Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų patiriama ne tik psichologinių išgyvenimų, bet ir kitų nepatogumų. Tai sugaištas laikas, patirti finansiniai nuostoliai, kurių negalima įrodyti ir atlyginti. Pareiškėja nurodo, kad jai nustatytas 50 procentų neįgalumas. Ji nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvairias nutartis. Prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Tai, kad atsakovės sprendimas nepalankus pareiškėjai, nėra pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais. Nesutinka su pareiškėjos prašymu priteisi neturtinės žalos atlyginimą.

Šalių prašymu byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, joms apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (5.1.48E)A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo įsigyti (prisijungti) dalį valstybinės žemės sklypo prie Sklypo, teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą 10 000 Eur.

Teismas iš prie administracinės bylos prijungtos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus bylos Nr. AG2-92/16-2022 (toliau – ir Komisijos byla) nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau - ir Sklypas).

Pareiškėja 2022 m. balandžio 8 d. prašymu „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti Sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Prašymo motyvu nurodė pastatų statybą (Komisijos bylos 1. 5).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (5.1.48 E) A5-2185 „Dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ minėto prašymo netenkino. Sprendime nurodė pareiškėjai, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisija, įvertinusi pateiktą pareiškėjos 2022 m. balandžio 8 d. prašymą „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (-ų) pakeitimo“ ir esamą teritorijos situaciją, nustatė, kad Sklypo dydis (0,0600 ha ploto) neatitinka Bendrojo plano grafinėje dalyje nustatyto minimalaus galimo sklypo dydžio (0,1000 ha) gyvenamojo namo statybai bei nagrinėjamoje teritorijoje nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą, todėl norint pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą reikia detaliuoju planu suplanuoti inžinerinę infrastruktūrą (Komisijos bylos 1. 8-11). Pareiškėja šio atsakovės sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Pareiškėja 2022 m. gegužės 13 d. prašymu „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ (minėta, toliau - ir prašymas) kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti jai įsigyti šalia Sklypo esančio valstybinio žemės sklypo 4 arus, siekiant suformuoti sklypą, atitinkantį Bendrojo plano sprendinius, kuriame numatyta, jog urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose minimalus galimas sklypo dydis yra 10 arų, o maksimalus - 20 arų (Komisijos bylos 1. 56).

Atsakovė 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (5,1.48E)A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ nurodė pareiškėjai, jog pareiškėjos prašyme nurodytas laisvas valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, įregistruotų kadastro registre, taip pat yra privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės, t. y. neatitinka laisvos valstybinės žemės ploto, tinkamo naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, sąvokos. Atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo prisijungti dalį valstybinio žemės sklypo infrastruktūrą (Komisijos bylos 1. 44-45).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., toliau - ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija galioja nuo 2018 m. birželio 1 d., toliau - ir Nutarimas Nr. 692), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - ir Nutarimas Nr. 236), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 16 d., toliau - ir Taisyklės).

Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Nustatant, ar žemės plotas gali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitinka sąlygas, nustatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų' pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai <...>.

Aukščiau nurodytose teisės normose įtvirtinta asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono (lengvatine tvarka) valstybinės žemės sklypą gali būti įgyvendinta tik egzistuojant tam tikroms sąlygoms, įskaitant tam tikrų viešojo administravimo institucijų sprendimų dėl valstybinės žemės sklypo suformavimo ir perdavimo priėmimą.

Iš pareiškėjos prašymo turinio nustatyta, kad ji siekė lengvatine tvarka įsigyti 0,04 ha valstybinės žemės sklypą, prijungiant jį prie savo 0,06 ha turimo Sklypo ir šiuo tikslu kreipėsi į atsakovę, kaip instituciją, atsakingą už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Pareiškėjos prašymas netenkintas, nes prašomas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Pažymėtina, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018 ir kt.).

