Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Asta Radzevičienė, kolegijos teisėjai Andrius Ignotas ir Vilija Mikuckienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei E. V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo A. G. priešieškinys ieškovei E. V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe.

Atsakovas A. G. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su prašymu panaikinti teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemones – areštą 121.935,05 Lt sumai atsakovo A. G. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, šio turto nepakakus – piniginėms lėšoms, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino atsakovo A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

LR CPK 146 str. 2 d. numato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Atlikus veiksmus, nurodytus LR CPK 146 str. 2 d., po to, kai laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, taikė kelių rūšių laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe atsakovo A. G. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto 121.935,05 Lt sumai, o šio turto nepakakus – piniginių lėšų areštą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įmokėjo į teismo specialiąją sąskaitą 121.935,05 Lt sumą, pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino 2009 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl atsakovo turto arešto 121.935,05 Lt sumai.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos 2011 m. sausio 24 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikino, atskirajame skunde cituoja tiek LR CPK normas, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose, tačiau šioje byloje spręstinas pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimas.

Kaip matyti iš ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų, be kitų reikalavimų ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. G. sūnaus N. G. išlaikymo įsiskolinimą 121.935,05 Lt sumai, o šis reikalavimas buvo užtikrintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi, nurodytai sumai areštuojant atsakovo A. G. turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovas A. G. įmokėjo 121.935,05 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą, todėl sutiktina su atsakovo motyvais, kad tokiu būdu ieškovės reikalavimas dėl 121.935,05 Lt įsiskolinimo vaiko išlaikymui priteisimo išliko pilna apimtimi užtikrintas į teismo depozitinę sąskaitą įneštomis piniginėmis lėšomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog tolesnis atsakovo turto areštas 121.935,05 Lt sumai nėra tikslingas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartimi buvo panaikinta tik dalis to paties teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. teismas panaikino 121.935,05 Lt sumai taikytą atsakovo turto areštą, tačiau buvo paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsakovui A. G. priklausančių 792 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų ir 6 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų areštas bei draudimas naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis. Kaip nurodo ieškovė, 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir tuo pačiu atsakovo turto areštas 121.935,05 Lt sumai labiau užtikrina jos interesus nagrinėjamoje byloje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai negali būti aukščiau atsakovo teisių (teisėtų interesų). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo klausimus, svarbu išlaikyti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo palikti galioti atsakovo turtą areštą 121.935,05 Lt sumai, nes ieškovės reikalavimas dėl 121.935,05 Lt išlaikymo priteisimo yra visiškai užtikrintas įnešta 121.935,05 Lt suma į teismo depozitinę sąskaitą, todėl, priešingai nei nurodo ieškovė, palikus galioti atsakovo turtą areštą 121.935,05 Lt sumai, būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės. Kaip faktines aplinkybes, kurios pagrįstų atskirojo skundą reikalavimą, ieškovė nurodė, kad santuokos metu atsakovas slėpdavo duomenis apie savo turtą, gaunamas pajamas, verslo eigą, o panaikinus atsakovo turto areštą, šis stengsis nuslėpti turtą, tačiau tokios aplinkybės nebuvo pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais [LR CPK 178 str. – 179 str.].

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės nurodyti atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė Civilinio proceso kodekso normas, todėl skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliktina galioti, o ieškovės atskirasis skundas atmestinas [LR CPK 337 str. 1 p.).

Teismas turi teisę skirti baudą asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį skundą) ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str.). Atsakovas ieškovės piktnaudžiavimą procesu sieja su atskirojo skundo pareiškimu, nes, kaip nurodo atsakovas, tokiu būdu ieškovė siekia užvilkinti skundžiamos nutarties įsiteisėjimą ir kuo labiau suvaržyti atsakovo teises, tačiau tokios atsakovo nurodytos aplinkybės niekuo nepagrįstos [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi LR CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis [LR CPK 13 str.]. LR CPK 42 str. numatytos procesinės šalių teisės ir pareigos, tarp kurių ir šalių teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus. Atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovės teisė skųsti, jos manymu, nepagrįstus ar neteisėtus teismo sprendimus (nutartis) tiesiogiai numatyta LR CPK 42 str. 1 d., o atsakovas neįrodė ieškovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (LR CPK 178 str. – 179 str.).

Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.