- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- A-40-502/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02179-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2023 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (tolau – ir Komisija) 2022 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 21R2-118 byloje Nr. (AG2-92/16-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administraciją) 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“(toliau – ir Raštas) bei priteisti pareiškėjai iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. pareiškėja 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą – iš žemės ūkio į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Atsakovas netenkino šio prašymo, nustatęs, kad Žemės sklypas, kurio plotas – 6 a, neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) nustatyto minimalaus galimo sklypo dydžio – 10 a;
2.2. pareiškėja, siekdama padidinti Žemės sklypo dydį, 2022 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti prisijungti dalį valstybinės žemės. Atsakovas į šį prašymą atsakė Raštu, kuriame nurodė, jog prašomas valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, sąvokos, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas;
2.3. atsakovas manipuliavo jam parankiais teisės aktais, tyčiojosi iš pareiškėjos, nuspręsdamas, ką ji gali ir ko negali daryti savo privačioje nuosavybėje. Iš vienos pusės, atsakovas neleido pareiškėjai pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, nes šio sklypo dydis yra per mažas, bet iš kitos pusės jis užkirto jai kelią teisėtai susitvarkyti Žemės sklypo dydį. Atsakovas nusprendė, kad kvartale bus formuojami 10–20 a ploto žemės sklypai, nepaisant to, kad šiuo metu kvartalą sudaro 6 a ploto žemės sklypai, kuriuose žmonės turi daržus, sodus ir kt. Administracijos darbuotojai savo raštais diskriminuoja pareiškėją dėl jos socialinės ir turtinės padėties, nes neleidžia savo privačioje nuosavybėje daryti tai, ką yra sumaniusi, ir reikalauja įsigyti didesnę nuosavybę (t. y. turėti daugiau pinigų tam, kad galėtų įsigyti daugiau nuosavybės);
2.4. atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalies („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“), 29 straipsnio („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“) ir 46 straipsnio 1 dalies („Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“) nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. D1-87 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas) 9 priedo 3 punktas;
2.5. aptariamas valstybinės žemės plotas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus tam, kad galėtų būti pripažintas įsiterpusiu ir perduotas pareiškėjai. Aplink šį žemės plotą yra privatūs sklypai. Pasakymas, jog šis žemės plotas „yra privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės“, nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant dėl galimybės pareiškėjai jį įsigyti. Be to, šis žemės plotas yra jau labai seniai apliestas ir neprižiūrimas, jame auga dideli medžiai. Nėra pateikta duomenų, kad šis žemės plotas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, pavyzdžiui, jo plotas nėra tiksliai išmatuotas, t. y. šios žemės plotas galbūt nesiekia 10 a, todėl jis galbūt neatitinka atsakovo akcentuojamų Bendrojo plano sprendinių;
2.6. šiuo atveju reikšmingos Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatos ir jas aiškinanti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika (2014 m. spalio 9 d. nutarimas), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) ir juo patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės Vadovaujantis minėtais teisės aktais, pareiškėja ginčo teritorijoje, kuri nėra gyvenamoji ar miesto teritorija, gali įsigyti 0,5 ha žemės sklypą;
2.7. Komisija neišnagrinėjo visų ginčui reikšmingų aplinkybių, neišreikalavo pareiškėjos prašomų dokumentų, nepaisant to, kad pareiškėjos prieiga prie atitinkamų dokumentų yra ribota, ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pateikti dokumentai yra nekokybiški, neatitinkantys tikrovės (plane laisvas valstybinės žemės plotas yra apibrėžtas netinkamai, t. y. padarytas stačiakampis, bet to neturėtų būti, siekiant neiškraipyti jo ploto ir formos) ir visiškai neinformatyvūs. Jei Komisija jau turėjo duomenis iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro apie Žemės sklypą, tai jai nebuvo problemų paprašyti duomenų ir apie šalia esančius žemės sklypus, bet Komisija to nepadarė, nes ji nebuvo suinteresuota teisingo ir teisės aktus atitinkančio sprendimo priėmimu. Komisija kėlė pareiškėjai didesnius reikalavimus dėl įrodinėjimo nei atsakovui, atsakovas neturėjo įrodinėti savo atsikirtimų, todėl Komisija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178 ir 179 straipsnio nuostatas, pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį, taip pat kitas nuostatas, susijusias su teismo pareiga vykdyti teisingumą ir pan.;