Laisvos valstybinės žemės ploto neatitiktis nors vienai iš aukščiau nurodytų sąlygų reiškia, kad toks žemės plotas negali būti pripažintas turinčiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, negali būti suformuotas ir parduotas be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31- 219/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos akivaizdu, jog tais atvejais, kai nėra bent vienos iš aukščiau nurodytos sąlygos, asmuo nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės.

Įsiterpęs laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas (Taisyklių 48 punktas). Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles, patvirtintas šiuo Nutarimu, parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys ne didesni kaip 0,04 ha (Nutarimo Nr. 236 2.3.3.1 punktas), kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse ne didesni kaip 3 ha. Nagrinėjamu atveju prašomas prijungti 0,04 ha valstybinės žemės sklypo plotas neviršijo teisiniame reglamentavime nustatyto ploto, todėl šią sąlygą atitiko. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog ji galėjo įsigyti 0,5 ha valstybinį žemės sklypą, kadangi Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte aiškiai nurodyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,06 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kurio plotas yra apie 9,97 arai, ir kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas (Komisijos bylos 1. 43). Duomenys iš Regia, Ištraukos iš Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapio, Bendrojo plano sprendiniai (nuoroda internete https://gis.klaipedos-r.lt/portal/apps/webappviewer/ index.html? id=85ffde40c35d4eeab408c66abd57fb06t. Žemės sklypo planas (Komisijos bylos 1. 46-47) patvirtina, kad Sklypas ribojasi su nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu (plane pažymėta 1-2 gretimybės) ir privažiavimu (plane pažymėta 4-1 gretimybės), vadinasi neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatų, t. y. vienos iš sąlygų jį laikyti įsiterpusiu (Sklypas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu).

Pažymėtina, jog pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė šias nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų, ji tik deklaratyviai nurodė, kad Sklypas yra tarp privačių žemės sklypų. Pagal Žemės sklypo planą Sklypas ribojasi su sklypais, kurie projekto plane pažymėti 306, 141 ir 243, tačiau taip pat ir su valstybinės žemės sklypu ir privažiavimu.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos prašoma prijungti 0,04 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis nėra įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų ir ji neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Pažymėtina, kad be aukciono gali būti projektuojami ir parduodami tik tokie žemės sklypai, kurie atitinka „įsiterpusio“ sąvoką, šiuo atveju minėtas valstybinės žemės plotas tokios sąvokos neatitiko, todėl atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir nesudarė prielaidų tolimesniems veiksmams dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, kuriuos kompetentinga atlikti Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovė, priimdama skundžiamą Raštą tinkamai vadovavosi Taisyklių 48 punktu, Nutarimo Nr. 236 2.3 punktu.

Aplinkybė, kad pareiškėjai kartu su skundžiamu Raštu nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis atsakovė priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo, nelaikytina procedūriniu pažeidimu. Be to, pareiškėja prašyme nenurodė pageidaujanti gauti įrodymų, kuriais remiantis priimamas sprendimas, kopijų, todėl atsakovė neturėjo pareigos pareiškėjai su Raštu pateikti faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kopijas. Pažymėtina, jog atsakovė minėtus įrodymus pateikė Komisijai į bylą, su jų turiniu pareiškėja yra susipažinusi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjos prašymas išnagrinėtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, skundžiamame Rašte nurodyti sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, nurodyta pagrįsta ir teisėta priežastis, kodėl prie Sklypo negali būti prijungiamas valstybinės žemės sklypas, nurodytos visos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei motyvai, taip pat nurodyta ir administracinio sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas jį priėmusio subjekto, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (5.1.48E)A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad pareiškėjos patikslintame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos sprendimą keisti ar naikinti, pareiškėja teismui naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėja prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą 10 000 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus Pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Kaip jau minėta, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Raštą. Pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad atsakovės priimtas sprendimas (Raštas) yra nepalankus pareiškėjai, negali būti pripažįstama neteisėtais veiksmais. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų – viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Visus likusius pareiškėjos argumentus teismas laiko pertekliniais, neturinčiais esminės teisinės reikšmės pareiškėjos skundo patenkinimui. Dėl šios priežasties kiti pareiškėjos argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos L. J. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.