Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-340-1059/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: e2A-340-1059/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01478-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skaidri apskaitos sistema“
Atsakovas: L. A., N. B., O. B., R. B., L. B., J. D., H. D., E. D., L. O. D., A. G., D. J., T. J., T. Y., V. K., J. C., A. K., I. K., M. K., R. K., E. K., L. L., V. M., I. M., R. M., N. M., A. M., E. M., S. M., E. P., V. P., A. P., L. R., J. S., R. S., L. S., A. S., S. S., J. Š., V. T.

Kategorijos

4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-340-1059/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01478-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 4.10; 3.3.1.19.1; 3.1.7.6 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės, ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidri apskaitos sistema“ ir atsakovų (I grupė) H. D., A. Ž., B. V., J. S., L. O. D., A. U., N. M., A. M., J. Š., G. T., D. V., I. K., A. M., A. M., V. T. – P., J. S., O. B., E. D., L. A., R. M., N. B., V. K., A. S., A. S., L. R., L. L., V. V., V. V., V. P., V. P., E. P., A. P., J. Z., A. P., S. S., R. K., E. K., R. K., V. M., J. C., I. K., A. K., D. J., F. V., G. V., M. K., J. D., J. S., T. J., R. T., L. B., R. B., E. M., L. S. (toliau ir atsakovai (I grupė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidri apskaitos sistema“ ieškinį atsakovams L. A., N. B., O. B., R. B., L. B., R. B., J. D., H. D., E. D., L. O. D., A. G., D. J., T. J., T. Y., V. K., J. C., A. K., I. K., M. K., R. K., I. K., R. K., E. K., L. L., V. M., I. M., R. M., N. M., A. M., A. M., A. M., V. M., E. M., S. M., E. P., V. P., V. P., A. P., A. P., L. R., J. S., J. S., J. S., R. S., L. S., A. S., A. S., S. S., L. S., J. Š., V. T. – P., G. T., R. T., A. U., D. U., B. V., V. V., V. V., D. V., G. V., F. V., J. Z. ir A. Ž. dėl leidimo atlikti patalpų kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys 444-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, M. A., O. B., D. C., R. C., D. D., J. F., J. J., V. J., A. K., A. K., I. K., A. L., E. M., M. R., R. R., J. A. S., G. S., S. S., A. Š., D. T., R. Z. ir L. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Skaidri apskaitos sistema“ teismui pateiktu ieškiniu prašė leisti jai atlikti negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal mažosios bendrijos (toliau ir MB) „Archimodulis“ 2020-08-25 Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą ir „Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ ypatingojo statinio techninio darbo projekto konstrukcinės dalies sprendinius be atsakovų sutikimo.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo prekybos paskirties negyvenamąją patalpą – parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir Patalpos). Patalpos yra 9 aukštų daugiabučio namo cokoliniame aukšte. Jų bendras plotas yra 228,90 m². Patalpose yra šie inžineriniai tinklai ir sistemos: miesto centrinis šildymas, miesto vandentiekis, miesto nuotekų šalinimas, elektra.

3. I. P. ketina įrengti savo ofisą. Ieškovės užsakymu 2020-08-25 MB „Archimodulis“ parengė Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą. 2021-03-30 buvo parengta Negyvenamosios paskirties patalpų Kapitalinio remonto projekto Techninio darbo projekto Konstrukcinė dalis Nr. LB-148-TDP (projektuotojas – B. F.).

4. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Techninio darbo projekto Konstrukcine dalimi, (duomenys neskelbtini), rūsyje ir 1-ame aukšte iš 9, būtų vykdomas kapitalinio remonto projekte numatytas dalinis patalpų perplanavimas. Tiksliau, numatoma įrengti dešimt durų tipo angų, perprojektuoti tris laiptines, gilinti iki 3 m. rūsį ir kt.

5. Projekto konstruktorius B. F. raštiškai paaiškino, kad prieš pradedant projektuoti konstrukcijų dalį, namas buvo apžiūrėtas, t. y. buvo apžiūrėti 2 butai – 9-me ir 8-me aukšte, kur jau buvo padaryti nedideli pakeitimai palyginus su tipiniu projektu. Jokių konstrukcijų defektų, plyšių ar poslinkių ten nepastebėta.

6. MB „Agveja“ ieškovės užsakymu 2021 m. balandį parengė Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą – projekto dalis: vėdinimas ir oro kondicionavimas, kurioje numatyti sprendiniai dėl patalpų vėdinimo ir oro kondicionavimo, nurodant, kad vėdinimo įrenginių skleidžiamo triukšmo lygis į aplinką ir į ortakius už triukšmo slopintuvų neviršija numatytų triukšmo lygių. Aptarta, kad atstumai tarp lauko oro paėmimo ir šalinamo oro išmetimo angų atitinka (duomenys neskelbtini), 8 priedo reikalavimus.

7. Taip pat nuspręsta patalpoje „74-1“ bei rūsio patalpose „R4“ įrengti grindinį šildymą, o magistralinius vamzdynus, kurie pakloti per ieškovės rūsio patalpas, perkelti į bendras patalpas, nekeičiant vidinio vamzdžio pralaidumo. Stovų armatūrą, uždaromuosius ir vandens išleidimo ventilius ant stovų, kylančių į viršutinius aukštus, taip pat numatyta perkelti į bendras patalpas, nekeičiant esamų šildymo sistemų stovų vietų.

8. Ieškovė pabrėžė, kad atliekant darbus numatyta užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą gyventojams ir tik perspėjus gyventojus numatomas šildymo sistemos remontas. Pateikiamos rekomendacijos remonto darbus atlikti ne šildymo sezono metu.

9. Nurodė, kad pagal 2021 m. kovo mėnesio MB „Archimodulis“ Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto Vandentiekio ir nuotekų dalį, per patalpas atvirai praeina dviejų tipinių butų šalto, karšto bei cirkuliacinio vandentiekio stovai. Numatytas esamų vamzdynų keitimas, vandens skaitiklių keitimas, naujų vandentiekio bei nuotekų tinklų išvedžiojimas pagal naujai numatomą patalpų išplanavimą.

10. Kadangi atliekant Patalpų kapitalinį remontą numatoma išgriauti kai kurias pertvaras ir įrengti naujas, laikančiose sienose įrengti naujas angas, prieš pradedant rengti pastato rekonstrukcijos projektą buvo atlikta speciali pastato vizualinė apžiūra, kurią atliko specialistas B. F.. Apžiūros metu pastato pagrindų ir pamatų konstrukcijų pažeidimų ir deformacijų nenustatyta. Vertinant betoninių, gelžbetoninių ir mūrinių pastato konstrukcijų būklę nustatyta, kad vienos charakteringiausių šių konstrukcijų defektų yra plyšiai ir įlinkiai.

11. Siekdama nešališkai įvertinti, ar suplanuoti kapitalinio remonto darbai yra saugūs, ieškovė kreipėsi į UAB „SPKT“. Pastaroji (duomenys neskelbtini) Dalinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad „Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ ypatingojo statinio techninio darbo projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka Reglamento (ES) (duomenys neskelbtini), nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Techninio darbo projekto konstrukcinę dalį galima tvirtinti.

12. Be kita ko, šiuo ekspertizės aktu nustatyta, kad remonto darbus galima pradėti tik gavus 51 procento butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą atlikti patalpose Nr. 74 kapitalinio remonto darbus.

13. Pažymėjo, jog numatomi atlikti darbai kvalifikuotini kaip kapitalinis remontas. Numatomiems darbams atlikti reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą.

14. Ieškovė dėl balsavimo organizavimo raštu kreipėsi į 444-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau ir Bendrijos) pirmininką A. P.. Balsavime dalyvavo 46 savininkai iš 74. Du balsavimo biuleteniai pripažinti negaliojančiais. Iš likusių 44 dalyvavusių balsavime - 22 ieškovės prašymu iškeltam klausimui pritarė, kiti 22 nepritarė.

15. Atsakovai, savo nepritarimo kapitaliniam remontui priežasčių raštu nenurodė. Ieškovės nuomone, atsisakymas pritarti kapitaliniam remontui yra nepagrįstas, ir be teisėto pagrindo ribojantis jos teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-03-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovės UAB „Skaidri apskaitos sistema“, teisę be atsakovų L. A., N. B., O. B., R. B., L. B., R. B., J. D., , H. D., E. D., L. O. D., A. G., D. J., T. J., T. Y., V. K., J. C., A. K., I. K., M. K., R. K., I. K., R. K., E. K., L. L., V. M., I. M., R. M., N. M., A. M., A. M., A. M., V. M., E. M., S. M., E. P., V. P., V. P., A. P., A. P., L. R., J. S., J. S., J. S., R. S., L. S., A. S., A. S., S. S., L. S., J. Š., V. T.-P., G. T., R. T., A. U., D. U., B. V., V. V., V. V., D. V., G. V., F. V., J. Z., ir A. Ž., sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal MB „Archimodulis“ 2020-08-25 Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekte nurodytus projektinius sprendinius. Priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Skaidri apskaitos sistema“ ir pirmiau paminėtų atsakovų 686,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 10,73 Eur iš kiekvieno.

17. Teismas pasisakė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nepriklausomai nuo ieškovės ketinamų atlikti statybos darbų priskyrimo rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, šie darbai gali būti atliekami tik gavus statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė, siekdama gauti tokį leidimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, be kita ko, privalėjo pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl atitinkamų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją.

18. Teismas konstatavo, kad statinio bendraturčiai neišreiškė savo sutikimo ieškovės ketinimui atlikti darbus. Atsižvelgęs į kasacinio teismo aktualius ginčo situacijai išaiškinimus pasisakė, kad priešingai negu teigė dalis atsakovų, jų atsisakymas duoti sutikimą ieškovės darbams gali būti ginčijamas teismine tvarka.

19. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, inicijuodama bendraturčių balsavimą, savo planuojamų statybos darbų atskleidimui kitiems bendraturčiams pateikė ne projektinius pasiūlymus, kurie pagal teisės aiškinimo taisykles, jau būtų pakankami, bet ir patį parengtą projektą su dalinės ekspertizės aktu.

20. Nagrinėdamas šalių ginčo dalį, susijusią su ieškovės ketinamų atlikti statybos darbų teisiniu kvalifikavimu, teismas atkreipė dėmesį į Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalies nuostatas bei konstatavo, jog esminiai rekonstravimo bruožai yra statinio perstatymas pakeičiant laikančiąsias konstrukcijas, išorės matmenis. Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) „Statinio statybos rūšys“ 9 punkto nuostatų kontekste, teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės teikiamą projektą pastato laikančiosios konstrukcijos nebus perstatomos taip, kad būtų pakeičiami ir kurie nors statinio išorės (o ne statinio vidaus) matmenys, t. y. ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.

21. Teismas nurodė, jog apeliuodami į planuojamą rūsio patalpų gilinimą, atsakovai neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovės planuojamas rūsio grindų pažeminimas peržengtų viso pastato pamatų žemiausią lygį. Į bylą nepateikta duomenų, kurie planuojamas pagilinti – pažeminti rūsio patalpų grindis leistų vertinti kaip laikančiąsias konstrukcijas. Priešingai, atsakovai neginčijo ieškovės nurodomos aplinkybės, kad rūsio patalpose grindys jau yra įtrūkusios – pasėdusios. Tokia aptariamų grindų faktinė būklė, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina, kad šių grindų paskirtis nėra susijusi su statinio apkrovų laikymu ir statinio mechaninio atsparumo bei pastovumo užtikrinimu, kaip tai nurodoma Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje.

22. Atsakydamas į atsakovų ir Bendrijos argumentus, kad ieškovė planuoja pakeisti-pašalinti laikančiąsias konstrukcijas laikančiosiose sienose išardydama šešias 0,9 m pločio angas, teismas vertino, kad aptariamų angų įrengimas negali būti traktuojamas kaip STR (duomenys neskelbtini) „Statinio statybos rūšys“ 9.6 punkte reglamentuojamas laikančiųjų konstrukcijų „pakeitimas“ arba kaip dalies esančiųjų konstrukcijų „pašalinimas“. Šių angų įrengimas neturi jokios įtakos statinio išorės matmenų padidėjimui ar sumažėjimui. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, kiek būtent pasikeistų (padidėtų ar sumažėtų) statinio išorės matmenys dėl ieškovės planuojamų atlikti statybos darbų.

23. Teismas nurodė, kad ieškovės projektuojami darbai, kurių metu laikančiosiose konstrukcijose bus įrengiamos angos, turi būti vertinami kaip STR (duomenys neskelbtini) „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte reglamentuojamas laikančiųjų konstrukcijų „pertvarkymas“, kurio metu laikančiosios konstrukcijos būtų „silpninamos“. Toks laikančiųjų konstrukcijų „pertvarkymas“ priskiriamas ne rekonstravimo, o būtent kapitalinio remonto darbams. Todėl teismas atmetė, kaip nepagrįstus, atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimus, kuriais ieškovės planuojami atlikti statybos darbai vertinami kaip rekonstravimas, o ne kaip kapitalinis remontas.

24. Nagrinėdamas atsakovų atsikirtimus, kuriais apeliuojama į tai, kad parengto projekto konstrukcinėje dalyje liko neįvertinta pastato techninė būklė, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek projekto parengimo bei balsavimo metu, tiek ir Aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 9.1.1.6 punkte įtvirtintas reikalavimas projekto konstrukcinės dalies aiškinamajame rašte ne tik nurodyti esamų statinių konstrukcijų būklės įvertinimą, bet ir aprašyti „vykusius rekonstravimus ar kapitalinius remontus“.