2.8. šis ginčas buvo išprovokuotas dėl atsakovo netinkamų veiksmų, nes, jei pirmasis arba antrasis pareiškėjos prašymai būtų patenkinti, arba atsakovas savo atsakymus būtų pagrindęs dokumentais, viso šio proceso nebūtų buvę. Dėl netinkamų atsakovo veiksmų yra alinama pareiškėjos fizinė, psichinė ir emocinė sveikata, ji patyrė ir kitų nepatogumų (sugaišo laiko, patyrė finansinių nuostolių ir pan.), t. y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir kurio plotas preliminariai yra 9,97 a. Pareiškėja siekia lengvatine tvarka (be aukciono) įsigyti 4 a valstybinės žemės ir prisijungti ją prie Žemės sklypo;
4.2. atsakovas Rašte pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą pareiškėjai, kad jos prašomas prijungti laisvas valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, įregistruotų kadastro registre, ir prie laisvos valstybinės žemės yra privažiavimas, todėl prašoma prijungti žemės dalis neatitinka „įsiterpusio žemės sklypo“ sąvokos. Atsakovas, pateikdamas šį atsakymą, nepažeidė Konstitucijos ir kitų teisės aktų, išvardytų skunde;
Šalies argumentai
4.3. pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas savo veiksmais ją diskriminuoja dėl socialinės padėties, nepagrįsti jokiais faktais. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas yra taikomas visiems asmenims, neišskiriant jų pagal socialinę padėtį;
4.4. valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Tarnyba). Atsakovas nedisponuoja ir negali pateikti pareiškėjos prašomo laisvos valstybinės žemės sklypo plano;
4.5. atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jis tinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatas ir visiškai teisėtai priėmė Raštą. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra atmestinas.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą apžvelgė savivaldybių kompetenciją žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei teritorijų planavimo srityse ir nurodė, kad dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo palieka spręsti teismui.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendime atmetė pareiškėjos L. J. skundą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (Žemės sklypas);
Šalies argumentai
7.2. pareiškėja kreipėsi į Administraciją su 2022 m. balandžio 8 d. prašymu, prašydama pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Prašymo motyvu nurodė pastatų statybą;
7.3. Administracija 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (5.1.48 E) A5-2185 netenkino minėto prašymo. Šiame sprendime nurodyta, jog Administracijos Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisija nustatė, kad Žemės sklypo dydis (0,0600 ha) neatitinka Bendrojo plano grafinėje dalyje nustatyto minimalaus galimo sklypo dydžio (0,1000 ha) gyvenamojo namo statybai bei nagrinėjamoje teritorijoje nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą, todėl, norint pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, reikia detaliuoju planu suplanuoti inžinerinę infrastruktūrą. Pareiškėja neapskundė šio Administracijos sprendimo;
7.4. pareiškėja kreipėsi į Administraciją su 2022 m. gegužės 13 d. prašymu, prašydama leisti jai įsigyti 4 a šalia Žemės sklypo esančio valstybinio žemės sklypo, siekiant suformuoti sklypą, atitinkantį Bendrojo plano sprendinius;
7.5. Administracija 2022 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (5.1.48E) A5-2444 (Rašte) nurodė pareiškėjai, jog jos nurodytas laisvas valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, įregistruotų kadastro registre, taip pat yra privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės, t. y. neatitinka laisvos valstybinės žemės ploto, tinkamo naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, sąvokos; atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo leisti prisijungti dalį valstybinio žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) ir Nutarimo Nr. 692 (redakcija, įsigaliojusi 2018 m. birželio 1 d.) nuostatas), pažymėjo, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (su išimtimis). Tais atvejais, kai nėra bent vienos iš šių sąlygų, asmuo neturi teisės be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatyme ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka.
