Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotam atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-730- 2022 (ROIK 22162920809) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. MD-VM00-ANR_N-730-2022 M. K. buvo pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., 00.00 val. iki 2020 m. gruodžio 23 d., 23.00 val. padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 141 straipsnio 1 dalyje bei 213 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl ko pastarajam atitinkamai paskirtos 90 Eur ir 1200 Eur dydžio baudos. Aptariamame Nutarime pripažinta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d., UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) M. K., gabeno, tai yra deklaravo eksporto procedūrai karinės įrangos sąrašui priskirtinas prekes – galios stiprintuvus (1212 (50 W 2000-6000 MHz), 1163/BBM2E3KLO (125 W 20-520 MHz), 1189/BBM35KKO (100 W 500-2500 MHz), kurių bendra vertė 161320,00 Eur. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. K., būdamas atsakingas už įmonės veiklos teisėtumą, neužtikrino, kad prekės būtų gabenamos, laikantis teisės aktų reikalavimų ir šiais savo veiksmais pažeidė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 1b straipsnio 1a dalies nuostatas, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 2020 m. vasario 17 d. Tarybos priimto Europos Sąjungos Bendrojo karinės įrangos sąrašo (2020/C 85/01) nuostatas, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ nuostatas (b. l. 25-28).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. įgaliotas atstovas advokatas Gediminas Valantiejus Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o tuo atveju, jei teismas nenustatytų pagrindo administracinio nusižengimo bylos nutraukti, kvalifikuoti M. K. veiksmus pagal ANK 515 straipsnį bei skirti 200 Eur dydžio administracinę baudą bei priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame skunde nurodoma, kad ginčijamas Nutarimas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant įtvirtintas procesines bei procedūrines normas. Antai, jame remtasi įrodymais bei medžiaga, kurios teisėtumas buvo nuginčytas ir panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tokiais įrodymais Institucija, priimdama ginčijamą Nutarimą, remtis negalėjo. Skundžiamas Nutarimas ir visa administracinėn nusižengimo bylos medžiaga išimtinai yra paremta tik Institucijos 2021 m. gruodžio 7 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1VM320103M (toliau – ir Ataskaita), priimta laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. atliktus įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės – komercinės veiklos kompleksinį patikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1A-25 minėtą ataskaitą panaikino, todėl skundžiamo Nutarimo priėmimo dienai ji teisiniu požiūriu negaliojo ir remtis jos rezultatais priimant ginčijamą Nutarimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Muitinės departamentui panaikinus aptariamą ataskaitą, joks papildomas ar naujas patikrinimas ar tyrimas, siekiant patikslinti panaikintus ankstesnio patikrinimo rezultatus, nebuvo ir nėra atliktas. Advokato teigimu, nei administracinio nusižengimo protokole, nei ginčijamame Nutarime nebuvo ir nėra nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu būtų atliekami kokie nors savarankiški ir ANK 593¹ – 594 straipsniuose numatyti bylos faktinių ir teisinių aplinkybių tyrimo veiksmai, pateiktos užklausos kompetentingoms institucijoms, kreiptasi į specialistus ar ekspertus, eksportuotų prekių gamintojus dėl prekių, kaip „karinė įranga“, statuso, savybių ir pobūdžio įvertinimo. Visiškai neginčytina tai, kad 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Baltarusijos Respublikos prezidentui ir tam tikriems Baltarusijos Respublikos pareigūnams nuostatos ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu draudė eksportuoti į Baltarusijos Respubliką karinę įrangą. Tačiau tam, kad būtų nustatyta ar konkreti įranga yra karinė, yra būtinos specialios, ekspertinės žinios. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju įvertinimas kaip fizikiniu, techniniu požiūriu veikia ir kur pagal savo savybes gali būti naudojama konkreti įranga, nebuvo atliktas. Pabrėžtina, jog UAB (duomenys neskelbtini), kuris eksportavo ginčo prekes ir kuriam (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ne kartą teikė administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai paaiškinimus bei įrodymus, jog eksportuotos prekės tebuvo civilinės paskirties, skirtos civilinei apyvartai bei jokios, savarankiško pritaikymo karinei veiklai ar „priešo“ signalų slopinimui jos neturėjo. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) 2020 metais teisėtai eksportavo elektronikos detales, kurios pačios savaime jokio karinio poveikio daryti negali. Be to, kaip jau buvo detaliai paaiškinta įmonės vardu pateiktame 2021 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. GVLEX/2021-3, jų techniniai parametrai – galia bei dažnis – yra nepakankami (per maži), kad jas būtų galima kokia nors forma naudoti dvigubai, o kartu ir (galimai ar potencialiai) karinei paskirčiai. Administracinio nusižengimo protokole ir Nutarime minėta aplinkybė visiškai ignoruojama ir dėl jos reikšmės kvalifikuojant nusižengimus nepasisakoma. Taip pat pabrėžtina, jog nė viena iš protokole išvardintų prekių (galios stiprintuvų) nepatenka tarp ES reglamentais (2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija) (2021 m.)) ribojamų prekių sąrašo pagal jų privalomas imperatyvias charakteristikas ir savybes, konkrečiai, pagal dažnį, viršijantį 2.7 GHz (arba 3.2 GHz – priklausomai pagal taikomą Reglamento Nr. 428/2009 versiją konkrečiu tiekimo laikotarpiu) ir didžiausiąją išėjimo soties galimą (> nei 90 W arba > nei 60 W – priklausomai pagal taikomą Reglamento Nr. 428/2009 versiją konkrečiu tiekimo laikotarpiu). Visos šios aplinkybės ir UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. eksportuotų prekių techniniai dokumentai buvo pateikti Institucijai, paskyrusiai administracinę nuobaudą, ir joms paneigti buvo ir yra reikalingos specialios žinios, tačiau jokio pasitelkimo, taip pat minėtų techninių parametrų vertinimo ar kvalifikavimo nei administracinio nusižengimo protokole, nei jo pagrindu priimtame ginčijamame Nutarime nėra. Ginčijamame Nutarime teigiant, kad pareiškėjo eksportuotos prekės yra karinės paskirties, remiamasi inter alia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teiktais išaiškinimais, tačiau iš Nutarimo turinio nėra aišku ir neįmanoma nustatyti ir suprasti ar minėtai institucijai buvo pateikta tiksli informacija apie tikrinamų prekių pavyzdžius, reikiami jų techniniai aprašymai, dokumentai, jokia informacija apie tai ginčijamame Nutarime neminima ir byloje jos nėra. Šios aplinkybės yra akivaizdžios ir dėl tos priežasties, jog protokole bei Nutarime, nurodant, kad jame minimos prekės yra karinė įranga, taip pat yra remiamasi prezumpcija pagal kurią šių prekių tarifinio klasifikavimo kodas yra 8542 33 90. Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. eksportuotos bei Nutarime minimos prekės buvo suklasifikuotos ES Kombinuotosios nomenklatūros kodu 8542 33 90 (eksporto deklaracijose) ir kad pagal šį kodą TARIC bei LITAR sistemose buvo nurodyta bendro pobūdžio informacija apie prekių eksportui galimus taikyti apribojimus (draudimus), kas jau buvo nurodyta patikrinimo metu Institucijai pateikto 2021 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. GVLEX/2021-3 8 punkte ir jo papunkčiuose. Kita vertus, ES Kombinuotoji nomenklatūra (ES Tarybos reglamento (EEB) Nr. 658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo), kurios pagrindu ir taikomi prekių importo bei eksporto apribojimai ES muitų teritorijoje, nustato ir specialų kodą būtent mikrobangų stiprintuvų klasifikavimui, t. y. kodą 8543 70 02, prekės pavadinimas – „Mikrobanginiai stiprintuvai“: pozicija 8543 „Elektros mašinos ir aparatai, atliekantys tam tikras jiems būdingas funkcijas, nenurodytas kitoje šio skirsnio vietoje“, subpozcija 8543 70 „Kitos mašinos ir aparatai“. Būtent šiam konkrečiam prekės kodui aukščiau nurodytose muitinės sistemose jokie apribojimai tiekimui į trečiąsias valstybes (išskyrus Šiaurės Korėją) nėra nustatyti, nurodomi bei priskiriami. Aplinkybę, jog toks kodas iš esmės galėjo būti taikomas ir yra tinkamas mikrobangų stiprintuvų klasifikavimui nurodė ir Muitinės departamentas 2021 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. (15.4/18)3B-6880. Tačiau Nutarime šios aplinkybės nėra nagrinėjamos (nepasisakyta ir neargumentuota dėl to, kokiu tarifinio klasifikavimo kodu reikėjo klasifikuoti eksportuotas prekes ir kodėl. Akivaizdu ir tai, kad esant pagristų abejonių dėl eksportuotų prekės paskirties ir pobūdžio bei savybių, o kartu ir jos prekių tarifinio klasifikavimo kodo parinkimo, kuriems nustatyti reikalingos specialios žinios (ANK 587 straipsnis) Institucija bei jos pareigūnas surašęs Nutarimą turėjo paprašyti Muitinės laboratorijos išvados, siekiant objektyviai įvertinti eksportuotų prekių savybes (techninius parametrus) ir kartu klasifikavimo kodą. Galiausiai, tai, kad Nutarimo išvados apie tiektų prekių „karinę paskirtį“ 2020 m. yra neobjektyvios, patvirtina ir aplinkybė, jog nors UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. eksportavo skirtingų gamintoju gaminamus galios stiprintuvus, kurių požymiai ir parametrai buvo identiški, vienos iš šių prekių ((Duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) pagaminti galios stiprintuvai, kurių modeliai 1212, 1163/BBM2E3KLO, ir 1189/BBM35KKO) protokole priskirtos karinei paskirčiai, o kitos (pavyzdžio, modelio 1164) – ne, nors prekės, kurios priskirtos karinei paskirčiai pasižymi lygiai tais pačiais paskirties (mikrobangų stiprintuvai) ir galios bei dažnio (detalizuoti 2021 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. GVLEX/2021-3, 6.1 punkte) parametrais, kurie visais atvejais neviršija ribinių verčių. Minėta aplinkybė dar kartą patvirtina faktą, jog be specialių žinių panaudojimo ir oficialios specialisto (eksperto) išvados gavimo Institucija negalėjo daryti jokių galutinių išvadų dėl ginčo prekių priskyrimo karinei įrangai. Skunde taip pat nurodoma, kad inkriminuojami nusižengimai yra nustatyti gavus informaciją iš kompetentingų institucijų, viena iš kurių yra Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija). Nutarime yra minima, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti individualią dvejopo naudojimo prekių eksporto į Baltarusiją licenciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija nutarė neišduoti tokios licencijos. Remiantis šia aplinkybe taip pat yra grindžiama Institucijos išvada, jog įmonė (ir jos (duomenys neskelbtini)), eksportuodama šias prekes, muitinio įforminimo metu privalėjo pateikti nustatytos formos licenciją bei jos nepateikdama pažeidė ES bei Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija aplinkybės, kad 2021 m. kovo 4 d. jo (duomenys neskelbtini) įmonė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl individualios dvejopo naudojimo prekių eksporto į Baltarusiją licencijos išdavimo (prašymu Nr. 21/69ED), nes tą atlikti nurodė pati Institucija. Atitinkamai, minėtame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendime nurodomos aplinkybės buvo visiškai kitos administracinės procedūros dalis ir negali būti vertinamos kaip galutinai ir objektyviai nustatytos, o dėl jų nustatymo Institucija privalėjo vykdyti savarankišką patikrinimą/tyrimą, pati ex officio įsitikinti ar jos pagrįstos ar ne, kaip to reikalauja ir ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatos, siekiant išsiaiškinti ar ginčo prekės tikrai turi „karinės įrangos“ savybių. Tačiau nagrinėjamu atveju jokios aplinkybės, kuriomis būtų siekiama patikrinti Nutarime minimą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendime išdėstytą informaciją, nėra nurodytos (jų nėra/neegzistuoja). Be to, prašymas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai 2021 m. kovo mėnesį buvo pateiktas tik ad hoc atveju dėl konkrečių eksportuojamų prekių - 50 W 2000 6000 MHz galios stiprintuvo 1212 ir 125 W 20-520 MHz galios stiprintuvo 1163/BBM2E3KLO (kas buvo nurodyta ir Protokole). Tuo tarpu Nutarime buvo vertinamas ir pripažintas neteisėtu daug platesnio prekių spektro tiekimas - galios stiprintuvų, kurių modeliai ne tik 1212 ir 1163/BBM2E3KLO, tačiau ir 1189/BBM35KKO. Vadinasi, remiantis minėtu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 4 d. prašymo Nr. 21/69ED bei jame pateiktais išaiškinimais, objektyviai negalėjo būti daroma jokių išvadų dėl visų Nutarime minimų prekių statuso, nes jo Ekonomikos ir inovacijų ministerija apskritai netyrė ir nevertino. Skunde taip pat nurodoma, kad bet kokio administracinio nusižengimo būtinas ir privalomas požymis yra nusižengimą padariusio asmens kaltė, kuri turi būti pagrįsta bei įrodyta kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad ginčijamame Nutarime Institucija visiškai netyrė ir nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimo, kuris nagrinėjamu atveju yra esminis. Akcentuotina, kad jokios valstybės kontroliuojančios institucijos, įskaitant ir muitinės įstaigas, šių prekių eksporto metu (laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 23 d.) jokių pretenzijų dėl aptariamų prekių eksporto neturėjo ir nereiškė (nors per 2020 m. buvo atlikta daugiau kaip 10 analogiškų prekių eksporto operacijų, jos buvo minimos ir šiuo metu panaikintoje Ataskaitoje). Atitinkamai, jokios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės dėl galimų tikrintų prekių eksporto pažeidimų nėra, be to, jo (duomenys neskelbtini) įmonė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo iš anksto gavusi tikrintų prekių gamintojo patvirtinimą ((Duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 3 d. raštą, kuris buvo pateiktas Institucijai vykusio įmonės mokestinio patikrinimo metu, prieš surašant Ataskaitą), kad tai civilinės paskirties prekė, skirta civilinei apyvartai (tai paneigiančių specialistų ar ekspertų išvadų byloje nėra). Taigi, įmonė eksportą vykdė bei nurodymą pildyti eksporto muitinės procedūros dokumentus jos vadovas davė remdamasis trečiosios šalies – prekių tiekėjo – pateikta informacija apie civilinę, o ne karinę, prekės paskirtį, kas teismų praktikoje pripažįstama kaip asmens kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo (nusižengimo) šalinanti aplinkybė. Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi visų galimų veiksmų prekių paskirčiai ir statusui išaiškinti (kas taip pat šalina bet kokia jo kaltę) ir prekių tiekimus vykdė tik gavęs jų gamintojo patvirtinimą, kad tai civilinės paskirties prekės. Visa tai sudaro savarankiška teisinį pagrindą administracinio nusižengimo byla nutraukti, nesant kaltės, kaip vieno iš administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. įgalioto atstovo skunde taip pat nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ginčijamu Nutarimu buvo inkriminuoti ANK 141 straipsnyje („Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimas“) ir ANK 213 straipsnyje („Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas“) numatyti nusižengimai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ bei 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos Respublikos pareigūnams l b straipsnio l a dalies nuostatas. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareikštas kaltinimas iš esmės yra susijęs su kaltinimu prekių („karinės įrangos“) eksportu į Baltarusijos Respubliką, pažeidžiant jai nustatytą ES sankcijų režimą (taikomą pagal 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos Respublikos pareigūnams), o kaltinimo aplinkybės yra grindžiamos, pirmiausiai, minėto ES Reglamento nuostatomis. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesį į tai, jog tokiais atvejais ANK 515 straipsnis nustato specialiąją normą, kuri nustato teisinę (administracinę) atsakomybę, būtent, už tarptautinių sankcijų režimo pažeidimus. Dėl šios priežasties, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pareiškus kaltinimą Baltarusijos Respublikai nustatytų sankcijų režimo pažeidimu, toks pažeidimas, taikant lex specialis derogat legi generali principą, privalėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 515 straipsnio nuostatas (specialiąją normą), o ne bendrąsias normas, įtvirtintas ANK 141 ir 213 straipsniuose, kurios tiesiogiai nesusijusios su tarptautinių sankcijų pažeidimais ir jų kaip nusižengimų požymių savo dispozicijose apskritai neminimi. Atitinkamai, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, remiantis ANK 515 straipsniu nagrinėjamu atveju galėjo būti skiriama minimali 200 Eur, bet ne 1 200 Eur dydžio bauda, kaip buvo nepagrįstai konstatuota Nutarime (b. l. 2-14).

