Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė vykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, tarp kurių ir įsipareigojimą užtikrinti K. T. atvykimą iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką. Priešingai nei atsakovas, kuris jau daugiau nei metus laiko neapmoka savo dalies K. T. kelionės iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į Vokietijos Federacinę Respubliką išlaidų. Ieškovė vykdydama įsipareigojimą atvežti sūnų į Lietuvos Respubliką nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. patyrė 938,45 Eur išlaidų. Pagal šalių sudarytą taikos sutartį šias kelionės išlaidas moka abi šalys lygiomis dalimis. Atsakovas iki šios dienos nėra įvykdęs prievolės apmokėti savo dalies lėšų, skirtų K. T. atvykimui į Lietuvos Respubliką ir grįžimui į Vokietijos Federacinę Respubliką, kuri sudaro 469,22 Eur. Pažymi, kad atsakovas ne kartą buvo raginamas vykdyti teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį, tačiau pastarasis į jokius raginimus nereagavo, taip parodydamas, jog pinigų skirtų apmokėti sūnaus, K. T., kelionės iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką ir atgal, neketina grąžinti. Esant tokiai situacijai, kuomet ieškovė tinkamai įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovas piktybiškai vengia padengti K. T. atvykimo (kelionės) išlaidas į Lietuvos Respubliką ir parvykimo (kelionės) išlaidas į Vokietijos Federacijos Respubliką, prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 469,22 Eur dydžio skolą, procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. vasario 25 d. gauti atsakovo prieštaravimai dėl ieškovės ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais , kadangi nei 2018 metais, nei 2019 m. ieškovė iš anksto neinformavo atsakovo apie vaikui nustatytą atostogų laiką, kaip kad numato jų pasirašyta taikos sutartis („Apie vaikui nustatytą atostogų laiką S. T. privalo informuoti N. T. iškart kai tik toks laikas tampa jai žinomas") ir iš anksto neinformavo apie vaiko atvykimą į Lietuvos Respubliką, tad atsakovo bendravimas su vaiku aukščiau minimo punkto pagrindu nevyko, t.y. ieškovės atvykimas į Lietuvos Respubliką buvo vykdomas ne tikslu atvežti vaiką bendravimui su tėvu, o visai kitais tikslais.

Analizuojant ieškovės degalų įsigijimo kvitų išdavimo datas matyti, jog kai kurie jų išduoti 2018-07-22, 2018-07-27, 2018-08-25, 2019-07-12, 2019-07-14, 2019-08-07, 2019-08-15 dienomis, nors pagal aukščiau nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku punktą atsakovas turėtų teisę bendrauti su vaiku pirmąją pusę jo vasaros atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės, o šie kvitai akivaizdu, jog pirkti antrąją vasaros laiko pusę.

