodė, kad teismas nevertino kurios šalies kaltė ar nepateisinami veiksmai yra santuokos teisinių santykių prasme, tačiau sprendė tik dėl susidėjusių sunkių gyvenimo aplinkybių, taip pat, jog skiriasi šios ir nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2082-431/2010 įrodinėjimo dalykas. Teismo nuomone, byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir konstatavo, jog santuokos iširimą lėmė netinkamas atsakovo požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, pažymėjo, jog atsakovas nebuvo lojalus, nerėmė ieškovės moraliai, ypač tuo laikotarpiu, kai vaikui ėmė ryškėti sveikatos būklės blogėjimas, vystymosi atsilikimas. Nurodė, kad atsakovas savo teiginius apie ieškovės netinkamą sutuoktinės pareigų atlikimą ar jos netinkamą elgesį šeimoje turėjo pagrįsti leistinais įrodymais, tačiau to nepadarė. Teismas nustatęs, kad ieškovė nuo 2006-09-28 iki 2007-12-03 gydėsi VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre bei atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir jo, kaip sutuoktinio, neteisėtus veiksmus, konstatavo, jog pagrindas priteisti ieškovei neturtinę žalą iš atsakovo egzistuoja, tačiau teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 27 521 Lt turtinės žalos kaip nepagrįstą, nurodęs, jog . ieškovė lėšas būsto, į kurį persikraustė su vaiku, remontui, jo kambario įrengimui, naujų vaiko kambario baldų supirkimui, investavo į savo asmeninės nuosavybės pagerinimą, į būsto, kuriame gyvena iki šiol, pagerinimą, todėl teismas vertino, kad šių ieškovės išlaidų negalima pripažinti patirta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas pripažino, jog nepilnametis vaikas turi didelių specialių poreikių, taip pat pažymėjo, jog nustatant neįgalaus vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje. Dėl to, atsižvelgdamas į neįgalaus vaiko būtinuosius bei specialiuosius poreikius, atspindinčius konkretaus vaiko vystymosi ir ugdymo specifiką, taip pat į byloje pateiktus įrodymus ir išdėstytus faktus bei įvertinęs sutuoktinių turtinę padėtį, teismas nepilnamečio N. G. išlaikymui iš atsakovo A. G. priteisė 1 200 Lt dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovas pripažino, kad lėšas nepilnamečio N. G. išlaikymui pervedė ne nuo 2007 m., kuomet ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyrium, bet nuo 2009 m. pradžios, konstatavo, jog pagrindas iš atsakovo priteisti N. G. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-09-01 iki 2009-01-01 (16 mėn.) po 800 Lt (atsižvelgiant į 2009 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydį), t.y. iš viso - 12 800 Lt, egzistuoja, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog išlaikymo nepriemoka, už bylos nagrinėjimo laiką papildomai nėra priteisiama pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš A. G. sūnaus N. G. išlaikymo nepriemoką už periodą 2009-01-01 - 2012-12-01 – 47 000 Lt, atmetė, kaip teisiškai nepagrįsta. Teismas darė išvadą, kad santuokos nutraukimo byloje dalijamas bendras turtas, įgytas ir turėtas iki 2007 m. lapkričio 7 d. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, jog UAB „ARS CURANDI" 550 vnt. akcijų rinkos vertė nagrinėjimo momentu sudaro 0,00 Lt; 12 vnt. UAB „Kavinukas" akcijų yra asmeninė A. G. nuosavybė; Atsižvelgdamas į šalių sudarytą po vedybinę sutartį bei į tai, kad atsakovas 2009-09-18 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo 800 vnt. UAB „Kavinukas" akcijų, nurodė, kad 800 vnt. UAB „Kavinukas" akcijų taip pat yra asmeninė A. G. nuosavybė. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad 2001 m. rugsėjo 25 d. UAB „Kavinukas" akcininkams priėmus sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir išleidus 1980 vnt. naujų akcijų, A. G. asmeninės nuosavybės teise įgijo 272 vnt. akcijų, kaip nepagrįstus, todėl į dalintino turto sąrašą įtraukė 1 188 vnt. UAB „Kavinukas" akcijų, kurių bendra vertė, vadovaujantis ieškovės pateiktu vertinimu yra 839 797,20 Lt. Teismas į dalintino bendro turto sąrašą taip pat įtraukė 45 vnt. UAB „Sagatėja" akcijas, kurios įgytos santuokos metu iki 2007-11-07 po vedybinės sutarties pasirašymo, kurių bendra vertė, vadovaujantis ieškovės pateikta pažyma yra 4 355,55 Lt, o likusias 30 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų pripažino asmenine A. G. nuosavybe. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo atsakovui dėl UAB „Kavinukas“ dividendų ir UAB „Sagatėja“ dividendų priteisimo, o tik baigiamojoje kalboje iškėlė tokį reikalavimą, šio reikalavimo nesvarstė. Pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus rašytinius įrodymus pripažino, kad įsigyjant dalijamą nebaigtą statyti viešbutį, iš dalies buvo panaudotos asmeninės, įgytos iki santuokos sudarymo, A. G. lėšos- 12 928,28 Lt, t.y. darbo užmokesčio, gauto iki santuokos sudarymo. Pripažino, kad A. G. namui įsigyti panaudojo 90 000 Lt asmeninių lėšų, kurias 2000-02-11 dienos notariškai patvirtintomis dovanojimo sutartimis A. G. tėvai V. G. ir A. J. G. padovanojo atsakovui, tačiau teismas nesutiko, kad 9 200 Lt lėšos, gautos už 1998 m. sausio 12 d. A. G. parduotas asmeninės nuosavybės teise turėtas 92 vnt. (akcijos įgytos iki santuokos) UAB „Glauris" akcijas bei 28 000 Lt, kuriuos atsakovas gavo 1998-01-19 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą automobilį Ford Transit (automobilis buvo įsigytas iki santuokos 1993 metais, buvo asmeninės atsakovo lėšos, nes pagal CK 3.88 str. pajamos gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas taip pat nurodė, jog nėra patikimų įrodymų, kad 58 000 Lt pinigų suma, kurią pagal 2000 m. balandžio 28 d. notarinę paskolos sutartį A. G. pasiskolino iš brolio R. G., laikytina asmeniniu A. G. įnašu į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kadangi atsakovas nepateikė teismui pagrindimo būtent iš kokių konkrečiai lėšų šią pinigų sumą grąžino, tačiau teismas pripažinto asmeninėmis atsakovo lėšomis 3 100 L, kadangi šią sumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad už nebaigto statyti viešbučio dalį pagal 1999-11-23 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo atsiskaityta naudojant 110 863,67 Lt banko paskolą, kaip nepagrįstus ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pripažino ieškovės asmeninį indėlį į bendrą turtą 98 300 Lt suma. Teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimą, dėl to, jog jis nuo po vedybinės sutarties pasirašymo, t.y. 2007 m. lapkričio 7 d. į nebaigtą statyti viešbutį investavo 1 866,36 Lt iš asmeninių lėšų, kurios panaudotos 100 litrų vandens šildytuvo (katilo) įsigijimui ir įrengimui, kadangi atsakovas liko gyventi name, todėl įsigydamas 100 litrų vandens šildytuvą (katilą) pagerino savo gyvenimo ir buities sąlygas. Įvertinęs faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, pakankamumą, teismas konstatavo, jog ieškovė turi kompensuoti atsakovui 7 728,28 Lt (t.y. skirtumą tarp abiejų šalių panaudotų asmeninių lėšų į bendrą turtą) (106 028,28 Lt - 98 300 Lt). Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą, jog ieškovė turi pareigą sumokėti ½ dalį, t.y. 922,95 Lt, už faktinį naudojimąsi sklypu, ant kurio stovi jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei atsakovo reikalavimą kompensuoti santuokinio turto sumažėjimą už vertybinius popierius gautų pinigų suma, t.y. 11 193,75 litų, kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, jog iš AB SEB banko gauti pinigai už perleistus vertybinius popierius, buvo panaudoti vaiko poreikiams, taigi šeimos poreikiams. Teismo manymu, ieškovė turi pareigą kompensuoti atsakovui santuokinio turto sumažėjimą ½ dalimi nuo gautų pinigų sumos, t.y. 11 250 litų, kadangi byloje nėra įrodymų apie ieškovės asmeninių lėšų skolinimą UAB „ARS CURANDI“, todėl teismas vertino, kad ieškovė 2007-12-22 d. trišalės sutarties pagrindu vienasmeniškai įgijo 22 500 litų už parduotą medicininę įrangą, kuri buvo naudojama šeimos įmonėje, kurie laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas konstatavo, jog, kadangi nė vienas iš sutuoktinių neįrodė egzistuojant realiam pagrindui netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, visą sutuoktinių įgytą turtą dalija lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas kategoriškai tvirtindamas, kad namas nedalus ir neteikdamas teismui savo namo padalijimo projekto, apsunkino sau pačiam galimybę pateikti teisme ir atsakovui priimtiną namo padalijimo natūra variantą, dalinant namą rėmėsi ieškovės pateikta padalijimo schema.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas A. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo ir prašo:

1. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl A. G. kaltės ir santuoką nutraukti dėl ieškovės E. V. G. kaltės;

2. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovės E. V. G. naudai 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir priimti naują sprendimą, - ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti;

3. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria šalių nepilnamečio sūnaus N. G., gim. 1977-07-31 gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškove E. V. G. ir priimti naują sprendimą, - šalių sūnaus N. G., gim. 1977-07-31, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. G.; priteisti iš E. V. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. G. mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 700 litų iki šis sulauks pilnametystės;

4. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad 1 188 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o 812 vnt. akcijų yra asmeninė A. G. nuosavybė ir nustatyti, kad 1 038 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o 962 vnt. akcijų yra asmeninė A. G. nuosavybė;

5. Pakeisti teismo sprendimo dalį ir nustatyti, kad A. G. namo, esančio, (duomenys neskelbtini), įsigijimui panaudoti 9 200 litų gauti už UAB „Glauris“ akcijų pardavimą bei 28 000 litų gauti už automobilio „Ford transit“ pardavimą, - viso: 37 200 litų, yra asmeninės A. G. lėšos;

6. Pakeisti teismo sprendimo dalį ir nustatyti, kad 58 000 litų paskolos R. G. 2011-08-21 grąžinimui A. G. panaudojo asmenines lėšas;

7. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nepripažinta, kad bendra sutuoktinių prievolė pagal 2000-05-23 paskolos būsto remontui (apdailai) sutartį bei 2003-07-28 sutarties pakeitimą įvykdyta iš asmeninių atsakovo A. G. lėšų ir nustatyti, kad A. G. 42 000 litų negrąžintą kredito dalį padengė iš asmeninių lėšų;

8. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nepripažinta, kad atsakovas A. G. turi teisę į kompensaciją už 1 866,36 litų investuotus į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir nustatyti, kad 1 866,36 litų investicija į bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovo naudai;

9. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nepripažinta, kad atsakovas A. G. turi teisę į kompensaciją už 1 845,90 litų asmeninių lėšų panaudotų bendroms sutuoktinių prievolėms įvykdyti ir nustatyti, kad 1 845,90 litų asmeninių lėšų panaudotų bendroms sutuoktinių prievolėms įvykdyti sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovo naudai;

10. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieškovė bendras lėšas, - 22 387,50 Lt, gautas už parduotus vertybinius popierius, panaudojo šeimos interesams ir nustatyti, kad ieškovė turi pareigą kompensuoti atsakovui pusė sumos nuo 22 387,50 Lt;

11. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad ieškovė E. V. G. šeimos poreikiams panaudojo 98 000 litų ir nustatė teisę į kompensaciją už šių lėšų panaudojimą;

12. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino priešieškinio reikalavimo dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, priteisė iš ieškovės E. V. G. atsakovo A. G. naudai 18 978,28 litų kompensaciją ir priimti naują sprendimą, - tenkinti priešieškinio reikalavimą ir dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo A. G. naudai 145 914,02 litų suma;

13. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas natūra tarp šalių padalino namą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 43 817,80 Lt kompensaciją ir priimti naują sprendimą, - dalijant santuokoje įgytą turtą namą natūra priteisti atsakovui A. G.;

14. Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl UAB „ARS CURANDI“ akcijų padalijimo ir dalijant santuokoje įgytą turtą 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „ARS CURANDI“ akcijų natūra priteisti ieškovei E. V. G.;

15. Vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo prašo išdėstyti sekančiai:

Vadovaujantis išdėstytais argumentais prašome nustatyti sekantį santuokoje įgyto turto balansą:

Negyvenamoji patalpa su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, u/n 1099-9008-9013:0001, - 887 000 Lt vertės;UAB „Kavinukas“ – 1038 vnt., po 500 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 733 762,20 Lt (1038 vnt. x 706,90 lt.);UAB „Sagatėja“ – 45 vnt., po 200 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 4 355,55 Lt (96,79 Lt x 45 vnt.);UAB „ARS CURANDI“ – 550 vnt., po 100 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. ir E. V. G. vardu, - 0 Lt

Viso turto vertė: 1 625 117,75 litų.

16. Dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo A. G. naudai 145 914,02 litų suma ir A. G. natūra priteisti turo už 958 472,89 litų, o E. V. G. už 666 644,86 litų.

Negyvenamąją patalpą su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, u/n 1099-9008-9013:0001, - 887 000 lt. vertės;UAB „Kavinukas“ – 519 vnt., po 500 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, esančių A. G. vardu, - 366 881,10 lt.;UAB „Sagatėja“ – 23 vnt., po 200 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 2226,17 lt.;

Viso turto už: 1 256 107,27 litų.

UAB „Kavinukas“ – 519 vnt., po 500 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, esančių A. G. vardu, - 366 881,10 lt.;UAB „Sagatėja“ – 22 vnt., po 200 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. vardu, - 2129,38 lt.;UAB „ARS CURANDI“ – 550 vnt., po 100 litų nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos, esančios A. G. ir E. V. G. vardu, - 0 Lt.

Viso turto už: 369 010,48 litų.

19. Įvertinus kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias turto dalis bei atitenkančio turto natūra vertę, dalijant santuokoje įgytą turtą iš A. G. ieškovės naudai priteisti 297 634,38 litų (1 256 107,27 Lt – 958 472,89 Lt) kompensaciją.

20. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas konstatuodamas atsakovo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą nurodė apibendrinančias išvadas, tačiau nenurodė ir nenustatė faktų bei įrodymų, kurių pagrindu tokie faktai galėtų būti nustatyti, galinčių būti pagrindu daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinės lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima bei kitas įstatyme numatytas pareigas. Pasak apelianto, teismas neatliko įrodymų turinio tyrimo, dėl ko teismo išvados dėl faktinių aplinkybių buvimo yra nemotyvuotos. Papildomai pažymi, jog ieškovė pati yra gydytoja, todėl dėl šios priežasties neatmestina jos įtaka gydytojams ir atitinkamai reikšmingų medicininių dokumentų parengimui, todėl net jei ir būtų nustatyta, kad ieškovė tikrai patyrė minimus sveikatos sutrikimus, pateikti medicininiai dokumentai jokiais būdais nepatvirtina, kad jie atsirado dėl kokių nors netinkamų atsakovo veiksmų, elgesio. Atsakovas dėjo visas pastangas išsaugoti santuoką, o teismas nenustatė ir byloje nėra duomenų apie ieškovės E. V. G. pastangas išsaugoti šeimą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė iš anksto planavo ir ruošėsi palikti atsakovą išsinešdama visus daiktus, o teismas vertindamas liudytojų parodymus neatsižvelgė į byloje surinktų duomenų visumą, šalių paaiškinimus apie konkrečias bylos aplinkybes, fakto, kad liudytojai neišvengiamai yra susiję su atsakovu, kadangi liudijo pastarojo asmeninio gyvenimo aplinkybes. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovo liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, liudytojai tarpusavyje nėra susiję, - vieni yra kolegos, kiti šeimos draugai. Nurodo, kad, gyvenant kartu, ieškovė savo elgesiu maksimaliai ribojo sūnaus bendravimą su tėvu ir atsakovo vaikais iš ankstesnės santuokos. Santuokos metu išryškėjo tokia ieškovės savybė, kaip savininkiškumas vaiko atžvilgiu, perdėta globa, kas ribojo vaiko savarankiškumą ir bendravimą. Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė medicininių dokumentų turinį, vertino juos šališkai ir neobjektyviai, dėl ko neteisingai pritaikė tikėtinumo taisyklę, todėl neturtinė žala negali būti priteista, kadangi nėra nustatyti neteisėti apelianto veiksmai, be to nėra priežastinio ryšio tarp tariamų apelianto veiksmų ir konstatuotų pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo sūnaus teisių pažeidinėjimo faktai: sūnaus nuteikinėjimas prieš atsakovą kaip tėvą, sūnaus atribojimas nuo tėvo, daromos kliūtys bet kokia forma sūnui bendrauti su tėvu, taip pat, jog ieškovė visas sūnaus sveikatos problemas sprendžia medikamentais, tačiau ne skatindama sveiką gyvenimo būdą. Apelianto įsitikinimu, jis geriau pasirūpins sūnumi bei jo sveikata, nepažeidinės vaiko teisių užtikrins vaiko pasirengimą tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, dėl to sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaiko tėvu.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas turėjo konstatuoti, kad įstatinį kapitalą padidinus iš bendrovės pelno uždirbto iki santuokos sudarymo naujai išleistos akcijos tampa asmenine akcininko nuosavybe; įstatinį kapitalą padidinus iš bendrovės pelno uždirbto santuokos metu naujai išleistos akcijos tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 1 038 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o 962 vnt. akcijų yra asmeninė A. G. nuosavybė. Teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, jog paskola, kurią buvo suteikęs R. G., grąžinta 2011-08-21, t.y. jau po vedybinės sutarties pasirašymo, dėl to neturėtų būti preziumuojama, kad ji grąžinta iš bendrų lėšų ir neįrodžius, kad 58 000 litų paskola grąžinta iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų, darytina išvada, kad ji grąžinta iš asmeninių lėšų. 2000-05-23 paskolos būsto remontui (apdailai) sutartimi bei 2003-07-28 d. sutarties pakeitimu A. G. vardu buvo paimta 110 863,67 lt. paskola viešbučio, kurio paskirtis keičiama į gyvenamąsias patalpas, esančio Sausio 13-osios g. 4, Vilniuje remonto (apdailos) sąmatoje numatytiems darbams finansuoti, todėl teismui nustačius, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis padengė 42 000 litų bendro šalių kredito likutį, pripažintina atsakovo teisė į 1/2 dalies asmeninio indėlio kompensaciją. Taip pat, jog apeliantas 2007 m. spalio 15 d. paskolos sutartimi su K. B. pasiskolino iš pastarojo 40 000 litų. Pinigai buvo skirti UAB „Kavinukas“ finansavimui ir buvo pasiskolinti be ieškovės sutikimo, todėl ši paskola turėtų būti pripažinta asmenine apelianto paskola. Aplinkybė, jog nuo po vedybinės sutarties pasirašymo, t.y. 2007 m. lapkričio 7 d. į nebaigtą statyti viešbutį apeliantas investavo1 866,36 litų, yra svarbi sprendžiant klausimą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsakovas iš asmeninių lėšų 2010 m. lapkričio 11 d. sumokėjo nuomos mokestį – 1 845,90 Lt už tai, kad negyvenamoji patalpa - nebaigtas statyti viešbutis stovi ant valstybinės žemės sklypo ir apelianto manymu, ieškovė privalo sumokėti ½ dalį šio mokesčio. Teismo išvados dėl lėšų panaudojimo sūnaus interesams prieštarauja teismo sprendimo daliai, kuria už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2009-01-01 iš apelianto priteistas 12 800 litų išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui. Konstatavus, kad 22 387,50 lt. panaudoti skyrium gyvenančios šeimos interesams- 1/2 dalis sumos 11 400 lt. priklausančios apeliantui turėjo būti skirta sūnaus išlaikymui, todėl remiantis nurodytais argumentais išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti sumažintas iki 1 606,25 litų (12 800 litų - 11 193,75 litai). Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovės dovanojimo sutartimi gautus 98 000 litų panaudojo šeimos poreikiams ir pripažino jos asmeninį indėlį į bendrą turtą 98 300 Lt suma ir pažymi, jog tokios teismo išvados nesiremia jokiais byloje esančiais įrodymais. Nurodo, jog bendra suma, kurią turi kompensuoti ieškovė yra: 145 914,02 litų, tačiau ji tokių pinigų neturi, todėl dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo apelianto naudai 145 914,02 litų suma. Namo patalpos nėra izoliuotos taip, kad jame galėtų gyventi kelios šeimos, todėl padalijus namą natūra dvi šeimos turėtų gyventi vienoje erdvėje, taip pat, jog ieškovės pateiktos pastato patalpų (duomenys neskelbtini), preliminarios padalijimo schemos yra niekinės ir negali būti tinkamu įrodymu. Šalių santykiai yra labai blogi, konfliktiški. Gyvenant vienoje erdvėje visų pirma nukentėtų nepilnamečio sūnaus interesai, kuris būtų priverstas netiesiogiai dalyvauti šalių konfliktuose, dėl ko dar labiau blogėtų sūnaus sveikata bei emocinė – psichologinė būklė, taip pat, kad atsakovas kitos gyvenamosios vietos neturi, o ieškovė gyvena 3 kambarių bute. Atkreipia dėmesį, jog dalijant UAB „ARS CURANDI“ akcijas natūra teismas neįvertino, kad šalys, kaip akcininkės turėdamos po 50 proc. bendrovės akcijų, negalės priimti sprendimų ir užtikrinti tolesnę įmonės veiklą. Šalių asmeniniai santykiai yra konfliktiški, todėl paliekama situacija, kuri ateityje neišvengiamai sukels ginčus.

Apeliantė E. V. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo ir prašo 2013 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies panaikinti: tenkinti apeliacinį skundą bei ieškovės patikslintą ieškinį ir priimti naują sprendimą dalyje:

1.1. Dėl turto padalijimo – dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo E. V. G. naudai ir padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai:

1.1.1. E. V. G. priteisti natūra asmeninės nuosavybės teise:

1.1.1.1. šeimos namą, esantį adresu Sausio 13-osios 4-6, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-9008-9013:0001, kurio vertė – 887 000 Lt;

1.1.1.2. 367 vnt., po 100 Lt nominalios vertės, UAB „Ars Curandi“, įm.k. 125761950, akcijų.

1.1.1.3. Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės E. V. G. naudai 559 864,80 Lt kompensaciją už A. G. tenkančias visas UAB „Kavinukas“, įm.k. 122271293, akcijas (2/3 iš 839 797,20 Lt)

1.1.1.4. Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės E. V. G. naudai 2 903,70 Lt kompensaciją už A. G. tenkančias visas UAB „Sagatėja“, įm.k. 123760554, akcijas (2/3 iš 4 355,55 Lt).