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. įgalioto atstovo skundą, kuriuo nesutiko su pateikti skundu ir patvirtino, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad M. K. įgalioto atstovo skunde klaidingai nurodoma, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis įrodymais ir medžiaga, kurios teisėtumas buvo nuginčytas ir panaikintas teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Institucija neginčija to fakto, kad priimtame nutarime yra minima įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apskųsta ataskaita, tačiau sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą šia ataskaita nebuvo remtasi. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka Institucija įvertino visą su byla susijusią medžiagą: protokolą, raštus ir išvadas, kuriuos pateikė kompetentingos institucijos, eksporto deklaracijas, advokato G. Valantiejaus atsiųstus paaiškinimus ir priedus bei kitą byloje surinktą medžiagą. Insitucija atsiliepime nepritarė teiginiui, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo tiriamos šiam nusižengimui reikšmingos aplinkybės. Prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo atliktas tyrimas, kreiptasi į kompetentingas institucijas su paklausimais, tam, kad būtų surinkti visi įrodymai. Institucija 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (11.10/12)-2V-12224 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyrių, kuriuo prašė įvertinti surinktą informaciją dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) eksportuotų galios stiprintuvų ir, esant būtinybei, kreiptis į atitinkamas institucijas, kad tinkamai būtų nustatyta/įvertinta, kuriam prekių sąrašui priklauso anksčiau minėtos prekės. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs medžiagą, 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (17.2/02)- 3B-5421 kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl įmonės UAB (duomenys neskelbtini) eksportuotų galios stiprintuvų vertinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 patvirtintų Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių aktualios redakcijos 20.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad Krašto apsaugos ministerija vertina prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui, iš Krašto apsaugos ministerijos buvo gautas atsakymas į Muitinės departamento paklausimą. Remiantis minėtu atsakymu, įmonės į Baltarusijos Respubliką eksportuoti plačiajuosčiai galios stiprintuvai (1212, 1163/BBM2E3KLO, 1189/BBM35KKO), kurių gamintojas (duomenys neskelbtini), priskiriami Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML11 a punktui. Pabrėžtina, kad Krašto apsaugos ministerija, atsakymą pateikė pagal savo kompetenciją, todėl abejonių dėl Krašto apsaugos ministerijos kompetencijos ir pateikto atsakymo pagrįstumo nekilo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą bei atsižvelgdama į gautą informaciją, kad Krašto apsaugos ministerija gamintojo (duomenys neskelbtini) gaminamus plačiajuosčius galios stiprintuvus (1197, 1163-BBM2E3KLO, 1131-BBM5K8CGM, 1203-BBM3K5ANQ, 1189-BBM35KKO) priskiria Bendrojo karinės įrangos sąrašui M11 a punktui, pateikė atsakymą, kad eksportuojant aukščiau minėtas prekes įmonė turėjo kreiptis dėl individualios karinės įrangos eksporto licencijos išdavimo. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių l b straipsnio 1 a dalimi draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti bet kokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtą techninę pagalbą, susijusią su Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis bei technologijomis arba su į tą sąrašą įtrauktų prekių tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu. Muitinės departamentas, apibendrinęs informaciją gautą iš Krašto apsaugos ministerijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, 2021 m. spalio 5 d. Institucijai pateikė raštą Nr. (17.17/02)-3B-5871 „Dėl išvados pateikimo“, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministerijos pateiktą išvadą, UAB (duomenys neskelbtini), muitiniam įforminimui pateikdama eksporto deklaracijas, kuriose deklaruojamos prekės – plačiajuosčiai galios stiprintuvai, nepateikdama muitinei atitinkamos formos eksporto licencijos, nesilaikė nustatytų teisės aktų ir pažeidė 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, ir 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo nuostatas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, Institucijai pakartotinai kreiptis dėl informacijos pateikimo apie eksportuotas prekes (galios stiprintuvus), dėl kurių pasisakė kompetentingos institucijos, nebuvo poreikio, kadangi byloje buvo surinkti visi duomenys, dėl kurių tikrumo ir patikimumo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą nekilo abejonių. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Institucija visiškai netyrė ir nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimo. Byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. turėjo ketinimų tyčia eksportuoti prekes (galios stiprintuvus), pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Visgi, ANK 141 ir 213 straipsniuose numatyti administraciniai nusižengimai (Strateginių prekių kontrolės įstatymo pažeidimas bei Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas) gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai. Kaltės forma neturi reikšmės asmens veiksmų teisiniam vertinimui pagal minėtus ANK straipsnius. Akcentuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl jis turėjo žinoti gabenamų prekių ir jų išvežimo iš Lietuvos Respublikos galimybes bei teisinį reglamentavimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitikėjo ir rėmėsi gamintojo (duomenys neskelbtini) pateiktu raštu, kuriame nurodoma, kad prekės yra civilinės paskirties, kas įrodo, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Atsiliepime Institucija taip pat nurodė, kad ANK 141 straipsnyje numatyta atsakomybė už strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo arba kontrolės taisyklių pažeidimą. ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, M. K. veika administracinio nusižengimo byloje šiuo atveju pagrįstai kvalifikuota, būtent, pagal ANK 141 straipsnį ir 213 straipsnio 3 dalį, nes tarp šių padarytų administracinių nusižengimų yra idealioji sutaptis, tai yra viena veika padaryti du nusižengimai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo požymiai atitinka ir ANK 141 straipsnio, ir 213 straipsnio 3 dalies dispozicijas, kadangi asmuo eksportavo strategines prekes, t. y. gabeno karinę įrangą, pažeisdamas nustatytą gabenimo tvarką, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti nusižengimo pagal ANK 515 straipsnį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą ir skirti 200 Eur baudą. Institucijos teigimu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ir priimant Nutarimą, visos aplinkybės buvo įvertintos visapusiškai, teisingai ir pagrįstai (b. l. 127-130).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas G. Valantiejus parodė, kad Institucijos priimtas Nutarimas yra naikintinas arba keistinas perkvalifikuojant pagal kitą straipsnį, jeigu būtų pripažinta, kad buvo padarytas nusižengimas. Jų principinė pozicija yra ta, kad priimtas jų ginčijamas Nutarimas yra neteisėtas dėl įvairių priežasčių, tiek procesinių, tiek materialinio teisinio pobūdžio. Įmonė, veikianti Lietuvoje, UAB (duomenys neskelbtini), versdamasi ūkine komercine veikla, be kitų prekių, savo veikloje, kuriomis ji prekiauja, eksportavo į Baltarusijos Respubliką mikrobangų stiprintuvus, tai yra, elektronines detales, metalines dėžutes, tai nėra prietaisai, kurie galėtų vykdyti savarankišką funkciją, jos yra prijungiamos prie elektroninės grandinės, atlieka tam tikrą funkciją, pvz. „Wi-fi“ ryšiui sustiprinti. Šiuo atveju, susiklostė tokia situacija, kad 2021 m. buvo atliktas įmonės veiklos patikrinimas, kurį atliko Institucija. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų pažeidimų įmonės veikloje, išskyrus tą atvejį, kada 2020 m., kaip buvo nurodyta patikrinimo Ataskaitoje, iki dešimties epizodų, kai buvo įvykdytas eksportas, buvo eksportuojami mikrobangų stiprintuvai į Baltarusijos Respubliką, Institucija juos įvertino kaip karinės įrangos eksportą, be leidimo, ir tai Institucijos nuomone laikytina pažeidimu. ANK 213 straipsnio ir 141 straipsnių atžvilgiu ANK 515 straipsnis yra specialioji norma, kurioje nurodomos tokio pobūdžio veiklos. Skiriasi šių straipsnių sankcijos, taikytini dydžiai. Kalbant iš procesinės pusės, nesigilinant į ES reglamentus, yra viena aplinkybė, kurią muitinė ignoravo priimdama nutarimą. Jau minėta ataskaita, kurioje buvo pateiktas pirminis eksporto operacijų kvalifikavimas, vėliau buvo panaikinta Muitinės departamento sprendimu. Muitinės departamentas 2021 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą, reaguodamas į jų pateiktą skundą, ir tą ataskaitą panaikino. Šiuo pagrindu išnyko teisinis pagrindas kvalifikuoti ir vertinti įmonės veiksmus kaip neteisėtus, nes ta patikrinimo ataskaita buvo panaikinta. Nepaisant šios aplinkybės, Muitinė toliau tęsia veiksmus, atliekamus įmonės ir jos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu – 2022 metais buvo surašytas protokolas, vėliau priimtas Nutarimas, nukreipiant į tą patį patikrinimą, tą pačią panaikintą patikrinimo ataskaitą. Teisiniu požiūriu, tai netinkamas aplinkybių kvalifikavimas, netinkami veiksmai, jie atliekami panaikinto administracinio akto pagrindu. Kitas klausimas, ar panaikinus ataskaitą, buvo atlikti kiti, nauji ar papildomi tyrimo veiksmai, galbūt surinkti nauji įrodymai, kurie leido surašyti protokolą ir priimti ginčijamą Nutarimą. Advokato teigimu, tų veiksmų nėra, nieko naujo nepadaryta, kas leistų kvalifikuoti veiksmus kaip neteisėtus. Nagrinėjimo atveju, ginčo objektas yra prekė, kuri buvo įvertinta kaip karinė įranga. Tam, kad būtu nustatyta, kad prekė yra karinės paskirties, reikalingos specialios žinios, specialistų ar ekspertų išvados. Šiuo atveju, tokių išvadų byloje nėra, išskyrus Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštus, kuriuose yra tik formalūs atsakymai apie tai, kad šioms prekėms reikalingi leidimai ar jos yra karinės paskirties. Advokato manymu, tai negali būti prilyginta specialisto išvadai, todėl nesant specialisto išvadai, vertinti prekes kaip karinės paskirties nėra galimybės. Prekių eksportas vyko 2020 m., tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas buvo liberalesnis, galiojo kiti teisės aktai, ES reglamentai. Vertinant šių eksportuotų prekių parametrus, ES reglamentuose dėl dvigubos paskirties prekių kontrolės 2021 m. rugpjūčio 21 d. reglamente bei prieš jį buvusiose ankstesnėse redakcijose, buvo suformuoti kriterijai kada elektronikos detalės, mikrobangų stiprintuvai gali atlikti ne tik civilinės paskirties funkcijas, nurodyta, kad veikimo dažnis turėtu viršyti 2,7 GHz, gale veikimo turėtu viršyti 60 vatų. Šiuo atveju, prekės, kurios buvo eksportuotos, nei vieno iš šių parametrų neviršijo, prietaisai nebuvo pakankamos galios, kad būtų galima juos naudoti ne tik civilinėms reikmėms. Nutarime į šią aplinkybę neatsižvelgta, nepasisakyta kokią tai reikšmę turi, o tai turi esminę reikšmę. Tie kriterijai yra objektyvūs, išmatuojami, apskaičiuojami, nėra abstraktūs, įstatymų leidėjo nustatyti, todėl turėjo būti įvertinta. Kitas momentas - 2020 metais, kai įmonė vykdė ginčo prekių eksportą, eksportas vyko teisėtu būdu, pateikiant eksporto deklaracijas, užpildant jose duomenis apie prekę, pildomas laukelis, kuriame pateikiamas prekės aprašymas, prekės kodas. Ilgą laiką muitinė leido vykdyti šias eksporto operacijas ir jokių pretenzijų nereiškė, buvo vienas epizodas, kuomet prekių siuntas ji sustabdė, tačiau tik po tam tikro laiko, kai jos buvo eksportuojamos anksčiau. Jokio siekio nuslėpti ar kitaip pažeisti teisės aktus išvežant šią prekę iš ES muitų teritorijos įmonė neturėjo, eksportas buvo viešai deklaruotas. Tai nėra ir nebuvo kontrabanda, visos prekės keliavo per muitinės kontrolę ir dėl to nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Byloje yra kalbama ir cituojamas ES reglamentas dėl sankcijų taikymo Baltarusijai, prezidentui Lukašenkai, kitiems asmenims ir pareigūnams, keliamas klausimas dėl prekių gavėjo, kad tai buvo Baltarusijos Respublikos įmonė (duomenys neskelbtini), kuri galbūt yra karinės įrangos gamintoja. Pabrėžtina, kad Reglamente dėl sankcijų taikymo Baltarusijos Respublikai yra išvardinti asmenys, kuriems pritaikytos ekonominės sankcijos, su kuriais draudžiama vykdyti ekonominę veiklą, o būtent tos įmonės šiuose sąrašuose nėra, todėl dėl jai parduodamų prekių įtarti, kad tai yra draudžiama įmonė neturėjo galimybių. Advokatas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos kombinuotąją nomenklatūrą Nr. 2658-87 ir jos 1-ąjį priedą, kuriame yra prekių kodų sąrašai. Kiekvienai jų priskiriamas 8 skaitmenų kodas, jis vėliau naudojamas importo – eksporto dokumentuose, pagal šį kodą nustatoma ir patikrinama ar su preke yra susieti prekybiniai apribojimai. Šiuo atveju, jie kreipėsi į Muitinės departamentą, siekiant išsiaiškinti koks kodas turėtų būti taikomas prekei, dėl kurios kilo ginčas. Muitinės departamentas atsakė oficialiai raštu 2021 m. lapkričio 15 d., su argumentacija, kad kodas turėtų būti 85437002. Būtent šitą kodą suvedus į Muitinės informacines sistemas, ginčo laikotarpiu, įrašas buvo tik vienas, kad prekę draudžiama eksportuoti į Šiaurės Korėją, įmonė nevykdė eksporto į šią šalį. Muitinės laboratorija gali ištirti prekę, gali pateikti savo išvadą. Kilus ginčui, remiantis tomis išvadomis, buvo galima prekę ištirti, išsiaiškinti, koks kodas turi būti naudojamas. Taip pat buvo nurodyta, kad įmonė pažeidė Krašto apsaugos ministro įsakymu 2021 m. rugsėjo 27 d. patvirtintą bendrąjį karinės įrangos sąrašą, nes eksportuota įranga atitinka minėtą punktą. Sąraše minima elektroninė įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui ir specialiai jai sukurti komponentai, erdvėlaiviai ir jų komponentai. Teigiant, kad tai yra karinė įranga, turi būti įrodyta, kad ji sukurta specialiai kariniam naudojimui ir negali būti naudojama jokiems kitiems tikslams, kad tai būtų įrodyta, reikalingos specialios žinios, specialistų išvados. Įmonė pateikė raštą iš prekės gamintojo, kad tai yra civilinės paskirties prekės, stiprintuvai gali būti naudojami tik civilinei paskirčiai. Sunku suprasti, kokiu pagrindu nustatyta, kad tai yra įranga sukurta specialiai kariniam naudojimui. Kalbant apie prekės tiekėją, prekė gaminama ne Lietuvos Respublikoje, gamintojas įsikūręs (duomenys neskelbtini), nėra jokių duomenų, kad jis gamina karinę įrangą, šis požymis yra neįrodytas, nenustatytas. Advokato teigimu, M. K. veiksmuose kaltės nebuvo. Vadovautasi gamintojo pateiktu raštu, kuriame jis išaiškino, kad prietaisai yra civilinės paskirties, pagal kitus parametrus, įvertinti ar nustatyti, kad tai yra kariniai prietaisai, galimybių nėra. Prietaisai yra dėžutės, tai nei kulkos, nei sprogmenys, nei įtaisai, su kuriais galima pakenkti. Kaltės, kaip administracinio nusižengimo požymio nebuvo. Muitinė turėjo šią aplinkybę įvertinti, tačiau apie tai ginčijamame Nutarime nepasisakyta. Galiausiai, ar pažeidimas apskritai yra tinkamai kvalifikuotas, jeigu ir laikytume, kad buvo pažeista tvarka ir įmonės kaltė egzistuoja, reikia atkreipti dėmesį, kad nutarime kalbama apie sankcijų Baltarusijos Respublikos rėžimo pažeidimą. Daug kartų paminėta, kad pažeistos sankcijos, taikomos eksportui į Baltarusijos Respubliką, pagal ES reglamentą Nr. 765- 2006, dėl ribojančių priemonių prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos Respublikos pareigūnams. Apie sankcijų rėžimo pažeidimą kalbama ANK 515 straipsnyje, kuris yra specialioji norma, o jame nustatyti baudos dydžiai skiriasi nuo tų straipsnių, kuriuos nurodė Muitinė. Advokato vertinimu, turėtų būti pasisakyta ir dėl šio klausimo. Muitinė, priimdama nutarimą, turėjo vertinti tą aplinkybę. Dėl šių priežasčių Nutarimas priimtas neišsiaiškinus visos situacijos, pagal negaliojančią patikrinimo ataskaitą, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, neištyrus, ar tikrai eksportuojama įranga yra karinė, neįvertinus kaltinamo asmens kaltės - ar jis galėjo suprasti, kad tai yra draudžiami gabenti daiktai, neįvertinus tinkamo teisinio nusižengimo kvalifikavimo. Advokatas teismo posėdžio metu prašė Nutarimą panaikinti arba pakeisti kvalifikuojant veiką pagal ANK 515 straipsnio nuostatas. Taip pat nurodė, kad prekė turėtų būti klasifikuojama pagal 85437002 kodą. Pateikė užklausą Muitinės departamentui, buvo užpildyta speciali forma, pateikė visą techninę informaciją apie prekę, gavo išaiškinimą, kad turi būti naudojamas kitas kodas, apribojimų taikant kitą kodą nėra, apie tai nebuvo įrašų informacinėje sistemoje (b. l. 133-138).