9. Teismas nustatė, kad prašomas prijungti 0,04 ha valstybinės žemės sklypo plotas neviršijo reglamentavime (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 16 d.) 48 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 236) 2.3.3.1 p.) nustatyto ploto. Tačiau pareiškėjos teiginiai, jog ji galėjo įsigyti 0,5 ha valstybinį žemės sklypą, nepagrįsti (Nutarimo Nr. 692 2.15 p.).
10. Teismas nurodė, kad duomenys iš Regia (regionų geoinformacinės aplinkos paslauga), ištraukos iš Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapio, Bendrojo plano sprendiniai ir Žemės sklypo planas patvirtina, kad aptariamas valstybinės žemės plotas ribojasi su nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu (plane pažymėta (duomenys neskelbtini)) ir privažiavimu (plane pažymėta (duomenys neskelbtini)), vadinasi, jis neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatų, t. y. vienos iš sąlygų jį laikyti įsiterpusiu (sklypas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiras žemės sklypas nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu). Pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė šias nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų, ji tik deklaratyviai teigė, kad aptariamas nesuformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas yra tarp privačių žemės sklypų. Teismas pažymėjo, kad, pagal Žemės sklypo planą, šis sklypas ribojasi su sklypais, kurie projekto plane pažymėti (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat ir su valstybinės žemės sklypu ir privažiavimu.
11. Teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos prašoma prijungti 0,04 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis nėra įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų ir ji neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Kadangi be aukciono gali būti projektuojami ir parduodami tik tokie žemės sklypai, kurie atitinka „įsiterpusio“ sąvoką, šiuo atveju atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir nesudarė prielaidų tolesniems veiksmams dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, kuriuos kompetentinga atlikti Tarnyba. Atsakovas, priimdama Raštą, tinkamai vadovavosi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 48 punktu ir Nutarimo Nr. 236 2.3 punktu.
12. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjai kartu su Raštu nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remdamasis atsakovas priėmė sprendimą netenkinti jos prašymo, nelaikytina procedūriniu pažeidimu. Be to, pareiškėja prašyme nenurodė pageidaujanti gauti tokių įrodymų kopijas, todėl atsakovas neturėjo pareigos pareiškėjai su Raštu pateikti faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kopijas. Atsakovas minėtus įrodymus pateikė Komisijai, pareiškėja yra susipažinusi su jų turiniu.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, Rašte yra nurodyti sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat pagrįsta ir teisėta priežastis, kodėl prie Žemės sklypo negali būti prijungiamas valstybinės žemės sklypas, bei visos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka. Raštas yra pasirašytas jį priėmusio subjekto. Taigi, nėra teisinio pagrindo panaikinti Raštą.
14. Teismas iš esmės pritarė Komisijos sprendimui. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ar naikinti Komisijos sprendimą, pareiškėja teismui iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių neįvertino Komisija. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas.
15. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, akcentavo, jog pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad atsakovo priimtas sprendimas (Raštas) yra nepalankus pareiškėjai, negali būti pripažįstama neteisėtais veiksmais. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – Administracijos neteisėtų veiksmų, viešoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas.
III.