1.1.2.1. UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ išsimokėtus dividendus – viso 604 755 Lt;

1.1.2.2. 1188 vnt., po 500 Lt nominalios vertės, UAB „Kavinukas“, įm.k. 122271293, paprastųjų vardinių akcijų, kurių balansinė vertė – 839 797,20 Lt;

1.1.2.3. 45 vnt., po 200 Lt nominalios vertės, UAB „Sagatėja“, įm.k. 123760554, paprastųjų vardinių akcijų, kurių balansinė vertė – 4 355,55 Lt;

1.1.2.4 183 vnt., po 100 Lt nominalios vertės, UAB „Ars Curandi“, įm.k. 125761950, akcijų.

1.1.3. Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės E. V. G. naudai 64 300 Lt kompensaciją už asmenines ieškovės E. V. G. lėšas, panaudotas bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui.

2.1. Dėl UAB “Kavinukas” ir UAB “Sagatėja” išmokėtų dividendų – panaikinti sprendimą dalyje, kuria atsisakyta į sutuoktinių bendro turto balansą įtraukti A. G. išsimokėtus dividendus – viso 604 755 Lt, ir šią sumą įtraukti į sutuoktinių bendro turto balansą;

3.1. Dėl UAB „Ars Curandi“ medicininės įrangos pardavimo – panaikinti Sprendimą dalyje, kurioje Teismas pripažino 22 500 Lt bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įpareigojo E. V. G. kompensuoti A. G. 11 250 Lt;

4.1 Dėl asmeninių A. G. lėšų panaudojimo turtui įsigyti – panaikinti Sprendimą dalyje, kurioje Teismas pripažino 12 928,28 Lt ir 3 100 Lt asmeninėmis A. G. lėšomis, kurias jis panaudojo bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, taip pat įpareigojimą E. V. G. kompensuoti 7 728, 28 Lt;

5.1. Dėl kompensacijos už Ieškovei tenkančią didesnę negyvenamųjų patalpų dalį – panaikinti Sprendimą dalyje, kurioje Teismas priteisė iš E. V. G. 43 817,80 Lt kompensaciją A. G. naudai už tenkančią didesnę namo dalį;

6.1. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo - priteisti iš A. G. sūnaus N.

G. išlaikymą po 1 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

7.1. Dėl išlaikymo įsiskolinimo bei nepriemokos priteisimo - priteisti iš A. G. sūnaus N. G. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. po 1 800 Lt (viso 28 800 Lt) bei nepriemoką nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. 48 200 Lt.

8.1. Dėl turtinės žalos atlyginimo – priteisti iš A. G. 27 521 Lt turtinę žalą;

9.1.1 pakeisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą ir išdėstyti jį sekančiai:

„1 p. - Atsakovas iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš 3 dienas, įspėjęs vaiko motiną E. V. G. apie numatomą vaiko N. G. paėmimą, turi teisę bendrauti su sūnumi N. G. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimant N. G. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį, 15 val., ir grąžinant vaiką į Ieškovės namus, sekmadienį ne vėliau negu 18 valandą“;

9.1.2. panaikinti Teismo nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktą;

9.1.3. panaikinti Teismo nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktą;

9.2 Dėl pereinamosios bendravimo tvarkos - nustatyti pereinamąją A. G. ir sūnaus N. G. bendravimo tvarką, išdėstant ją sekančiai:

a) Vaiko tėvas A. G., kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadienį, 15 val., po kompiuterių užsiėmimų, pasiima vaiką iš jo namų, nusiveža pas save, ten padeda vaikui paruošti pamokas, bendrauja su juo, nuveža į kitus papildomus užsiėmimus, pasiima iš jų ir sekmadienį parveža į Ieškovės namus ne vėliau kaip 18 valandą.

b) Jei vaikas serga, Ieškovė pati įsipareigoja įspėti apie tai Atsakovą skambučiu ar SMS žinute.

c) Vaiko atostogų metu Ieškovė neprieštarautų, jog Atsakovas iki pusės vaiko atostogų trukmės su vaiku atostogautų kartu. Jei pasimatymų metu vaiką norėtų vežtis į kitą miestą ar užsienį, Atsakovas šį klausimą suderina su Ieškove. Pageidaudamas išsivežti vaiką su savimi, tėvas informuoja Ieškovę apie vaiko buvimo vietą ir trukmę. Kadangi vaikui nustatytas sunkaus laipsnio neįgalumas bei spec. poreikiai, Atsakovas įsipareigoja atostogų ir pasimatymų su vaiku metu nedelsiant ir savalaikiai informuoti Ieškovę dėl visų vaiko sveikatos būklės pablogėjimų.

d) Dėl staigių vaiko ligos sąlygotų kritinių jo sveikatos būklės pakitimų, pasimatymų su vaiku metu Atsakovas užtikrintų pastovią vaiko galimybę susisiekti su Ieškove mobiliuoju ryšiu.

e) Jeigu vaikas suserga, jis gydomas, ir iki pasveiks, lieka pas motiną. Tėvui nebus trukdoma jį aplankyti.

10. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė nurodo, kad teismas klaidingai nustatė ieškovės turtinę padėtį ir nevertino tos aplinkybės, jog su ieškove gyventi lieka sunkų neįgalumo laipsnį bei specialiuosius poreikius turintis nepilnametis vaikas, kuris net ir sukakus pilnametystei, deja, sveikas netaps. Visa vaiko auklėjimo, auginimo ir gydymo našta nuo pat vaiko gimimo teko išimtinai ieškovei. Pažymi, jog vien tas faktas, kad šalys turi įvairaus turto ir iš akcijų gali gauti dividendų, deja, neatitinka tikrovės ir yra tik teorinis, taip pat, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki. Galimai dėl nusikalstamų atsakovo veikų dirbtinai bankrotinant šeimos įmones, įsiteisėjus teismo sprendimui, įmonių akcijos gali būti likę visiškai nieko vertos ir tikimybė gauti iš šių įmonių dividendų jau praktiškai nebeįmanoma. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, neįgalaus nepilnamečio vaiko interesus, atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, o taip pat –ir jo nesąžiningus veiksmus, valdant šeimos įmones UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ bei nuosekliai siekiant neteisingo turto padalijimo, yra visiškai akivaizdus pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teismui dalijant šalių turtą. Atsižvelgiant į tai, kad po sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, apeliantė tikslina reikalavimą dėl UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ akcijų padalijimo. Nurodo, kad 2013 m. kovo 12 d. pareiškimu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydama ištirti UAB „Kavinukas“ vadovo A. G. nusikalstamus veiksmus. Teisėsaugos institucijų veiksmai sudaro pagrindą tikėti, jog UAB „Kavinukas“ ir dukterinė įmonė UAB „Sagatėja“, valdomos atsakovo, dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, įmonės turto išvaistymo ar pasisavinimo, yra nusikalstamai vedamos prie bankroto. Akivaizdu, jog abi šios įmonės, dar tebevykstant bylos procesui apeliacinės instancijos teisme, gali likti visiškai bevertės. Todėl, atsižvelgiant į šias paaiškėjusias naujas aplinkybes bei neįgalaus nepilnamečio vaiko interesus, apeliantė atsisako reikalavimo priteisti UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ akcijas natūra, bei prašo teismo priteisti visas akcijas atsakovui, - o jos, kaip ieškovės dalį kompensuojant jai pinigais. Byloje nustačius tą faktinę aplinkybę, jog atsakovas neginčijo išsimokėjęs dividendus ir apie juos byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, teismas turėjo visišką teisinį pagrindą viršyti pareikštus reikalavimus ir įtraukti į dalintino turto masę 604 755 Lt atsakovo išsimokėtų sau dividendų ir dalijant santuokinį turtą, ieškovei priteisti visą namą natūra, o atsakovo namo dalį kompensuoti ieškovės prašoma priteisti dalies dividendų suma. Ieškovė iš viso šeimos namo įsigijimui bei įrengimui panaudojo 154 300 Lt savo asmeninių lėšų ( 98 300 Lt (ieškovės motinos jai dovanota suma ) + 56 000 Lt ( ieškovės turėtos asmeninės lėšos, deklaruotos jos pateiktose teismui turto deklaracijose už 1997 bei 1998 metus, gautos kaip dovana iš ieškovės mirusio tėvo sesers, gyvenančios Kanadoje). Todėl, priešingai nei nurodyta sprendime, net jei ir būtų užskaityta atsakovo neva gauta iš jo tėvų piniginė dovana (viso 90 000 Lt), tai ne ieškovė, o būtent atsakovas turi ieškovei kompensuoti 64 300 Lt skirtumą tarp abiejų šalių panaudotų asmeninių lėšų į bendrą turtą (154 300 Lt – 90 000 Lt). Teismas priteisdamas iš ieškovės kompensaciją atsakovo naudai, privalėjo atsižvelgti, bet akivaizdžiai neatsižvelgė į realią ieškovės turtinę padėtį bei neįgalaus, turinčio specialiuosius poreikius, nepilnamečio vaiko interesus ir tokiu būdu akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas dėl sūnaus N. G. neįgalumo nepagrįstai susiejo išlaikymo terminą su N. G. pilnametyste, kadangi net ir tas faktas, jog vaiko neįgalumo lygio pažymoje N. G. neįgalumas nustatytas iki 2015 m. liepos 30 d., nereiškia, jog nuo šios datos jo neįgalumas pasibaigs, taip pat nurodo, jog teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės reikalaujamą 1 800 Lt išlaikymą vaikui, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog neįrodytas prašomas priteisti išlaikymo dydis. Teismas apskaičiuodamas visą įsiskolinimo sumą, vadovavosi dar 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi, priteistu laikino išlaikymo dydžiu. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Atkreipia dėmesį, jog būtent atsakovo neteisėti veiksmai – sutuoktinio pareigų pažeidimas, nuolatinis psichologinis bei fizinis smurtas – buvo priežastis, dėl kurios ieškovei su vaiku teko išsikraustyti iš bendro šeimos būsto, o tai sąlygojo ir ieškovės patirtą turtinę žalą – turėtas išlaidas naujo būsto remontui, todėl teismui nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir turtinės žalos, turėtų būti atmestinas teismo argumentas, jog ieškovės išlaidų negalima pripažinti patirta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į prioritetinius neįgalaus nepilnamečio vaiko interesus ir 2012-12-10 vykusio teismo posėdžio metu išreikštą paties vaiko nenorą bendrauti su tėvu, nulemtą objektyviai susiklosčiusių aplinkybių dėl tėvo naudoto smurto prieš vaiką bei nebendravimo su vaiku daugiau nei 4 pastaruosius metus, t.y. iki pat sprendimo priėmimo šioje byloje, o taip pat - ir atsakovo požiūrį į sūnų iki pat teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismo sprendimu nustatyta tvarka nėra aiški, įneša painiavos, dėl ko ateityje, šią tvarką įgyvendinant, gali kilti papildomų nesutarimų tarp ieškovės ir atsakovo.