Teismo posėdžio Institucijos atstovė L. C. parodė, kad ataskaita buvo panaikinta, buvo nurodyta, kad jos forma neatitinka reikalavimų, nauja ataskaita priimta nebuvo, tyrimą vykdė kitas pareigūnas, todėl nežino, kodėl nebuvo priimta nauja ataskaita. Dėl informacijos Krašto apsaugos ministerijai, buvo bandyta susisiekti su pareigūnu, kuris pateikė apibendrintą atsakymą dėl Krašto apsaugos ministerijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tačiau su minėtu pareigūnu susisiekti nepavyko, todėl negalėjo tiksliai sužinoti, kokia informacija buvo teikta. Iš atsakymų matyti, kad informacija buvo pateikta. Institucija taip pat teikė medžiagą. Yra 2021 m. rugsėjo 10 d. Institucijos raštas dėl informacijos pateikimo, prašoma įvertinti pateiktą informaciją, kad būtų kreiptasi į kompetentingas institucijas. Dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakymo - įmonė tiekė prekės ir į Baltarusijos Respubliką ir į Kazachstano Respubliką. Buvo nurodyta, kad dėl eksporto į Kazachstano Respubliką reikia leidimo šioms prekėms eksportuoti, o dėl eksporto į Baltarusijos Respubliką buvo pasisakyta, kad tos prekės negali būti eksportuojamos. Administracinio nusižengimo byloje veika kvalifikuota pagal ANK 141 bei 213 straipsnius, tarp šių administracinių nusižengimų yra idealioji sutaptis, viena veika padaryti du nusižengimai. Administracinio nusižengimo požymiai atitinka ANK 141 straipsnio ir 213 straipsnio 3 dalies dispoziciją, kadangi asmuo eksportavo strategines prekes, karinę įrangą, pažeisdamas nustatytą gabenimo tvarką, todėl nekilo klausimų dėl kvalifikavimo pagal 515 straipsnį. Įmonės patikrinimą atliko ūkio subjektų patikrinimo skyrius, pavedimą gavo iš Muitinės departamento, visą informaciją surinko atsakingas pareigūnas, kuris atlikinėjo patikrinimą, kreipėsi į Muitinės departamentą, pastarasis kreipėsi į kompetentingas institucijas, iš kurių buvo gauti atsakymai, buvo surašytas protokolas, todėl Muitinė nematė prasmės kreiptis dėl tų pačių klausimų, priimant Nutarimą. Dėl kombinuotos nomenklatūros kodo, Nutarime nebuvo vertinta dėl to, kad kuomet buvo pateiktos eksporto deklaracijos, prekės buvo deklaruotos ankstesniu kodu, neturėjo reikšmės, koks dabar kodas būtų taikomas. Jeigu asmuo suklysta deklaruodamas prekes, jeigu yra neatitikimų, deklarantas privalo iš naujo pateikti deklaraciją su nauju prekės kodu. Šiuo atveju, tikrinant deklaraciją nebuvo nustatyta neatitikimų. Dėl 2022 m. lapkričio 18 d. pateiktame rašte neminima, kad turėjo būti naudojamas kitas kvalifikavimo kodas, dėl kodo nebuvo vertinama apskritai (b. l. 133-138).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. K. parodė, kad įmonė užsiima prekybine veikla, prekiauja prekėmis, dėl kurių yra pradėta administracinė teisena bei kitomis. Nuolatos dirba su šia įmone, esančia Baltarusijoje, taip pat dirba su Lietuvos ir Kazachstano Respublikų įmonėmis, galios stiprintuvais prekiauja nuo 2018 metų pabaigos. Prieš pateikiant skundą, pasidomėjo apie tiekėją ir pirkėją, kad ateityje nekiltų klausimų, buvo pateikta gamintojo deklaracija, kad prekė yra civilinės paskirties. Su Baltarusijos Respubliką pradėjo prekiauti nuo 2018 metų, tuo metu dėl to problemų nebuvo. Buvo gavę užklausą iš pirkėjo, ko jiems reikia, žinojo tiekėjus. Pirkėjas paaiškino, kad prekės bus naudojamos civilinėms reikmėms, ryšio stiprinimui, WIFI, 3G, 4G ryšiui. Pasiūlė palankesnes sąlygas, mokėjimų atidėjimą, prasidėjo bendradarbiavimas. Apie savo veiklą Baltarusijos Respublikos įmonė nepasakojo. Muitinė iniciavo veiklos patikrinimą laikotarpiu nuo 2020 m. pradžios iki 2021 m. vidurio. Gavo raštą apie planuojamą patikrinimą, taip pat prašymą pateikti reikalingus dokumentus, po prekių deklaravimo, gavo pranešimą apie patikrinimą. Prekių deklaravimas ir prekyba vyko 2020 m. – 2021 m., prieš tai leidimo vykdyti eksportą nereikėjo, 2021 m. pradžioje vyko prekių eksportas. Gavo pranešimą iš Muitinės, kad prekės sustabdomos ir prašoma pateikti licenciją dėl eksporto. Vyko kelių dienų susirašinėjimas. Vėliau kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Detalaus paaiškinimo negavo, o vėliau sulaukė atsakymo iš Muitinės atstovo, kuriame buvo nurodyta kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei parašyti prašymą licencijai gauti, kitu atveju, prekės būtų sulaikomos. Matė, kad situacija aštrėja, prekių vertė nemaža. Jis prašymą licencijai pateikė, prekes grąžino, o licencijos negavo, kadangi buvo neaiškiomis aplinkybėmis Krašto apsaugos ministerijos išaiškinta, kad tai yra karinės arba dvejopos paskirties prekės, nebuvo atlikti jokie konkretūs tyrimai. Prekės buvo grąžintos po prašymo pateikimo, Muitinės departamentas kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, tačiau minėta institucija prekių apžiūros neatliko, kai gavo Krašto apsaugos ministerijos atsakymą, prekės jau buvo grąžintos. Eksportas vyko į Baltarusijos ir Kazachstano Respublika, eksportui į Kazachstano Respubliką licencijos nereikia, buvo gavę užklausą iš Kazachstano Respublikos įmonės. Po to kai analogiškų prekių eksportas į Baltarusijos Respubliką neįvyko, pateikė užklausimą dėl tiekimo į Kazachstano Respubliką, gavo atsakymą, kad gali eksportuoti ir licencijos nereikia (b. l. 133-138).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. F. parodė, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo yra susipažinusi, kad buvo toks buvo pažeidimas, kokia buvo patikrinimo eiga. Įmonė buvo paprašyta pateikti techninę dokumentaciją, gautus dokumentus siuntė Muitinės departamentui, tam, kad būtų įvertinta, ar prekės eksportavimui reikalinga licencija. Muitinės departamentas pateikė atsakymą, jo pagrindu buvo surašyta ataskaita. Dėl ataskaitos panaikinimo - įmonė apskundė patikrinimo ataskaitą, Muitinės departamentas priėmė sprendimą ataskaitą panaikinti. Liudytoja negalėjo pakomentuoti kokiais motyvais ji buvo panaikinta, nauja ataskaita nebuvo parengta, pažeidimas panaikintas nebuvo. Dėl dokumentų siuntimo Krašto apsaugos ministerijai – Vilniaus teritorinė muitinė prašė kreiptis į kompetentingas institucijas, tai darė Muitinės departamentas, į muitinės laboratoriją kreiptasi nebuvo. Siuntė techninę dokumentaciją Muitinės departamentui, kam dokumentai buvo siųsti toliau, negali pasakyti. Dėl eksportuotos prekės gamintojo nesidomėjo. Po to, kai buvo panaikinta patikrinimo ataskaita, naujas patikrinimas nebuvo pradėtas. Dėl prekės kodo - patikrinimo metu nebuvo pateikti prašymai dėl kodo keitimo, todėl buvo priimtas toks kodas, koks pateiktas deklaracijoje. Patikrinimo metu buvo Vilniaus teritorinei muitinei pateiktas 2021 m. lapkričio 18 d. raštas dėl klasifikavimo kodo nustatymo, jis buvo prijungtas prie bylos. Negalėjo identifikuoti kodo, ar jis tinkamas būtent tai prekei, tai buvo užfiksuota patikrinimo ataskaitoje, kadangi nebuvo imtas prekės mėginys, nebuvo surašytas klasifikavimo aktas, kuris patvirtina, kad prekės kodas yra kitoks, tai buvo rekomendacinio pobūdžio raštas, nebuvo nurodyti prekės modeliai. Jie negalėjo pripažinti, kad tai būtent dėl minėtos prekės pateikta išvada. Prašymas dėl prekės klasifikavimo buvo pateiktas. Patikrinimas buvo pradėtas po to, kai dalis jų jau buvo išleista į apyvartą. Liudytoja negalėjo pasakyti ar tuo metu buvo prekių likutis, patikrinimai vyksta pagal techninius dokumentus.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. M. parodė, kad negali papasakoti apie pateiktas prekes muitinei, neturi tam skirtų įgaliojimų, gali kalbėti apie prekės klasifikavimą, dėl kurio buvo kreiptasi į Muitinės departamentą. Dėl advokato G. Valantiejaus laiško, surašyto dėl elektros įrangos prekių klasifikavimo pagal ES kombinuotosios nomenklatūros nuostatas, buvo pateiktas prašymas suteikti konsultaciją dėl prekės tarifinio klasifikavimo, pati prekė pateikta nebuvo, nenurodytas konkretus modelis. Muitinės departamentas svarstė dėl tarifinio prekės klasifikavimo, kaip galima būtų klasifikuoti būtent mikrobanginį stiprintuvą, buvo parašyta, kad prekė yra galios stiprintuvas, prekės aprašyme buvo akcentuojama, kad prietaisai veikia kaip mikrobanginiai kieto kūno stiprintuvai. Vadovavosi tarifinio prekių klasifikavimo principais, teisės aktais ir kitomis priemonėmis, kuriomis remiantis galima suteikti rekomendacijas kaip klasifikuoti prekę. Muitinės departamento atsakymas pateiktas 2021 m. lapkričio 15 d. Nr. (15.4/18) 3P-6880. Prekės įsigijimo dokumentai kartu su prašymu nebuvo pateikti, prašymo formoje nurodyta, kad galima pateikti prekės nuotrauką. Buvo prašymas pakomentuoti tris kombinuotosios nomenklatūros subpozicijas, pačios prekes neturėjo. Buvo pateiktos prekės nuotraukos, internetinė nuoroda įsigijimui. Dėl klasifikacinio kodo - Muitinės deklaracijoje buvo deklaruotas prekės kodas - 85423390, pačiame prašyme paklausėjas nurodė, kad jo numatomas kodas – 85437002, tas kodas, kuris buvo prašyme, atitinka pagrindinį dalyką klasifikuojant prekes – kombinuotosios nomenklatūros bendrųjų aiškinimo taisyklių 1 punktą, kuriame sakoma, kad juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus. Ten, kur prekė yra aprašyta pozicijos pavadinime tiksliausiai, tuo galime vadovautis, be to, klasifikavimo požiūriu, daugelis prašyme pateiktų argumentų yra teisingi, šioje situacijoje klasifikavimas yra sudėtingas, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, svarbu, kur randame prekę tiksliausiai klasifikuotą. Nomenklatūroje yra taikomas toks principas, prekės klasifikuojamos kuo mažiau apdorotos, kuo ankstesnėje pozicijoje. Apdorota prekė klasifikuojama vėlesnėse pozicijose, todėl pateikdami rekomendaciją neturėjo informacijos apie deklaravimą ir atliktus patikrinimus, dėl klasifikavimo pasiūlė teisingą rekomendaciją. Pagal kodą 85423390, kuriuo buvo deklaruotos eksportuotos prekės, randama elektroniniai grandynai, tai yra stiprintuvai, subpozicijai priskiriami kiti prietaisai, tai yra tik pats grandynas. Tuo tarpu, pateiktoje nuotraukoje matome, kad pavaizduotas gaminys, korpusas, išsikišimai, kurie reiškia galimybę prijungti prietaisą, todėl nuspręsta, kad turi būti taikoma