25. Teismas konstatavo, jog atsakovai matydami jiems pateiktus dokumentus, kuriuose „neaprašyti“ jau įvykę rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, turėjo pakankamą pagrindą suabejoti, nepasitikėti jų balsavimui pateikto projekto sprendiniais, be kita ko, kad projektuojant buvo žinoma pastato faktinė būklė ir, kad ji yra įvertinta.

26. Teismas sutiko su atsakovų atsikirtimais, kad nepasitikėjimą projektu galėjo sustiprinti ir tam pačiam balsavimui ieškovės pateiktas dalinės ekspertizės aktas, kuriame neatskleista ekspertizės tiriamoji dalis – nenurodytos aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis daroma išvada, kad projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka akte nurodomus reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą nepasitikėti parengtu projektu, kiek tai gali būti susiję su rizika dėl tolimesnės pastato būklės.

27. Teismas vertino, kad atsakovai pagal ieškovės jiems pateiktą balsavimo medžiagą pagrįstai atsisakė pritarti darbų atlikimui „pagal parengtą kapitalinio remonto projektą ir vadovaujantis dalinės ekspertizės aktu“. Teismas nenustatė, kad tokiu būdu atsakovai elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiaudami savo teisėmis.

28. Pažymėjęs, kad pareikšti ieškinio reikalavimai yra susiję ne su atsakovų atsisakymu, kaip tokiu, bet būtent su ieškovės planuojamais atlikti darbais, teismas akcentavo, kad į tokios kategorijos bylų nagrinėjimo ribas patenka ir teisės klausimai dėl galimybės statybą leidžiantį dokumentą ieškovės planuojamiems darbams išduoti be atsakovų sutikimo.

29. Teismas pasisakė, jog vien tik teismo sprendimo nepakanka tam, kad ieškovė įgytų teisę atlikinėti suprojektuotus darbus, nes ieškovė vis dar turėtų pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kurio aptariami statybos darbai būtų draudžiami. Ieškinio reikalavimais siekiama ne „leidimo“, kaip tokio, suprojektuotiems darbams, o įgyvendinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatą, t. y. kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo vietoje bendraturčių rašytinio sutikimo ar protokolinio sprendimo pateikti būtent teismo sprendimą, kuriuo pripažįstama statytojo teisė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be bendraturčių sutikimo.

Šalies argumentai

30. Ieškovei atsakovams pateikus gerokai daugiau medžiagos, negu nurodoma kasacinio teismo suformuluotose teisės aiškinimo taisyklėse, tenka pareiga prisiimti ir neigiamą riziką, jeigu bendraturčiai savo atsisakymą motyvuoja būtent ta jiems pateikta gausesne medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas nurodė, kad negali būti pripažįstama ieškovės teisė atlikti darbus būtent pagal pateiktą projektą (jo sudėtines dalis – aiškinamąjį raštą ir dalinės ekspertizės aktą), nes projekto dokumentuose nesant duomenų apie jau atliktus pastato pakeitimus, tokios pastato faktinės būklės nebus galimybių įvertinti (patikrinti atlikto įvertinimo) ir vėlesnėse stadijose, be kita ko, sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Todėl darė išvadą, kad ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami visu mastu.

32. Teismas vertino, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kuriais ištaisomi nurodyti projektinių dokumentų trūkumai. T. y. tam tikras projekto dalis rengusio B. F. 2022-01-14 „Trumpą paaiškinimą“, kuriame nurodoma, kad prieš pradedant projektuoti konstrukcijų dalį buvo apžiūrėti du butai 8-ame ir 9-ame aukštuose, kur jau buvo padaryti pastato pakeitimai, ir kad jokių konstrukcijų defektų, plyšių ar poslinkių ten nepastebėta. Ieškovės įmonės vadovo ir trečiojo asmens Bendrijos pirmininko paaiškinimai patvirtino, kad aptariamus butus apžiūrėjo būtent B. F., ieškovės įmonės vadovas ir Bendrijos pirmininkas. Taigi, rengiant projektą, faktinė pastato būklė vis dėlto buvo apžiūrėta ir vizualiai įvertinta, nors tai ir liko neužfiksuota projektinėje dokumentacijoje.

33. Be to, ieškovė 2023-07-02 pateikė UAB „Ekointera“ parengtą ginčo pastato erdvinio skaičiavimo ataskaitą, kurioje pateikta išvada, kad ieškovės planuojami darbai „nesukels viso statinio ar jo dalies griūties ir didesnių deformacijų, nei leistinos“. Šie skaičiavimai atlikti įvertinus atsakovų nurodomas tam tikrų butų sienose padarytas angas, kurios neužfiksuotos projektiniuose dokumentuose. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad penkiaaukštė pastato dalis atskirta nuo devynaukščio pastato deformacine siūle ir neturi įtakos šios dalies pastato pastovumui ir stabilumui. Taip paneigiant atsakovų atsikirtimus dėl pastatų konstrukcijų stabilumo prasme.

34. Teismas pažymėjo, jog šiuo sprendimu nekonstatuojama, jog ieškovė visiškai įrodė, kad planuojami atlikti darbai neturės neigiamos įtakos pastatui, o priimamu sprendimu konstatuojama, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovės planuojami remonto darbai turės neigiamos įtakos pastatui, jo stabilumui.

35. Teigdami apie ieškovės planuojamų darbų neigiamą įtaką savo teisėms ir teisėtiems interesams, atsakovai apeliavo ir į gausiai remontuojamas pastato tarpblokines siūles, patalpų vidinėse sienose įskilusį tinką, įtrūkusį pastato pamatą, tačiau nepateikė įrodymų, kad šios aplinkybės gali sukelti neigiamų padarinių, susijusių su pastato stabilumu. Juolab, kad Bendrijos pirmininkas paaiškino, kad namo sienų ir pamatų įtrūkimai stabilūs, nedidėja, naujų įskilimų neatsiranda. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioms aplinkybėms įvertinti buvo inicijuojama teismo ekspertizė, tačiau atsakovai jos atsisakė.

36. Dėl atsakovų argumentų, kad dėl ieškovės planuojamų darbų pailgėsiantys pastato šildymo vamzdžiai nulems ir bendraturčių didesnes išlaidas už šildymą, teismas pasisakė, kad atsakovai nenurodė kiek aptariamas vamzdynas pailgės ir kiek galėtų padidėti išlaidos už šilumą. Todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad toks bendraturčių teisėtas interesas būtų esminis ir todėl galėtų paneigti ieškovės teisę į patalpų remontą.

37. Teismas nurodė, kad net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad pastato šilumos vamzdynas ir, atitinkamai, bendraturčių išlaidos už patalpų šildymą vis dėlto padidės, tai tokia aplinkybė nebūtų vertinama kaip pakankamas pagrindas neduoti sutikimo ieškovės planuojamiems darbams. Juolab, kad pagal ieškovės argumentus, kurie nepaneigti atsakovų, ketinami remontuoti vamzdžiai yra prastos būklės, prarūdiję. Taigi, dalies bendro naudojimo vamzdžių pakeitimas ieškovės lėšomis gali būti ekonomiškai naudingas ir atsakovams.

38. Dėl argumentų, kuriais apeliuojama į ieškovės planuojamų perkelti vamzdžių trukdymą praeiti rūsio patalpomis bei atidaryti kai kurių rūsių duris, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad rūsyje (palubėje) jau ir taip yra vamzdynų, dėl kurių dalies rūsių durys ir šiuo metu yra pamažintos (prapjautos nuo viršaus), kad galėtų atsidaryti neliečiant esamų vamzdžių. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, kad prie esamo vamzdyno palubėje yra pakankamai laisvos vietos įrengti ir ieškovės planuojamus vamzdžius. Dėl to sutiko su ieškove, kad nėra pagrindo teigti, jog naujų vamzdžių įrengimas aptartose vietose neproporcingai, neadekvačiai pažeistų atsakovų interesus.

39. Pasisakydami dėl ieškovės planuojamos įrengti vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos neigiamų padarinių atsakovai apeliavo į keliamą triukšmą ir užstojamą vaizdą per langą, tačiau ir šiuo aspektu neįvykdė jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos. Atsakovai nenurodė jokių asmeninio – individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios teiktų pagrindą atsakovų interesus, susijusius su vėdinimo – kondicionavimo įrangos skleidžiamu triukšmu, vertinti prioritetiškai atsakovų naudai. Teigdami apie aptariamos įrangos užstojamą vaizdą per langą, atsakovai nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl šiuos atsakovų atsikirtimus teismas atmetė kaip neįrodytus.

40. Teismas vertino, jog iki šiol vykęs ginčo šalių tarpusavio bendradarbiavimas teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neketina dirbtinai sukelti atsakovams neadekvačių – neproporcingų nepatogumų, susijusių su planuojamų atlikinėti darbų trukme. Nors dešimties angų įrengimas sienose gali objektyviai nulemti itin didelį triukšmą visose pastato patalpose, tačiau ir šis trumpalaikis nepatogumas negali būti vertinamas kaip neproporcingas atsakovų teisėtų interesų pažeidimas. Į bylą nepateikta duomenų, kad statybų darbai bus vykdomi ne įprastomis darbo valandomis.

41. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog atsakovai balsavimo metu, pagal jiems ieškovės pateiktą medžiagą, turėjo pakankamą pagrindą nepritarti jos planuojamiems darbams, tačiau po įvykusio balsavimo ir bylos nagrinėjimo, ieškovė atliko papildomų veiksmų ir pateikė įrodymų, kuriais iš esmės pašalino balsavimo metu egzistavusius projektinės medžiagos trūkumus, kėlusius atsakovams pagrįstų abejonių. Kadangi projektas iki šiol nepakeistas, tai dėl jame vis dar esančių jau nurodytų trūkumų negali būti pripažįstama ieškovės teisė būtent pagal parengtą projektą, kaip tokį, kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be atsakovų sutikimo.

42. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymas projekto ir su projektu susijusių dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolę, laikotarpiu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, priskiria savivaldybės, o ne atsakovų ar teismo kompetencijai. Tad nenustatęs, kad kapitalinio remonto darbai, šių darbų projektiniai sprendiniai neproporcingai pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, teismas pripažino ieškovės teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be atsakovų sutikimo, tačiau ne pagal parengtą 2020-08-25 projektą, kaip tokį, bet pagal šiame projekte nurodytus projekto sprendinius.

43. Įvertinęs, jog bylos pradėjimui įtakos turėjo ir pačios ieškovės veiksmai inicijuojant ir padedant organizuoti balsavimą, kuriam ieškovė savo nuožiūra suformulavo klausimą, dėl kurio balsuota, taip pat savo rizika pateikė gerokai daugiau medžiagos, kurios galėjo neteikti ir kurios pateikimas būtent nulėmė atsakovų tuo metu pagrįstą apsisprendimą „nepritarti“, teismas pasisakė, kad nekonstatuoja ieškovės teisės į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44. Teismas analogiškai sprendė ir dėl atsakovų teisės į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes net ieškovei ir pateikus į šią bylą papildomų įrodymų, kuriais iš esmės pašalinti balsavimo metu egzistavę projekto trūkumai, atsakovai nesutiko su jokia ieškinio dalimi (t. y. tokia atsakovų procesinė pozicija taip pat nulėmė poreikį šią bylą nagrinėti iš esmės).

45. Atsižvelgdamas į jau nurodytą bylos procesinę baigtį, teismas konstatavo ginčo šalių vienodas pareigas lygiomis dalimis padengti 686, 42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

46. Atsakovai (I grupė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-07 sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovų naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

47. Nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas yra prieštaringas, jo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamosios dalies išvadų. Iš dalies patenkindamas ieškinį, teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas bei nukrypo nuo reikšmingos kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose.

Žemesnės instancijos teismas

48. Teismas sprendime vertino, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne tik atsakovų atsisakymo sutikti su ieškovės projektiniais sprendiniais motyvų vertinimas, bet ir pačių statybos darbų galimumas ir realus įgyvendinimas. Bei sprendė, kad po bendraturčių balsavimo ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kuriais pašalino atsakovų nurodytus projektinių dokumentų trūkumus ir taip paneigė planuojamų atlikti darbų neigiamą įtaką pastatui.

Atsiliepimas

49. Atsakovai su tokiais teismo sprendimo motyvais nesutinka, nes laiko, kad teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo dalyką.

50. Atkreipia dėmesį, kad ieškinio reikalavimais nustatytos bylos nagrinėjimo ribos išimtinai susijusios su atsakovų atsisakymo sutikti su planuojamais statybos darbais pagal konkrečią projektinę medžiagą, motyvais. Bendraturčių atsisakymo sutikti motyvų pagrįstumas turi būti vertinamas jo išreiškimo dieną, t. y. balsavimo dieną. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje savo iniciatyva pakoregavo ieškinio reikalavimo formuluotę ir nurodė, kad pripažįsta ieškovės teisę be atsakovų sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal MB „Archimodulis“ (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekte nurodytus projektinius sprendinius.

Žemesnės instancijos teismas

51. Pasisakydamas, kad tokio pobūdžio civilinių bylų nagrinėjimo dalykas neapsiriboja vien tik atsakovų atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo įvertinimu, ir kad į tokios kategorijos bylų nagrinėjimo ribas patenka ir teisės klausimai dėl galimybės statybą leidžiantį dokumentą ieškovės planuojamiems darbams išduoti be atsakovų sutikimo, teismas tokios savo išvados nepagrindė, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas įpareigoja teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti teisės aktus ir kitus teisinius argumentus, kuriais teismas vadovavosi. Pabrėžia, kad šią išvadą paneigia Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas.