Ieškovė E. V. G. atsiliepime į atsakovo A. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė, jog viena esminių šeimos iširimo priežasčių buvo neatsakingas atsakovo požiūris į sūnaus sveikatą, nesirūpinimas jo gydymu, nesidomėjimas tinkamu vaiko ugdymu ir auklėjimu. Atsakovas tam, kad užvilkintų šios bylos nagrinėjimą ir su tuo susijusį santuokinio turto padalijimą, o tuo pačiu metu, dar ir vesdamas prie dirbtinio bankroto šalių bendrą šeimos įmonę „Kavinukas“, yra pasiryžęs viskam. Iš pateiktų teismui įrodymų yra akivaizdu, kad vaiku rūpinosi išimtinai viena ieškovė be jokios atsakovo pagalbos ar palaikymo vaiką auklėjant, auginant ir ugdant. Priešingai, atsakovas visada neigė visas vaiko ligas, pagalbos vaikui jį slaugant ir ugdant būtinybę, kaip ir patį vaiko neįgalumo faktą. Nepaisant netinkamo atsakovo elgesio šeimoje, ieškovė santuokoje rūpinosi savo vyru ir buvo jam ištikima. Be jokio pagalbos iš atsakovo pusės jai vienai teko rūpintis ir bendru, sunkų neįgalumo laipsnį turinčiu vaiku. Visas savo pajamas uždirbtas iš savarankiškai įsteigtos medicinos klinikos skyrė išimtinai šeimos poreikiams tenkinti, taip pat, kad stengėsi sukurti jaukius namus, jog atsakovui visada būtų gera į juos sugrįžti. Neįtikėtiną atsakovo godumą akivaizdžiai iliustruoja tas faktas, kad atsakovas skaičiuoja kiekvieną centą, kurį ieškovė išleidžia vaiko reikmėms tenkinti. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog ji nieko nepasakiusi atsakovui, net neperspėjusi išsikraustė iš bendrų namų ir pasiėmė su savimi sūnų, taip pat išsivežė iš namų ir bendrus daiktus ir pažymi, kad tai atsakovas, apie du metus nuolat naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, išvarė ieškovę su mažamečiu vaiku iš namų ieškovei dar nespėjus įsigyti jokio kito gyvenamojo ploto. Teismas tinkamai nustatė visas neturtinės žalos kilimo sąlyga ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 10 000 Lt neturtinę žalą, taip pat, kad atsakovas tik dabar, prasidėjus ištuokos bylai, staiga pradėjo save vaizduoti kaip pavyzdingą tėvą, norintį rūpintis savo vaiku ir nurodantis iš piršto laužtus, niekuo nepagrįstus argumentus, jog neva ieškovė bando nuteikti sūnų prieš tėvą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vaiko gyvenimo aplinka stabilizavosi, todėl susiformavo jo bendravimo ryšiai, glaudus emocinis ryšys su ieškove, todėl nėra jokio pagrindo keisti jau nusistovėjusią ir vaikui priimtiną tvarką. Pažymi, kad su vaiko mokyklos virtuvės šeimininke yra suderinusi meniu, taigi vaikas mokykloje gauna su jo liga suderintą maistą. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovė galimai klastoja sūnaus medicininius dokumentus ir pažymi, kad teismas sprendime aiškiai pasisakė, jog byloje nėra įrodymų būtent iš kokių konkrečiai lėšų atsakovas grąžino R. G. 58 000 Lt pasiskolintą sumą ir pabrėžia, jog atsakovas iš bendrų įmonių UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ šeiminio gyvenimo metu gavo dividendų, todėl labai tikėtina, jog paskola buvo grąžinta būtent iš šių lėšų. Taip pat nėra aišku iš kokių pajamų atsakovas grąžino paskolą K. B., todėl vien ta aplinkybė, jog paskola grąžinta jau po vedybinės sutarties sudarymo, nesuponuoja išvados, jog paskola grąžinta iš atsakovo asmeninių lėšų. Ieškovė su sūnumi nebegyvena name jau nuo 2007 metų, todėl katilą name, kurį atsakovas nusipirko prieš 4 metus, pats atsakovas ir naudoja. Taip pat, jei namas bus padalintas natūra, ieškovė ketina nusipirkti sau atskirą katilą, taigi atsakovo nupirktasis jam ir liks. Ieškovė jei sutiktų su vien tik paties atsakovo pateiktais duomenimis dėl valstybinės žemės nuomos, galėtų kompensuoti jam tik už bendro gyvenimo periodą tame name, t.y. nuo 2004 m. iki 2007 m. Sutinka su teismo išvadomis, jog 22 387,5 Lt suma, kurią ieškovė gavo už parduotus vertybinius popierius buvo panaudota vaiko ir šeimos poreikiams. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai siekia prisiteisti 145 914,02 Lt kompensaciją ir sutinka su atsakovo argumentu, jog tarp šalių yra išlikę konfliktiški santykiai, todėl savo apeliaciniame skunde teikia reikalavimą įtraukti į sutuoktinių turto balansą atsakovo išsimokėtus dividendus ir dalijant turtą ieškovei priteisti visą šeimos namą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovo namo dalį jam kompensuoti ieškovės prašoma 2/3 išsimokėtų dividendų suma, kas iš 604 756 Lt sudaro 403 170 Lt.

Atsakovas A. G. atsiliepime į ieškovės E. V. G. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų, kuriais buvo siekiama nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovės naudai, taip pat, jog ieškovė nepagrindžia, kad jos nurodytos aplinkybės, šios bylos atveju, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo; nepagrindžia, kiek nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo yra būtinas. Atsakovas siekia praleisti kuo daugiau laiko su sūnumi, pasirūpinti jo gydymu, kartu praleisti laisvalaikį, tačiau dėl ieškovės piktnaudžiavimo jos kaip motinos teisėmis, tokia galimybė yra visiškai apribota. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie susitarimus su banku dėl paimto kredito grąžinimo, apie tai, kad yra nukreiptas išieškojimas į visą jos turtą, taip pat, kad yra pardavinėjamas jos gyvenamasis būstas. Auklė sūnui yra samdoma pilnu etatu, jai mokamas atlyginimas, todėl kalbėti apie ieškovės negalėjimą pilnaverčiai dirbti nėra jokio faktinio pagrindo. Ieškovės argumentai dėl bendrovių vertės mažinimo yra tik prielaidos, o tai, kad ieškovė po teismo sprendimo pirmoje instancijoje priėmimo kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą neįrodo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir kiekvienai iš šalių lygiomis dalimis natūra turėtų būti priteista po 519 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, esančių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodo, jog ieškovės apeliaciniame skunde pareikštas patikslintas ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, kadangi nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tokį reikalavimą tenkinti. Sprendžiant klausimą dėl išmokėtų dividendų panaudojimo asmeniniams poreikiams ar nuslėpimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe, t. y. šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Taip pat, kad iš dividendų buvo dengiami santuokos metu paimti kreditai, įrenginėjamos šeimos klinikos patalpos, perkami baldai ir kiti apyvokos daiktai, technika, formuojamas UAB "ARS CURANDI" įstatinis kapitalas, apmokamos šeimos atostogos Lietuvoje ir užsienyje, ieškovei perkamos brangios dovanos (kailiniai, žiedas su briliantu), 2007 metais buvo suorganizuota ieškovės 40 metų jubiliejaus šventė, jai padovanotas auksinis žiedas su briliantu, - tai su tam tikromis (nors ir nepagrįstomis) išlygomis patvirtino ir ieškovė. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 35 000 litų yra jos asmeninė nuosavybė, preziumuojama, kad santuokos metu įgyta reikalavimo teisė į UAB „ARS CURANDI“ buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas pagrįstai priteisė 11 250 litų (22 500 lt. / 2) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad viešbučio įsigijimui buvo panaudota 90 000 litų A. G. tėvų dovanotų lėšų bei, kad nekilnojamojo turto įsigijimui taip pat buvo panaudota 12 928,28 Lt darbo užmokesčio gauto iki santuokos sudarymo ir 3 100 Lt turėtų santaupų. Ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus interesus geriausiai atitinka šalių gyvenamojo namo priteisimo atsakovui ir kompensacijos už gyvenamąjį namą gavimas pinigais, kuriuos ji galės panaudoti kreditorinių įsipareigojimų mažinimui. Taip pat, jog ieškovės atliktas turto pagerinimas negali būti laikomas jos patirtais nuostoliais, todėl priteisus ieškovės prašomą žalos atlyginimą ji nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog sūnui išlaikymas priteistas iki pilnametystės pagrįstai, taip pat, jog ieškovė nesąžiningai manipuliuoja sūnaus neįgalumu maksimaliai turtinei naudai gauti. Byloje dalyvavusieji liudytojai patvirtino, jog šalių sūnus apart to, kad turėjo viršsvorį, niekuo neišsiskyrė nuo kitų vaikų, buvo aktyvus, bendraujantis. Pažymi, kad ieškovė neįrodo auklės poreikio, fakto, kad auklė yra samdoma ir kiek jai yra mokama, taip pat, jog ieškovė vykdama atostogauti kartu vežasi ir auklę, nors pati yra pajėgi pasirūpinti sūnaus interesais atostogų metu. Be kito ko, auklei yra apmokamos kelionės, pragyvenimo ir visos kitos išlaidos, o tai atsakovo manymu, rodo, kad ieškovė prie išlaidų sūnui priskiria išlaidas, kurios naudojamos paslaugoms nesusijusioms su sūnaus poreikiais apmokėti. Ieškovės perkamas maistas, kai kurios kitos prekės neatitinka gydytojų rekomendacijų, todėl tikėtina, kad dauguma prekių yra skirta ieškovei ir/ar ieškovė neracionaliai naudoja vaikui skirtus pinigus, dėl ko dirbtinai didinami vaiko poreikiai. Nurodo, kad ieškovės į bylą pateikti kvitai, sąskaitos, kitos išlaidos, už 12 mėnesių sudaro 14 368,05 Lt sumą, - visos vidutinės mėnesio išlaidos sudarytų apie 1 200 litų. Priteistas išlaikymas leidžia tenkinti maksimalius sūnaus poreikius, o teismo išvados dėl lėšų panaudojimo sūnaus interesams prieštarauja teismo sprendimo daliai, kuria už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2009-01-01 iš A. G. priteistas 12 800 litų išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui. Konstatavus, kad 22 387,50 Lt panaudoti skyrium gyvenančios šeimos interesams - 1/2 dalis sumos 11 400 Lt priklausančios A. G. turėjo būti skirta sūnaus išlaikymui. Dėl to, remiantis nurodytais argumentais išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti sumažintas iki 1 606,25 litų (12 800 litų - 11 193,75 litai). Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui matantis su sūnumi namuose, jis buvo priverstas vykti su antstoliu, kuris fiksuotų faktines aplinkybes; atsakovas buvo priverstas daryti garso įrašą buvimo ieškovės namuose metu. Tokių priemonių atsakovas buvo priverstas imtis dėl nuolatinių ieškovės provokacijų, siekiant išvengti nepagrįstų kaltinimų dėl netinkamo elgesio. Atsakovas nesutinka su bet kokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymu, kadangi tai dar vienas ieškovės būdas neleisti pilnaverčiai bendrauti su sūnumi. Ieškovė nepagrįstai siekia apriboti A. G. pasimatymų su sūnumi tvarką siedama ją su sūnaus lankoma kompiuterių mokykla, kurioje kiekvieną šeštadienį vyksta užsiėmimai, taip pat, jog ieškovė kiekvieną savaitgalį nuo 2012 metų gruodžio siunčia atsakovui žinutes, kad sūnus serga. Jeigu ieškovė nepiktnaudžiauja teisėmis, tuomet darytina išvada, kad sūnų gydantys gydytojai ir pati ieškovė netinkamai rūpinasi vaiko sveikata, taiko netinkamus gydymo metodus. Atsakovo manymu, ieškovė tiesiog siekia apriboti tėvo teisę bendrauti su sūnumi, sudaryti sau sąlygas piktnaudžiauti teise ir daryti kliūtis tėvo ir sūnaus pilnaverčiam bendravimui.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus prašo dėl ieškovės ir atsakovo pareikštų apeliaciniu skundų spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu trečiojo asmens interesai nebuvo pažeisti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentus, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, padarė dalyje nepagrįstas išvadas (CPK 185 str.), dėl ko sprendimas keistinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Nustatyta, kad santuoka tarp ginčo šalių sudaryta 1997 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 634 (t. 1, b.l. 121). Santuokoje 1997-07-31 gimė sūnus N. G. (t. 1, b.l. b.l.20). Pirmos instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė pripažinęs, jog ji iširo dėl atsakovo kaltės, pastarasis su šia teismo išvada nesutinka ir prašo sprendimą šioje dalyje naikinti ir priimti priešingą sprendimą – pripažinti, jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės. Kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais ir sprendžia, kad teismas sprendime išvadą santuokai iširus dėl atsakovo kaltės padarė netinkamai įvertinęs įrodymus.

Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-117/2007, išaiškino, jog Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

Kolegija, įvertinusi įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė tarp šalių santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės. Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes apie jų elgesį gyvenant šalims bendrai, byloje apklaustų liudytojų parodymus (t. 11, b.l. 103-105, t. 12 61-73) apie sutuoktinių elgesį, tiek jų bendravimo aplinkybes, apie tai, jog būtent ieškovė nieko nesakiusi atsakovui išsinuomojo butą ir išėjo gyventi su vaiku į išnuomotą butą, atsakovui būnant išvykoje, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių elgesio jų šeimoje, santarvės nebuvimo. Taip pat nesutiktina ir su atsakovo nuomone, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes aplinkybę, jog ieškovė pradėjo gyventi skyrium, įtakojo ne tik jos veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir atsakovo elgesys ir jo veiksmai. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, jų santykiuose nebuvo abipusio moralinio palaikymo, jie neieškojo kompromisų, nesiekė tarpusavio supratimo, neieškojo tinkamų būdų išsaugoti šeimai, dėl ko šeima iširo. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus (t 1, b.l. 25-35), t.y. ieškovės į bylą pateiktus medicininius įrašus apie jos sveikatos būklę, be pagrindo konstatavo atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, šią išvadą padarė be pakankamo tam pagrindo. Šiuose medicininiuose įrašuose fiksuoti ieškovės nusiskundimai neva ji patirianti sveikatos pablogėjimą dėl jos vyro elgesio ir smurtavimo šeimoje. Pažymėtina tai, kad šie įrašai padaryti iš pačios ieškovės žodžių, be to jie daryti nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio, kai tuo tarpu ieškovė nurodo, jog nesutarimai šeimoje prasidėjo greitai po santuokos sudarymo, o šalys santuokoje gyveno nuo 1997 m. balandžio 26 d. Ankstesni ieškovės ligos istorijos įrašai nėra pateikti, nėra duomenų, kurie liudytų, jog iki minėtų įrašų atsiradimo, ji buvusi sveika ir kad būtent jos nurodytas sutuoktinio elgesys, o ne kiti faktoriai, įtakojo jos ligos eiga neigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė tvirtindama gydančiam gydytojui, jog atsakovas jos atžvilgiu naudoja smurtą, be minėtų įrašų apie smurto naudojimą kitų įrodymų į bylą nepateikė, atvirkščiai byloje apklausti liudytojai jos nurodytas aplinkybes apie smurto naudojimą paneigė nurodydami, jog niekada negirdėję ir nematę smurto naudojimo iš atsakovo pusės. Be to ieškovė taip pat mėgino teismui teigti, kad atsakovas yra alkoholikas, tačiau teismas pagrįstai laikė šią jos nurodytą aplinkybę nepagrįsta, nes byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas neatsakingai vartotų alkoholį ar būtų alkoholikas. Sutiktina su atsakovo atsiliepimų argumentais, kad ieškovė nurodydama tokias aplinkybes apie atsakovą, siekia teismui sudaryti ko blogesnį jo įvaizdį, tuo tarpu teisme apklausti liudytojai pabrėžia jo kaip asmens teigiamas, o ne neigiamas ieškovės nurodytas savybes. Ieškovė be kita ko teigė, kad atsakovas nebendravo su jų sūnumi, tačiau liudytojai parodė, kad kiek ieškovė leisdavo jam bendrauti, tiek jis bendraudavo ir kartu su kitais dvejais sūnumis iš prieš tai buvusios santuokos keliaudavo, poilsiaudavo, sportuodavo, siekė įtraukti sūnų į kitas įvairias veiklas, užsiėmimus, kaip antai vestis vaiką į baseiną, slidinėti ir t.t.

Tokiu būdu vertinant visus įrodymus visumoje darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, nes abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, abu nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugoti šeimą, tokiu būdu pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės.

Netenkinus ieškovės reikalavimo nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 d. pagrindu. Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Teismas nustatė šalių sūnaus N. gyvenamąją vietą su motina ir vaiko išlaikymui priteisė po 1 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 12 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2009-01-01. Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio skundžia ieškovė, o sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove – atsakovas. Ieškovė nurodo, jog išlaikymas priteistas per mažas neįvertinus visų vaiko poreikių ir atsakovo galimybės mokėti didesnį išlaikymo dydį. Atsakovas nurodo, jog išlaikymo dydis teismo nustatytas nėra per mažas. Jis nesutikdamas su apeliantės išdėstytomis skunde aplinkybėmis nurodo, jog ieškovės dauguma nurodytų vaistų ir medicininių priemonių, kurie pasak jos reikalingi vaikui yra galimai jos pačios, kaip medikės, išgalvoti poreikiai, nes vaikas nėra toks neįgalus, kaip nurodo ieškovė, o be to neįgaliam vaikui dauguma medikamentų kompensuojami. Be to atsakovas skunde nurodo, kad ieškovė netinkamai prižiūri neįgalų sūnų, piktnaudžiauja savo valdžia atribodama jį nuo tėvo, sūnaus sveikatos problemas sprendžia medikamentais, o ne skatina sveiką gyvenimo būdą. Atsakovo manymu sūnaus ligos yra dėl jo didelio antsvorio, todėl jam reikia daugiau judėti, sveikiau maitintis, tuo tarpu ieškovės perkamas pagal jos pateiktus kvitus maistas bei skatinimas sūnų visą laiką praleisti prie kompiuterio yra netinkama vaiko priežiūra, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir priteisti iš ieškovės išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Kolegija nesutinka su abiejų šalių argumentais.

Teismas nutraukęs šalių santuoką, vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.59 straipsnio bei 3.169 straipsnio 2 dalimi vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina. Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais remiantis vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina. Šalių sūnus N. yra gimęs 1997-07-31, jis pagal savo išsivystymo lygį galėjo išreikšti savo nuomonę, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi. Savo norą berniukas pagrindė tuo, jog priimtiniau yra įprasta gyvenimo aplinka, jam sunku adaptuotis kitoje vietoje. Vaikas išreiškė norą gyventi su motina, šią aplinkybę patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, kuri neprieštaravo ir palaikė vaiko šį jo norą. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais kolegija neturi pagrindo keisti teismo sprendimo ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu – vaiko tėvu, nes toks sprendimas prieštarautų vaikų interesams, atsižvelgiant į jų norą gyventi su motina. Nagrinėjamu atveju kolegija neturi specialių žinių, kad galėtų sutikti su atsakovo argumentais, jog neįgaliam šalių vaikui, esant medicininiuose dokumentuose nurodytiems susirgimams, yra rekomenduotinas žymiai aktyvesnis gyvenimo būdas, negu jam suteikia ieškovė. Tai, kad atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu parenkant jam neaktyvų gyvenimo būdą kenkia vaikui ir daro jam žalą, jokiais leistinais įrodymais byloje nepagrįsta.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 1 000 Lt MMA. Pažymėtina, kad be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pirmos instancijos teismas įvertino nurodytas sąlygas ir pagrįstai sprendė, kad be būtiniausių vaiko poreikių, šalių sūnus turi specialius poreikius ir jų tenkinimui reikalingos papildomos lėšos. Teismas išsamiai išanalizavo aplinkybes, kurios rodo, kad šalių vaiko išlaikymui tėvai turi skirti daugiau lėšų, negu vaikui be specialių poreikių, kolegija jų neatkartoja. Tačiau kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės teikiami įrodymai, kurie neva patvirtina didelius sūnaus išlaikymo poreikius, ne visi yra susiję su sūnaus išlaikymu, tiek išlaidos perkant vaistus, kurių pirkimo reikalingumą nurodo tik ieškovė nepagrįsdama kitais įrodymais, taip pat jos nurodomas vaikui reikalingų drabužių, avalynės, mokyklinių prekių kiekis akivaizdžiai neatitinka tikrų poreikių ir yra per didelis. Pažymėtina ir tai, kad vaiko dėl neįgalumo atsirandantys poreikiai yra patenkinami iš vaikui skiriamos neįgalumo pašalpos, kuri sprendimo priėmimo metu buvo 1026 Lt, be to valstybės numatyti kompensacijų mechanizmai už būtinus dėl susirgimų vaistus, specialiąją avalynę ir kt., kurie leidžia reikalingų priemonių įsigyti su kompensacija iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju atsakovas neįgalaus vaiko išlaikymui turi skirti daugiau lėšų, negu būtų skiriamas išlaikymas vaiko be specialių poreikių minimaliems poreikiams tenkinti, ir teismo nustatytas išlaikymo dydis, t.y. 1 200 Lt, yra kaip tik ta suma, kuri pripažįstama pagrįsta šalių sūnui išlaikyti.

Nors apeliantė teigia, kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga skirti daugiau lėšų ir kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti vaikų išlaikymui didesnes lėšas, tačiau ji nepateikė leistinų ir neginčytinų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie padidintų poreikių vaikų išlaikymui būvimą, o taip pat įrodymų, iš kurių galima daryti išvadą apie atsakovo geresnę turtinę padėtį negu nustatyta bylos įrodymais. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, jog kolegijos suma yra nustatyta kaip reikalinga vaiko išlaikymui teikiama vienam iš tėvų. Tuo tarpu abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą lygiomis dalimis. Tik atsižvelgiant į turtinės padėties proporcingumą tarp tėvų, šios dalys galėtų būti nelygios, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, abiejų šalių turtinė padėtis yra maždaug vienoda, šią išvadą pagrindė argumentais, nurodytais sprendime, su kuriais kolegija sutinka ir jų neatkartoja. Todėl spręsti, kad atsakovas turi skirti didesnę dalį vaikams išlaikyti reikalingų lėšų, nėra pagrindo. Taip pat spręstina, kad iš šios sumos tenkintinos ir auklės samdymo išlaidos. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentais, jog ieškovės samdoma auklė J. Ž. atlieka ne tik auklės tačiau ir kitas paslaugas, kaip valgio gaminimą tiek šalių vaikui, tiek ir ieškovei, bei namų tvarkymą, todėl jai mokamas atlyginimas, kaip pati nurodė teismo posėdyje 1 000 Lt, negali būti laikomas vien auklės atlyginimu, todėl darytina išvada, kad tik dalį tokių išlaidų galima laikyti auklės samdymo išlaidomis, kurios turėtų būti padengiamos iš visos tiek ieškovės, tiek atsakovės skirtinos vaiko išlaikymui sumos, t.y. iš 2 000 Lt.

Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis šioje konkrečioje byloje keistinas, jį mažinant iki 1 000 Lt.

Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad išlaikymas neįgaliam nepilnamečiui vaikui turėjo būti priteistas neterminuotas. Iš neįgalumo dokumentų matyti, jog neįgalumas vaikui nustatytas terminuotai – iki vaikui sukaks 18 metų, todėl priteisti esant tokiems duomenims neterminuoto išlaikymo nėra pagrindo.

Įstatymas numato, kad esant vaikui nedarbingam sulaukus pilnametystę, Kai vaikas, dar būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.) tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Vaikui sulaukus pilnametystės, jis ar jo atstovas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir pateikti įrodymus apie tai, kad: 1) sulaukęs pilnametystės jis yra nedarbingas; 2) jis yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Teismo sprendimo priėmimo metu šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas paprastai nesutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė pagal šalių paaiškinimus, jog atsakovas nemokėjo sūnaus išlaikymui nuo 2007-09-01, t.y. nuo tos dienos, kai ieškovė išsikraustė su vaiku iš šeimos gyvenamosios vietos į nuomojamą būstą, ir mokėti išlaikymui lėšas pradėjo nuo 2009-01-01. Nors ieškovė nesutinka su priteista išlaikymo įsiskolinimo suma ir nurodo, jog ta suma turi būti didesnė atsižvelgiant į vaiko poreikius, tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad nėra pagrįsti didesni vaiko buvę poreikiai, negu nustatė teismas, o atsižvelgiant į tai, jog vaikas, kai nebuvo teikiamas jam išlaikymas buvo mažesnis, jo poreikiai buvo mažesni ir dėl amžiaus, ir jie didėjo jam tapus paaugliu, t.y. nuo to momento, kai teismo sprendimu priteistas išlaikymas, t.y. nuo kreipimosi į teismą dienos – 2009-04-01. Todėl tenkinti ieškovės šioje dalyje apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos

Su šia sprendimo dalimi nesutinka ieškovė. Ji nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, neatsižvelgė į sūnaus užimtumą po mokyklos, be to ieškovė nesutinka, kad atsakovas su sūnumi bendrautų vienas, be trečiųjų asmenų dalyvavimo bei, kad, atsakovas dėl sūnaus sveikatos būklės turėtų teisę kreiptis į pasirinktus gydytojus.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams ir santuoką nutraukus, ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertino bylos įrodymus, dėl jų detaliai pasisakė ir remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, nenustatė, kad ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų sūnui neigiamą įtaką. Su tokiais motyvais kolegija sutinka. Pažymėtina tai, kad dėl vykstančio šalių ginčo, kuris akivaizdžiai neigiamai veikia vaiką, pastarasis beveik nebendrauja su atsakovu, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog 15 metų vaikui būtų reikalingas prisitaikymo prie tėvo periodas, tuo labiau dalyvaujant motinai ar tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, jog vaiko valia buvo veikiama ją supančių žmonių, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ir atsižvelgė tiek į vaiko, tiek į tėvo interesus ir priėmė teisingą sprendimą, nes tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti ją auklėjant, o taip pat jeigu reikia pasirūpinti ir jo gydymu, tuo labiau, jog vaikas yra neįgalus, taip pat tėvas su motina kartu turi spręsti, kokie užsiėmimai po mokyklos vaikui yra naudingesni kol tai nepažeidžia vaiko interesų. Kolegija sprendžia, kad teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgęs į vaiko neįgalumą, nei vaiko interesų, nei tėvų lygiateisiškumo principo nepažeidė.

Dėl santuokinio turto balanso

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje gyvena nuo 1997 m. balandžio 26 d. (t. 1, b.l. 18). 2007 m. lapkričio 7 d. šalys sudarė po vedybinę sutartį, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad turtui, įgytam kiekvieno sutuoktinio vardu santuokos metu po šios sutarties įsigaliojimo, nustatomas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisinis režimas, o kiekvieno iš sutuoktinių po šios sutarties prisiimtos prievolės laikytinos to sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis (I t., b.l. 52-56). Esant tokiam šalių susitarimui teismas pagrįstai laikė, jog byloje turi būti dalijamas bendras turtas, įgytas iki 2007 m. lapkričio 7 d.

Šalys 1999-11-23 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo negyvenamąsias patalpas – nebaigto statyti viešbučio, su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu patalpas, pažymėtas plane indeksais: R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (t. 6, b.l. 25-29, t, 5 b.l. 137-141), kurių vertė 887 000 Lt yra nustatyta ekspertizės aktu (VI t., b.l. 156) ir šalių neginčijama.

2001 m. rugsėjo 25 d. UAB „Kavinukas" akcininkai priėmė sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant 1980 vnt. naujų paprastų vardinių akcijų, iš jų 1188 akcijomis padidinti atsakovo A. G. turimas UAB „Kavinukas“ akcijas (t. 1, b.l. 40, 41). Tokiu būdu santuokos metu atsakovas savo vardu įgijo 1188 UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių vertė sprendimo priėmimo metu - 839 797,20 Lt iš nepaskirstyto pelno, šios akcijos yra jungtinė šalių nuosavybė.

Santuokos metu iki 2007 m. lapkričio 7 d. povedybinės sutarties pasirašymo A. G. vardu įgyta UAB „Sagatėja“ 54 vnt. akcijų (1999-11-05) ir perleista 9 vnt. (2001-01-22), - liko 45 vnt. (t. 4, b.l. 48), kurios yra sutuoktinių bendras santuokoje įgytas turtas. Šių akcijų bendra vertė 4 355,55 Lt.

UAB „ARS CURANDI" įsteigta 2001 m. spalio 22 d.. UAB „ARS CURANDI" įstatinis kapitalas buvo 55 000 Lt., kuris padalintas į 550 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė buvo 100 litų (t. 2, b.l. 35-38), iš kurių 275 vnt. registruota A. G. vardu ir 275 vnt. E. V. G. vardu. Spendimo priėmimo metu akcijų vertė - 0,00 Lt. Akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

UAB „ARS CURANDI“ medicininė įranga, kuri buvo įsigyta sutuoktinių kaip bendroji nuosavybė ir ieškovės 2007-12-22, t.y. po povedybinės sutarties ir šalims gyvenant skyriumi parduota už 22 500 litų pirkėjui A. V. (t. 9, b.l. 97).

Dėl teismo nustatytos turto vertės ginčo tarp šalių nėra. Kolegija dėl vbertės plačiau nepasisako, tik pažymi, jog dalinto turto vertė yra nustatyta ekspertų (t. 6, b.l. 156, t. 10, b.l. 119-130).

Abi šalys nesutinka su teismo nustatytu bendro ir dalintino turto balansu, tačiau kolegija jų nesutikimo argumentus atmeta.

Ieškovė nurodo, kad nors ji ir nebuvo pareiškusi reikalavimo, tačiau teismas turėjo į dalintino turto masę įtraukti UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ dividendus, kuriuos atsakovo išsimokėjo sau dividendai iš UAB „Kavinukas“ už 2007 m. - 243600 Lt ir UAB „Sagatėja“ už 2002-2009 m. – 361 155 Lt (iš viso 604 755 Lt dividendų), nes pagal CPK 376 str. nustatė aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas, nes šių bylų nagrinėjimas susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, kuriems suteikiama prioritetinė teisių apsauga, išimtinis jų teisių gynimas. Su tokiu ieškovės argumentu kolegija nesutinka.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje su viešuoju interesu susiję tik klausimai dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) jam priteisimo. Spręsdamas šiuos klausimus teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). CPK 377 str. nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės tokio reikalavimo nepareiškė, nors UAB „Kertė“ išvados yra pridėtos prie 2011-08-05 d. ieškovės patikslinto ieškinio.

Pažymėtina tai, kad ieškovė iš dividendų sumos neišskaičiavo 15 procentų pajamų mokesčio valstybei - 90 713,25 litų nuo 604 755 litų; dalis UAB "Kavinukas" akcijų yra asmeninė A. G. nuosavybė, dalis dividendų gauta po po vedybinės sutarties pasirašymo, pagal kurios sąlygas dividendai tenkantys asmeninėms A. G. akcijoms už laikotarpį po po vedybinės sutarties pasirašymo yra asmeninė jo nuosavybė. Be to dividendai buvo gauti šalims gyvenant santuokoje, o ieškovė neįrodinėjo, kad jie nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, tuo labiau, kad šeima tokių išlaidų turėjo pakankamai – buvo dengiami santuokos metu paimti kreditai, įrenginėjamos šeimos klinikos patalpos, perkami baldai ir kiti apyvokos daiktai, technika, apmokamos šeimos atostogos Lietuvoje ir užsienyje, išlaikomas būstas, mokami mokesčiai, ir taip toliau. Tokiu būdu ieškovė ne tik neprašė dividendų įtraukti į dalintino turto masę, tačiau ir neįrodinėjo nurodytų aplinkybių, todėl teismas pagrįstai šio turto neįtraukė į dalintino turto balansą.

Atsakovas A. G. nurodo, jog teismas be pagrindo pripažino bendru turtu 1188 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų prašo šių akcijų skaičių sumažinti iki 1084 vnt. Nurodo, kad teismas neįvertino to fakto, kad 2001 m. rugsėjo 25 d. UAB „Kavinukas“ akcininkams priėmus sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir išleidus 1980 vnt. naujų akcijų, A. G. asmeninės nuosavybės teise įgijo 272 vnt. akcijų, o ne 150 vnt. akcijų kaip nustatė teismas.

Teismas teisingai atmetė atsakovo teiginius, kad UAB „Kavinukas“ nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. balandžio 26 d. uždirbo 2/3 viso 1997 m. uždirbto pelno, įvertino kaip hipotetinius ir nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog 2001 m. rugsėjo 25 d. UAB „Kavinukas“ akcininkams priėmus sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 1980 vnt. naujų akcijų iš nepaskirstyto UAB „Kavinukas“ pelno, atsakovas neįrodė, kad 2001 m. kapitalas padidintas iš asmeninės A. G. nuosavybės, nepagrindė, kad nepaskirstytas UAB „Kavinukas“ pelnas yra akcininko asmeninė nuosavybė. Nors atsakovas ir nurodo, jog 2001 m. UAB „Kavinukas“ pelnas uždirbtas ne tik per tą laiką, kad šalys buvo santuokoje, tačiau ir per 1996-1997 metus turėjo išvesti 1997 m. mėnesio vidurkį, tačiau tai tik atsakovo samprotavimas, kuris nepagrįstais jokiais įrodymais, jog būtent įmonės gautas pelnas iki šalių santuokos nebuvo panaudotas kitaip, o tik kapitalo didinimui 2001 metais. Šioje dalyje atsakovo skundas atmestinas.

Dėl santuokinio turto dalių nustatymo ir turto padalinimo būdų

Pirmos instancijos teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalino šalims lygiomis dalimis, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė nesutinka su šia sprendimo dalimi ir nurodo, jog teismas dėl to, jog su ja lieka gyventi neįgalus vaikas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai turto skirti 2/3 dalis, atitinkamai atsakovui 1/3 dalį.