vėlesnė klasifikavimo pozicija – 85437002. Dėl eksportavimo apribojimų - muitinės informacinėje sistemoje galima patikrinti ar prekės eksportavimui taikomi apribojimai, pasinaudojus LITAR priemonėmis, pagal deklaruotą kodą, 85423390, šiam kodui reikalingas eksporto leidimas, asmuo panaudojo Y901, kaip neprivalomo leidimo pateikimą, buvo pasielgta neteisingai, turėjo būti pateiktas eksporto leidimas. Nagrinėjant klausimą dėl prekės klasifikavimo, klausimą dėl tarifinio prekės klasifikavimo nagrinėja paskirtas skyriaus darbuotojas, šiuo metu, darbuotojas atostogauja, neturi galimybės sužinoti, su kuo bendravo ir kur dėl kvalifikavimo kreipėsi minėtas asmuo. Liudytoja sistemoje mato, kad buvo susirašinėjimas su kolege, tačiau nemato kontaktų su Vilniaus teritorine muitine dėl kvalifikavimo. Kitas siejamas kodas, tiek tuo metu, tiek dabar, vienodai galiojo Reglamentas, susijęs su dvigubos paskirties prekių sąrašais, mikrobangų integriniai grandynų stiprintuvai visuomet buvo tame reglamente. Tarifinio klasifikavimo principu, pateiktame prašyme pateikta nuotrauka, kurioje matėsi korpusas, todėl prekė vertinama kaip gaminys, mikrobanginis stiprintuvas. Vadovaudamiesi Kombinuotosios nomenklatūros bendrųjų paaiškinimo taisyklių 1 punktu, rekomendavo tokią subpoziciją, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, teisiniais tikslais naudojama taikant kombinuotąją nomenklatūrą. Deklaracijoje nurodytas prekės kodas yra netikslus, turėjo būti nurodytas kodas, kuris įrodytų licencijos turėjimą. Deklarantas nurodė įrašo kodą – Y901, kad eksportuojamai prekei licencijos nereikia, pagal rekomendaciją, turėjo būti taikomas 85437002 kodas. Rekomendacija yra rekomendacinio pobūdžio, patikrinimas atliekamas visuomet teminis. Tai reiškia, kad tikrinamas tarifinis klasifikavimas arba kitų priemonių taikymo pažeidimai. Nėra duomenų, dėl papildomo leidimo ar licencijos prekių eksportavimui pagal rekomenduotą klasifikacinį kodą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad Krašto apsaugos ministerijoje buvo gautas raštas Nr. 5421, datuotas 2021-09-14, iš muitinės dėl informacijos pateikimo, buvo pateikti plačiajuosčių siųstuvų pavadinimai, klausiama, ar jie priskiriami bendram karinės įrangos sąrašui. Gavę raštą, pagal 1995 m. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą, kurio 3 str. 2 dalyje apibrėžta, kad karinė įranga - tai gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Pagal šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. nutarimo V932 5 punkte nurodyta pavesti Krašto apsaugos ministerijai patvirtinti bendrąjį karinės įrangos sąrašą, nurodytą Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnyje. Pagal taisyklių 20.1 punktą, Krašto apsaugos ministerija vertina prekių priskyrimą bendrajam karinės įrangos sąrašui, pagal vidinius teisės aktus, ši funkcija priskiriama strateginių prekių inspekcijai. Muitinės departamentui pateiktas raštas 2021-09-28, rašte buvo deklaruota, kad plačiajuosčiai siųstuvai pagaminti (duomenys neskelbtini) kompanijoje – 11971163, 11311203, 1189 buvo paskirti bendrojo karinės įrangos sąrašui, 11 a punktui. Pagal bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kuris turi 22 pozicijas, 11 a punktas skamba taip: elektroninė įranga, erdvėlaiviai ir jų komponentai, nenurodyti kitame priede, elektronine atsakomoji priemonė, elektronines priemones neutralizuojanti įranga, įskaitant trukdymą ar slopinančią įrangą, įranga sukurta klaidingiems arba pašaliniams signalams, kitokiu būdu trukdyti elektroniniams imtuvams priimti informaciją, mažinti funkcionalumą. Vertinimo metu, vadovavomės įmonės (duomenys neskelbtini) elektronine svetaine, kurioje įvardinti visi plačiajuosčiai stiprintuvai su parametrais, įmonė gamina elektroninės kovos priemones, karinę komunikaciją, testavimo įrangą, radarų sistemas. Kadangi įranga yra elektroninė, yra tam tikros radijo elektroninių bangų sklidimo ypatybės, tam tikros bangos tinka tam tikriems dalykams, radioelektronika turi penkias pagrindines sritis: radijo ryšio sistema, radijo navigacijos sistemos, radijo lokacijos sistemos, radijo televaldymas, televizinės sistemos, viena iš jų - radijo elektroninės kovos priemones, informacijos apie tai nėra labai daug, reikėtų vadovautis dėl dažnių paskirstymo Lietuvos Respublikos ryšio reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu, dėl nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės radijo dažnių naudojimo plano, jis atitinka Europos direktyvą. Pagal įvardintų siųstuvų parametrus, prie visų dažnių bus nurodyta, kad dažniai skirti su valstybės gynyba susijusioms priemonėms. Dėl siųstuvų, siųstuvas 1197, gamintojas nurodo, kad yra skirtas mobiliam trukdymui, atitinka dviem kariniams standartams, atitinka vibracijos standartą skirtą orlaiviams ir dronams, skirtas karo aviacijai. Siųstuvas 1163, gamintojo nurodyta, kad yra skirtas elektroninei atakai, nuo 20 MHz iki 520 MHz, iki 100 MHz dažniai naudojami pėstininkams, nuo 100 MHz iki 400 MHz naudojami karo aviacijoje, toliau naudojami kariniam jūrų laivynui. Siųstuvų komponentai skirti ryšio trukdymui, civilinės paskirties siųstuvų galia neviršija 30 vatų, kurie užtikrina ryšį iki 100 km. Minėto siųstuvo galia yra 120 vatų, atitinka aukščio ir vibracijos karinius standartus. Siųstuvas 1131, 2.5 GHz – 6 GHz, atitinka dviem kariniam standartams, 502 GHz – atitinka visiems kariniams standartams, beveik visi siųstuvai atitinka karinius standartus, visus mobiliacijos tipus. Remiantis parametrais, siųstuvai atitinka karinius standartus – maitinimas, kompaktiškumas, išėjimo varža, atitinka antenų maitinimą, atsižvelgiant į tai, kad galutinis vartotojas yra radarų gamintojas, siųstuvai buvo priskirti bendrajam karinės įrangos sąrašui. Eksportuojant minėtas prekes, reikalinga licencija, importuojant iš užsienio trečiųjų šaliu, reikalinga importo licencija, prekės buvo importuojamos iš Europos Sąjungos, importui iš Europos Sąjungos licencijos nereikia, dėl eksporto galimai padaryta klaida. Dvejopo naudojimo prekių eksportui reikalinga licencija eksportuojant į trečiąsias šalis, karinėms prekėms reikalinga licencija importui iš trečiųjų šaliu, vežti tranzitu per Lietuvą, eksportui į trečiąsias šalis, licencija nereikalinga įvežant prekes iš Europos Sąjungos. Prekės yra priskiriamos karinės įrangos sąrašui kaip komponentas. Gamintojo nurodyta, kad siųstuvo komponentai kontroliuojami pagal dvejopo naudojamo sąrašą, importui licencija nereikalinga, eksportui reikia dvejopos licencijos. Krašto apsaugos ministerija gavo paklausimą, kartu su juo buvo pridėta medžiaga, medicininiai stiprintuvai, gamintojo pateiktų dokumentų nematė, parametrus matė elektroninėje erdvėje. Gamintojas deklaruoja elektroninės kovos įrangą, skirtą signalo trukdymui. Liudytojas taip pat nurodė, kad negali paneigti, kad minėti siųstuvai gali būti naudojami civilinei apyvartai, tačiau tokių parametrų civilinei apyvartai nereikia. Rengiant atsakymą Vilniaus teritorinei muitinei, formuluojant išvadą, krašto apsaugos sistemoje dalyvauja 8-9 žmonės, jeigu siųstuvas yra karinis, aprašyti nereikia, pateiktame rašte papildoma rekomendacija neteikiama. Pagal numerį esantį ant dėžutės, įvedus internetinėje paieškoje, iš karto gautumėme informaciją apie minėtą daiktą. Muitinė patikrina daiktą pagal pirminę informaciją, šiuo atveju kodą, buvusį ant dėžutės, stiprintuvo nuotrauka nebuvo pateikta, užteko pateikto pavadinimo, pagal tai buvo matomi parametrai ir gamintojas. Vertiname prekės atsiradimą Lietuvoje ir kur ji bus eksportuojama. Siųstuvas gali būti naudojamas Wi-Fi ryšiui, tačiau tokios galios tam nereikia, įranga skirta ryšio trukdymui. Pagal muitinei teiktus paaiškinimus, siųstuvo 1197 galia nuo 2 GHz iki 6 GHz , siųstuvo 1163 galia nuo 20 GHz iki 520 GHz, siųstuvo 1131 galia nuo 2.5 GHz iki 6 GHz, siųstuvo 1203 galia nuo 500 GHz iki 2 GHz, tas pats siųstuvas negali būti skirtingų parametrų, pagal techninius parametrus, tai yra karinės įrangos komponentas. Eksportuotos prekės gali būti naudojamos civilinės reikmėms, tačiau tai būtu pertekliniai parametrai, kainuotų per brangiai, tyrimų metodika nėra vieša, tam, kad nebūtų informacijos nutekėjimo. Reikalavimas tirti produktą tuomet, jei neturėtumėm jokios pateiktos medžiagos, visos prekės eina kartu su atitinkama medžiaga, norint gauti licenciją, reikia nurodyti kilmės valstybę, karinės įrangos pavadinimą, trumpą aprašymą, modelį, kitus šią įrangą identifikuojančius duomenis. Gamintojas deklaruoja, kad gamina prekes civilinei apyvartai, paprastai siųstuvai atitinka buitines sąlygas, būna stacionarūs, gamintojas deklaruoja kitus siųstuvus, tačiau dažniai yra skirtingi. Technologijos yra laba brangios, šie siųstuvai leidžia nukenksminti priešų pajėgas nekenkiant savosioms, tai yra, parinkti selektyvų dažnį. Siųstuvas yra plačiajuostis, skirtas įvairiems dažniams. Teisės aktai, kurių pagrindu buvo pateikta išvada: Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės nutarimas Nr. 932 5 punktas, pavesti krašto apsaugos ministerijai patvirtinti bendrąjį karinės įrangos sąrašą, 20.1 Krašto apsaugos ministerija vertina prekių paskyrimą bendrajam karinės įrangos sąrašui, vertinimas raštu. Kiekvienos valstybės karinės įrangos sąrašai yra skirtingi. Dėl ES tarybos reglamentų dėl dvigubos paskirties prekių, reglamentas Nr. 428/2009 galiojo iki 2021 m., reglamentas 821/2021, vadovavomės šiais reglamentais, Krašto apsaugos ministro įsakyme, kaip pavyzdys, karinės įrangos sąraše nurodoma atsižvelgti į karinės įrangos komponentus, komponentai atitinka dvejopo naudojimo prekes. Kadangi prekė yra karinė, jų veikla yra licencijuojama, reikėjo išsiimti licenciją eksportui. Bendradarbiaujame su eksporto kontrole gamintojų valstybėse, kadangi kartais pateikiama realybės neatitinkanti informacija apie prekę. Šioje byloje nebuvo pateikta eksporto kontrolės institucijos patvirtinta deklaracija. Ištirti prekes reikia specialios įrangos, specialistų, dėl minėtų siųstuvų, medžiagos buvo pakankamai, papildomų klausimų nekilo, prekių vertinime dalyvauja ne vienas žmogus.