52. Nurodo, kad prieš kreipdamasi į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ieškovė privalėjo gauti bendraturčių sutikimą dėl planuojamų statybos darbų atlikimo, t. y. dėl konkretaus statybos darbų projekto rengimo ir įgyvendinimo sprendinių.

53. Bendraturčiams atsisakius duoti sutikimą statybos darbams, numatytiems projekte, ieškovė įgijo teisę teisme ginčyti bendraturčių motyvus, kuriais išreikštas atsisakymas duoti sutikimą konkretiems statybos darbams, numatytiems projekte. Teisme nuginčijus bendraturčių motyvus dėl tokio atsisakymo, ieškovė kreipdamasi į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, turėtų pateikti ne bendraturčių rašytinį sutikimą (kurio neturi), o teismo sprendimą, kuriuo bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą statybos darbams pagal projektą, būtų pripažintas neprotingai motyvuotu, nepagrįstu.

54. Kadangi teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad atsakovai pagal jiems pateiktą balsavimo medžiagą pagrįstai atsisakė pritarti darbų atlikimui, kad projektas turi trūkumų ir pagal tokį projektą negali būti pripažįstama ieškovės teisė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be atsakovų suteikimo, teismas turėjo ieškinį atmesti, o toliau vertinti, ar apskritai ieškovės planuojami atlikti statybos darbai yra galimi, realūs, ar pažeidžia atsakovų interesus.

55. Apeliantų nuomone, teismas sprendė teisės klausimą, kuris neapima nagrinėjamos bylos dalyko, dėl ko nei ieškovė, nei atsakovai byloje neteikė argumentų, susijusių su tuo, kad ieškovės planuojami atlikti statybos darbai (jų sprendiniai) ne pagal konkrečią projektinę medžiagą patys savaime yra galimi ir neturės neigiamos įtakos pastato stabilumui.

56. Atkreipia dėmesį, jog tokio pobūdžio bylose teisės aktai neįtvirtina aktyvaus teismo vaidmens, nenumato būtinybės ginti ieškovės intereso, todėl šioje byloje CPK 265 straipsnio 2 dalis teismui sprendime neleidžia peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Be to, pats ieškinio reikalavimas pagal savo specifiką yra nedalomas, susijęs su tuo, ar atsakovai pagrįstai atsisakė sutikti su projektiniais sprendiniais pagal balsavimo metu pateiktą konkrečią projektinę medžiagą, todėl teismas negalėjo šio reikalavimo tenkinti iš dalies, atsakydamas į klausimą, ar atsakovai pagrįstai, ar nepagrįstai atsisakė pritarti projektiniams sprendiniams.

57. Nurodo, kad priešingai nei vertino teismas, teisės aktai numato, jog bendraturčiai savo pritarimą turi išreikšti dėl konkretaus projekto ir jame numatytų projektinių sprendinių, o savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra teikiami ne projektiniai sprendiniai, bet konkretus projektas.

58. Projektiniai sprendiniai yra konkretaus dokumento turinys, todėl būtent pats projektas yra teikiamas savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pagal teisinį reguliavimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas) teismo sprendimo įvykdymas būtų probleminis ar net neįmanomas, nes ieškovė negalėtų savivaldybės administracijai pateikti bendraturčių sutikimo ar teismo sprendimo dėl statybos darbų, numatytų konkrečiame projekte.

59. Ieškovė parengė kapitalinio remonto techninį darbo projektą, kurį sudaro MB „Archimodulis“ parengta architektūrinė dalis ir konstruktoriaus B. F. parengta konstrukcinė dalis. Tačiau teismas pripažino ieškovės teisę be atsakovų sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal MB „Archimodulis“ kapitalinio remonto projekte nurodytus projektinius sprendinius. Tokiu būdu nemotyvuotai iš vientiso dokumento išskirdamas tik jo architektūrinę dalį ir nurodydamas, kad ieškovė turi teisę įgyvendinti savo statybos teisę be atsakovų sutikimo pagal šioje architektūrinėje dalyje nurodytus projektinius sprendinius, nors pačią architektūrinę dalį kaip projektą pripažino turinčią trūkumų ir taisytiną.

60. Mano, kad tai pagrindžia jų argumentus dėl teismo sprendimo prieštaringumo. Kadangi pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punktą, statinio projektas yra dokumentų, kuriuose pateikiami statinio sprendiniai, visuma, todėl projektiniai sprendiniai negali būti vertinami atskirai nuo paties projekto.

Žemesnės instancijos teismas

61. Teismas nevertino, pagal kuriuos MB „Archimodulis“ kapitalinio remonto projekte numatytus projektinius sprendinius ieškovė turi teisę be atsakovų sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Vadinasi teismas laikė, kad ieškovės teisė į statybas be atsakovų sutikimo yra galima pagal visus projektinius sprendinius.

62. Atsakovai atkreipia dėmesį į MB „Archimodulis“ parengto techninio darbo projekto kapitalinio remonto projekto architektūrinės dalies aiškinamojo rašto 2 punktą. Kad jame numatyti esminiai konstrukciniai sprendimai, kur nurodyta, kad naujai įrengiamoms angoms įrengti privaloma parengti atskirą statinio konstrukcijų dalį, taip pat įvertinti esamas viso pastato konstrukcijas.

Žemesnės instancijos teismas

63. Teismas neįvertino, kad MB „Archimodulis“ kapitalinio remonto projekto architektūrinėje dalyje nurodyti esminiai architektūriniai sprendiniai neatitinka konstrukcinėje dalyje nurodytų sprendinių, yra prieštaringi, dalis projektinių sprendinių, susijusių su laikančiųjų konstrukcijų ardymu, projekto architektūrinėje dalyje yra nenurodyti, nuslėpti nuo bendraturčių, nors planuojami vykdyti.

64. Projekto architektūrinėje dalyje tėra nurodyta, kad rūsio patalpose ketinama kirsti 3 angas laikančiosiose sienose. Tuo tarpu konstrukcinės dalies brėžinys Nr. LB-24-TDP-SK-11 rodo, kad ieškovė ketina gilinti rūsio patalpą ir jame kirsti 0, 9 m pločio 3 angas pamato dalyje, per visą pamato aukštį (0,58 m). Kai projekto architektūrinėje dalyje tokių projektinių sprendinių nėra.

65. Teismas nevertino šio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalies prieštaravimo, susijusio su rūsio patalpos gilinimu bei pamato dalių kirtimu. Kadangi ieškovė šių planuojamų statybos darbų MB „Archimodulis“ projekto architektūrinėje dalyje nenurodė, o faktiškai juos ketina atlikti, ką patvirtina projekto konstrukcinė dalis, kuri irgi šiuo klausimu turi trūkumų, laikytina, kad ieškovės teisė į statybas pagal neatskleistus, prieštaringus sprendinius, numatytus kapitalinio remonto projekte, negali būti įgyvendinama be atsakovų sutikimo.

66. Byloje tarp ginčo šalių nekilo ginčas dėl projektinės dokumentacijos apimties išsamumo. Būtent ieškovės pateiktos projektinės dokumentacijos apimtis leido atsakovams įvertinti, kaip neatsakingai, aplaidžiai, neįvertinusi pastato techninės būklės ir projekte pateikdama tikrovės neatitinkančius, netgi melagingus duomenis, ieškovė ketino atlikti 9 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo, ypatingojo statinio didelės apimties statybos darbus, iškertant 11 angų laikančiosiose konstrukcijose (sienose ir pamatuose).

67. Pirmosios instancijos teismas be teisinio vertinimo sprendė, kad ieškovės pateikta projektinė dokumentacija buvo perteklinė, nors tos pačios balsavimui teiktos projektinės dokumentacijos apimtis, teismui leido padaryti išvadą, kad atsakovai pagrįstai nepritarė projektiniams sprendiniams. Toks vertinimas leidžia spręsti, jog teismas sutiko, kad bendraturčiams pateikta projektinės dokumentacijos apimtis buvo reikšminga išsamumo prasme, todėl teismas negalėjo sumažinti vertinamos projektinės dokumentacijos turinio ir apimties.

68. Nurodo, kad atsakovai savo nesutikimą motyvavo projekto sprendinių prieštaravimu STR reikalavimams, kad projektiniai pasiūlymai pažeidžia jų teisę į pastato normatyvinę kokybę, sprendiniai kelia grėsmę pastato stabilumui. Tačiau teismas pasisakęs, kad atsakovai pagrįstai balsavimo metu nepritarė projektiniams sprendiniams, nes jie turėjo trūkumų, sprendė, kad projekto ir su juo susijusių dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrą Statybos įstatymas laikotarpiu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo priskiria savivaldybės, o ne atsakovų ar teismo kompetencijai.

69. Nesutinka, kad teismas nėra kompetentingas nagrinėti tuos atsakovų atsisakymo pritarti projektiniams sprendiniams motyvus, susijusius su projekto atitiktimi STR reikalavimams. Mano, kad byloje turėjo būti vertinami atsakovų atsisakymo pritarti projektiniams sprendiniams teisiniai argumentai, susiję su projekto atitiktimi STR reikalavimams.

70. Nors teismas laikėsi pozicijos, kad ne jo kompetencijai priskirtas projektinių sprendinių atitikties STR reikalavimams vertinimas, tačiau faktiškai vertino atsakovų teisinius motyvus dėl projektinių sprendinių prieštaravimo STR reikalavimams, tačiau pernelyg siaurai vertino projektinių sprendinių neatitiktį STR reikalavimams, dalį projektinių sprendinių trūkumų ignoravo, nemotyvuotai nesirėmė eksperto J. R. ekspertizės išvada.

71. MB „Archimodulis“ kapitalinio remonto projekto architektūrinės dalies aiškinamojo rašto 2.2 punkte numatyta, kad naujai įrengiamoms angoms įrengti privaloma parengti atskirą statinio konstrukcijų dalį, taip pat įvertinti esamas viso pastato konstrukcijas. Balsavimo dienai ieškovė bendraturčiams pateikė projektinę dokumentaciją, kurią sudarė projekto 2022-08-25 parengta architektūrinė dalis ir 2021-03-30 parengta konstrukcinė dalis. Nei vienoje projekto dalyje nėra įvertinta pastato techninė būklė, viso pastato esamos konstrukcijos ir jų defektai, kas neatitinka STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9.1.1.6 punkto.

72. Pažymi, kad po balsavimo su ieškiniu ieškovė pateikė dokumentus, laikydama juos projekto dalimi, nors balsavimo dienai jie nebuvo parengti bei nebuvo pateikti bendraturčiams dėl jų balsuoti, t. y. konstruktoriaus B. F. vardu parengtą, bet nepasirašytą, pastato (duomenys neskelbtini) ir jo konstrukcijų apžiūros aktą, kurio data nenurodyta bei „Trumpą paaiškinimą“, kurio data pagal el. parašo metaduomenis yra 2022-01-14.

73. Konstrukcijų apžiūros akte nurodyti duomenys prieštarauja atsakovų pateiktoms atskirų butų ir bendro naudojimo patalpų būklės nuotraukoms, iš kurių matyti, kad pastato butuose Nr. 8, 23, 24, 30, 35, 40, 60, laiptinėje ir rūsyje 2022 m. balandžio mėn. užfiksuoti gausūs esami pastato konstrukcijų – sienų ir lubų įtrūkimai.

74. Nurodo, kad šias nuotraukas įvertino ekspertas J. R.. Bendrijos iniciatyva atliktame 2022-10-20 statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad pamatas įskilinėjęs. Atsakovų teigimu, konstrukcijų apžiūros aktas parengtas faktiškai neįvertinus pastato techninės būklės ir jo konstrukcijų. Projektinės medžiagos aiškinamuosiuose raštuose pastato techninė būklė ir pastato konstrukcijos neįvertintos, nepateiktas pastato konstrukcijų defektų vertinimas, kaip to reikalavo projekto architektūrinės dalies 2.2 punktas. Be to, projekte nėra aprašyti pastate vykę rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, kaip to reikalauja STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9.1.1.6 punktas. Ekspertas J. R. ekspertizės akte taip pat nurodė, kad konstrukcinėje dalyje neatlikta anksčiau pastate atliktų konstrukcinių pertvarkymų inventorizacija.

75. Atsakovams įrodžius, kad kai kuriuose butuose buvo kirstos laikančiosios konstrukcijos – sienos, tai sudaro būtinybę raštu apie tai informuoti konstruktorių sprendinių patikslinimui. Tokiu atveju konstrukcinės dalies sprendinių tikslinimas turi reikšmės ir architektūrinės dalies sprendinių tikslinimui. Gali paaiškėti, kad ieškovės planuojami projektiniai sprendiniai, nurodyti projekto architektūrinėje dalyje, visa pageidaujama apimtimi yra negalimi dėl esamos pastato techninės būklės, esamų laikančiųjų konstrukcijų defektų (sienų, lubų ir pamatų įskilimo), anksčiau name atliktų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto atvejų.

76. Pabrėžia, kad nepakoregavus projekto, teismas sprendimu neturėjo teisės pripažinti ieškovės teisės į statybas pagal koreguotinus projektinius sprendinius. Atsakovų nuomone, ieškinio atmetimui turėjo užtekti ir tų teismo sprendime nurodytų projekto trūkumų ir neatitikimo STR reikalavimams, kurie susiję su pastato techninės būklės neįvertinimu.

77. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovais į bylą įtraukti tie daugiabučio namo savininkai, kurie balsavo „nepritariu“ bei negrąžino balsavimo biuletenių, bet susiklosčiusi situacija rodo, kad absoliuti dauguma daugiabučio namo savininkų – net 62 iš 74 faktiškai nepritaria ieškovės projektiniams sprendiniams dėl jų prieštaravimo STR reikalavimams. Kas reikšminga šalių interesų derinimo aspektu, atsižvelgti ne tik į ieškovės, bet ir į daugumos atsakovų bei trečiųjų asmenų interesus.

78. Kadangi projektinių sprendinių atitikties STR reikalavimams klausimas yra teisės klausimas, todėl atsakovai atsisakė prašymo byloje skirti teismo ekspertizę šiam klausimui atsakyti, o kiti teismo ir ieškovės kelti klausimai dėl statybos darbų realumo ir galimumo viršijo šios bylos nagrinėjimo ribas, nebuvo susiję su atsakovų atsisakymo pritarti projektiniams sprendiniams motyvais.

79. Pažymi, kad ieškovė, susipažinusi su atsakovų atsiliepimo į ieškinį motyvais ir eksperto J. R. išvada, bylos nagrinėjimo metu ėmė taisyti projektinius sprendinius: apžiūrėjo pastato 67 butą ir jame įrengtą angą laikančiojoje sienoje, užsakė ir atliko pastato apkrovų skaičiavimus. Tai pasak atsakovų, leidžia spręsti, kad ieškovė iš dalies pripažino jų įvardytus projekto trūkumus. Todėl teismas privalėjo atsisakyti tenkinti ieškinį.

80. Nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad naujai pateiktais įrodymais ieškovė ne šalino projekto trūkumus, bet pateikė įrodymus, kuriais paneigiama planuojamų atlikti darbų neigiama įtaka pastatui.

Žemesnės instancijos teismas

81. Teismas turėjo vertinti, jog ieškovės atsakovams pateiktas sutikimui duoti projektas yra ne visos sudėties, neatitinkantis STR reikalavimų, aiškiai eksperto V. M. dalinės ekspertizės akte tinkamai ir net minimaliai neįvertintas, todėl pažeidžiantis atsakovų teises ir interesus į normatyvinę pastato kokybę, į saugų 9 aukštų gyvenamąjį namą, ypatingąjį statinį. Ieškovė neturi teisės tokių ydingų projektinių sprendinių pagrindu atlikti statybos darbus ir kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento be atsakovų sutikimo.

82. Nors ieškovė apžiūrėjo butą Nr. 67 ir jame iškirstą angą laikančiojoje sienoje; užsakė ir atliko UAB „Ekointera“ parengtą 9-aukščio pastato erdvinio skaičiavimo ataskaitą, tačiau UAB „Ekointera“, atlikdama pastato apkrovų skaičiavimus ir padarydama išvadą, kad apkrovos, galinčios veikti statinį statybos ir naudojimo metu, nesukels viso statinio ar jo dalies griūties ir didesnių deformacijų, nei leistinos, savo skaičiavimuose vertino tik laikančiųjų sienų angų ardymą. Apkrovų skaičiavimai atlikti nekokybiškai, neįvertinus tikrųjų ieškovės planuojamų atlikti statybos darbų apimties, dėl ko jų turinys neatitinka ieškovės kapitalinio remonto projekto architektūrinės dalies sprendinių.

83. Be to, pagal STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 9.3 punktą, atliekami pirminiai skaičiavimai, pagal kuriuos rengiami statinio konstrukciniai sprendiniai, o jų rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba brėžiniuose. Ieškovė neištaisė projektinių sprendinių, nes neįvertino pastato laikančiųjų konstrukcijų defektų – gyventojų butuose esančių laikančiųjų sienų ir lubų skilinėjimo, bendro naudojimo patalpų sienų ir grindų skilinėjimo, pastato išorės plokščių įtrūkimų.

84. Gyventojams nebuvo siūloma balsuoti dėl naujos kokybės projekto, projektas yra ydingas, tobulintinas, ką savo veiksmais pripažino ieškovė, byloje teikdama naujus įrodymus, susijusius su projekto atitiktimi STR reikalavimams.

85. Mano, jog pagal STR (duomenys neskelbtini) „Statinio statybos rūšys“ nuostatas ieškovės ketinami atlikti darbai yra statinio rekonstrukcija. Ieškovės planas gilinti rūsio grindis nuo 2,2 m iki 2,7 m aukščio reiškia, kad ji ketina praplėsti esamą rūsio patalpą, dėl ko statinio išorės matmuo pasikeis (padidės) net 0,5 m gilyn. Pažymi, kad atsakovai įrodinėjo, jog ne laikančiųjų sienų, o pamato dalies išardymas ir angų pamato dalyje įrengimas yra tiesiogiai susijęs su statinio išorės matmens padidinimu. Tačiau šios aplinkybės teismas visiškai nevertino, o būtent, kad išardant laikančiąja konstrukciją – rūsio pamato dalį trijose vietose po kertamomis laikančiomis konstrukcijomis – sienomis, taip būtų pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų – pamatų.

Šalies argumentai

86. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Jų vertinimu, teismas, konstatavęs, kad atsakovai pagrįstai atsisakė pritarti projektui, turėjo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Net ir patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas turėjo priteisti didžiąją dalį atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, o ieškovės išlaidų nepriteisti, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė išlaidos.

87. Atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, detalizuotų 2024-01-17 prašyme, susidarė iki ieškovei 2023-07-03 pateikus papildomus rašytinius įrodymus. Ieškovė taisė projekto trūkumus ir tie taisymai yra akivaizdžiai susiję su atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytais bei eksperto J. R. ekspertizės išvadoje nurodytais projekto trūkumais, tad laikytina, kad atsakovų gynyba buvo pagrįsta.

88. Po ieškovės papildomų rašytinių įrodymų pateikimo, ji nei projekto, nei ieškinio netikslino, taigi atsakovai neturėjo teisinio pagrindo sutikti su byloje pareikštu ieškiniu ar kažkuria jo dalimi, kurio turinys skyrėsi nuo naujai ieškovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų.

89. Nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad ieškovei pateikus papildomus įrodymus, atsakovai iš esmės jiems neprieštaravo. Nurodo, kad ieškovė į teismą kreipėsi su nekokybišku, STR reikalavimų neatitinkančiu projektu, pripažino dalies atsakovų nurodytus projekto trūkumus, siekė juos taisyti, todėl nei iki papildomai pateiktų įrodymų momento, nei po jo, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai sąžiningai gynėsi nuo ieškinio reikalavimų, pagrįstai atsisakė pritarti statybos darbams pagal balsavimo metu jiems pateiktą projektinę medžiagą, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios iki ieškovės papildomai pateiktų rašytinių įrodymų, turėjo būti priteistos iš ieškovės.

Atsiliepimas

90. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų (I grupė) apeliacinį skundą prašo jų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-07 sprendimo atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

91. Nurodo, kad atsakovų sutikimas kapitalinio remonto darbams atlikti yra teisiškai reikšmingas tik tiek, kiek jis yra reikalingas kreipiantis į kompetentingą instituciją šiems statybos darbams atlikti, bet savaime, kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, teisės atlikti statybos darbus nesuteikia.

92. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nors bus pažeista jų nuosavybės teisė, pablogės pastato techninė būklė, kad projektiniai pasiūlymai gali turėti poveikį jų materialinei padėčiai, o numatomi darbai sukels pavojų sveikatai ar gerbūviui.

93. Tik teismui tenkinus ieškinį priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovė galės realizuoti savo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurią apeliantai nepagrįstai ribojo. Todėl ieškovės vertinimu teismas tinkamai nustatė šios bylos nagrinėjimo ribas.

94. Atsakovų argumentai, kad bendraturčiai savo pritarimą turi išreikšti dėl konkretaus projekto ir jame numatytų projektinių sprendinių, o savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra teikiami ne projektiniai sprendiniai, bet konkretus projektas, yra neaktualūs šalių ginčui.

95. Atsakovai be jokio pagrindo bando sutapatinti du momentus: 1) informaciją (dokumentus), kuriuos ieškovė turėjo atskleisti, siekdama gauti jų pritarimą; 2) dokumentus, kuriuos ieškovė turės pateikti kreipdamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

96. Ieškovė atsakovams (ir kitiems savininkams) galėjo neteikti nei projekto, nei konstrukcinės jo dalies, o pateikti tik projektinius pasiūlymus, kuriuose būtų išreikšta patalpų kapitalinio remonto ir kitų pagrindinių sprendinių idėja.

97. Atkreipia dėmesį, kad MB „Archimodulis“ 2020-08-25 kapitalinio remonto projekto 2 skyriuje „Projektinių sprendinių apibūdinimas“ 2.1.1 punkte nurodyta, kad planuojama kirsti angas laikančiosiose sienose <...> tarp rūsio patalpų R4-1 ir R4-2 kertamos 0,9 m pločio durys, tarp rūsio patalpų R4-3 ir R4-3 kertamos 0,9 pločio durys, tarp rūsio patalpų R4-3 ir R4-4 kertamos 0,9 m pločio durys, taip pat projekto sudedamąja dalimi yra suremontuotų patalpų planai, kuriuose yra nurodyti jų pločio ir aukščio parametrai, atitinkamai akivaizdu, kad iš šių planų atsakovams turėtų būti aišku, kokio aukščio patalpas planuojama suformuoti rūsyje po kapitalinio remonto.

98. Siekiant išsamiai atskleisti ketinamų atlikti kapitalinio remonto darbų sprendinius, apeliantams buvo pateiktas ne tik projektas, bet ir konstrukcinė jo dalis. Jiems nuo pat pradžių buvo žinoma, kad rūsio patalpose ketinama kirsti 3 angas.

Šalies argumentai

99. Ieškovės vertinimu, atsakovai manipuliuoja savo pozicija – pirmos instancijos teisme kėlę klausimą dėl rūsyje kertamų angų sustiprinimo, apeliaciniame skunde jau nurodo, kad neva ieškovė jiems neatskleidė, kad kirs šias 3 angas. Atsakovai nepagrindė kaip šių angų kirtimas pažeis jų teises ir teisėtus interesus.

100. Pateikdami informaciją apie rūsio patalpoje kertamos angos aukštį, žeminamų grindų aukštį atsakovai vadovaujasi tuo pačiu brėžiniu, kuriame aiškiai tai pažymėta, atitinkamai atsakovai turėtų įrodinėti, kuo šie darbai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovai painiojasi savo pozicijose – kur jiems patogu, ten architektūrinės dalies sprendinius aiškina vadovaudamiesi konstrukcinės dalies sprendiniais, o kur nepatogu – kad šios įgyvendinimo informacijos nesant architektūrinėje dalyje, pats projektas laikytinas neteisėtu.

101. Nesutinka su atsakovų teiginiais, kad reikšmingos aplinkybės, susijusios su ieškovės ketinimais dėl ginčo darbų buvo nutylėtos ar neatskleistos. Atsakovai tiksliai nurodo kertamų angų aukščio parametrus, įvardija, kad bus įgilinamas rūsys. Pastebi, kad įrengiama anga, nepriklausomai nuo jos aukščio, apskritai nelaiko laikančiųjų konstrukcijų, todėl architektūrinės dalies aprašomojoje dalyje yra akcentuojami būtent kertamų angų pločiai.

102. Rūsio patalpos įgilinimas nereiškia rūsio patalpos pertvarkymo - rūsys yra numatytas toks pats, koks buvo nuo daugiabučio namo pastatymo laikų. Ieškovė tiesiog planuoja iškasti 58 cm grunto, bet šiuo atveju grindų danga yra suformuota ant sutrombuoto grunto ir nieko nelaiko. Grunto iškasimas yra vertinamas kaip paprastasis remontas, o ne kaip kapitalinis remontas, nes gruntas tarnauja kaip užpildas rūsio patalpų suformavimui, kad būtų galima užpilti betoną.

103. Atkreipia dėmesį, kad atsakovų į bylą pateikta medžiaga patvirtina, kad rūsyje grindys įkrito dėl paplauto grunto, vadinasi, ši vieta pastato nelaiko. Ieškovė nenumatė pašalinti pamato dalies, o iškirsti angas pamatiniuose blokuose (ne pamatuose). Kertamų angų sustiprinimas yra išspręstas Konstrukcijų projekto dalies 5 priedo 15 puslapyje.

104. Tai, kad atsakovams balsavimui buvo pateikta gausesnė medžiaga, jų teisių niekaip nepažeidė ir netgi priešingai – sukėlė pačiai ieškovei atitinkamai didesnes įrodinėjimo sąnaudas, tačiau tai i pasitarnavo teisingam bylos išnagrinėjimui.

105. Pabrėžia, kad statybos dokumentų atitiktis STR reikalavimams, pagal kasacinio teismo praktiką, gali būti apeliantų įrodinėjamos procesinės pozicijos pagrindu tik tuo atveju, jeigu projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų ir tuo yra pažeidžiamos konkrečios bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nenustatyta.

Atsiliepimas

106. Atsakovai nepagrįstai revizuoja ieškovės statybos dokumentų formą, teigdami, kad tam, jog gautų jų pritarimą, ieškovė turėtų parengti dar papildomą dokumentaciją ar ją turėjo išdėstyti atitinkamo pavadinimo ar turinio dokumente. Ieškovės nuomone, apeliantų materialinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi pasireiškia išimtinai tuo, ar numatyti kapitalinio remonto sprendiniai nepažeis jų teisių. Tokie atsakovų teiginiai byloje buvo tvirtai paneigti ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais.