Sutuoktinių bendro turto dalių klausimas reglamentuojamas CK 3.117 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Nukrypimo nuo nurodyto principo kriterijų pavyzdinis sąrašas išdėstytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tokie kriterijai yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės. Dėl vaikų interesų, kaip kriterijų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Be to, įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamoje byloje kolegija įvertinusi tas aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, atsižvelgdama į nepilnamečio šalių sūnaus sveikatos būklę, taip pat į šalių gaunamas pajamas, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį bei vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nepilnamečio sūnaus interesai, taip pat teisė į gyvenamąją vietą nebus pažeista, padalijant šalių turtą lygiomis dalimis, juolab kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame atskirame 3-ių kambarių bute ir pagal Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą bei Buities tyrimo akto duomenis (t. 10, b.l.164-166, 1167-168) vaikui šiame bute sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Taigi byloje nenustačius realaus poreikio nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, teismas pagrįstai nustatė nurodyto dalytino buto lygias dalis šalims. Todėl šis ieškovės skundo argumentas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalino tarp šalių natūra, vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi. Abi šalys nesutinka su šia sprendimo dalimi.

Dėl negyvenamosios patalpos – nebaigto statyti viešbučio padalinimo

Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo šias patalpas skirti jiems natūra, išmokant kitai šaliai kompensaciją už šaliai tenkančią kitos šalies dalį. Ieškovė savo prašymą argumentuoja vaiko interesais, nurodydama, kad šiame pastate, kuris faktiškai perdarytas į gyvenamąjį namą bus vaikui žymiai geresnės sąlygos, negu gyvenimas bute, kur gyvena ieškovė su vaiku. Be to nurodo, kad šalių priešiški santykiai neleis spręsti bendrų su namo valdymu susijusių problemų.

Atsakovas prašydamas patalpas skirti jam, kaip ir ieškovė nurodo, kad tarp šalių esantys konfliktiniai santykiai gyvenant viename name, kur yra bendrų naudojimo patalpų ir įrenginių, dar labiau supriešins šalis. Taip pat jis nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad namas yra nedalus, nes pritaikytas gyventi vienai šeimai nurodo, ieškovės pateiktas namo padalinimo variantas yra netinkamas, nes nėra nurodyta kokie darbai ir kieno sąskaita turėtų būti padaryti, izoliuojant atskiras namo patalpas. Atsakovas prašydamas namą natūra paskirti jam, nurodė, kad jis neturintis gyvenamojo būsto, tuo tarpu ieškovė nuosavybės teise turinti 3-ių kambarių butą, kuriame ir gyvena su sūnumi. Kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais ir sprendžia, kad šį turtą – nebaigtą statyti viešbutį – tikslinga natūra skirti atsakovui, o ieškovei išmokėti kompensaciją už atsakovui tenkančią jos turto dalį. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog nebaigtas statyti viešbutis su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu (toks statusas patalpų registruotas nekilnojamojo turto registre (t. 5, b.l. 167-168) yra pertvarkytos į gyvenamąjį namą. Šiame name gyvena atsakovas ir jis išlaiko namą. Ieškovė iš šio namo savo valia išsikraustė dar 2007 m. rugsėjo mėn. ir įsigijo butą, kuriame gyvena iki šiol. Atsakovo argumentas, kad dalijamas būstas natūra yra labiau reikalingas atsakovui yra patvirtintas faktinėmis aplinkybėmis. Kolegija taip pat sutinka ir su ieškovės argumentu, jog neįgaliam sūnui gyventi name būtų žymiai patogiau ir labiau atitiktų neįgalaus vaiko interesus, tačiau pažymėtina tai, kad ieškovė visos bylos eigoje deklaruoja ir įrodinėja savo sunkią turtinę padėtį, todėl kolegijai nusprendus, jog turtas dalintinas lygiomis dalimis, vargu ar ji galėtų išmokėti atsakovui kompensaciją už tenkančią jai dalį, tuo labiau, jog iš jos paaiškinimų ji skolinga bankui ir yra areštuotas jos turtas. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad atsakovui namas yra būtinas kaip gyvenamas būstas, ieškovė turi kitą būstą, atsakovo išmokėta ieškovei kompensacija žymiai palengvins jos sunkią turtinę padėtį, o taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad šalims gyvenant bendrame name dar labiau pagilins esančius šalių konfliktinius santykius yra pagrindas vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatą, pripažįstant, kad namo natūra šios bylos šalims padalinti negalima, atsakovui namą skirti natūra, ieškovei išmokant kompensaciją - pusę namo vertės, t.y. 443 500 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad name yra bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, kuriame dirbo ieškovė, tačiau šių patalpų skyrimas kartu su visu namu atsakovui, išmokant už patalpas ieškovei kompensaciją, nepažeis ieškovės teisės į jos darbo vietą, ar dėl tokio turto padalinimo parinkimo būdo iš jos bus atimta galimybė užsiimti šia veikla. UAB „ARS Curandi“ veikla, kuri ieškovės buvo vykdoma šiose patalpose, yra sustabdyta dar 2007 metais (t. 2, b.l. 59-61, 62-64) taip pat yra panaikinta licencija užsiimti tokia praktika (t. 5, b.l. 158).

Dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcijų padalinimo

Pirmos instancijos teismas visų trijų uždarųjų akcinių bendrovių santuokos metu įgytas akcijas šalims padalino natūra, t.y. paskirstė po lygiai įgytas akcijas. Su šia sprendimo dalimi nesutinka abi šalys. Ieškovė prašo UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ visas santuokos metu įgytas akcijas paskirti atsakovui, o UAB „ARS Curandi“ akcijas – jai. Ji savo reikalavimą motyvuoja tuo, jog dėl atsakovo veiksmų, kuriais jis stengiasi privesti bendroves prie bankroto nuvertėjo bendrovių akcijos, o ateityje įmonės visai gali bankrutuoti, todėl visą atsakomybę turi priimti atsakovas. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ akcijos padalytos šalims natūra, tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria tokiu pačiu būdu padalytos UAB „ARS Curandi“ akcijos. Savo sprendimą motyvuoja tuo, jog įmonė yra neveikianti dėl ieškovės kaltės ir veiksmų, esant konfliktiškiems šalių santykiams, turint vienodą akcijų skaičių jis negalės nieko įmonėje daryti, nes jos likviduoti.

Kolegija iš dalies sutinka su šalių argumentais. Pripažinus, kad šalys negali gyventi viename name dėl jų santykių, ir namą natūra paskyrus vienai iš šalių, kartu darytina išvada, kad šalys negalės ir kartu valdyti įmones ir priimti bendrus sprendimus, tai būdų nenaudinga ne tik šalims, bet ir kenktų pačių įmonių veiklai. Tokiu būdu yra tikslinga įmonių akcijas dalinti ne natūra kiekvienai iš šalių, o akcijas paskirti tai šaliai, su kurių veikla susijusi šalis. Pažymėtina ta, kad ieškovė sutinka, jog abi įmonės, kurios yra veikiančios, o UAB „Kavinukas“ duodantis nemažą pelną būtų paskirtos atsakovui, kuris turi pagrindinį akcijų paketą.

Tokiu būdu tikslinga ieškovei nuosavybės teise priteisti visas UAB „ARS Curandi“ akcijas, o atsakovui - UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ akcijas, o ieškovei priteisti kompensacija už atsakovui tenkančia jos turto dalį. Kolegija tokį sprendimą priima atsižvelgdama ir į ieškovės sutikimą vietoje šių dviejų įmonių akcijų gauti jų vertę, tokie ieškovės motyvai išdėstyti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.

UAB „Kavinukas“ 1188 vnt. akcijų vertė yra 839 797,20 Lt, ieškovei tenkanti kompensacijos dalies 419 898,60 Lt; UAB „Sagatėja“ 45 vnt. akcijų vertė 4 355,55 Lt, ieškovei tenkanti kompensacijos dalis yra 2 226,17 Lt. Ieškovei priteistinų UAB „ARS Curandi“ 550 vnt, akcijų vertė yra 0,00 Lt, todėl atsakovui kompensacija už priteistinas ieškovei akcijas yra 0,00 Lt.

Dėl asmeninių šalių lėšų panaudojimo bendram turtui įsigyti ir pagerinti

Teismas nustatė, kad atsakovas negyvenamajai patalpai – nebaigtam statyti viešbučiui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas – 106 028,28 Lt, iš kurių – 12 928,28 Lt sudaro darbo užmokestis, gautas iki santuokos sudarymo, 90 000 Lt sudaro jo tėvų dovanotos lėšos, o 3 100 Lt – turėtos santaupos iki 1993 m. liepos 1 dienos.

Su šia sprendimo dalimi iš dalies nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas.

Ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog visas atsakovo gautas darbo užmokestis 1996 m. ir nuo 1997-01-01 iki 1997-04-30 buvo panaudotas būtent namo įsigijimui, neįvertinus pragyvenimui išleistų lėšų. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino sukauptą 12 928,28 Lt sumą kaip atsakovo asmenines lėšas į namo įsigijimą, nes ieškovės manymu atsakovas neįrodė tokių faktų. Taip pat atsakovas neįrodė, kad šeimos namo įsigijimui tėvų dovanoti pinigai 90 000 Lt. Skirtingai nei atsakovas, ieškovė pateiktais dokumentais pilnai pagrindė, jog josios motinos dovanoti jai pinigai (98 300 Lt) realiai buvo panaudoti šeimos namo įsigijimui, tačiau jos nurodytos aplinkybės liko neįvertintos. Be to ieškovės mirusio tėvo sesers ieškovei palikti 56 000 Lt. Šios lėšos yra nurodytos ieškovės turto deklaracijoje už 1997 m. ir 1998 m., kai dar šeimos namas nebuvo nupirktas bei kaip įrodymas, jog tos lėšos panaudotos galutiniam namo įrengimui – šeimos deklaracija už 2001 metus, kuomet tų lėšų, kaip matoma iš bendros šeimos turto deklaracijos, jau nebėra. Taigi ieškovė iš viso šeimos namo įsigijimui bei įrengimui panaudojo 154 300 Lt savo asmeninių lėšų.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė, kad 9 200 litų gautų už asmeninių UAB „Glauris“ akcijų pardavimą, 28 000 litų gautų už asmeninio automobilio „Ford transit“ pardavimą, kurios panaudotos turto - namo įsigijimui yra santuokinės lėšos, atsakovas nurodo, kad sutinkamai su CK3.89 str. 1 d. 7 p. šios lėšos buvo asmeninė atsakovo nuosavybė.

Taip pat atsakovas nurodo, kad teismas be pagrindo laikė neįrodytu, kad jis namo įsigijimui panaudojo 58 000 litų, kuriuos 2000-04-28 notarine sutartimi jam paskolino brolis R. G. (t. 6, b.l. 47, 24). Šią pinigų sumą atsakovas grąžino 2011-08-21 d., t.y. jis skolą grąžino, po po vedybinės sutarties sudarymo iš savo asmeninių lėšų, nes duomenų, kad buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos nėra pateikta.

Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nepripažinta, kad bendra sutuoktinių prievolė pagal 2000-05-23 d. paskolos būsto remontui (apdailai) sutartį bei 2003-07-28 d. sutarties pakeitimą įvykdyta iš asmeninių atsakovo lėšų, nes byloje esančiai įrodymais įrodyta, kad 42 000 litų negrąžintą kredito dalį jis padengė iš asmeninių lėšų

Teismas be pagrindo nepripažino atsakovo teisės į kompensaciją už 1 866,36 litų vertės investiciją į bendrą namą įsigyjant ir įrengiant vandens katilą, nes šis bendro turto pagerinimas atliktas iš jo asmeninių lėšų 2007 m. lapkričio 7 d. 100 litrų vandens šildytuvo (katilo) įsigijimo ir įrengimo dokumentai.

Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovė dovanojimo sutartimi gautus 98 000 litų panaudojo namui, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad bent dalis ieškovės lėšų buvo panaudota namui.

Kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentais o ieškovės argumentus atmesta.

