- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-83-430/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13524-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ambro Capital Invest“
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Virginijaus Kairevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambro Capital Invest“ (toliau – UAB „Ambro Capital Invest“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ieškinį atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. G., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Judrės medis“ (toliau – UAB „Judrės medis“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 15 480 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), buvo nukirsti 153 saugotini medžiai be Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti. Kirtimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“ atsakovės užsakymu. Šiais veiksmais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir padaryta žala aplinkai. Už sklypo priežiūrą ir medžių kirtimą yra atsakinga žemės sklypo savininkė – atsakovė. Atsakovės vadovas buvo nubaustas administracine tvarka, jam buvo paskirta bauda, kuri sumokėta. Ieškovė paskaičiavo padarytos žalos dydį (15 480 Eur) ir kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Atsakovė geranoriškai padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“ buvo sudarę nelikvidžios medienos perleidimo sutartį, pagal kurią turėjo būti iškirsta nelikvidi mediena, kurios kirtimui leidimai nereikalingi. Tačiau trečiasis asmuo iškirto atsakovės žemės sklype visus medžius, dėl to jis, viršydamas sutarties sąlygas, padarė žalą aplinkai ir turi būti atsakingas už žalos atlyginimą ieškovei. Pažymėjo, kad atsakovės vadovas sumokėjo administracinę baudą ne dėl jos pripažinimo, bet siekdamas taikiai ir greitai užbaigti ginčus, buvo pateikęs prašymą atlyginti žalą natūra – atsodinant iškirstus medžius savivaldybės nurodytoje teritorijoje. Be to, ieškovės darbuotojai, sužinoję apie kertamus medžius, privalėjo nedelsiant stabdyti kirtimo darbus, tačiau to nepadarė ir dėl to padidėjo žala.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog pritaria ir palaiko atsakovės atsikirtimus į pareikštą ieškinį.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Judrės medis“ nesutiko su atsakovės ir jos vadovo pozicija, ir mano, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu turi būti tenkinamas. Nurodė, jog pagal trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą sutartį, trečiasis asmuo turėjo teisę iškirsti nelikvidžią medieną. Atsakovė užtikrino, jog turi teisę kirsti medieną be jokių atskirų leidimų ar sutikimų, dėl to trečiajam asmeniui nekilo abejonių, kad atsakovė turėjo visus reikiamus leidimus. Minėta sutartimi buvo sutarta iškirsti visą medieną, esančią atsakovei priklausančiame sklype, t. y. darbų apimtis sutarta žemės sklypo plotu, o ne konkrečiais medžiais, todėl trečiasis asmuo atliko visus pagal sutartį sutartus darbus. Atsakovė, kaip sklypo savininkė ir darbų organizatorė žinojo apie žemės sklypui taikomas specialiąsias sąlygas – saugotinus želdinius, todėl privalėjo domėtis, kurie želdiniai saugotini ir privalėjo pažymėti, kurie gali būti kertami, o kurie ne, tačiau to nepadarė. Atsakovės kaltė buvo nustatyta administracinėje byloje, kurioje atsakovės vadovo kaltė buvo nustatyta, jam skirta nuobauda, kuri nenuginčyta ir įvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės 15 480 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (15 480 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog buvo iškirsti saugotini medžiai. Nėra ginčo nei dėl iškirstų medžių kiekio, nei dėl padarytos žalos dydžio. Iškirsti medžiai buvo atsakovės žemės sklype, dėl to atsakovė šias aplinkybes privalėjo žinoti ir šiuos želdinius saugoti. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Judrės medis“ sudarė Nelikvidinės medienos pirkimo – pardavimo sutartį, po kurios sudarymo, buvo iškirsti ginčo želdiniai. Atsakovės vadovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, su kuriuo atsakovės vadovas sutiko ir sumokėjo jam paskirtą baudą. Atsakovė siekė atlyginti padarytą žalą natūra, teikė ieškovei prašymą, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė buvo želdinių kirtimo darbų organizatorė, kurios nurodymu buvo kertami želdiniai. Atsakovė, kaip darbų organizatorė, privalėjo užtikrinti, jog jos nurodomi darbai būtų atlikti tinkamai ir nepadarytų žalos aplinkai. Šios pareigos atsakovė nevykdė, dėl to privalo atlyginti padarytą žalą.
9. Teismas akcentavo, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pažymėjo, kad atsakovės nurodoma aplinkybė dėl netinkamo trečiojo asmens sutarties vykdymo gali būti pagrindas atsakovei reikalauti iš trečiojo asmens UAB „Judrės medis“ žalos, jei tokia buvo patirta, tačiau nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl žalos padarymo.
10. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog dėl atsiradusios žalos atsakinga yra ir ieškovė, nes nestabdė medžių kirtimo atsakovės žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo informaciją apie jau įvykusį faktą – želdinių pašalinimą, o ne atliekamus veiksmus, dėl to neturėjo galimybės sustabdyti kirtimo darbus.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja žalos aplinkai atlyginimą reglamentuojančioms materialinėms teisės normoms, juo iš esmės nukrypta ir nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra ginčo, jog buvo iškirsti saugotini medžiai, nėra ginčo nei dėl iškirstų medžių kiekio, nei dėl padarytos žalos dydžio, tačiau ginčas kilo dėl to, kas yra atsakingas už aplinkai padarytą žalą – atsakovė ar trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“. Apeliantės manymu, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
13. Atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jos atžvilgiu nebuvo nustatytos visos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Akcentavo, kad atsakovė neorganizavo medžių sklype kirtimo, nedavė jokių nurodymų trečiajam asmeniui, todėl negalėjo būti vertinama, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo žala aplinkai.
14. Atsakovės vertinimu, šioje byloje ji pateikė pakankamus įrodymus ir argumentus, kad žala aplinkai padaryta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl trečiojo asmens UAB „Judrės medis“ kaltės. Remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, gamtai padarytą žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo ir visiškai nesvarbu, kam priklauso žemė, kurioje atlikti neteisėti veiksmai. Žalą gamtai padariusiems asmenims deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo administracinės atsakomybės už padarytą žalą gamtai taikymo.
Atsiliepimas
15. Atsakovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime akcentuodamas, jog atsakovės vadovas sutiko su administraciniu protokolu, neleistinai išplėtė prejudicinių faktų taisyklę, nes aplinkybės, jog atsakovės vadovas neginčijo jam paskirtos administracinės nuobaudos, nereiškia, kad atsakovė savo kaltę pripažino, nes atsakovė nuolat nesutiko su savo kalte, teigdama, jog dėl želdinių iškirtimo yra atsakingas trečiasis asmuo.
Šalies argumentai
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Judrės medis“ nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir priteisti iš apeliantės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Teigė, kad atsakovė apeliaciniu skundu nepagrįstai pakeitė savo poziciją, kurios laikėsi pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė neneigė, kad būtent ji organizavo želdinių tvarkybą savo žemės sklype, tačiau apeliaciniame skunde šią poziciją pakeitė ir teigia, kad šios tvarkybos neorganizavo ir jos kaltės dėl to iškirstų želdinių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
18. Trečiojo asmens manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė buvo atsakinga už savo žemės sklype esančių želdinių saugojimą ir organizavo želdinių tvarkybą pagal 2016 m. kovo 7 d. Nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė nenurodė sutartyje atskirų želdinių ar teritorijų dalių, dėl to galima daryti išvadą, kad atsakovė laikė, jog jos žemės sklype visi medžiai ir krūmai yra nesaugotini (nelikvidūs). Atsakovė užtikrino sutartyje trečiajam asmeniui, kad pasirūpino visais reikiamais leidimais ir nepavedė trečiajam asmeniui pasirūpinti dar papildomais leidimais. Po medžių iškirtimo, atsakovė toliau organizavo žemės sklypo tvarkomuosius darbus ir nekėlė jokių pretenzijų nei dėl parduotos medienos kiekio, nei dėl darbų kokybės.
19. Trečiojo asmens vertinimu, apeliantės argumentai apie jos kaltės nebuvimą laikytina tik kaip gynybinė pozicija teisme, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės kaltę dėl padarytos žalos aplinkai. Akcentavo, kad atsakovė yra investicijomis užsiimanti bendrovė, kuriai taikomi padidinto rūpestingumo, atidumo reikalavimai. Atsakovė investavo į žemės sklypą, norėjo jį išvalyti nuo želdinių, kad žemės sklypas būtų patrauklesnis, tačiau, norėdama pašalinti saugotinus želdinius, privalėjo gauti savivaldybės išduotą leidimą, tačiau jokio leidimo neturėjo ir apie tai neinformavo trečiojo asmens. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą ir skundžiamo sprendimo nėra pagrindo keisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“ nuosavybės teise pagal 2015 m. kovo 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį priklauso komercinės paskirties žemės sklypas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 12–13). 2016 m. kovo 7 d. atsakovė UAB „Ambro Capital Invest“ ir trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“ sudarė Nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo nukirsti ir išsivežti nelikvidžią medieną neatlygintinai komercinės paskirties žemės sklype Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 11). 2016 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra surašė patikrinimo aktą Nr. (9)-LT1-157, kuriuo nustatyta, kad neturint savivaldybės išduoto leidimo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), buvo pašalinti 153 medžiai (e. b. l. t. 1, b. l. 6–10). 2016 m. balandžio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovės vadovo D. G. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymo (t. y. dėl neteisėtai iškirstų medžių), su kuriuo atsakovės vadovas sutiko (e. b. l. t. 1, 4–5). 2016 m. gegužės 2 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu atsakovės vadovui buvo skirta administracinė nuobauda, kurią atsakovo vadovas sumokėjo (e. b. l. t. 1, 22–24). 2016 m. gegužės 5 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 15 480 Eur žalos atlyginimo (e. b. l. t. 1, b. l. 25–32). 2016 m. gegužės 31 d. atsakovė prašė ieškovės kilusį ginčą išspręsti taikiai, leidžiant padarytą žalą atlyginti natūra (e. b. t. 1, b. l. 67–68), tarp šalių vyko derybos, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko (e. b. t. 1, b. l. 69–76).