107. Pastebi, kad eksperto V. M. dalinės ekspertizės aktas buvo skirtas įvertinti, ar atsakovams pateiktų dokumentų sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, taip pat kitą norminį reguliavimą, bet ne revizuoti pačių dokumentų formaliųjų turinio ir formos klausimų, kas apskritai su atsakovų teisėmis niekaip nesusiję.

Atsiliepimas

108. Atsakovų eksperto J. R. dalinės ekspertizės akte nurodomos išvados neišplaukia iš jo motyvuojamosios dalies. Visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis šis ekspertas darė išvadas, kad užfiksuoti gausūs sienų ir perdangų jungčių plyšiai liudija, kad pastato standumas yra nepakankamas – kokias konkrečiai sienas ekspertas vertino, kuriuos jungčių plyšius ir kur esančius apžiūrėjo bei kuo vadovaudamasis priėjo tokių išvadų. Jis neatliko erdvinių pastatą veikiančių ir galinčių paveikti apkrovų skaičiavimų.

109. Kai UAB „Ekointera“ ginčo pastato erdvinio skaičiavimo ataskaita su priedais patvirtina, kad remontuojamų patalpų sprendiniai tenkina esminį statinio reikalavimą mechaninį atsparumą ir pastovumą, t. y. inžineriniai skaičiavimai patvirtina, kad apkrovos, galinčios veikti statinį statybos ir naudojimo metu, nesukels šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties ir didesnių deformacijų, nei leistinos.

110. Faktinė patalpų būklė projekto rengėjui buvo žinoma ir atitinkamai buvo įvertinta, kas teismui leido spręsti, kad STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 9.1.1.6 punkte įtvirtintas reikalavimas nebuvo pažeistas ir dėl to ginčo tarp šalių ir trečiojo asmens atstovo byloje net nebuvo.

111. Kad konstruktorius B. F. vertino daugiabučio namo ir jo butų (patalpų) būklę bei juose atliktus remontus, patvirtina ne tik aukščiau aptarti šalių paaiškinimai, bet ir konstruktoriaus parengtas „P. T. g. (duomenys neskelbtini) ir jo konstrukcijų apžiūros aktas“ bei „Trumpas paaiškinimas“, kurio data pagal el. parašo metaduomenis yra 2022-01-14.

112. Šie konstruktoriaus parengti dokumentai neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. šalių ir trečiojo asmens (Bendrijos) atstovų paaiškinimams, kad statinio apžiūra ir stebėjimas buvo vykdomi iki projekto parengimo bei juos patvirtina. Tai, kad konstruktorius pastato sienų ir lubų įtrūkimus vertino ne taip, kaip to tikėjosi atsakovai, nesudaro pagrindo ieškovės numatytų atlikti kapitalinio remonto darbų pripažinti neteisėtais ar keliančiais grėsmę pastatui, nes tokios aplinkybės, kaip minėta aukščiau, buvo paneigtos pastato erdvinio skaičiavimo ataskaita su priedais.

Šalies argumentai

113. Ieškovė nurodo, kad nėra aišku, kodėl atsakovai nesutinka pritarti kapitalinio remonto darbams ir toliau siekia pažeidinėti ieškovės teises. Atsakovai siekia ieškovės aktyvų naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir įrodinėjimo pareigos vykdymą be jokio pagrindo panaudoti prieš ieškovę. Teigę, esą baiminasi dėl pastato saugumo ir įtakos pastato konstrukcijų pastovumui ir stabilumui, atsakovai atsisakė jų pačių 2023-10-18 prašymu byloje paskirtos ekspertizės.

114. Atsakovai galėjo prašyti byloje paskirti teismo ekspertizę, bei pateikti savo užsakymu atliktą erdvinio skaičiavimo ataskaitą, kurioje būtų paneigta UAB „Ekointera“ išvada.

Šalies argumentai

115. Apeliantai klaidingai teigia, kad UAB „Ekointera“, atlikdama pastato apkrovų skaičiavimus neįvertino, kad ieškovė ketina ardyti pamato dalį trijose vietose per visą 0,58 m pamato aukštį, nes vertino tik laikančiųjų sienų angų ardymą. Pažymi, kad pagal projektą numatyta iškirsti angas atitinkamose sienose ir pamatiniuose blokuose (ne pamatuose). Atkreipia dėmesį į tai, kad erdvinio skaičiavimo ataskaitos aiškinamajame rašte nurodyta, kad erdvinio skaičiavimo modelio skaičiavimų atlikimo pagrindas yra be kita ko 2020-08-25 MB „Archimodulis“ paruoštas „Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ ir B. F. paruoštas techninis darbo projektas (duomenys neskelbtini), kuriuose apspręstas darbų atlikimo būdas.

116. Erdvinius skaičiavimus ieškovė užsakė atlikti tik siekdama paneigti apeliantų įrodinėjamą poziciją, kad ieškovės patalpose numatyti atlikti kapitalinio remonto darbai sukels pastatui itin rimtas neigiamas pasekmes (pastato skilinėjimą ar net griūtį), o ne tikslindama savo projektą. Projektas iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išliko nepakitęs.

117. Nesutinka su atsakovais, kadangi projekto konstrukcinės dalies pastabose yra nurodyta, kad paaiškėjus, jog namo butuose yra įrengtos angos laikančiosiose sienose, apie tai raštu privalu informuoti projekto konstruktorių sprendinių tikslinimui, tai tinkamai atlikus apkrovų skaičiavimus, jų rezultatų pagrindu turi būti tikslinami konstrukcinės dalies sprendiniai ir taip suformuluojami galutiniai projektiniai pasiūlymai, juos pateikiant bendraturčiams įvertinti ir balsuoti dėl jų. Pažymi, kad konstruktorius prieš rengdamas konstrukcinę dalį apžiūrėjo pastatą, atitinkamai pastato būklę vertino ir todėl į tai atsižvelgė rengdamas konstrukcinę dalį, tad nėra ką tikslinti.

118. Nesutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovė turėjo ištaisyti projektinius sprendinius, nes pagal STR (duomenys neskelbtini) 9.1.1.6 punktą, nei viename byloje pateiktame projektinės medžiagos dokumente privalomai neįvertino pastato laikančiųjų konstrukcijų defektų – gyventojų butuose esančių laikančiųjų sienų ir lubų skilinėjimo, bendro naudojimo patalpų sienų ir grindų skilinėjimo, pastato išorės plokščių įtrūkimų. Nurodo, kad pastato būklė su angomis ir skilinėjimais konstruktoriaus buvo įvertinta, taip pat byloje nustatyta, kad ieškovės patalpų grindys yra nusėdusios dėl vamzdyno avarijos metu išplauto grunto. Apeliantų nurodomi skilinėjimai buvo įvertinti ir Bendrijos atliktose pastato Kasmetinės apžiūros aktuose, kuriuose nenustatyta, kad kokie nors skilinėjimai būtų vertinami kaip techniškai reikšmingi.

119. Nesutinka su argumentais, kad teismas sprendime neteisingai sprendė teisės klausimą dėl statybos rūšies kvalifikavimo ir atmetė atsakovų motyvus, kad ieškovės suplanuoti statybos darbai turėtų būti vertinami kaip statinio rekonstrukcija. Pažymi, kad tokio pobūdžio darbai kaip pastato pamato ar sienų ardymas nėra numatyti ir nebus vykdomi. Bus kertamos angos atitinkamose sienose ir pamatiniuose blokuose, o ne pamatuose.

120. Ieškovės vertinimu, apeliantų interesai vien dėl to, kad jiems buvo pateiktas dokumentas, kurio pavadinimas „kapitalinio remonto projektas“, o ne dokumentas pavadintas „statinio rekonstrukcijos projektas“, nėra pažeidžiami. Atsakovams buvo pateikti dokumentai tam, kad jie suprastų, kokius darbus yra numatyta atlikti, o ne šiuos dokumentus revizuotų ir teiktų savo pageidavimus dėl dokumentacijos tvarkymo, jos užvardijimo būdo ir apimties.

Šalies argumentai

121. Ieškovė nesutinka su tuo, kad byloje priimtas procesinis sprendimas vertintinas kaip ieškinio tenkinimas iš dalies. Mano, kad jos ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi, nes teismas apgynė ieškovės pažeistas teises jos siekiamu būdu. Todėl ne atsakovams iš ieškovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, o atvirkščiai. Atsakovai savo procesinėmis teisėmis procese naudojosi nesąžiningai, todėl ir šiuo pagrindu neturi teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

122. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-07 sprendimo civilinėje byloje dalį, kuria nuspręsta iš ieškinio nepripažinusių atsakovų nepriteisti UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei priteisti UAB „Skaidri apskaitos sistema“ naudai iš ieškinio nepripažinusių atsakovų lygiomis dalis 12 367,23 Eur pirmos instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

123. Apeliantė nesutinka su tuo, kad jos pateikta papildoma medžiaga, siekiant išsamiai bendraturčiams atskleisti ketinamus atlikti darbus ir jų atlikimo būdą, turėtų būti laikoma teisiškai reikšminga nustatant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas.

124. Kadangi teismas apgynė apeliantės pažeistas teises jos siekiamu būdu, atitinkamai nesutiktina, kad šiuo atveju apeliantės ieškinys buvo patenkintas iš dalies.

125. Nurodo, kad teismas sprendime vertino bendraturčių atsisakymą pritarti apeliantės ketinamiems atlikti darbams ir priėjo išvados, kad toks atsisakymas yra nepagrįstas. Teismų praktikoje nurodyta, kad dokumentų privalo būti pateikta tiek, kad bendraturčiui būtų aiškiai atkleisti visi ketinamų atlikti darbų sprendiniai. Tai, kad medžiagos bendraturčiams apeliantė pateikė per daug, nereiškia, kad dėl to jos ketinami atlikti darbai yra ydingi, neteisėti ar kokiu nors būdu pažeidžia būtent bendraturčių interesus. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys tenkintas iš dalies, o tai lėmė, kad byloje buvo nustatytos neteisingos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos.

126. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, netgi ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad apeliantė pateikė teisiškai nereikšmingą bendraturčių pritarimui gauti dokumentaciją, ir savo reikalavimus formulavo pagal šią perteklinę medžiagą, yra nesuderinamas su teismo pareiga bylinėjimosi išlaidas byloje skirstyti vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Motyvuojamoji dalis

127. Apeliantė dėjo dideles pastangas gindamasi nuo atsakovų nepagrįstų nesutikimo su ieškiniu teiginių, kurių atsakovai net negalėjo pagrįsti leistinais įrodymais. Atsakovai tik viską kritikavo, nesutiko, viskuo abejojo, tačiau jokių pastangų savo procesinei pozicijai pagrįsti nedėjo.

128. Nors atsakovai teigė, kad nėra atlikti pastato apkrovų erdviniai skaičiavimai, šiuo pagrindu nesutiko su ieškiniu, bet tuo pačiu pastato apkrovų erdvinių skaičiavimų nepateikė – juos galiausiai atliko ieškovė. Šis įrodymas padėjo teismui teisingai išspręsti bylą bei įsitikinti tuo, kad apeliantės ketinami atlikti darbai nesukels namui atsakovų įrodinėtų pasekmių. Jau vien dėl šio pagrindo neteisinga nepriteisti apeliantei jos patirtų 7 260 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už UAB „Ekointera“ paslaugas.

129. Atsakovai byloje įrodinėjo, kad kondicionieriaus išorinė dalis skleis triukšmą, bet eksperimento dėl triukšmo lygio neatliko. Taip pat jie teigė, kad perkėlus šilumos vamzdynus į bendro naudojimo patalpas padidės šildymo nuostoliai, tačiau jokių įrodymų, kiek šildymo nuostolių bus patirta daugiau lyginant su esama situacija, nepateikė. Atsakovai teigė, kad pastatas sujudėjo ir nuolat juda, bet jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

130. Pažymi, kad apeliantė dalį įrodinėjimo naštos pareigų vykdė už atsakovus, tačiau kai galiausiai jiems teko prisiimti bent dalį įrodinėjimo naštos apsisprendžiant dėl teismo ekspertizės atlikimo, išreiškę nepasitenkinimą teismo suformuluotais klausimais ekspertizei, atsakovai ekspertizės atsisakė.

131. Mano, kad toks atsakovų veikimo procese būdas leidžia spręsti, kad jie sąmoningai atsisakė naudotis įrodinėjimo priemonėmis, siekdami visą įrodinėjimo naštą perkelti apeliantei, atitinkamai visos apeliantės pasitelktos papildomos įrodinėjimo priemonės, kuriomis iš esmės ji gynėsi nuo atsakovų nurodomų, bet neįrodinėjamų, aplinkybių, sukėlė apeliantei bylinėjimosi išlaidas.

132. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas atsakovų veiksmuose įžvelgė nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, todėl nesąžininga yra atsisakyti priteisti apeliantei jos ženklias (12 367,23 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

133. Atsakovai (I grupė) atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

134. Nurodo, kad teismas tenkino tik tą ieškinio dalį, kuri susijusi su ieškovės teise kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be atsakovų sutikimo, tačiau ne pagal visą parengtą projektą (su kurio dalimis atsakovai pagrįstai nesutiko), o tik pagal projekto sprendinius ir tik po įvykusio atsakovų balsavimo ieškovei pateikus papildomų įrodymų. Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme bylos baigtį vertino kaip lygiąsias (pusė patenkintų ir pusė atmestų ieškinio reikalavimų).

Žemesnės instancijos teismas

135. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė neskundė teismo sprendimo motyvų, kuriais teismas pripažino, kad atsakovai pagrįstai atsisakė pritarti darbų atlikimui pagal jiems pateiktą balsavimo projektinę medžiagą. Todėl laikytina, kad po teismo sprendimo priėmimo abi ginčo šalys su jais sutinka ir jais turi būti remiamasi sprendžiant dėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo.