Pirmos instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų turėjo pagrindo spręsti, jog įsigyjant dalijamą nebaigtą statyti viešbutį, iš dalies buvo panaudotos asmeninės A. G. lėšos, įgytos iki santuokos sudarymo. Kolegija sutinka su teismo motyvais bei pateiktų įrodymų liečiančia šią sprendimo dalį, vertinimu, nurodo, kad teismas tinkamai įvertino 2000 m. gegužės 31 d. brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją su priedais (t. 6, b.l. 23-24), duomenis apie atsakovui išmokėtą darbo užmokestį (t. 6, b.l. 35-38) bei padarė pagrįstą išvada, kad atsakovas įrodė, jog šeimos namo įsigijimui panaudojo 12 938,28 Lt asmeninių lėšų sukauptų iš darbo užmokesčio, gauto iki santuokos sudarymo. Taip pat teismas pagrįstai įvertinęs V. G. ir A. J. G. dovanojimo sutartis (t 6, b.l. 40, 41) bei deklaraciją su priedais (t. 6, b.l. 23-24), teisingai nustatė, kad 90 000 Lt lėšų dovanotų atsakovo tėvų buvo panaudota minėtam turtui pirkti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad su minėtų lėšų panaudojimu (90 000 Lt) ieškovė savo nesutikimą išreiškė tik apeliaciniame skunde, o pirmos instancijos teisme šios aplinkybės neginčijo.

Kolegija nesutinka su ieškovės skundo argumentais, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą sprendimą dėl ieškovės mirusio tėvo sesers jai paliktų 56 000 Lt, nes į bylą pateikta Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijos įrodo šių lėšų panaudojimą šeimos namo pirkimui. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo įvertinęs 1998 m. ir 2002 metai Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijas (t. 7, b.l. 37-41, 44-48) spręsti, jog ieškovės turėti 1997 metų pabaigai pinigai, kurių ji neturėjo ir nedeklaravo 2001 metų pabaigai, buvo panaudoti šeimos namo pirkimui.

Teismas nustatęs, kad 9 200 Lt gautų už 1998 m. sausio 12 d. A. G. parduotas asmeninės nuosavybės teise turėtas UAB “Glauris“ akcijas (t. 6, b.l. 24, 30, 46), bei 28 000 Lt gautų už 1998-01-19 parduotą jo asmeninės nuosavybės teise turėtą automobilį Ford Transit (t. 6, b.l. 24. 43) yra atsakovo asmeninės lėšos, netinkamai taikydamas CK 3.88 str., be pagrindo nustatė, tai yra pajamos ar vaisiai, gauti iš jo asmeninės nuosavybės teise esančio turto, nes asmeninio turto pardavimas ir lėšų už jį galimas nėra duodamos turto pajamos, o tai yra lėšos, gautos realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, ir šios lėšos sutinkamai su CK 3.89 str. 1 d. 7 p. laikoma asmenine sutuoktinio, nagrinėjamu atveju atsakovo nuosavybe ir negali būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe. Įvertinus Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją bei jau minėtus turto pardavimo dokumentus yra pagrindas išvadai, kad toks turtas tikrai buvo parduotas už atsakovo nurodytas sumas ir jis buvo panaudotas šeimos namo įsigijimui. Dėl išdėstyto šioje dalyje sprendimas yra keistinas pripažįstant, kad šeimos namo pirkimui be teismo nustatytų lėšų yra panaudota 37 200 Lt jo asmeninių lėšų.

Kolegija sutinka su atsakovo skundo argumentu, kad nesant byloje pakankamai įrodymų teismas sprendė, kad ieškovė į bendrą turtą įdėjo 98 300 Lt, kuriuos pagal banko išrašo duomenis ieškovei pervedė jos motina Z. G. (t. 9, b.l. 95). Ieškovė nurodė, jog 98 300 litų asmeninių lėšų panaudojo namo statybos užbaigimui (t. 6, b.l. 176). Iš pateikto banko išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2005-05-24 d. iki 2005-06-03 d., ieškovė per keletą kartų 11 500 litų nuėmė nuo sąskaitos grynais pinigais ir 84 786 litų pervedė į kitas sąskaitas, iš jų 30 000 litų pervesta į terminuoto indėlio sąskaitą. Kitų įrodymų, jog iš kitų sąskaitų pinigai būtų panaudoti namo įrengimui ieškovė nepateikė, todėl vien tik pinigų į sąskaitą pervedimas ir jų paskirstymas po sąskaitas, bet dalies paėmimo grynais, negali būti pagrindas išvadai, kad šie pinigai panaudoti įrengti šeimos namą, tokiu būdu asmeninėmis lėšomis prisidedant prie bendro turto pagerinimo. Ši teismo sprendimo dalis keistina, nepripažįstant ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo namo įgijimui ar jo įrengimui.

Taip pat kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais dėl 58 000 Lt panaudojimo namo įsigijimui, kuriuos 200 m. balandžio 28 d. paskolos sutartimi (t. 6, b. l. 47) atsakovo vardu paskolino R. G.. Ši suma buvo panaudota namo pirkimui (t. 6, b.l. 24). Šią paskolą atsakovas gražino skolintojui atsakovas iš savo asmeninių lėšų 2011 m. rugpjūčio 21 d. (t. 6, b.l. 48). Todėl, kaip teismas sutiko su kitomis dovanotomis lėšomis priskirdamas jas prie asmeninių atsakovo lėšų, taip ir šiuo atveju yra pagrindas sutikti su atsakovu, jog tai jo asmeninės lėšos buvo įdėtos į bendro turto pirkimą. Kaip ir kitos sumos buvo deklaruotos, kaip panaudotos šeimos namo pirkimui. Todėl teismas be pagrindo šių lėšų nepripažino atsakovo asmeninėmis lėšomis įdėtomis į šeimos namo pirkimą.

Taip pat kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog teismas be pagrindo jo investuotų 1 866,36 Lt į bendro turto pagerinimą laikė, jog jis pagerino gyvenimo sąlygas sau. Iš atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo nurodymo (t. 6, b. l. 57, 58) matyti, kad jis savo asmeninėmis lėšomis, t.y. po po vedybinės sutarties pasirašymo pirko vandens šildytuvą, kuris buvo įrengtas šeimos name, tokiu būdu jis savo asmeninėmis lėšomis pagerino šeimos turtą, kuris yra dalijamas šioje byloje bei kurio vertė nustatyta, atsižvelgiant į šį pagerinimą. Tokiu būdu, nors kolegija nesutinka, kad visa išleista pagerinimui suma turi būti priteista iš ieškovės, kaip namo bendraturtės, nes pagerintas turtas atitenka tiek ieškovei, tiek atsakovui, todėl ši suma turi būti padalinta abiems lygiomis dalimis ir ieškovė turi kompensuoti atsakovui 993,18 Lt.

Dėl kompensacijos už bendro turto sumažėjimą

Teismas priteisė atsakovo A. G. naudai 11 250 litų kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovė su šia sprendimo dalimi nesutinka, nurodydama, kad įranga pirko už asmenines lėšas, todėl įranga buvo jos asmeninė nuosavybė. Kolegija sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškovės pagal 2007-12-22 d. UAB „ARS CURANDI“ medicininės įrangos pardavimo sutartį (t.9, b.l. 97) gauti 22 500 Lt pinigai yra lėšos parduotos santuokinį turtą, todėl ji turi kompensuoti atsakovui kaip buvusio turto bendraturčiui pusė gautos sumos. Nors ieškovė nurodė, kad ji įrangą įgijo už asmenines lėšas, tačiau kaip teisingai konstatavo teismas, tokiai išvadai nėra pagrindo, nes ji nepagrįsta įrodymais. Todėl iš ieškovės priteistina 11 250 Lt kompensacija atsakovui.

Dėl nuostolių atlyginimo

Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 27 521 Lt žalos atlyginimo. Ieškovė nesutikdama su šia sprendimo dalimi nurodo, kad dėl atsakovo kaltės, ji buvo priversta bėgti iš namų ir investuoti lėšas į būsto, į kurį persikraustė su vaiku, remontui, jo kambario įrengimui, naujų vaiko kambario baldų supirkimui. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šių ieškovės išlaidų nelaikė nuostoliais, kurie atsirado dėl atsakovo veiksmų ir kaltės. Kolegija sutinka su teismo motyvais, jog ieškovė investavo į savo asmeninės nuosavybės pagerinimą, todėl šių ieškovės išlaidų negalima pripažinti patirta žala. Pažymėtina ir tai, kad kolegija nesutiko su teismo sprendimu, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, dėl jos iširimo kalti abi sutuoktiniai, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo kaltės dėl to, jog atsakovė išėjo ir namų. Šis reikalavimas pagrįstai netenkintas.

Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas yra keistinas padalinant tarp šalių turtą nutartyje nurodytu būdu. Kadangi atsakovui yra faktiškai priteistinas beveik visas turtas natūra, todėl iš jo ieškovai priteistina kompensacija: už atsakovui tenkančią jos namo dalį 443 500 Lt, UAB “Kavinukas“ akcijas - 419 898,60 Lt, UAB “Sagatėja“ akcijas 2 226,17 Lt, viso 865 624,77 Lt. Iš šios kompensacijos atimama suma, kuri ieškovė turėtų kompensuoti už atsakovo bendram turtui įsigyti panaudotas asmenines lėšas, o taip pat ta suma, kurią atsakovas įvykdė prievole, gražindamas paskolas, kurios buvo paimtos šalims bendrai gyvenant santuokoje. Tokiu būdu iš šios sumos yra atimama 12 928,28 Lt darbo užmokesčio, 148 000 Lt dovanotų lėšų, 3 100 Lt – turėtų santaupų, 37 200 Lt lėšų iš turto pardavimo, 993,18 Lt turo pagerinimo išlaidų, 11 250 Lt kompensaciją už ieškovės parduotą bendrą turtą UAB „ARS Curandi“ medicininę įrangą, viso 213 471,46 Lt, todėl atsakovas už jam tenkančią ieškovės dalį turi sumokėti ieškovei (865 624,77 Lt - 213 471,46 Lt) 652 153,31 Lt kompensaciją.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie turėtas tokias išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Ieškovė E. V. G. 2013 m. rugsėjo 16 d., o atsakovas A. G. 2013 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė prašymą su papildomais įrodymais, kuriuos prašo prijungti prie bylos, tačiau šie šalių prašymai netenkintini CPK 314 str. Be to šalys su pateikimu nurodo ir naujas aplinkybes, kurios negali būti apeliacinės teismo vertinamos sutinkamai su CPK 323 str., todėl šalių prašymai su pridėtais dokumentais grąžinami šalims.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo pakeisti, šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Nutraukti E. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1997 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 634 dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti E. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę G., atsakovui A. G. – pavardę G..

550 vnt., po 100 Lt nominalios vertės, UAB „Ars Curandi“, į.k. 125761950, akcijų, kurių vertė 0,00 Lt.

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra asmeninės nuosavybės teise:

1) negyvenamąją patalpą – nebaigtą statyti viešbutį, su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 887 000 Lt

2) 1188 vnt., po 500 litų nominalios vertės, UAB „Kavinukas“, į.k. 122271293, paprastųjų vardinių akcijų, kurių balansinė vertė – 839 797,20 Lt;

3) 45 vnt., po 200 Lt nominalios vertės, UAB „Sagatėja“, į. k. 123760554, paprastųjų vardinių akcijų, kurių balansinė vertė – 4 452,34 Lt;

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės E. V. G. naudai 652 153,31 Lt kompensaciją.

Ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.