24. Šioje byloje nėra tarp šalių ginčo, kad atsakovės žemės sklype buvo iškirsti saugotini medžiai be leidimo, nėra ginčo nei dėl iškirstų medžių kiekio, nei dėl padarytos žalos dydžio, ginčas kilo dėl to, kas yra atsakingas už aplinkai padarytą žalą – atsakovė UAB „Ambro Capital Invest“ ar trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“.
25. Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytą žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – APĮ). Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), (toliau – funkcijos) pablogėjimas (APĮ 1 straipsnio 21 punktas, redakcija galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.). Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 punktą pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis. Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
26. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, apibendrinęs savo suformuotą praktiką, konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, kaip minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl administracinio teises pažeidimo byloje priimto sprendimo vertinimo nagrinėjant šį ginčą, pažymi, kad nors 2016 m. balandžio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovės vadovui D. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymo ir skirta bauda dėl neteisėto medžių iškirtimo, tačiau administracinio teises pažeidimo byloje priimtas nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos gamtai atlyginimo; toks nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2006; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
28. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad medžius atsakovės UAB „Ambro Capital Invest“ valdomame sklype trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“ kirto su atsakovės (t. y. sklypo savininko) žinia, kadangi tarp jų 2016 m. kovo 7 d. buvo pasirašyta Nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovės vadovas administracinėje byloje pripažino, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype neteisėtai buvo pašalinti 153 medžiai, neturint šiems kirtimo darbams reikalingo Klaipėdos miesto savivaldybės išduoto leidimo, tačiau aiškino, kad trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“ pašalino daugiau želdinių nei buvo susitarta 2016 m. kovo 7 d. Nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutartimi.
29. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).
30. 2016 m. kovo 7 d. Nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad iškirtimo objektas – Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties žemės sklypas ir jame esanti nelikvidi mediena (krūmai, žabai, šakos, suanglėję medelynai, blindės, karklai, beverčiai medžiai ir t. t.) (Sutarties 1.1 punktas), t. y. sąvoka „Nelikvidi mediena“ neapibrėžta baigtiniu sąrašu. Teisės aktuose taip pat nėra įtvirtinta nelikvidžios medienos sąvoka, apibrėžimas ar išaiškinimas. Sutarties 4 punkte sutarties šalys susitarė, kad UAB „Ambro Capital Invest“ užtikrina, jog žemės sklypas, kuriame bus kertama mediena, nuosavybės teise priklauso jai arba teisėtai juo naudojasi (nuoma, panauda) ir turi teisę be jokių papildomų trečiųjų asmenų, tame tarpe valstybės/savivaldybės institucijų leidimų ar sutikimų kirsti, smulkinti jame esančią (augančią) nelikvidžią medieną. Vertinant protingo asmens požiūriu, tokios sutarties nuostatos leido manyti, kad šalys susitarė dėl visos žemės sklype augančios medienos iškirtimo ir jokio apribojimo kirsti nebuvo numatyta.
31. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą, todėl, vertinant apeliacinio skundo motyvus dėl apelianto veiksmų teisėtumo, turi būti nustatoma, kokius veiksmus jis atliko ir ar jo veiksmai (neveikimas) nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad būtent atsakovė, būdama darbų organizatore ir žemės sklypo savininke, privalėjo užtikrinti, kad sutarti darbai būtų atlikti tinkamai ir nebūtų daroma žala aplinkai. Akcentuotina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis (išrašo 9.2 punktas) žemės sklype yra nustatytos specialiosios sąlygos: saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Atsakovas neneigia, kad prievolė saugoti želdinius yra būtent atsakovės prievolė. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad žala gamtai atsirado dėl trečiojo asmens UAB „Judrės medis“, vykdžiusios kirtimo darbus kaltės, nes pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad pats apeliantas asmeniškai medžių nekirto, o tai darė kiti asmenys, jo pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminuoja, kadangi jis pats ėmėsi iniciatyvos kirtimo darbams vykdyti (Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-542-464/2018). Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu ( CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
33. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad, jeigu atsakovė būtų gavusi reikiamus leidimus ar kontroliavusi savo žemės sklype su jos žinia vykstančius kirtimus, padarytos žalos būtų išvengta. Taigi, žala aplinkai atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens – atsakovės veiksmų, kas patvirtina, jog nustatytas priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.
34. Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama, prezumpcijos apeliantė nepaneigė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nors sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovės būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau faktiškai teisingai išsprendė bylą.
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
36. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, nustačius, kad yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Judrės medis“, dalyvavęs ieškovės pusėje ir turėjęs priešingą interesą nei apeliantė, pateikė teismui prašymą dėl 560 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato pagalbą, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra per didelės, pagrįstos iš dalies, todėl mažintinos iki 400 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Judrės medis“ (j. a. k. 163711216) iš atsakovės UAB „Ambro Capital Invest“ (j. a. k. 302920160) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.