Muitinės departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimu dėl UAB (duomenys neskelbtini) skundo Nr. 1A-25, patenkintus UAB (duomenys neskelbtini) skundą, buvo panaikinta Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gruodžio 7 d. parengta UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo ataskaita Nr. 1VM320103M. Sprendime konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gruodžio 7 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1VM320103M, kurioje pripažinta, kad UAB (duomenys neskelbtini), deklaruodama prekes negrąžinamojo eksporto procedūrai EED, nepateikė karinės įrangos eksporto licencijos šių prekių eksportui ir taip pažeidė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 1b straipsnio 1a dalies nuostatas, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 2020 m. vasario 17 d. Tarybos priimto Europos Sąjungos Bendrojo karinės įrangos sąrašo (2020/C 85/01) nuostatas, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ nuostatas, neatitinka Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 1 dalies 39 punkto bei Taisyklių 66 straipsnio nuostatuose keliamų reikalavimų. Aptariamoje Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gruodžio 7 d. patikrinimo ataskaitoje nebuvo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui – rezoliucinėje ataskaitos dalyje jokių privalomų nurodymų, įpareigojimų ar kitų teisinio poveikio priemonių nenurodyta (b. l. 38-40).

Advokato G. Valantiejaus 2021 m. lapkričio 8 d. paaiškinimuose „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. spalio 11 d. pranešimo Nr.(11.10/12)-2V-13615 apie galimą nepalankų sprendimą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu“ Nr. GVLEX/2021-3, prašoma atsisakyti priimti neigiamą sprendimą bendrovės atžvilgiu dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. spalio 11 d. pranešime nurodomų aplinkybių bei vykdomą patikrinimą nutraukti (b. l. 48-54).

Advokato G. Valantiejaus 2021 m. lapkričio 18 d. paaiškinimuose „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. spalio 11 d. pranešimo Nr.(11.10/12)-2V-13615 apie galimą nepalankų sprendimą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu“, Nr. GVLEX/2021-8, kuriuo Vilniaus teritorinei muitinei buvo papildomai pateiktas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos oficialų išaiškinimas bei jam pateiktas paklausimas dėl mikrobangų stiprintuvų (kaip elektroninių integrinių grandynų modulių) klasifikavimo. Paaiškinimuose kartu buvo pateiktas prašymas atsisakyti priimti neigiamą sprendimą bendrovės atžvilgiu dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. spalio 11 d. pranešime nurodomų aplinkybių (b. l. 56-57).

Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. spalio 11 d. pranešime tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą Nr.(11.10/12)-2V-13615 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) (prekių gamintoja – (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini)) pirko galios stiprintuvus, kuriuos pardavė Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) bei deklaravo TARIC kodu 8542339000 negrąžinamojo eksporto procedūrai. Elektroninės eksporto deklaracijos 44 langelyje „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai“ nepagrįstai nurodyta „Y901 (į dvejopo naudojimo sąrašą neįtraukta prekė) Neprivaloma“. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekių gamintojo (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) pagaminti galios stiprintuvai (1212, 1197, 1163/BBM2E3KLO, 1131/BBM5K8CGM, 1203/BBM3K5ANQ, 1189/BBM35KKO) priskirtini Bendrojo karinės įrangos sąrašo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V-1216 ML 11a punktui, todėl įmonė jas eksportuodama privalėjo pateikti nustatytos formos licenciją, kurią išduoda Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. (b. l. 61-62).

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tarifų skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. rašte „Dėl prekės tarifinio klasifikavimo“ Nr.(15,4/18)3B-6880 nurodoma, kad mikrobanginį stiprintuvą, skirtą padidinti įvesties signalo lygį (galią) mikrobangų dažnių diapazone, susidedantį iš spausdintinės grandinės, turinčios aktyvius ir pasyvius komponentus, metaliniame korpuse, su elektros jungtimis (įskaitant elektros maitinimo jungtį), rekomenduojama klasifikuoti KN 8543 pozicijoje, 85437002 subpozicijoje. Prekė suklasifikuota vadovaujantis KN 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, KN 8543 poziciją ir 8543 70 02 subpoziciją atitinkančiu prekės aprašymu, bei atsižvelgiant į Suderintos sistemos 8543 pozicijos paaiškinimų nuostatas. Prekė

nepriskirtina KN 8542 33 90 subpozicijai, kadangi KN 8542 pozicijai priskiriami elektriniai integriniai grandynai, kurių apibrėžtis nurodyta KN 85 skirsnio 9 b pastaboje, bet ne gaminiai, savo sudėtyje turintys integrinius grandynus. KN 8543 70 90 subpozicijai priskirtini aukšto ir vidutinio dažnių stiprintuvai, išskyrus mikrobangius stiprintuvus (KN 8543 70 02) ir antenos stiprintuvus (KN 8543 7030) (b. l. 65).

