- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- eA-3337-624/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01850-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J.D.-Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J.D.-Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J.D.-Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J.D.-Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, NMA, Agentūra), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) pareiškėjai iš atsakovo atstovo priteisti 7 940,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d. gavo atsakovo atstovo sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kurį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). VAAT 2019 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3671-535/2019 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o 2021 m. kovo 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, pripažino, kad jis yra neteisėtas ir perdavė bylą VAAT nagrinėti iš naujo. VAAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2822-463/2021 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o 2021 m. spalio 27 d. LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino NŽT sprendimą ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti mokėjimo prašymus, o pareiškėjos skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavė VAAT nagrinėti iš naujo.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad tarp proceso šalių ginčas kilo dar 2014 m. liepos 22 d., NMA priėmus neteisėtą individualų administracinį teisės aktą ir vėliau kitus su tuo susijusius neteisėtus individualius administracinius teisės aktus, taigi, tarp pareiškėjos ir Agentūros teisminiai procesai apygardos administraciniuose teismuose vyksta jau daugiau nei 7 metus, apygardos administraciniams teismams naikinant NMA priimamus individualius administracinius teisės aktus, kuriais pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir Agentūrai iš naujo priimant iš esmės analogiškus individualius administracinius teisės aktus, t. y. iš esmės neįvykdant teismo sprendimų.
4. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu NMA pareiškėjai išmokėjo pareiškėjos reikalautą atlyginti turtinę žalą, ji administracinėje byloje atsisakė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo dėl individualaus administracinio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, nes LVAT nutartyje nurodė, kad skundžiamas sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėja administracinėje byloje reiškia reikalavimą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Pareiškėja cituodama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) straipsnių nuostatas ir teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu, teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja su NMA pasirašydama sutartį tikėjosi, kad įstatymų nustatyta tvarka jai bus kompensuota 90 proc. darbų kainos jos vykdomame projekte, tačiau dėl Agentūros netinkamo viešojo administravimo ir akivaizdaus piktnaudžiavimo valdžia pareiškėja patyrė ir iki šiol patiria psichologinį diskomfortą, jaučiasi pažeminta, patiria didelį stresą, pablogėjo santykiai šeimoje, kadangi šeima atsidūrė krizinėje situacijoje išleidusi visas savo santaupas projektui ir iki šiol jų neatgaunanti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais pareiškėja neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros, atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. NMA, remdamasi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi nurodė, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis).
8. Agentūra cituodama su CK 6.271 straipsnio taikymu susijusią LVAT praktiką, pažymėjo, jog reikalavimas dėl žalos (ir turtinės, ir neturtinės) atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius viešosios atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
9. NMA patikino, kad pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. Priešingai, būdama vienintele Lietuvoje akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, NMA privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, o šiuo konkrečiu atveju, kad investicijos nebūtų perkamos padidintomis kainomis, o vykdydama įsiteisėjusius teismų sprendimus, kaip viešojo administravimo institucija, turi atlikti jai pavestas funkcijas ir iš naujo įvertinti mokėjimo prašymus.
10. Agentūros teigimu, pareiškėja nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nenurodė, kokią teisės akto normą pažeidė Agentūra, vertindama pareiškėjos 2014 m. gegužės 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-MP001 ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-MP002, atlikdama patikras vietoje, kreipdamasi konsultacijos į nepriklausomus ekspertus, nei LVAT sprendime, nei ankstesniuose teismų sprendimuose taip pat nekonstatuota, kad NMA atliko veiksmus, kuriuos draustų įstatymai. Pareiškėja viso teisminio proceso metu nebuvo ir nėra pateikusi jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, todėl vadovautis vien pareiškėjos interpretacijomis yra nepagrįsta. Nesant Agentūros neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos (pasekmių), nėra ir negali būti priežastinio ryšio, taigi, nėra sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji (valstybės) atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Pažymėjo, kad remiantis LVAT suformuluota praktika panašaus pobūdžio bylose pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes pareiškėja nepagrindė žalos buvimo fakto, byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriais pareiškėja pagrįstų tariamai buvusią žalą ir pateiktų jos detalius skaičiavimus, todėl Agentūra nesutinka su pareiškėjos prašymu priteisti neturtinę žalą.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos J. D.-Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir administracinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino to, kad net pasirinkęs netinkamą reguliavimą administraciniam sprendimui pagrįsti, atsakovas nesilaikė teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių ir Metodikos nuostatų santykio kaip bendrųjų ir specialiųjų normų, bei jų taikymo taisyklių; neatsižvelgė į teismų priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus bei juose išdėstytas aplinkybes dėl UAB „Civitta“ ataskaitos; išsamiai nevertino neaiškios ir nepagrįstos atsakovo sprendimo dalies dėl du kartus apskaičiuotos 5 084,77 Eur neišmokėtinos paramos sumos, apsiribojus nuoroda į Paramos sutarties pažeidimus, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytas išvadas dėl kūdrų įrengimo vertinimo; teismo išvada, kad Projektas nebuvo vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota Paraiškoje, ir ne visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai yra įgyvendinti, nėra pagrįsta byloje surinktais ir vertintais įrodymais, nors kaip tik tai ir turėtų būti esminiai byloje spręstini klausimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad atskirai sprendime nevertinęs, teismas konstatavo ir 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. SKP-85 „Dėl J. D.-Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundo pagrindui neteisėtais veiksmais įvardija visą atsakovo veiklą administruojant paramos skyrimą nuo 2014 metų, t. y. negebėjimą nepateisinamai ilgą laiką priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus pagal pateiktus mokėjimo prašymus. Nepagrįstos teismo išvados pagrindu nespręsta ir dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų: žalos dydžio ir priežastinio ryšio.