136. Atsakovai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniu skundu nuosekliai įrodinėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais papildomais įrodymais ieškovė taisė projekto trūkumus, nes sutiko su atsakovų pasitelkto eksperto J. R. išvada bei atsiliepimo į ieškinį motyvais, kuriuose ir nurodyti minėti trūkumai. Todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidas, nes bylą iniciavo nekokybiško projekto pagrindu, o jo trūkumus taisė tik bylos nagrinėjimo eigoje, atsižvelgdama į atsakovų atsiliepimo į ieškinį motyvus.

137. Dėl ieškovės neatsakingų veiksmų ir kilusių pasekmių (patirtų bylinėjimosi išlaidų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė išgalvojo ir jokiais įrodymais nepagrindė savo apeliacinio skundo motyvo, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl projektinės medžiagos laikymo pertekline.

138. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, teismas sprendime tik konstatavo, kad atsakovai pagal pateiktą balsavimo medžiagą pagrįstai atsisakė pritarti darbų atlikimui ir negali būti pripažįstama ieškovės teisė atlikti darbus būtent pagal tokį projektą, nes jis turi trūkumų. Taigi ieškovė tinkamai nevykdė šios savo pareigos, o tik pateikė nekokybiško turinio projektinę medžiagą, kuri leido bendraturčiams, o vėliau ir teismui spręsti, kad tokiame projekte numatyti darbai prieštarauja bendraturčių interesams ir ieškovė neturi teisės jo pagrindu įgyvendinti savo statybos teisės.

Žemesnės instancijos teismas

139. Teismas visuma sprendimo motyvų vertino, jog atsakovai tinkamai gynėsi ir įrodė, jog ieškovės pateiktas MB „Archimodulis“ 2020-08-25 projektas yra nekokybiškas, teismas nesivadovavo ieškovo pateiktu eksperto V. M. dalinės ekspertizės aktu, nes laikė, kad jo išvados neseka iš tyrimo, joks tyrimas neatliktas.

140. Atsakovai savo atsiliepimą į ieškinį grindė leistinais įrodymais ir buvo aktyvūs įrodinėjimo procese. Ieškovė sutiko su atsakovų nurodytais projekto trūkumais, nes bylos nagrinėjimo teisme metu siekė juos taisyti.

141. Kadangi projekto rengimo iniciatore buvo ieškovė, todėl jai ir teko pareiga atlikti tuos veiksmus, kurie būtini pagal STR tam, kad būtų galima įvertinti, ar projektas atitinka esminius statinio reikalavimus. Todėl nesutinka su argumentais, kad teismas turėjo priteisti 7 260 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už UAB „Ekointera“ paslaugas rengiant inžinerinius statinio erdvinio modelio skaičiavimus su pateiktomis išvadomis dėl remontuojamų patalpų sprendinių atitikties esminiams statinio reikalavimams.

142. Pažymi, kad statinio konstrukcinių apkrovų skaičiavimai turėjo būti projektinės medžiagos dalis, patvirtinanti, jog remontuojamų patalpų sprendiniai atitinka esminiams statinio reikalavimams. UAB „Ekointera“ parengti skaičiavimai nelaikytini bylinėjimosi išlaidomis, nes jie yra tokia pat privaloma projektinės medžiagos dalis kaip ir projekto konstrukcinė, architektūrinė dalis, dalinės ekspertizės aktas ir kt., kuriuos savo lėšomis rengia ieškovė, siekdama teisės į statybas įgyvendinimo.

143. Atsakovai nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovų nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, dėl atsisakymo sutikti su ieškiniu (jo dalimi) po to, kai ieškovė byloje pateikė UAB „Ekointera“ skaičiavimus. Nurodo, kad po ieškovės papildomų rašytinių įrodymų (UAB „Ekointera“ skaičiavimų) byloje pateikimo, ieškovė nei projekto, nei ieškinio netikslino. Taigi atsakovai neturėjo teisinio pagrindo sutikti su byloje pareikštu ieškiniu ar jo dalimi. Be to, atsakovai byloje laikėsi pozicijos, kad papildomai pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovė pripažino ieškinio ir projekto trūkumus, dalis projekto trūkumų liko neištaisyta, kas turėjo sudaryti pagrindą teismui ieškinį atmesti.

144. Atsakovai byloje ir toliau įrodinėjo, kad UAB „Ekointera“, atlikdama pastato apkrovų skaičiavimus ir padarydama išvadą, kad apkrovos, galinčios veikti statinį statybos ir naudojimo metu, nesukels viso statinio ar jo dalies griūties ir didesnių deformacijų nei leistinos, savo skaičiavimuose neįvertino šiam klausimui reikšmingų duomenų, dėl ko šie skaičiavimai neatitinka ieškovės kapitalinio remonto projekto architektūrinės dalies sprendinių.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

145. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

146. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinio reikalavimai leisti atlikti negyvenamosios patalpos kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo, tenkinti iš dalies ir nuspręsta nei vienai iš šalių nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

147. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 228,90 kv. m. bendro ploto negyvenamosios, prekybos paskirties patalpos – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti devynių aukštų daugiabutyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l 17-30). Pastatas priskiriamas ypatingiesiems statiniams. MB „Archimodulis“ (projektuotojas) ieškovės užsakymu 2020-08-25 parengė Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektą, kuriame pateikiamas projektinių sprendinių apibūdinimas (esminiai architektūriniai sprendiniai, atliekamų darbų aprašas, esminiai konstrukciniai sprendimai, esminiai vidaus inžineriniai tinklai) ir statybos įtakos aplinkai klausimų sprendimas. Projekto pastabose pažymima, kad pagal STR (duomenys neskelbtini) „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo, 8 punktą keičiant patalpų paskirtį ir formuojant atskirą juridinį vienetą, paprastojo remonto projektą būtina suderinti su įgaliotais valstybės tarnautojais ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – Rašytinį pritarimą statinio projektui (1 t., el. b. l. 43-57). Ieškovės užsakymu 2021-03-30 parengta Negyvenamosios paskirties patalpų Kapitalinio remonto projekto Techninio darbo projekto Konstrukcinė dalis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 58-74). 2021-04 mėn. MB „Agveja“ parengė Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninio projekto – projekto dalį: vėdinimas ir oro kondicionavimas (1 t., el. b. l. 76-112). Į bylą pateikta ir 2021 m. MB „Archimodulis“ parengta Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto Techninio projekto šildymo dalis (1 t., el. b. l. 117, 119-143). 2021-03 mėn. MB „Archimodulis“ Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto Vandentiekio ir nuotekų dalis (1 t., el. b. l. 144, 146-168). Ieškovės, kaip statytojos užsakymu, 2021-08-24 UAB „SKPT“ parengtoje Dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad „negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ ypatingojo statinio techninio darbo projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka Reglamento (ES) 305/2011 (5.17) nustatytus esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Techninio darbo projekto konstrukcinę dalį galima tvirtinti (1 t., el. b. l. 170-171). Ieškovė siekdama atlikti minėtų patalpų kapitalinį remontą iniciavo minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą „Dėl sutikimo, kad pagal parengtą kapitalinio remonto projektą ir vadovaujantis dalinės ekspertizės aktu būtų atlikti darbai patalpose (duomenys neskelbtini)“. Iš balsavimo rezultatų matyti, kad bendraturčių sutikimas nebuvo gautas (1 t., el. b. l. 188). Atsakovų atstovė bylos nagrinėjimo metu pateikė eksperto J. R. 2022-05-26 išvadą dėl techninio darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Negyvenamosios paskirties patalpų kapitalinio remonto projektas. (duomenys neskelbtini)“ statinio konstrukcijų dalies sprendinių, kuri parengta Bendrijos užsakymu, siekiant įvertinti techninio darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ,Negyvenamosios paskirties patalpų kapitalinio remonto projektas. (duomenys neskelbtini)” statinio konstrukcijų dalies sprendinius ir nustatyti, ar juos įgyvendinus, pastato konstrukcijos tenkins Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinių reikalavimą STR (duomenys neskelbtini) ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas” ir ar bus užtikrinta pastato normatyvinė kokybė. Šia išvada ekspertas J. R. konstatavo, jog techninio darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Negyvenamosios paskirties patalpų kapitalinio remonto projektas. (duomenys neskelbtini)” statinio konstrukcijų dalis parengta nesilaikant STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” reikalavimų. Pagrindiniai projekto trūkumai yra tai, kad tinkamai neatliktas pastato esamų konstrukcijų techninės būklės vertinimas, neužfiksuoti esami konstrukcijų defektai, neatliktas pastato erdvinės konstrukcinės schemos skaičiavimas, nepateikti duomenys, įrodantys, kad pastatas po kapitalinio remonto tenkins Reglamento (ES) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą esminį statinių reikalavimą STR (duomenys neskelbtini) ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas” ir bus užtikrinta pastato normatyvinė kokybė (4 t., el. b. l. 16-17). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė UAB „Ekointera“ parengtą (duomenys neskelbtini), pastato erdvinio skaičiavimo ataskaitą su priedais, kuria konstatuota, kad poslinkiai (horizontalūs pastato poslinkiai nuo charakteristinių apkrovų derinio: x kryptimi – 0.7 mm y kryptimi - 0,7 mm; vertikalūs pirmo aukšto perdangos poslinkiai – 13,3mm) neviršija ribinių poslinkių. Inžineriniai remontuojamo statinio erdvinio modelio skaičiavimai patvirtina, kad paruošto techninio darbo projekto sprendiniai atitinka privalomiesiems dokumentams ir esminiam statinio reikalavimui – pastovumui. Pastato stabilumas yra užtikrintas (8 t., el. b. l. 73-132).

Dėl atsisakymo duoti sutikimą kapitalinio remonto darbams klausimo

148. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau ir Statybos įstatymas) be kita ko nustato statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Šio įstatymo 27 straipsnyje pateikiamas statybą leidžiančių dokumentų sąrašas, į kurį patenka tiek leidimas rekonstruoti statinį (1 dalies 2 punktas), tiek leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą (1 dalies 4 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį tokius statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

149. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad, be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija.

150. Ieškovė, negavusi bendraturčių pritarimo jos ketinamiems atlikti kapitalinio remonto darbams, įgyvendindama vieną iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimų, kreipėsi į teismą dėl leidimo be atsakovų sutikimo atlikti Patalpų kapitalinį remontą pagal „2020-08-25 Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą ir „Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini) ir kapitalinio remonto projektas“ ypatingojo statinio techninio darbo projekto konstrukcinės dalies sprendinius.

151. Nors atsakovai akcentuoja, kad tokios bylos nagrinėjimo dalyku galėtų būti tik jų, kaip bendraturčių motyvai, išimtinai susiję su balsavimo metu išreikštu atsisakymu duoti sutikimą, tačiau primintina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos A. T. (toliau ir LAT)) 2024-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-1075/2024). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (LAT 2024-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024).

152. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (LAT 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Tad akivaizdu, kad siekiant tinkamai išnagrinėti ginčą pagrįstai buvo vertintos abiejų šalių pozicijos dėl jo esmės, t. y. ar atsakovų atsisakymo pritarti, ieškovės ketinamiems atlikti kapitalinio remonto darbams pagal pateiktą projektinę medžiagą, motyvai yra pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

153. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nenustatė, kad ieškovės planuojami atlikti kapitalinio remonto darbai, šių darbų projektiniai sprendiniai neproporcingai pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, todėl pripažino ieškovės teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo be atsakovų sutikimo, tačiau tik pagal 2020-08-25 parengto projekto sprendinius. Kartu teismas pabrėžė, kad Statybos įstatymas projekto ir su projektu susijusių dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrą – kontrolę (bent jau laikotarpiu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo) priskiria savivaldybės, o ne atsakovų ar teismo kompetencijai.

154. Tai, kad teismas tenkino ieškinį iš dalies, konkretizuodamas ieškovės teisės kreiptis dėl statybos darbų be bendraturčių sutikimo apimtį, nurodant, kad pripažįsta ieškovės teisę be atsakovų sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal MB „Archimodulis“ 2020-08-25 Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekte nurodytus projektinius sprendinius, neleidžia sutikti su atsakovais, kad tokiu būdu teismas neleistinai koregavo ieškinio reikalavimo formuluotę, ar, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka teismo sprendime išdėstytų motyvų.

155. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime dėstydamas bendro pobūdžio vertinimus, be kita ko, pasisakydamas, jog į tokios kategorijos bylų nagrinėjimo ribas patenka ir teisės klausimai dėl galimybės statybą leidžiantį dokumentą ieškovės planuojamiems darbams išduoti be atsakovų sutikimo, tokiu būdu neleistinai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas.

156. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo situacijos specifiškumą pasisakė, kad Statybos įstatymas būtent savivaldybės administracijai priskiria kompetenciją spręsti, ar teikiami statybos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, ir, atitinkamai, ar gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas bei pabrėžė, kad vien tik teismo sprendimo aiškiai nepakanka tam, kad ieškovė įgytų teisę atlikinėti suprojektuotus darbus – teismo sprendimu „leidus“ ieškovei atlikinėti ginčo darbus be atsakovų sutikimo, ieškovė vis dar turėtų pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas kaip tik savo išvadomis sukonkretizavo, kad ieškinio reikalavimais siekiama įgyvendinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatą (nutarties 150 punktas) ir toks vertinimas nesudaro pagrindo spręsti apie nagrinėtos bylos ribų išplėtimą.

157. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė, siekdama atskleisti savo planuojamus darbus, atsakovams pateikė gerokai daugiau medžiagos, negu kasacinio teismo suformuluotose teisės aiškinimo taisyklėse, buvo būtina, dėl ko pastarieji savo nesutikimą ėmė sieti, tiek su projektinėje medžiagoje aptartų sprendinių įtaka jų teisėms ir teisėtiems interesams, tiek ir su parengtos projektinės dokumentacijos trūkumais bei apskritai revizuoti ieškovės galimybę tokios dokumentacijos pagrindu gauti leidimą ketinamiems darbams atlikti.

158. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. <...> Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (LAT 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023). Taigi, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (kapitalinį remontą, rekonstrukciją ir pan.) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti savo siekius.

159. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalį, projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją<...>. Projektiniai pasiūlymai arba statinio projektas yra skirti tiek bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimiems atlikti statybos darbams ir (arba) patalpų paskirties keitimui, ar tai nepažeis jų teisėtų interesų, tiek yra pagrindas teismui nuspręsti, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas (LAT 2024-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024).

160. MB „Archimodulis“ parengtame Patalpų kapitalinio remonto projekte, be projektuojamo objekto pažintinių duomenų, pateikiamas projektinių sprendinių apibūdinimas (2 punktas), kuris detalizuojamas jo paskesniuose papunkčiuose. Projekto dalyje „Esminiai architektūriniai sprendimai, atliekamų darbų aprašas“ (2.1 papunktis), „Plano sprendimai“ (2.1.1. papunktis) nurodoma, kad atliekant kapitalinį remontą, patalpoje kadastro duomenų byloje pažymėtoje Nr. 74-1, kurios bendras plotas yra 83,78 m², yra įrengiami laiptai į rūsio patalpą, kadastro duomenų byloje pažymėtoje Nr. R4-3, kurios plotas 15,94 m². Numatyta, kad pertvara tarp patalpos Nr. 74-3 ir 74-4 išardoma; pertvara skirianti patalpas 74-5, 74-9, 74-10 ir 74-11 nuo patalpų 74-6 ir 74-12 perkeliama siaurinant patalpas 74-6 ir 74-12. Detalizuojami sprendiniai dėl laikančių sienų, nurodant, kad sienoje tarp patalpų 74-2 ir 74-7 kertama 2,85 m pločio anga; sienoje tarp patalpų 74-7 ir 74-8 kertamos 0,9 m pločio durys; sienoje tarp patalpų 74-8 ir 74-14 kertamos 0,9 m pločio durys; sienoje tarp patalpų 74-7 ir 74-1 kertama 1,35m pločio anga; sienoje tarp patalpų 74-8 ir 74-1 kertama 2,26 m pločio anga; sienoje tarp patalpų 74-14 ir 74-1 kertamos 0,9 m pločio durys, o esamos durys užmūrijamos; patalpoje 74-14 mūrijama nauja pertvara atitveriant koridorių; sienoje tarp patalpų 74-14 ir 74-12 kertamos 0,9 m pločio durys, o esamos durys užmūrijamos; sienoje tarp patalpų 74-8 ir 74-6 esamos durys užmūrijamos; sienoje tarp patalpų 74-2 ir 74-4 esamos durys užmūrijamos. Taip pat numatyta, kad rūsio patalpose R4-1, R4-2, R4-3, R4-4 užmūrijamos visos esamos durys; rūsio patalpoje R4-3 kertama anga laiptams ir patalpa sujungiama su pirmo aukšto patalpa 74-1; tarp rūsio patalpų R4-1 ir R4-2 kertamos 0,9 m pločio durys; tarp rūsio patalpų R4-3 ir R4-3 kertamos 0,9 m pločio durys; tarp rūsio patalpų R4-3 ir R4-4 kertamos 0,9 m pločio durys. Taip pat numatyti sprendiniai dėl vidaus apdailos (2.1.2 papunktis), langų (2.1.3 papunktis) ir durų (2.1.4 papunktis). 2.2 punkte atsispindi „Esminiai konstrukciniai sprendimai“ nurodant, kad atliekant patalpos kapitalinį remontą numatoma išgriauti kai kurias esamas pertvaras ir įrengti naujas pertvaras. Kai kuriose laikančiose sienose bus įrengtos naujos angos. Nurodyta, kad naujoms angoms įrengti privaloma parengti atskirą statinio konstrukcijų dalį, taip pat įvertinti esamas viso pastato konstrukcijas. Suprojektuoti laikančią laiptų į rūsį konstrukciją. 2.3 papunktyje „Esminiai vidaus inžineriniai tinklai“ aptarta, kad bendrosios pastato inžinierinės sistemos, priklausančios viso namo bendraturčiams, turi būti iškeltos iš privačių patalpų, o jei tai padaryti neįmanoma inžinieriniai tinklai turi būti visiškai izoliuoti nuo privačių patalpų. Vartotojo vidinė inžinerinė sistema – keičiama pagal poreikius.

161. Nepaisant sprendime išdėstytų motyvų, kad negali būti pripažįstama ieškovės teisė atlikti darbus būtent pagal į bylą pateiktą projektą (jo sudėtines dalis – aiškinamąjį raštą ir dalinės ekspertizės aktą), nesant jo dokumentacijoje duomenų apie jau atliktus pastato pakeitimus, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo spręsti, kad ieškinys turėjo būti atmestas, visgi, nėra. Kaip ir nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė ieškinį tenkinantis iš dalies.

162. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutarties 160 punkte aptarti projektiniai sprendiniai, su kuriais pirmosios instancijos teismas ir susiejo ieškovės teisę be atsakovų sutikimo kreiptis dėl leidimo statybos darbams į atitinkamas institucijas, pakankamai aiškiai atskleidė ieškovės ketinamų atlikti Patalpų kapitalinio remonto darbų esmę ir apimtis, kad atsakovai galėtų įsivertinti ar ketinami atlikti statybos darbai nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų.

163. Primintina, kad šalys procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiūra. Nors ieškovė teisminio nagrinėjimo metu atsakydama į atsakovų argumentus dėl konstrukcinės dalies trūkumų, įrodinėjo, kad tam tikras projekto dalis rengusio B. F. 2022-02-14 paaiškinimu patvirtinama, jog prieš pradedant projektuoti konstrukcijų dalį buvo apžiūrėti ir du butai, kuriuose atlikti pakeitimai laikančiose sienose ir atitinkamai įvertinta pastato būklė šiuo aspektu, tačiau pakoreguotų kapitalinio remonto projekto ir statinio techninio darbo projekto konstrukcinės dalies, teismui taip ir nepateikė, ir apeliaciniu skundu teismo sprendimo šiuo aspektu neginčijo.

164. Esant aptartoms aplinkybėms pasisakyti dėl atsakovų argumentų, susijusių su techninio darbo projekto konstrukcinės dalies NR: (duomenys neskelbtini) trūkumais (apie kurios pasisakoma atsakovų akcentuojamoje eksperto J. R. išvadoje), prieštaringumo kapitalinio remonto projektui, neliko pagrindo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti, pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo tik pagal MB „Archimodulis“ Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekte nurodytus projektinius sprendinius, kurie ir yra aptarti nutarties 160 punkte.

165. Apeliantai nurodo, kad bendraturčių atsisakymo, duoti sutikimą ieškovės pateiktoje projektinėje medžiagoje numatytiems darbams, motyvų pagrįstumas turi būti vertinamas jo išreiškimo, t. y. balsavimo dieną. Teisėjų kolegija, pažymi, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamasi ir laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Atsakovams jokia apimtimi nepritariant ieškovės ketinamiems atlikti darbams, savo pažeistą teisę ieškovė siekė ginti teisminiu keliu, todėl tarp bendraturčių susiklosčiusi situacija negali būti vertinama tik formaliai.

166. Esama situacija, kuomet tiek balsavimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai turėjo galimybę įvertinti ar ieškovės ketinami atlikti darbai pagal projektinius sprendinius nepažeidžia jų interesų ir nurodyti konkrečias nesutikimo priežastis, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas šiame procese atliko netinkamą bylos duomenų vertinimą.

167. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsakovai savo poziciją dėl nepritarimo ieškovės ketinamiems atlikti statyboms darbams grindė tuo, kad ieškovės suplanuoti remonto darbai priskirtini statinio rekonstravimui, o ne kapitaliniam remontui; ieškovės pateiktame Dalinės ekspertizės akte neatliktas projekto Konstrukcinės dalies tikrinimas; Konstrukcinėje dalyje neįvertinta pastato konstrukcijų techninė būklė. Jie taip pat pažymėjo, kad Techninio darbo projekto Konstrukcinei dalis parengta nesilaikant STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimų, atitinkamai ir kitos Kapitalinio remonto projekto dalys – dėl vėdinimo ir oro kondicionavimo, šildymo, vandentiekio ir nuotekų turi būti koreguojamos.

168. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis statinio kapitalinį remontą apibrėžia kaip statybą, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Kai šio straipsnio 72 dalis statinio rekonstravimu įvardija statybą, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

169. Šių įstatyme apibrėžtų statybos rūšių požymiai nurodyti statybos techniniame reglamente STR (duomenys neskelbtini) „Statinio statybos rūšys“, pagal kurio 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Reglamento 9 punkte pažymėta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

170. Iš MB „Archimodulis“ parengto Patalpų kapitalinio remonto projekte aptartų projektinių sprendinių spręsti, kad ieškovės ketinami atlikti darbai turėtų būti vertintini ne kaip kapitalinis remontas, o rekonstrukcija nėra pagrindo. Atsakovų šiuo klausimu teikiami argumentai nepatvirtina, kad dėl projektinių sprendinių įgyvendinimo būtų perstatytos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tuo pakeičiant paties statinio išorės matmenis, kas atitiktų įstatymo leidėjo kaip rekonstrukcija apibrėžiamą statybų rūšį.

171. Projektiniai sprendiniai susiję su angų laikančiose sienose iškirtimu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytini laikančiosios konstrukcijos pertvarkymu, kas patenka į kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus. O apeliantų teiginiai, kad ieškovės ketinamais atlikti darbais bus išardyta laikančioji konstrukcija – rūsio pamato dalis trijose vietose po kertamomis laikančiomis konstrukcijomis – sienomis, ir taip bus pašalinta dalis pamatų, laikytini nepagrįstais, nes projekto sprendiniuose tokie ieškovės ketinimai neatsispindi.

172. Įvertinus, kad atsakovai neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių dėl rūsio grindų prastos būklės, spręsti, kad jų tvarkybos darbai, kuomet yra galimas ir grindų gilinimas, kuris beje buvo numatytas pagal techninio projekto konstrukcinę dalį, pagal kurią kaip minėta, teismas ieškovei teisės be atsakovų sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento, nepripažino, taip pat nesuponuotų vertinimo, jog tai atitiktų statinio rekonstrukciją. Nesutiktina, kad tokie darbai galėtų būti vertintini kaip laikančiųjų konstrukcijų perstatymas, kai praplečiamas esamas rūsys STR (duomenys neskelbtini) „Statinio statybos rūšys“ 9.2 punkto prasme.

Žemesnės instancijos teismas

173. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstais pripažino atsakovų argumentus dėl balsavimui ieškovės pateikto dalinės ekspertizės akto, o tiksliau tiriamosios dalies trūkumų – kuomet nenurodytos aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis ekspertas darė išvadą, kad projekto konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka akte nurodomus reikalavimus. Teismas sprendė, kad atsakovai pagal pačios ieškovės jiems pateiktą balsavimo medžiagą, pagrįstai atsisakė pritarti darbų atlikimui „pagal parengtą kapitalinio remonto projektą ir vadovaujantis dalinės ekspertizės aktu“.

174. Dėl atsakovų argumentų, kad Techninio darbo projekto Konstrukcinėje dalyje yra neįvertinta pastato konstrukcijų techninė būklė, teismas pasisakė, kad byloje neliko ginčo, jog konstrukcinės dalies aiškinamajame rašte iš tiesų liko neaprašyti kai kuriuose pastato butuose atlikti statybos darbai, kurių metu buvo įrengtos angos sienose ir, kurie vertintini kaip rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto darbai. Teisėjų kolegija, nepaisant ieškovės pozicijos, jog techninio darbo projekto konstrukcinės dalies rengėjas tiesiog padarė rašymo apsirikimą, nes pastato būklės faktinį įvertinimą jis, visgi, buvo atlikęs ir apžiūrėjęs butus, kuriuose buvo atlikti remonto darbai susiję su laikančiųjų sienų susilpninimu, tik neaprašė minėtame dokumente, sutinka, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą nepritarti ieškovės inicijuotam balsavimui būtent pagal tokio turinio jiems pateiktą dokumentaciją.

175. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiais aspektais atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog naujai pateiktais įrodymais ieškovė ne šalino projekto trūkumus, bet pateikė įrodymus, kuriais paneigiama planuojamų atlikti darbų neigiama įtaka pastatui.

176. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės teisės be atsakovų sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus būtent pagal projektą (jo sudėtines dalis – aiškinamąjį raštą ir dalinės ekspertizės aktą) pripažinimas teismo sprendimu yra negalimas. Tačiau atsižvelgęs į bendraturčių interesų derinimo principą ir siekdamas išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą bei įvertinęs tai, kad būsimo kapitalinio remonto planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas, teismas visiškai pagrįstai vertino ar proceso metu pasikeitusią faktinę situaciją, t. y. jau po įvykusio balsavimo ir bylos iškėlimo, ieškovės teikiami nauji įrodymai nesudaro galimybių visapusiškai, o ne formaliai išspręsti šalių ginčą.