Advokato G. Valantiejaus 2021 m. spalio 27 d. paklausime „Dėl elektros įrangos prekių – galios stiprintuvų – klasifikavimo pagal ES Kombinuotosios nomenklatūros nuostatas, kuriuo prašoma išaiškinti ar: elektros prietaisai, kurie buvo aprašyti bei išdėstyti šio pakausimo 2 bei 10 punkte gali būti eksporto ir importo dokumentuose (deklaracijose) klasifikuojami ES Kombinuotosios nomenklatūros prekės tarifiniu klasifikavimo kodu 8543 70 02 „Mikrobangiai stiprintuvai“; ar šių, aukščiau nurodytų prekių tarifiniam klasifikavimui gali būti naudojama ES Kombinuotosios nomenklatūros pozicija 8543; jeigu šis prekių tarifinio klasifikavimo kodas Muitinės departamento vertinimu yra netinkamas, prašoma nurodyti koks kitas aštuonerių skaitmenų prekės klasifikavimo kodas bei kuris ES Kombinuotosios nomenklatūros pozicija yra tinkama šių, aukščiau aprašytų, elektros prietaisų klasifikavimui ir turėtų būti naudojamas eksporto ir importo dokumentuose (deklaracijose) (b. l. 66-73).

Įmonės (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte nurodoma, kad galios stiprintuvai 1212, 1163/BBM2E3KLO, 1131/BBM5K8CGM, 1203/BBM3K5ANQ, 1189/BBM3K5KKO, 1041/BBM4A5K7H, 1105/BBM3Q5KAM, 1117/BBM3K5KEL, 1138/BBM5K8CAJ, 1164/BBM3Q6AHM, 1197/BBM5K8CHM, 1205/BBM3K5OEL priskirtini civilinės paskirties prekėms ir yra skirti civilinei apyvartai (b. l. 76-77).

Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 10 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr.(11.10/12)-2V-12224 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) eksportavo prekes, kurios priskiriamos prie dvejopos paskirties ar karinės įrangos, prekių sąrašo ir eksportui buvo reikalingos atitinkamos licencijos, tačiau Strateginių prekių licencijų išdavimo komisijos posėdyje 2021 m. balandžio 21 d. buvo priimtas sprendimas eksporto licencijos, galios stiprintuvams (50 W 20006000 MHz galios stiprintuvas 1212 ir 125 W 20-520 MHz galios stiprintuvas 1163/BBM2EKLO), neišduoti, kadangi šios prekės priskiriamos Bendrojo kardinės įrangos sąrašo ML11.a punktui. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką eksportavo ir kitų modelių stiprintuvus – 1131/BBM5F8CGM, 1164/BBM2E3KLO, 1131/BBM5K8CGM, 1197, 1189/BBM3K5KKO, 1203/BBM3K5ANQ, 1164/BBM3Q6AHM, AM5758P15A1, AM2425P25A1, AM1516P5AF, AM0404P25A1, AM0809P25A1, o į Kazachstano Respubliką – stiprintuvus – AMC1505, AM2410, AM5708. Viliaus teritorinė muitinė minėtame rašte pateikė prašymą Muitinės departamentui įvertinti surinktą informaciją ir esant būtinybei kreiptis į atitinkamą strateginių prekių kontrolę atliekančias valstybės institucijas, kurios galėtų nustatyti, ar aukščiau nurodyti stiprintuvai, priskiriami prie dvejopos paskirties ar karinės įrangos, prekių sąrašo, o taip pat jei šių prekių įvežimui/tranzitui/eksportui/persiuntimui/tarpininkavimui galimai buvo reikalinga pateikti karinės įrangos ar kitas licencijas, nurodyti, kokias licencijas ir kada turėjo pateikti atsakingi asmenys (b. l. 82-83).

Muitinės departamento 2021 m. spalio 5 d. rašte „Dėl išvados pateikimo“ Nr. (17.17/02)3B-5871 nurodyta, kad Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į Krašto apsaugos ministerijos pateiktą išvadą, informuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini), muitiniam įforminimui pateikdamas eksporto deklaracijas MRN Nr. 20LTVC0100EK0BD4F0, 20LTC0100HKIE26D3, 20LTVC010OEKO953B6, 20LTV0I00LKG95440, kuriose buvo deklaruojamos prekės – plačiajuosčiai galios stiprintuvai, nepateikdama muitinei atitinkamos formos eksporto licencijos nesilaikė nustatytų teisės aktų ir pažeidė 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (LB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, ir 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo nuostatas, todėl prašo priimti sprendimą dėl atsakomybės taikymo UAB (duomenys neskelbtini) ir apie priimtą sprendimą informuoti Muitinės departamentą (b. l. 84).

Krašto apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 28 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 12-01-1606 nurodyta, kad Krašto apsaugos ministerija, pagal savo kompetenciją atsakydama į 2021 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. (17.2/02)-3B-5421, informuoja, kad vadovaujantis Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių. Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 313 redakcija), 20.1 papunkčiu gamintojo (duomenys neskelbtini) gaminami plačiajuosčiai galios stiprintuvai (1197, 1163-BBM2E3KLO, 1131-BBM5K8CGM, 1203-BBM3K5ANQ, 1189-BBM35KKO) priskirtini Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML11 a punktui. Gamintojo (duomenys neskelbtini) gaminami stiprintuvai (AM0404P25A1, AM0809P25A1) Bendrajam karinės Įrangos sąrašui nepriskirtini (b. l. 85).

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2021 m. spalio mėnesį pateiktame rašte „Dėl išvados pateikimo“ Nr.(24.30-72Mr)-3 nurodoma, kad atsižvelgiant į gautą informaciją, kad Krašto apsaugos ministerija gamintojo (duomenys neskelbtini) gaminamus plačiajuosčius galios stiprintuvus (1197, 1163-BBM2E3KLO, 1131-BBM5K8CGM, 1203-BBM3K5ANQ, 1189-BBM35KKO), minimus pridėtoje medžiagoje, priskiria Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML11 a punktui, informuojama, kad eksportuojant prekes įmonė turėjo kreiptis dėl individualios karinės įrangos eksporto licencijos išdavimo eksportuojant prekes į Kazachstaną. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 1 b straipsnio 1 a dalimi draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti bet kokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtą techninę pagalbą, susijusią su Europos Sąjungos bendrajame įrangos sąraše išvardytomis prekėmis bei technologijomis arba su į tą sąrašą įtrauktų prekių tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu (b. l. 86).

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. kovo 23 d. rašte „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo Nr. 21/69 ED išduoti dvejopo naudojimo prekių eksporto licenciją“, adresuotame Krašto apsaugos ministerijai, nurodoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Eksporto politikos skyrius yra gavęs ir nagrinėja UAB (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. 21/69ED išduoti individualią dvejopo naudojimo prekių eksporto į Baltarusiją licenciją. Įmonė yra pateikusi gamintojo (duomenys neskelbtini) raštą, kad prekės nepriskiriamos dvejopo naudojimo prekių sąrašui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungą licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą; gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ Krašto apsaugos ministerijos prašoma išnagrinėti pridedamą UAB (duomenys neskelbtini) prašymą ir pagal galimybes pateikti išvadas skubos tvarka (b. l. 87).

Įmonės (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 6 d. rašte išaiškinta, kad 1212, 1163/BBM2E3KLO, 1131/BBM5K8CGM, 1203/BBM3K5ANQ, 1189/BBM3K5KKO, 1117/BBM3K5KEL, 1138/BBM5K8CAJ, 1164/BBM3Q6AHM, 1197/BBM5K8CHM, 1205/BBM3K5OEL priskirtini civilinės paskirties prekėms ir nėra priskiriami Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML11 a punktui (b. l. 88).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 7 d. eksporto deklaracijoje Nr. 20LTVC0100EK242257 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčia gavėjui Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) 3G dažnio stiprintuvą 100W 500-2500 MHZ module, kuris nėra įtrauktas į Y901 kategoriją, ir nėra susijęs su Y904 ir Y906 kategorijomis, prekės kodas 8542339000 (b. l. 89-90).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 13 d. eksporto deklaracijoje Nr. 20LTVC0100EK252958 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčia gavėjui Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) Stiprintuvus – 1163/BBM2E3KLO, AM5758P15A1, AM2425P25A1, AM1516PAF, kuriems Y901 kategorija nėra privaloma, prekės kodas 8542339000 (b. l. 95-96).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 23 d. eksporto deklaracijoje Nr. 20LTKC0100EK2A9C70 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčia gavėjui Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) stiprintuvus 1212 su komplektinėmis dalimis, kuriems Y901 kategorija nėra privaloma, prekės kodas 8542339000 (b. l. 107-108).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 1 d. eksporto deklaracijoje Nr. 20LTVC0100EK288478 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčia gavėjui Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) stiprintuvus 1212 50 W 2000-6000 MHZ module, kuriems Y901 kategorija nėra privaloma, prekės kodas 8542339000 (b. l. 111-112).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 26 d. eksporto deklaracijoje Nr. 20LTLC0100EK1E26D3 nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčia gavėjui Baltarusijos Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini) stiprintuvus, kuriems Y901 kategorija nėra privaloma, prekės kodas 8542339000 (b. l. 118-119).

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 7 d., rugpjūčio 11 d., rugpjūčio 31 d., lapkričio 25 d., gruodžio 23 d. pateiktose sąskaitose - faktūrose užfiksuota įmonės parduodamų galios stiprintuvų (duomenys neskelbtini)– Managing Company of „Radar Systems“ Holding pardavimo faktas (b. l. 91, 97-98, 110, 114, 121-122).

Iš 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitos faktūros DEM Nr. 20/096 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko 12 vienetų galios stiprintuvų 1189/BBM3K5KKO, iš viso už 73 800 Eur ( b. l. 120).

Muitinės laboratorijos 2022 m. liepos 27 d. rašte nurodyta, kad Muitinės laboratorija negali skirti specialisto dalyvauti administracinio nusižengimo bylos Nr. II-652-1170/2022 nagrinėjime, kadangi technikos prekių (įskaitant plačiajuosčius galios stiprintuvus) tarifinis klasifikavimas nėra Muitinės laboratorijos kompetencija ir Muitinės laboratorija neturi šios srities specialistų (b. l. 148).

Iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitos faktūros GVLEX Nr. 22-90 ir SEB banko išrašo matyti, kad M. K. apmokėjo 300 Eur vertės sumą už advokato G. Valantiejaus suteiktas teisines paslaugas.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Institucijos 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-730-2022 M. K. buvo pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d., 00.00 val. iki 2020 m. gruodžio 23 d., 23.00 val. padaręs ANK 141 straipsnio 1 dalyje bei 213 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl ko pastarajam atitinkamai paskirtos 90 Eur ir 1200 Eur dydžio baudos. Aptariamame Nutarime pripažinta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d., UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama M. K. gabeno, tai yra - deklaravo eksporto procedūrai karinės įrangos sąrašui priskirtinas prekes – galios stiprintuvus (1212, 1163/BBM2E3KLO, 1189/BBM35KKO), kurių bendra vertė 161320,00 Eur. Tokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. K., būdamas atsakingas už įmonės veiklos teisėtumą, neužtikrino, kad prekės būtų gabenamos, laikantis teisės aktų reikalavimų ir šiais savo veiksmais pažeidė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 1b straipsnio 1a dalies nuostatas, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 2020 m. vasario 17 d. Tarybos priimto Europos Sąjungos Bendrojo karinės įrangos sąrašo (2020/C 85/01) nuostatas, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ nuostatas.

ANK 141 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kuris pažeidė strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo lincencijavimo arba kontrolės taisykles.

ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.

Šios administracinių nusižengimų sudėtys yra blanketinės, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipiančios į teisės aktus, reglamentuojančius prekių, kurių gabenimui reikalingi atitinkami dokumentai (leidimai, licencijos ar kt.) arba taikomi apribojimai, draudimai ar specialusis režimas, gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką.