III.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2021 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas pareiškėjai priteisė 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-469-502/2021.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu minėtą teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Agentūros 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigojo Agentūrą išspręsti 2014 m. gegužės 26 d. (pirmasis mokėjimo prašymas) bei 2014 m. rugpjūčio 29 d. (antrasis mokėjimo prašymas) mokėjimo prašymus, o pareiškėjos skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje išaiškino, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Atsižvelgęs į tai, jog nurodytus aspektus turėjo išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, teismas šiuos skundo reikalavimus (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
IV.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinę bylą, 2022 m. birželio 2 d. sprendimu: priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo reikalavimo priteisti iš Agentūros 44 824,54 Eur turtinę žalą ir šią bylos dalį nutraukė; pareiškėjos patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjai iš Agentūros 1301,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, netenkindamas kitos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalies.
16. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad individualaus administracinio akto panaikinimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui dėl to atsirado žala, o valstybei kilo civilinė atsakomybė. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų būtų patyręs neturtinę žalą, kad tarp tariamai atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Teismas sutiko, kad užtrukęs Mokėjimo prašymų vertinimas, teisminiai procesai galėjo sukelti pareiškėjai tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, tačiau pažymėjo ir tai, jog vien tik Agentūros priimtų sprendimų panaikinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti atlyginama pinigais. Teismas vertino, jog pareiškėja neturtinę žalą pagrindė tik bendro pobūdžio paaiškinimais apie patirtus išgyvenimus. Byloje nenustatė duomenų, kad pareiškėja būtų pasikreipusi į gydytojus dėl įvairių simptomų ar į psichologą dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kad jai būtų nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriuos galėjo sukelti neteisėti NMA veiksmai. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos minimą diskomfortą, stresą ir kitus išgyvenimus galėjo sukelti išimtinai tik Agentūros veiksmai. Nei viename iš teismų priimtų sprendimų ar nutarčių nebuvo nustatyta, jog Agentūra peržengė savo kompetencijos ribas, piktybiškai vengė atlikti jai priskirtas funkcijas. Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama ištaisyti nustatytus trūkumus, atliko papildomus vertinimus. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti Agentūros neteisėtus veiksmus. Teismas nenustatęs nei vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, padarė išvadą, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą, yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja 2022 m. vasario 24 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo skundo reikalavimo dėl 44 824,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjos atsisakymą nuo šio skundo reikalavimo priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jį patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjai iš Agentūros 1 301,27 Eur, kitos prašymo dalies netenkino.
V.
19. Pareiškėja J.D.-Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad ji patyrė psichologinį diskomfortą, pažeminimą, stresą, neigiamas emocijas. Užfiksuoti neigiamas emocijas sudėtinga, o galimai ir neįmanoma, tačiau nustatyti ar dėl Agentūros intensyvių ir kelerius metus besitęsiančių pažeidimų asmuo galėtų patirti tokio pobūdžio išgyvenimus nesudėtinga. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, t. y. įvertinti, ar dėl tokių Agentūros veiksmų pareiškėja galėjo patirti neigiamus išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pareiškėja, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų dėl skundo dalies dėl žalos atlyginimo šioje administracinėje byloje priteisimą. Teismui patenkinus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjai turėjo būti priteista papildoma bylinėjimosi išlaidų dalis pagal patenkintų skundo reikalavimų proporciją, todėl pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 1 301,27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.
Atsiliepimas
22. Atsakovo atstovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. NMA nurodo, kad ji pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. NMA privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, o šiuo konkrečiu atveju, kad investicijos nebūtų perkamos padidintomis kainomis. Pareiškėja nenurodė, kokią teisės normą pažeidė NMA, vertindama mokėjimo prašymus, atlikdama patikras vietoje. Pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog neturtinės žalos atlyginimas įrodinėjamas specifiškai nereiškia, kad neturtinė žala neturi būti įrodoma ir pagrindžiama. NMA, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas vykdė savo funkcijas ir administravo projektą, pareiškėjai nebuvo davusi garantijos, kad visa paramos suma jai bus išmokėta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
24. Agentūra, pasisakydama dėl pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų, pažymi, jog ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Nagrinėjamu atveju atkreipė dėmesį ir į tai, kad šioje byloje nebuvo keliami nauji teisės aktų aiškinimo klausimai, specialių žinių parengti skundą nereikėjo, taip pat, nebuvo aiškinamos Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės normos, vadinasi, administracinė byla nėra sudėtinga. Agentūros vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai priteisė 1 301,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, įvertinęs visus pareiškėjos pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir bylos baigtį, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismui 2021 m. spalio 27 d. sprendimu panaikino Agentūros 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigojo Agentūrą išspręsti 2014 m. gegužės 26 d. bei 2014 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo prašymus, o bylą pagal pareiškėjos skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu: priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, turtinę žalą ir šią administracinės bylos dalį nutraukė; pareiškėjos skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė; pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė 1301,27 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
27. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimą panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teigia teismo padarius netinkamas išvadas dėl jos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą bei prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo.
28. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), konstatuoja, kad teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra keistina: visų pirma, pasisakant dėl pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimo (panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas ABTĮ 146 straipsnyje nurodytais pagrindais; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (ABTĮ 145 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nei pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė esant ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytus pagrindus, dėl ko yra priimamas procesinis sprendimas, kuriuo bylos procesas yra baigiamas.
29. Pasisakydama dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria administracinės bylos dalis yra nutraukta, o pareiškėjos skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmesta, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies nutraukti bylą neteisėtumo, o argumentai dėl dalies, kuria skundas neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, nepatvirtina teismo išvadų nepagrįstumo: pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvacijai šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Nors pareiškėjos mokėjimo prašymų dėl paramos išmokėjimo administravimo procedūra užsitęsė tikrai ilgą laiką, dėl ko su ja susijusius neteisėtus Agentūros aktus nėra pagrindo teigti buvus mažareikšmiais ar smulkmeniškais, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti asmenį patyrus dvasinius išgyvenimus ir pan., o pareiškėja savo nurodytoms aplinkybės (dėl sudėtingos finansinės padėties kilo nesutarimų šeimoje ir t. t.) patvirtinti nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų.
30. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjai atlygintinos bylinėjimosi išlaidų dalies: vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
31. Jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492- 144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl darbo užmokesčio, kitų išmokų ir kompensacijų priteisinimo, žalos atlyginimo, reikalavimai dėl baudų sumažinimo ar sprendimų, kuriais paskaičiuoti mokesčiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.), proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012), neturtinių reikalavimų atveju – paprastai pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), o tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai – vėlgi pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012).
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
33. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsižvelgiant į ginčo esmę ir reiškiamų reikalavimų pobūdį, nėra pagrįsta pareiškėjos skundo reikalavimų dalies proporciją nustatyti pagal tenkintų reikalavimų vienetų skaičių: kaip matyti pareiškėjos iš skundo pirmosios instancijos teismui, byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo neišmokėti pareiškėjai dalies paramos pagal jos pateiktus mokėjimo prašymus teisėtumas ir pagrįstumas, o galimai neteisėtai neišmokėtų paramos lėšų suma ir sudarė jos reikšto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo sumą, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, tenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų dalies proporcija nustatytina pagal priteistą (atsakovo gera valia išmokėtų lėšų) sumą: prašoma atlyginti lėšų suma sudarė 45824,52 Eur (44 824,54 Eur turtinė žala + 1 000 Eur neturtinė žala), Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, įvertinusi mokėjimo prašymus, 2021 m. gruodžio 28 d. pareiškėjai išmokėjo 42 619,41 Eur paramos sumą, t. y. 93 proc. reikalautos lėšų sumos.
34. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjos šios bylos procese patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios galėtų būti atlygintos, suma sudaro 3 904,21 Eur, todėl atlygintina proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai suma yra 3 630,90 Eur, iki kurios ir didinama priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo priėmimo, suma.
35. Tuo tarpu atlygintina bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo apeliacinės instancijos teisme, dalis nustatoma atsižvelgiant į jo (apeliacinio skundo) tenkinimo proporciją: pareiškėjos apeliaciniame skunde reikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas ir apeliacinės instancijos teisme, keičiama tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti pareiškėjos materialūs reikalavimai atsakovui, palikta nepakeista, dėl ko žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, nepriteisiamas, o atlygintinų atstovavimo išlaidų suma – 400 Eur – nustatoma pagal sprendžiamo klausimo pobūdį (kitaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, t. y. šia procesinio sprendimo dalimi išspręstas procesinis klausimas, nagrinėtinas taikant iš esmės atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, Rekomendacijų 8.15 punkto nuostatas (rekomenduojamas priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už atskirąjį skundą koeficientas yra 0,4), keičiamą priteisiamų bylinėjimosi išlaidų proporciją ir kitas svarbias aplinkybes: pareiškėja apeliacinį skundą, už kurio parengimą sumokėjo 1 210 Eur, padavė 2022 m. birželio 21 d., 2021 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1679,30 Eur, todėl pritaikius koeficientą 0,4, maksimali galima priteisti suma už procesinio dokumento dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą yra 671,72 Eur; suteiktų teisinių paslaugų, susijusių su procesinio sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinimo parengimu, apimtis nėra reikšminga (Rekomendacijų 2.10 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J.D.-Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti pareiškėjai J.D.-Š. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 3 630,90 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti pareiškėjai J.D.-Š. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, partirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.