16. Pareiškėja L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą ir nagrinėti bylą iš esmės, taip pat priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
17.1. pareiškėja negalėjo pateikti savo argumentus patvirtinančių dokumentų, nes jos galimybės tai padaryti yra apribotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Komisija, pati neišsireikalaudama atitinkamų duomenų, pažeidė teisės aktų reikalavimus, įskaitant Konstitucijos 29 str., CPK 177, 178 ir 179 straipsnius;
17.2. pareiškėja turi teisę įsigyti 0,5 ha ploto žemės sklypą, nes ginčo teritorija yra „kita teritorija“ (Nutarimo Nr. 692 2.15 p.);
17.3. aptariamas laisvos valstybinės žemės plotas gali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, o priešingi atsakovo teiginiai yra neteisingi, grindžiami ištraukomis iš teisės aktų ir sau palankiomis jų interpretacijomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų (detaliojo plano ar pan.), patvirtinančių, jog aptariama valstybinė žemė gali būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas, pavyzdžiui, kad prie šios valstybinės žemės galima privažiuoti keliu, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (šiuo atveju yra tik „privažiavimas“, t. y. 1–2 m pločio žemės plotas, apaugęs žole ir krūmais), ir kad šios valstybinės žemės plotas atitinka Bendrojo plano sprendinius (šiuo atveju aptariamos žemės plotas yra 9,97 a, o ne 10 a, kaip reikalaujama Bendrajame plane). Teismas neįvertino šių aplinkybių;
17.4. nagrinėjant šią bylą, turėtų būti atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl teismo pareigos teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas (2007 m. gegužės 15 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), Konstitucijos viršenybės (2014 m. spalio 9 d. nutarimas) ir kt.;
17.5. šis ginčas buvo išprovokuotas dėl atsakovo netinkamų veiksmų, pareiškėja jau beveik metus eikvoja savo laiką, jėgas ir sveikatą, todėl ji patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Nei teismas, nei atsakovas nepripažino jokių neteisėtų veiksmų, o neveikimą, nekompetencijas, Konstitucijos 5 straipsnio pažeidimą laikė normaliu ir teisingu elgesiu ar veiksmais. Pareiškėja apžvelgia teismų praktiką dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.
19. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais bei faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos jau buvo nurodžiusi skunde teismui. Teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas, teismų praktiką, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.
25. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ginčijamo Rašto turinį, iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl atsakovo sprendimo pagrįstumo ir konstatuoja, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų. Tai sudaro pagrindą pripažinti atsakovo Raštą nepagrįstu ir neteisėtu ir panaikinti.
28. Atsakovas ginčijamame rašte sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo motyvavo vienu sakiniu – „Jūsų prašyme nurodytas laisvas valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų įregistruotų kadastro registre yra privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės, tai yra neatitinka aukščiau nurodytos sąvokos“. Prieš tai pacituoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 2.3.3; 2.3.3.1; 2.3.3.2; 2.3.3.3 punktai. Sprendime nėra pateikta jokia detali faktinės situacijos analizė ar bent kokie išsamesni motyvai, o apsiribojama tik formaliomis nuorodomis į teisės normas, nustatančias, kokie ir kokio dydžio laisvos valstybinės žemės plotai parduodami pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles.
29. Iš atsakovo Rašto nėra aišku, kodėl ir koks ginčo žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, įregistruotų registre, koks ir kur fiksuotas bei esantis privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės, kokia to teisinė reikšmė nagrinėjamam klausimui. Iš byloje esančios planinės medžiagos matyti, kad vienais atvejais iš dviejų pusių, kitais atvejais iš trijų pusių pareiškėjos žemės sklypas ribojasi su nesuplanuotais laisvos valstybinės žemės plotais, kurie, neaišku kodėl, neatitinka Nutarimo Nr. 236 2.3.3 punkto reikalavimų.
30. Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.?A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
31. Nustačiusi, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui išlieka pareiga tinkami išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d prašymą bei priimti motyvuotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
32. Be pagrindo konstatavęs, jog pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė jo tinkamai neišnagrinėjęs, dėl ko sprendimą panaikinus ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šį reikalavimą, be kita ko, spręstinas klausimas dėl tinkamo atsakovo.
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, teisinį reguliavimą, todėl nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, nėra pagrįsta. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog Raštas yra motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjos L. J. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“.
Administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.