2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 1b straipsnio 1a dalies redakcijoje, galiojusioje M. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu (2019 m. liepos 9 d., 2020 m. spalio 2 d., 2020 m. lapkričio 6 d., bei 2020 m. gruodžio 17 d. redakcijos), numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti bet kokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtą techninę pagalbą, susijusią su Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis bei technologijomis arba su į tą sąrašą įtrauktų prekių tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu.

Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir Strateginių prekių kontrolės įstatymas) 4 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kuris turi atitikti Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Minėto teisės akto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksperto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos.

Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo, priimto 2020 m. vasario 17 d. Tarybos posėdyje (2020/C85/01), ML11 dalies a punktas apima elektroninę įrangą, specialiai sukurtą kariniam naudojimui, ir specialiai jai sukurti komponentai, įskaitant elektroninę atsakomųjų priemonių ir elektronines atsakomąsias priemones neutralizuojančią įrangą, įskaitant trukdymo ir trukdymą slopinančią įrangą (įrangą, sukurtą pašaliniams ar klaidingiems signalams į radarą ar radijo ryšio imtuvus įvesti ar kitokiu būdu trukdyti priešo elektroniniams imtuvams priimti informaciją, mažinti jų funkcionalumą ir veiksmingumą, atitinkamai veikti ir jo atsakomųjų veiksmų įrangą). Šis teisinis reguliavimas, vadovaujantis Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsniu, atitinka aktualią Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. įsakymu Nr. V-1216 patvirtinto Bendrojo karinės įrangos sąrašo, redakciją ir joje numatytą ML11 dalies a punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. įgaliotas atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nesutinka su Nutarimu ir prašo jį panaikinti arba pakeisti bei M. K. veiksmus vertinti ANK 515 straipsnio numatyto teisinio reguliavimo kontekste. Antai, skundžiamas procesinis sprendimas yra pagrįstas duomenimis, kurių teisėtumas buvo nuginčytas teisės aktų tvarka, o jokie papildomi tyrimo veiksmai Nutarimo surašymo metu nebuvo atlikti. Advokato teigimu, nebuvo panaudotos specialios, ekspertinės žinios, tam, kad būtų galima nustatyti ar M. K. disponuota konkreti įranga yra priskirtina karinės įrangos kategorijai, o Ekonomikos ir inovacijos ministerija nesiėmė jokių savarankiškų veiksmų, siekiant nustatyti ar UAB (duomenys neskelbtini) eksportuojamoms prekėms yra būtina licencija. Be to, nebuvo kreiptasi į kompetentingą Muitinės departamento įstaigą – Muitinės laboratoriją, kuri būtų tinkamai įvertinusi UAB (duomenys neskelbtini) disponuotų prekių savybes bei jų priskirtinumą konkrečiam prekės klasifikavimo kodui.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pritarti anksčiau išvardintiems advokato skunde pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Iš M. K. įgalioto atstovo skundo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad Institucija M. K. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal 2021 m. rugpjūčio 23 d. pavedimą Nr. 1VM00044 atliko minėtos įmonės kompleksinį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. Atlikus minėtą patikrinimą, 2021 m. gruodžio 7 d. buvo parengta patikrinimo ataskaita Nr. 1VM320103M.

Negalima nesutikti su tuo, kad aptariama ataskaita Muitinės departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1A-25 dėl padarytų jos surašymo procedūrinių pažeidimų buvo panaikinta, o naujas analogiškas procesinis sprendimas nebuvo priimtas. Kita vertus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas buvo grindžiamas jo priėmimo metu negaliojančios ataskaitos duomenimis. Aptariamame procesiniame sprendime nurodyta tik tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. buvo atliekamas UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimas, kurio metu, remiantis kitų valstybės institucijų išvadomis, buvo konstatuotas prekių eksporto procedūros pažeidimas. Minėtas eksporto procedūros pažeidimas, priešingai advokato apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams, buvo konstatuotas remiantis ne anksčiau aptarta ataskaita, bet kitų, kompetentingų institucijų pateiktų ir skundžiamame Nutarime išsamiai aptartų, duomenų visuma. Pabrėžtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu negauta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliktas patikrinimas buvo neteisėtas. Priešingai, teisme liudytoja apklausta Vilniaus teritorinės muitinės vyr. inspektorė E. F. patvirtino Muitinės departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo turinį, nurodydama, kad UAB (duomenys neskelbtini) konstatuotas pažeidimo faktas nebuvo paneigtas.

Visos šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas buvo grindžiamas neteisėtais įrodymais.

Teismas taip pat neturi pagrindo pritarti skundo daliai, susijusiai su tuo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu visiškai nebuvo panaudotos ekspertinės žinios, skirtos nustatyti ar UAB (duomenys neskelbtini) disponuota įranga yra priskirtina karinės įrangos kategorijai, o taip pat nebuvo atlikti jokie kiti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai.

Iš skundžiamo Nutarimo ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija, gavusi pirminę informaciją apie galimai netinkamai eksportuojamas prekes, priskirtinas galimai dvigubos paskirties ar karinės įrangos prekių kategorijai, kreipėsi į Muitinės departamentą dėl būtinybės gauti kompetentingų institucijų išvadas dėl šių prekių pobūdžio (b. l. 82-83). Po ko, Muitinės departamentas 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi tiek į Krašto apsaugos ministeriją, tiek į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Krašto apsaugos ministerija pateikė raštą Nr. 12-01-1606, kuriame nurodė, kad gamintojo (duomenys neskelbtini) gaminami plačiajuosčiai galios stiprintuvai (1197, 1163-BBM2E3KLO, 1131-BBM5K8CGM, 1203-BBM3K5ANQ, 1189-BBM35KKO) yra priskirtini Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML11a punktui (b. l. 85). Tai reiškia, kad priešingai advokato argumentams, priimant skundžiamą Nutarimą buvo imtasi visų būtinų veiksmų, skirtų nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) eksportuotų prekių pobūdį, įskaitant ir specialiųjų žinių pasitelkimą. Pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant nustatyti aplinkybes, sąlygojusias aptariamo Krašto apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 12-01-1606 turinio glaustumą, liudytoju apklaustas Krašto apsaugos ministerijos atstovas G. V. nurodė, kad Krašto apsaugos ministerija, teikdama išvadas dėl vienų ar kitų prekių, priskirtinų šios ministerijos reguliavimo sričiai, itin išsamių išvadų neteikia, kadangi tokių objektų vertinimo metodika yra nevieša. Tuo atveju, jeigu siųstuvas yra karinis, jo aprašyti nereikia ir pateiktame rašte papildoma informacija neteikiama. Liudytojo teigimu, rengiant atsakymą Muitinės departamentui, dalyvavo 8-9 žmonės, būtinybės tirti fiziškai pačius galios stiprintuvus nenustatyta, kadangi visi duomenys apie šių įrenginių pobūdį buvo numatyti jų gamintojo elektroninėje svetainėje. Reikalavimas tirti patį produktą atsirastų tuo atveju, jeigu Krašto apsaugos ministerija neturėtų jokios pateiktos medžiagos. Liudytojas kartu paaiškino, kad analizuojant UAB (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką eksportuotų plačiajuosčių galios stiprintuvų priskirtinumą vienai ar kitai įrangos kategorijai, Krašto apsaugos ministerija vadovavosi įmonės (duomenys neskelbtini) elektronine svetaine, kurioje įvardinti visi plačiajuosčiai stiprintuvai su parametrais, įskaitant ir UAB (duomenys neskelbtini) eksportuotus. Aplinkybių, dėl kurių teismas neturėtų vadovautis anksčiau aptartais liudytojo G. V. parodymais, nenustatyta, todėl vien tai, kad Krašto apsaugos ministerija nepateikė itin išsamios UAB (duomenys neskelbtini) disponuotų prekių vertinimo analizės, nepaneigia šios įstaigos pateiktos išvados turinio.

Pabrėžtina ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamame Nutarime konstatuotai aplinkybei, jog M. K. gabeno – deklaravo eksporto procedūrai būtent karinės įrangos sąrašui priskirtinas prekes.

Nors advokato teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką eksportuotos prekės – plačiajuosčiai galios stiprintuvai nėra tokie galingi ir gali būti naudojami civilinėje apyvartoje, tačiau šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu, pateikdamas išsamų paaiškinimą, kuris iš esmės atitinka UAB (duomenys neskelbtini) eksportuotų prekių parametrus, paneigė G. V. Pastarasis pritarė, kad pagal savo pobūdį minėtos prekės gali būti naudojamos ir civilinėje apyvartoje, kita vertus, nurodė ir tai, kad pagal įvardintų siųstuvų parametrus prie visų dažnių bus nurodyta, kad dažniai skirti su valstybės gynyba susijusioms priemonėms. Liudytojo teigimu, siųstuvas 1197 - gamintojas nurodo, kad yra skirtas mobiliam trukdymui, atitinka dviem kariniams standartams, atitinka vibracijos standartą, skirtą orlaiviams ir dronams, skirtas karo aviacijai. Siųstuvas 1163 - gamintojo nurodyta, kad yra skirtas elektroninei atakai, nuo 20 MHz iki 520 MHz, iki 100 MHz dažniai naudojami pėstininkams, nuo 100 MHz iki 400 MHz naudojami karo aviacijoje, toliau naudojami kariniam jūrų laivynui. Siųstuvų komponentai skirti ryšio trukdymui, civilinės paskirties siųstuvų galia neviršija 30 vatų, kurie užtikrina ryšį iki 100 km. Minėto siųstuvo galia yra 120 vatų, atitinka aukščio ir vibracijos karinius standartus. Siųstuvas 1131, 2.5 GHz – 6 GHz, atitinka dviem kariniams standartams, 502 GHz – atitinka visiems kariniams standartams, beveik visi siųstuvai, išskyrus Krašto apsaugos rašte gamintojo (duomenys neskelbtini) nurodytus, atitinka karinius standartus, visus mobiliacijos tipus. Remiantis šių siųstuvų parametrais, siųstuvai atitinka karinius standartus – maitinimas, kompaktiškumas, išėjimo varža, atitinka antenų maitinimą. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis vartotojas yra radarų gamintojas, siųstuvai buvo priskirti bendrajam karinės įrangos sąrašui, o eksportuojant minėtas prekes, reikalinga licencija. Kartu liudytojas nurodė, kad pagal muitinei teiktus paaiškinimus, siųstuvo 1197 galia nuo 2 GHz iki 6 GHz , siųstuvo 1163 galia nuo 20 GHz iki 520 GHz, siųstuvo 1131 galia nuo 2.5 GHz iki 6 GHz, siųstuvo 1203 galia nuo 500 GHz iki 2 GHz, tas pats siųstuvas negali būti skirtingų parametrų, pagal techninius parametrus jis yra karinės įrangos komponentas. Eksportuotos prekės gali būti naudojamos civilinės reikmėms, tačiau tai būtų pertekliniai parametrai, kainuotų per brangiai.

Aplinkybių, dėl kurių teismas neturėtų remtis anksčiau aptartais liudytojo parodymais, kurie atitiko tiek aptariamų prekių parametrus, aptartus ir skundžiamame Nutarime, tiek kitą rašytinę bylos medžiagą, nenustatyta, o vien tai, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) eksportuojami plačiajuosčiai galios stiprintuvai yra priskirtini išimtinai civilinės apyvartos sričiai, nesuteikia pagrindo teigti, kad į Baltarusijos Respubliką eksportuotos prekės neatitiko karinės įrangos kategorijos. Teismo vertinimu, aptariamas (duomenys neskelbtini) raštas M. K. objektyvių veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį bei 213 straipsnio 3 dalį įtakos neturi, tačiau sąlygoja pastarajam inkriminuotų administracinių nusižengimų kaltės rūšį, o būtent – pastarojo veikimą esant neatsargios kaltės formai. Nors M. K. įgaliotas atstovas skunde apeliavo į tai, kad M. K. veiksmai nepasižymėjo nei tyčine, nei neatsargia kaltės forma, tačiau M. K. užimamos pareigos UAB (duomenys neskelbtini), disponavimas visais duomenimis, apibūdinančiais eksportuotų prekių pobūdį, bei sistemingas šių prekių eksportavimas į Baltarusijos Respubliką, patvirtina, kad M. K. turėjo žinoti gabenamų prekių ir jų išvežimo iš Lietuvos Respublikos galimybes bei teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad M. K. veikė jo veiksmuose nesant kaltės.