177. Taigi, šiuo atveju teismas atsižvelgė į techninio darbo projekto Konstrukcinės dalies rengėjo B. F. 2022-01-14 pasirašytą „Trumpą paaiškinimą“, kuriame jis pažymėjo, jog prieš pradedant projektuoti konstrukcinę dalį, namas buvo apžiūrėtas, t. y. apžiūrėti du butai 8-ame ir 9-ame aukštuose, kur daryti pastato pakeitimai ir jokių konstrukcijų defektų, plyšių ar poslinkių nepastebėta. Minėtų butų apžiūros faktą patvirtino ir ieškovės vadovas bei Bendrijos pirmininkas.

178. Be to, įvertinus, kad atsakovams didžiausius nuogąstavimus dėl ieškovės ketinimų atlikti statybos darbus, kėlė pastato stabilumo ir pastovumo užtikrinimas, atkreipiant dėmesį į J. R. dalinės ekspertizės akte nurodomas išvadas dėl sienų ir perdangų jungčių plyšių, įtrūkusio pamato, ieškovė 2023-07-02 pateikė UAB „Ekointera“ parengtą ginčo daugiabučio namo erdvinio skaičiavimo ataskaitą, kurioje atlikus skaičiavimus padaryta išvada, kad ieškovės planuojami darbai nesukels viso statinio ar jo dalies griūties ir didesnių deformacijų, nei leistinos.

179. UAB „Ekointera“ statinio erdvinio modelio skaičiavimų, kuriems naudota licencijuota projektavimo įranga, atlikimo pagrindas buvo 2020-08-25 MB „Archimodulis“ paruoštas „Negyvenamosios paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“; B. F. paruoštas „Negyvenamosios paskirties patalpų kapitalinio remonto techninis darbo projektas (duomenys neskelbtini)“; gyvenamojo namo atskirų butų sienose įrengtų angų vieta ir nuotraukos užfiksuotos 2022 m gegužės mėnesį; UAB „Skaidri apskaitos sistema“ patalpų apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir normatyviniai statybos dokumentai. Rengiant skaičiavimus įvertinta ir tai, kad kai kuriose laikančiose sienose bus įrengtos naujos angos. Ataskaitoje pažymima, kad remontuojamos patalpos yra po devynaukšte pastato dalimi, todėl skaičiavimo modelyje įvertinami tik butai, esantys devynaukštėje pastato dalyje, nes penkiaaukštė pastato dalis atskirta nuo devynaukščio pastato deformacine siūle ir neturi įtakos šios dalies pastato pastovumui ir stabilumui.

180. Ataskaitą parengę specialistai nurodė, kad naujai įrengiamoms angoms parengta atskira statinio konstrukcijų dalis. Atlikti erdviniai pastato modulio skaičiavimai, kurie įvertina naujai suprojektuotų angų įtaką bendram pastato pastovumui ir stabilumui. Modeliuojant įvedamos ir anksčiau, po pastato statybos (eksploatacijos pradžios metu), laikančiose sienose įrengtos angos. Statybinių konstrukcijų įlinkiai ir deformacijos buvo tikrinamos, vertinant technologinius; konstrukcinius; fiziologinius ir estetinius – psichologinius reikalavimus. Atlikus skaičiavimus konstatuota, kad poslinkiai neviršija ribinių. Inžineriniai remontuojamo statinio erdvinio modelio skaičiavimai patvirtino, kad paruošto techninio darbo projekto sprendiniai atitinka privalomuosius dokumentus ir esminį statinio reikalavimą – pastovumą. Pastato stabilumas yra užtikrintas. Šioje ataskaitoje pažymima, kad inžineriniai statinio erdvinio modelio skaičiavimai skirti pateikti išvadas dėl remontuojamų patalpų sprendinių atitikties esminiam statinio reikalavimui: mechaniniam atsparumui ir pastovumui (be sprendinių, be projektų ekspertizių).

181. Pabrėžtina, kad atsakovų pateiktoje eksperto J. R. išvadoje kaip tik ir pabrėžiama tokių pastato erdvinės konstrukcinės schemos skaičiavimo svarba. Apeliantų argumentai, kad šie skaičiavimai atlikti nekokybiškai, neįvertinus tikrųjų ieškovės planuojamų atlikti statybos darbų apimties, nėra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtai ataskaitai parengti naudotus duomenis, jų visapusiškumą ir išsamumą, neturi pagrindo spręsti, kad teismas, vadovaudamasis šiuo įrodymu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kita vertus, atsakovai teismo ekspertizės atsisakė, o analogiško pobūdžio skaičiavimų, kurie leistų spręsti apie kitokius rezultatus, teismui neteikė.

182. Atsakovų argumentai, kad būtent projektas, o ne projektiniai sprendiniai bus teikiami savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, pirmiau atlikto vertinimo nekeičia. Kaip ieškovė realizuos savo teisę gauti statybos leidimą, pagal Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu (redakcija galiojanti nuo 2023-04-29) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tad apeliantų argumentais dėl tokios teisės įgyvendinimo plačiau nepasisakytina. Tik pritartina ieškovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad pats bendraturčių sutikimas, ar kaip šiuo atveju teismo sprendimas pripažįstantis teisę be tokio sutikimo realizuoti statytojo teisę gauti statybos leidimą, savaime teisės atlikti statybos darbus nesuteikia.

183. Sykiu primintina, jog asmeniui kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo gavimo, jai pateikto projekto ir su projektinių sprendinių įgyvendinimu susijusios dokumentacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams tikrins būtent šios institucijos atsakingi asmenys (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 27 straipsnio 10 dalis, 27¹ straipsnio 1 dalis), o bendraturčių sutikimas, ar kaip šiuo atveju, teismo sprendimas pripažįstantis teisę be tokio sutikimo kreiptis dėl statybos leidimo gavimo pagal konkrečius projektinius sprendinius, yra tik vienas iš minėtai institucijai teiktinų dokumentų, ir statytojo nuo pareigos tinkamai parengti projektinę dokumentaciją teiktiną minėtai institucijai, tikslu gauti leidimą kapitaliniam remontui, neatleidžia.

184. Taigi, projektinės dokumentacijos atitikimas (neatitikimas) statybą reglamentuojantiems teisės aktams bus vertinamas ieškovei įgaliotoms institucijoms pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir šioms institucijoms priimant sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar tokio dokumento neišduoti (Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalis.). Tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu ji galės kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir tik tada turės teisėtą galimybę bei pareigą pateikti tokią projektinę medžiagą, kuri užtikrintų, kad atliekami statybos darbai tiksliai tenkins STR reikalavimus.

185. Šioje stadijoje teismas patikrina tik dėl kokių priežasčių bendraturtis (šiuo atveju bendrataučiai) nesutinka su ieškovės pateiktu pasiūlymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai, ginčo šalių pozicijų kontekste, vertino projekto sprendinių įgyvendinimo įtaką bendraturčių interesams ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovės planuojami kapitalinio remonto darbai pagal 2020-08-25 kapitalinio remonto projekto sprendinius turės neigiamos įtakos pastatui, jo stabilumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme klausimo išsprendimo

186. CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (LAT 2021-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LAT 2022-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 2024-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024). Be to, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (LAT 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

Žemesnės instancijos teismas

187. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad ieškinį tenkino iš dalies, sprendė, kad ieškovė CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, nes jos pačios veiksmai, kuomet ji bendraturčių balsavimui suformulavo spręstiną klausimą ir savo rizika pateikė gerokai daugiau duomenų, kurių ji galėjo neteikti, nulėmė atsakovų tuo metu pagrįstą apsisprendimą „nepritarti“ ieškovės ketinamiems atlikti kapitalinio remonto darbams, t. y. ir suponavo teisminio ginčo tarp šalių kilimą.

188. Kita vertus, teismas nepripažino ir atsakovams teisės į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, argumentuodamas tuo, kad net ieškovei ir pateikus į šią bylą papildomų įrodymų, kuriais iš esmės pašalinti balsavimo metu egzistavę projekto trūkumai, atsakovai nesutiko su jokia ieškinio dalimi, kas atitinkamai nulėmė poreikį bylą nagrinėti iš esmės.

189. Taigi, teismas nusprendė nei vienai iš ginčo šalių nepriteisti iš priešingos šalies jų procese patirtų bylinėjimosi išlaidų.

190. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tokį procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, kaip, kad nurodo abi ginčo šalys savo apeliaciniuose skunduose.

191. Kaip jau yra nutartyje pasisakyta, priešingai nei ieškovė interpretuoja priimtą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, nagrinėjamu atveju spręsti, kad jos ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi, nėra jokio pagrindo.

192. Akivaizdu, kad tenkinus ieškinį iš dalies, ir pripažinus ieškovės teisę, be atsakovų sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal MB „Archimodulis“ 2020-08-25 parengto Patalpų kapitalinio remonto projekto sprendinius, pasekmės, ieškovei, kaip statytojai, yra kitokios apimties, nei tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas visiškai ir jai būtų leista be atsakovų sutikimo atlikti Patalpų kapitalinį remontą pagal MB „Archimodulis“ 2020-08-25 Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą ir „Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ ypatingojo statinio techninio darbo projekto konstrukcinės dalies sprendinius.

193. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės bendraturčiams pateiktos projektinės medžiagos trūkumai, ir pats suformuluotas klausimas balsavimui, nesuponuoja vertinimo, kad atsakovai nepritardami ieškovės ketinamiems atlikti remonto darbams, elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo savo teisėmis, tačiau kartu ir atsižvelgus į kasacinio teismo pabrėžiamą bendraturčių bendradarbiavimo ir interesų derinimo svarbą, negalima konstatuoti, kad atsakomybė už procesą tenka tik ieškovei.

194. Kita vertus, nesutiktina ir su ieškove, kad atsakovai įgyvendindami savo įrodinėjimo pareigą sąmoningai atsisakė naudotis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovai, įrodinėdami, kad jų atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, ir iš esmės apeliuodami į tai, kad ieškovės siūlomi projekto sprendiniai apskritai kelia grėsmę pastato stabilumui, nusprendė atsisakyti teismo ekspertizės, kas leidžia spręsti apie nepakankamai aktyvų įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą, bet ne atsisakymą naudotis tokia teise.

195. Pasisakant dėl procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, kas yra reikšminga svarstant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tik po bylos iškėlimo, ieškovė reaguodama būtent į atsakovų atsikirtimų turinį, teikė įrodymus dėl projektiniuose dokumentuose atsakovų įvardytų trūkumų pašalinimo. Tačiau pritartina, kad ieškovei pateikus atsakovų poziciją dėl kapitalinio remonto darbų neigiamos įtakos pastato stabilumui paneigiančius įrodymus – UAB „Ekointera“ statinio erdvinio modelio skaičiavimus, visgi, jie su jokiais apskritai projekto sprendiniais nesutiko, dėl ko ir bylos nagrinėjimas tęsėsi, kas suponavo ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

196. Teisėjų kolegija negali pritarti ieškovės argumentams, kad bent jos išlaidos už UAB Ekointera“ parengtą ginčo daugiabučio erdvinio skaičiavimo ataskaitą, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose nustatytą šalių įrodinėjimo pareigos turinį, turėtų būti priteistos ieškovės naudai iš atsakovų.

197. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovai, esant jiems pateiktos vertinimui projektinės medžiagos trūkumams, turėjo pagrindą suabejoti parengtu projektu, kiek tai gali būti susiję su rizika dėl tolimesnės pastato būklės. Tad ieškovė siekdama išvengti teisminio proceso ir atitinkamai pakankamai ženklių bylinėjimosi išlaidų, bendraturčių interesų derinimo kontekste įvertinusi, jog jai priklausančios Patalpos visgi yra daugiabutyje, kuriame yra daugelio bendraturčių vienintelis būstas, kad pats statinys statytas prieš pakankamai daug metų, turėjo teikti bendraturčiams ir papildomą informaciją, net ir pagrįstą specialistų skaičiavimais, jog tokie nuogąstavimai savalaikiai būtų pašalinti.

198. Apeliacinės instancijos teismas, pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, nepaisant to, kad teismas nusprendė tenkinti ieškinį iš dalies, ir tokiu būdu ieškovė savo, kaip statytojos teises turės galimybę realizuoti, nors ne tokia apimtimi, kokia ji tikėjosi inicijuodama teisminį procesą, daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sudaro pakankamą, CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą pagrindą nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų ir pastarųjų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Dėl procesinės bylos baigties

199. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti argumentai vertinami kaip neturintys esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo tinkamam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

200. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (LAT 2023-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

201. Teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant procesines įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai taikant materialinės teisės normas. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas bylą išnagrinėjo ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų sąsajumą ir prieštaringumą, pasisakęs dėl jų įrodomosios reikšmės, užtikrinęs šalims, bylos baigtimi suinteresuotumą turintiems kitiems proceso dalyviams galimybę pagrįsti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl tam tikrų, proceso dalyvių vertinimu, reikšmingų teisingam ginčo išsprendimui aplinkybių, netinkamo vertinimo ar nevertinimo apskritai, atmestini kaip nepagrįsti.

202. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi viena ar kita ginčo šalis, nėra pagrindas išvadai, jog pirmiau aptarti klausimai įvertinti pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ar suteikiant prioritetą vienam ar kitam įrodomąją reikšmę turinčiam įrodymui. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

203. Atmetus tiek ieškovės, tiek atsakovų apeliacinius skundus, šalių prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-07 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvida Jasaitytė – PralgauskienėDalia PranckienėIgnas Totilas