Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-11672-609/2025 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02179-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3

2025 m. liepos 10 d.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos L. J. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodo, kad 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydama pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ir Žemės sklypas) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą – iš žemės ūkio į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jos prašymo netenkino, konstatavo, kad Žemės sklypas neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) nustatyto galimo minimalaus 10 arų sklypo dydžio.

Siekdama padidinti Žemės sklypo dydį, pareiškėja 2022 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu prie Žemės sklypo leisti prisijungti dalį valstybinės žemės. Į šį prašymą buvo atsakyta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, kuriame nurodyta, jog prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, statuso, todėl jos prašymas buvo netenkintas.

Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija manipuliavo jai parankiais teisės aktais ir iš jos tyčiojosi spręsdama, ką ji gali ir ko negali daryti savo privačioje nuosavybėje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nusprendė, kad ginčui aktualiame kvartale bus formuojami 10–20 arų ploto žemės sklypai, nepaisant to, kad šiuo metu šį kvartalą sudaro 6 arų ploto žemės sklypai, kuriuose žmonės turi daržus, sodus ir kt.

Pareiškėja vertina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai ją diskriminuoja dėl jos socialinės ir turtinės padėties ir reikalauja įsigyti didesnę nuosavybę.

Pareiškėja nurodo, kad tokiais savo veiksmais Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalies („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“), 29 straipsnio („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti privilegijas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“) ir 46 straipsnio 1 dalies („Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“) nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas) 9 priedo 3 punktą.

Pareiškėja teigia, kad aptariamas valstybinės žemės plotas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus tam, kad galėtų būti pripažintas įsiterpusiu ir jai perduotas. Aplink šį žemės plotą yra privatūs žemės sklypai. Pasakymas, jog šis žemės plotas „yra privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės“, nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant dėl galimybės jai jį įsigyti. Be to, šis žemės plotas yra apliestas ir neprižiūrimas, jame auga dideli medžiai.

Pareiškėja pažymi, kad nėra pateikta duomenų, jog šis žemės plotas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, pavyzdžiui, jo plotas nėra tiksliai išmatuotas, t. y. šios žemės plotas galimai nesiekia 10 arų, todėl jis galimai neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nurodytų Bendrojo plano sprendinių.

Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju reikšmingos Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatos ir jas aiškinanti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika (2014 m. spalio 9 d. nutarimas), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) bei juo patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, ginčo teritorijoje, kuri nėra gyvenamoji ar miesto teritorija, ji gali įsigyti 0,5 ha žemės sklypą.

Pareiškėjos vertinimu, kilusį ginčą išprovokavo neteisėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai – jeigu pirmasis arba antrasis jos prašymai būtų patenkinti arba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymas būtų pagrįstas dokumentais, viso šio proceso nebūtų buvę.

Pareiškėja teigia, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra alinama jos fizinė, psichinė ir emocinė sveikata, ji patyrė kitų nepatogumų (sugaišo laiko, patyrė finansinių nuostolių ir pan.), t. y. patyrė neturtinę žalą.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundo reikalavimu iš Klaipėdos rajono savivaldybės jai priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą nesutinka, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – LVAT) 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025 pareiškėjos skundą patenkino tik iš dalies – panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, o administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad panaikinus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai išlieka pareiga išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą bei priimti motyvuotą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Atsakovė pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ ir jo netenkino, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, statuso, nes jis nėra įsiterpęs tik tarp privačių žemės sklypų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bet ir laisvos valstybės žemės plotų, kurie neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, be to, ribojasi su privažiavimo keliu, todėl galimybės suformuoti kaip įsiterpusio valstybinės žemės ploto, kurį būtų galima sujungti su besiribojančiu Žemės sklypu, nėra.

Atsakovė teigia, kad neturtinės žalos atlyginimą pareiškėja grindžia subjektyviu vertinimu, jog jos fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos alinimą išprovokavo neteisėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai, tačiau nepateikė patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog neigiamas emocijas sukėlė išimtinai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai.

Atsakovės vertinimu, vien tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priimtas sprendimas buvo nepalankus pareiškėjai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą apžvelgė savivaldybių kompetenciją žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei teritorijų planavimo srityse ir nurodė, kad sprendimą palieka teismo nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

Pareiškėja teigimu, dėl Klaipėdos rajono savivaldybės nerūpestingai atliktų pareigų, pažeistų teisės aktų pablogėjo jos fizinė, psichinė ir emocinė sveikata, ji patyrė nepatogumų (sugaišo laiko, patyrė finansinių nuostolių ir pan.).

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri atlyginama siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4110-525/2022).

Be to, CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3337-624/2022).

LVAT 2025 m. balandžio 9 d. nutarties priimtos administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025, turinys patvirtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ panaikintas dėl jo nemotyvuotumo. Tačiau viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo(-ų) panaikinimas savaime nereiškia, kad pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais ir yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina tai, kad vykdant LVAT 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025, pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, jis buvo netenkintas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta pareiškėjos inicijuota administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra ginčijamas Klaipėdos rajono administracijos 2025 m. gegužės 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš Klaipėdos rajono savivaldybės prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau byla dar nėra išnagrinėta.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta tyčinių ir grubių atsakovės veiksmų, atliktų nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, kuriais būtų siekiama sąmoningai pakenkti pareiškėjai.

Pareiškėja plačiau neargumentuoja ir nepagrindžia, kokie konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis atlikti atsakovės veiksmai lėmė jos fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą ir nepatogumus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos atsiradimo faktą.

Kadangi pareiškėja neįrodė visų privalomų atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kilti sąlygų, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 134 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.