Minėtos tiek M. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų tyrimo metu, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad, priešingai advokato argumentams, administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl vertinamų prekių ištyrimo, o vien tai, kad šių institucijų pateiktos išvados nebuvo tiek išsamios, tiek to reikalavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad tokios išvados buvo neteisėtos bei nepagrįstos. Juo labiau, teismas neturi pagrindo pripažinti ir tai, kad aptariamų administracinių nusižengimų tyrimas nepasižymėjo būtinų procesinių veiksmų atlikimu. Iš anksčiau aptartos skundo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad Institucija kreipėsi į Muitinės departamentą dėl papildomos informacijos gavimo ir išvadų pateikimo, taip pat nuosekliai komunikavo ir su pačiu administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – atliko visus būtinus veiksmus, skirtus tinkamai ir išsamiai ištirti M. K. galimai padarytus administracinius nusižengimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde M. K. atstovas advokatas G. Valantiejus būtinybę panaikinti ar pakeisti skundžiamą Nutarimą grindė ir tuo, kad Ekonomikos ir inovacijos ministerija, neišdavusi UAB (duomenys neskelbtini) licencijos aptariamas prekes gabenti į Baltarusijos Respubliką, tinkamai nevertino plačiajuosčių galios stiprintuvų ir jų statuso savarankiškai visiškai netyrė.

Su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Ekonomikos ir inovacijos ministerija, priešingai pareiškėjo argumentams, gavusi UAB (duomenys neskelbtini) paklausimą, kreipėsi į kompetentingas institucijas su tikslu nustatyti ar nurodytų plačiajuosčių galios stiprintuvų eksportui į Baltarusijos Respubliką yra būtina licencija – ėmėsi visų būtinų veiksmų, skirtų nustatyti prašomų įvertinti prekių eksporto procedūrai taikomus reikalavimus (b. l. 87). Ši įstaiga, gavusi Krašto apsaugos ministerijos atsakymą ir jį įvertinusi savo kompetencijos ribose, UAB (duomenys neskelbtini) pateikė išsamų atsakymą (b. l. 86). Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija privalėjo atlikti savarankišką UAB (duomenys neskelbtini) prašomų įvertinti plačiajuosčių galios stiprintuvų tyrimą ir jo pagrindu priimti išvadą dėl leidimo išduoti jų eksporto į Baltarusijos Respubliką licenciją. Akivaizdu, kad minėta įstaiga, nedisponuodama specialiomis žiniomis, būtinomis nustatyti prašomų įvertinti prekių pobūdį ir joms taikomą teisinį reguliavimą, kreipėsi į tą įstaigą, kuri buvo pajėgi įvertinti plačiajuosčius galios stiprintuvus ir nustatyti jų apyvartai taikytinas teisės aktų nuostatas. Vien tai, kad 2021 m. spalio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame atsakyme buvo išvardintas didesnis šios įmonės disponuotų ir įvertintų prekių skaičius, nepatvirtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija šias prekes įvertino netinkamai ir pateikė nepagrįstą išvadą. Aptariamos išvados atitikimą galiojančiam teisiniam reguliavimui patvirtina anksčiau nutartyje nurodytas teisinis reguliavimas bei teismo posėdžio metu liudytojo G. V. pateikti parodymai.

Be visų argumentų, susijusių su neva netinkamai atliktu administracinių nusižengimų tyrimu, M. K. įgaliotas atstovas apeliavo ir tai, kad šio tyrimo metu nebuvo kreiptasi į Muitinės laboratoriją dėl plačiajuosčių galios stiprintuvų išsamaus ištyrimo ir priskirtinumo konkrečiam prekės kodui. Antai nebuvo tinkamai įvertintas ir aptariamų prekių kategorijai taikytinas ir muitinės deklaracijoje privalomas nurodyti konkrečios prekės kodas.

Minėtų skundo argumentų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo kreiptasi į Muitinės laboratoriją dėl plačiajuosčių galios stiprintuvų priskirtinumo konkrečiam prekės kodui. Muitinės laboratorija 2022 m. liepos 27 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Muitinės laboratorija negali skirti specialisto dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, kadangi technikos prekių (įskaitant plačiajuosčius galios stiprintuvus) tarifinis klasifikavimas nėra Muitinės laboratorijos kompetencija ir Muitinės laboratorija neturi šios srities specialistų (b. l. 148). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad aptariamų administracinių nusižengimų tyrimas buvo atliktas netinkamai, kadangi Institucija nesikreipė į Muitinės laboratoriją. Akivaizdu, kad minėtas, advokato akcentuotas Muitinės departamento padalinis negalėjo pateikti tyrimui reikšmingos informacijos, todėl nesikreipimas į šią įstaigą nelaikytinas netinkamai atlikto administracinio nusižengimo tyrimo rodikliu. Priešingai, kaip buvo minėta ankstesnėje nutarties dalyje, Institucija kreipėsi į visas kompetentingas institucijas, kurios pagal savo veiklos sritis įvertino UAB (duomenys neskelbtini) eksportas prekes bei jų atžvilgiu taikomą teisinį reguliavimą.

Aptariant advokato akcentuotą būtinybę įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) eksportuotų plačiajuosčių galios stiprintuvų priskirtinumą vienai ar kitai prekės kodo kategorijai, pabrėžtina, jog M. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) disponuoti plačiajuosčiai galios stiprintuvai - (1212 (50 W 2000-6000 MHz), 1163/BBM2E3KLO (125 W 20-520 MHz), 1189/BBM35KKO (100 W 500-2500 MHz) yra priskirtini karinės įrangos kategorijai, o jiems eksportuoti yra būtina kompetentingų valstybės institucijų išduota licencija. 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugpjūčio 13 d., 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 23 d. pildant eksporto deklaracijas, minėtos prekės buvo pažymimos prekės kodu 8542339000, nurodant, kad joms Y901 kategorija – jokia licencija nėra reikalinga (b. l. 89-90, 95-96, 107-108, 111-112, 118-119).

Iš advokato skundo ir jo nagrinėjimui reikšmingos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad M. K. įgaliotas atstovas, po inicijuoto UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo, kreipėsi į Muitinės departamentą dėl išvados apie konkretų prekės kodą pateikimo. Muitinės departamento Tarifų skyrius 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad aptariamus plačiajuosčius galios stiprintuvus tikslinga klasifikuoti KN 8543 pozicijoje, 85437002 subpozicijoje (b. l. 65) – pagal kitą kodą nei buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) eksporto deklaracijose. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta aptariamą Muitinės departamento raštą parengusi V. M. parodė, kad Muitinės departamentas teikia išimtinai rekomendacinio pobūdžio išvadas. Nors aptariame rašte Muitinės departamento buvo nurodytas prekės kodas, kuriam jokie reikalavimai dėl papildomų dokumentų, įskaitant licencijų pateikimo, nebuvo taikomi, tačiau liudytojos teigimu Muitinės departamentas išvadas dėl prekių klasifikavimo pagal atitinkamus prekių kodus teikia atlikdamas jų teminį patikrinimą. Tai reiškia, kad prekė yra vertinama pagal bendras prekės vertinimo rekomendacijas ir esant jos apdorojimui, klasifikuojama vėlesnėse pozicijose. Šiuo atveju Muitinės departamentas, teikdamas rekomendaciją dėl tinkamiausio prekės klasifikavimo, neturėjo informacijos apie šių prekių jau atliktą deklaravimą ir atliktus patikrinimus, įskaitant ir tyrimą, susijusi su prekių pobūdžiu.

Anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) eksportuotų prekių klasifikavimu, kontekste, teismas negali nesutikti su tuo, kad Muitinės departamentas, teigdamas rekomendaciją dėl minėtoms prekėms taikytino prekės klasifikavimo kodo, pateikė nuorodą į prekės kodą, kuris, priešingai prekės pobūdžiui, nėra susijęs su papildomais šios prekės eksportui taikytinais reikalavimais. Kita vertus, atsižvelgiant į Muitinės departamento atstovės bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus paaiškinimus, matyti, kad ši rekomendacija buvo pateikta disponuojant išimtinai riboto pobūdžio informacija – vizualiniais prekės duomenimis (fotonuotraukomis), neapimančiais duomenų apie minėtų prekių priklausymą karinės įrangos kategorijai. Vien tai, kad Muitinės departamentas, jau po atliktų prekių eksporto procedūrų, rekomendacinio pobūdžio išvadoje nurodė kitą prekės kodą, kuris nėra susijęs su prekei taikytinais papildomais reikalavimais (įskaitant ir eksporto licenciją), nepaneigia to fakto, kad UAB (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką, neturėdamas tam teisės aktų nustatyta tvarka išduotos licencijos, gabeno prekes, priskirtinas karinės įrangos kategorijai. Todėl teismas, įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, juos sugretinęs su M. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtimis, pripažįsta, jog aptariamas Muitinės departamento 2021 m. lapkričio 15 d. raštas ir jame pateikta rekomendacija, įtakos M. K. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį bei 213 straipsnio 3 dalį įtakos neturi ir negali būti pripažinta aplinkybe, paneigiančia skundžiamo Nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodoma ir tai, kad M. K. veiksmai turėtų būti vertinami ne pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį bei 213 straipsnio 3 dalį, bet pagal ANK 515 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Antai, minėtas straipsnis laikytinas specialiąja norma ANK 141 bei 213 straipsnių atžvilgiu.

ANK 515 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Pabrėžtina, jog minėta teisės norma yra numatyta ANK XXV skyriuje – Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka. ANK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo lincencijavimo arba kontrolės taisyklių pažeidimą, kuris yra numatytas ANK XIV skyriuje – administraciniai nusižengimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka. ANK 213 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kuris yra numatytas ANK XV skyriuje – administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normos gali būti bendrosios (reguliavimo sritis platesnė) ir specialiosios (reguliavimo sritis siauresnė). Tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendroji ir specialioji normos, taikomas principas lex specialis derogat legi generali (esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma). Tam, kad būtų galima nustatyti ar teisės normos yra priskirtinos bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kategorijomis vadovaujamasi teisės aiškinimo lingvistiniu metodu, atsižvelgiama į analizuojamų normų esmę, jų reglamentavimo tikslus.

Teismas, anksčiau aptartos teisės doktrinos kontekste sugretinęs ANK 141 bei 213 straipsnius su advokato skunde akcentuojamu ANK 515 straipsniu, neturi pagrindo teigti, jog minėtos normos atitinkamai turėtų būti vertinamos kaip bendrosios (ANK 141 bei 213 straipsniai) ir specialiosios (ANK 515 straipsnis) normos, o jų taikymas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencijos taisyklę. Akivaizdu, kad šie visi ANK straipsniai administracinę atsakomybę numato už itin skirtingo pobūdžio administracinius nusižengimus, susijusius tiek su skirtingais šių nusižengimų reglamentavimo tikslais ir įstatymo leidėjo saugomais objektais, tiek su skirtingais jų objektyviaisiais požymiais. Priešingai advokato skunde pateiktai pozicijai, ANK 515 straipsnis nepasižymi specialiajai normai būdingas požymiais – jis nedetalizuoja ANK 141 bei 213 straipsniuose numatyto teisinio reguliavimo, nenumato išsamesnio veikų turinio ir neapima visų ANK 141 bei 213 straipsniuose numatytų uždraustų veikų požymių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šios normos reguliuoja savo esme skirtingas situacijas, kurios bendrų požymių, reikšmingų sprendžiant dėl pažeidimo kvalifikavimo pagal vieną ar kitą ANK straipsnį, neturi. Aptartų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju M. K. veiksmai atitiko ANK 515 straipsnio reguliavimo dalyką ir privalėjo būti vertinami išimtinai minėtos normos kontekste – kaip ANK 141 bei 213 straipsnių specialioji norma.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju I. N. yra teisėtas ir pagrįstas, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal skunde išdėstytas aplinkybes, pagrindo nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. įgaliotas atstovas advokatas G. Valantiejus prašė atlyginti 300 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti advokato atlikti teisinės pagalbos darbai, ir M. K. įvykdyto apmokėjimo išrašą.

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.).

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme M. K. administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pagal jo įgalioto atstovo skundą. Teismo vertinimu pastarojo skunde išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti, skundžiamas Institucijos sprendimas nenaikintinas, todėl teismas pagrindo atlyginti M. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas nenustatė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti M. K. (M. K.) įgalioto atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-730-2022.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.