2021 m. kovo 12 d. gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašoma tenkinti ieškinį visa apimti žemiau nurodytais argumentais. Ieškovė patikino teismą, jog jos su Lietuva apart čia gyvenantį sūnaus tėvą nesieja absoliučiai jokie ryšiai. Visi jos artimiausi šeimos nariai (tėvai, broliai, gyvenimo draugas) gyvena kitose užsienio valstybėse, dėl ko visuomet vienintelis atsakovės atvykimo tikslas į Lietuvą yra užtikrinti sūnaus ir tėvo bendravimą, nes pats atsakovas atvykti į Vokietiją susitikti su sūnumi nesiteikia. Tuo tarpu sūnus K. prie tėvo yra prisirišęs, nori su juo praleisti kuo daugiau laiko. Dėl šios priežasties ieškovė paties vaiko prašymu pagal savo finansines galimybes bei darbo grafiką stengiasi vaiką kuo dažniau atvežti į Lietuvą, kad sūnus galėtų gyvai pabendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Pažymėjo, jog atsakovas dar prieš eilę metų užblokavo ieškovę absoliučiai visose telekomunikacijos ryšio priemonėse, dėl ko ieškovė niekaip negalėjo susisiekti su atsakovu, ko pasekoje susiklostė praktika, jog sūnus tiesiogiai bendraudavo su tėvu dėl judviejų bendravimo laiko. Sūnus visuomet informuodavo tėvą apie planuojamą atostogų laiką, tą patvirtina sūnaus ir tėvo susirašinėjimai. Net perklausdavo, ar tikrai tėvas tuo metu bus Lietuvoje, nes vienintelis kelionės tikslas visuomet ir buvo užtikrinimas tėvo ir sūnaus bendravimo laiko gyvai. Nors atsakovas bando įteigti, jog sūnus viešnagės metu net nebendraudavo su juo, tačiau tam paneigti pateikė K. T. rašytinius paaiškinimus, jog jis atostogų Lietuvoje metu leisdavo laiką su tėvu. Vienintelis kartas, kuomet K. neturėjo galimybės atostogų metu bendrauti su tėvu buvo 2020 m. vasarą, tačiau pabrėžė, jog sūnus prieš vykdamas pas tėvą atsiklausė jo, ar jis bus Lietuvoje planuojamos viešnagės metu. Tėvas patikino tikrai būsiąs, tačiau faktiškai suplanuotų atostogų metu tėvas išvažiavo į Norvegiją, dėl ko ir neįvyko šalių bendravimas. Tačiau šias atostogas K. leido kartu su savo seneliais iš tėvo pusės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas šių atostogų metu neįvyko išskirtinai, dėl paties atsakovo kaltės (išvykimo į kitą valstybę iš anksto nepranešus ieškovei), atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos turėtas išlaidas, susijusias su vaiko atvežimu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas elgiasi itin nesąžiningai bandydamas įteigti, jog kvituose nurodytomis datomis jam vaikas nebuvo atvežtas į Lietuvą bendravimui kartu su juo. Pirmiausia jis yra nesąžiningas vaiko atžvilgiu, kuris šių susitikimų su tėvu itin laukė, o dabar tėvas jų išsižada vien dėl savo asmeninės finansinės naudos. Ieškovė apskritai net neturėtų pareigos vežti vaiką atsakovui, jei jis atsisako dengti tokias atvežimo išlaidas, nes pačios motinos materialinė padėtis yra sunki. Tačiau ieškovei yra svarbiausias vaiko interesas su tėvu bendrauti ir gyvai, o ne tik nuotoliniu būdu. Pabrėžė, jog šalys taikos sutartimi nesusitarė, jog prieš atsakovei atvežant vaiką į Lietuvos Respubliką jos turi susiderinti konkrečią bendravimo trukmę ar bendravimo vietą. Šalys tik susitarė, jog atsakovas turi būti informuotas apie sūnaus atvežimą į Lietuvą bei apie vaikui nustatytą atostogų laiką. Sūnus jau yra sulaukęs mokyklinio amžiaus, atostogų laikas yra toks pats kiekvienais kalendoriniais metais, dėl ko atsakovui sūnaus atostogų grafikas buvo puikiai žinomas. Tuo tarpu apie atvykimą į Lietuvą atsakovas būdavo informuotas paties sūnaus, ką tiesiogiai patvirtinta teikiami tėvo ir sūnaus susirašinėjimai, vaiko liudijimas. Taip pat ieškovė neprivalo pateikti konkrečių tėvo ir sūnaus bendravimo laikotarpių, kuro sąnaudų, asmenų su kuriais vyko į Lietuvą, nes šalys dėl tokių įrodymų pateikimo nesusitarė. Šalys net nesulygo kokiu transportu vaikas turėtų būti atvežamas į Lietuvą, todėl ieškovė galėjo pati pasirinkti vaiko transportavimo į Lietuvos Respubliką būdą. Visiškai nesvarbu ir su kiek asmenų ji vyko į Lietuvą, nes vaikas privalėjo būti lydimas suaugusio asmens. Nagrinėjamu atveju vaiką lydėjo jo motina, kuri net neturi teisės vairuoti, dėl ko buvo vežama į Lietuvą savo draugo. Nurodė ir pateikė „Google“ žemėlapių išrašus, kurie patvirtina, jog nuo ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki vaiko paėmimo vietos (duomenys neskelbtini) yra 1482 km atstumas. Viso ji nuvažiavo apytiksliai 8892 km. Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tik dalį išlaidų už tris sūnaus keliones į Lietuvą .Kuro kaina kito priklausomai nuo valstybės ir vietomis siekė net 1,419 Eur. Vidutinė kuro kaina buvo apytiksliai 1,22 Eur. Ieškovė patyrė viso 938,45 Eur išlaidų kurui. Taigi, automobilio vidutinės kuro sąnaudos yra 8,6 1/100 km, t.y. įprastinės bet kokios transporto priemonės kuro sąnaudos.

Papildomai ieškovė S. T. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad Vokietijoje, priklausomai nuo žemės, kurioje gyveni, yra skirtingas moksleivių atostogų laikais. Patvirtino, jog dažniausiai sūnus informuodavo tėvą žinute arba paskambindavo ir pranešdavo apie tai kada jis atvyks atostogų metu į Lietuvą. Ji atsakovui neskambindavo, nes buvo užblokuota. Vaikas susitardavo su tėvu ir klausdavo, ar galės dalį atostogų praleisti kartu. Kadangi mokslai pasibaigdavo skirtingu metu, kai kada liepos viduryje ir pabaigoje, tik šiais metais liepos pradžioje, todėl susitardavo susitikti ir ne tvarkoje nustatytu metu. Sūnus labai nori bendrauti su tėčiu. Ją su sūnumi atveždavo jos draugas E. J.. Jie buvo atvykę gal 6 ar 7 kartus, tačiau atlyginti pusę išlaidų iš atsakovo prašo tik už tris kartus, t.y. tuos kuomet konkrečiai sūnus buvo atvežtas bendravimui su tėčiu. Jos draugas turi namus (duomenys neskelbtini) todėl nuvykdavo iki ten, o atsakovas pasiimdavo sūnų. Vieną kartą pasiimti sūnaus buvo atvykę ir jo seneliai, atsakovo tėvai, kai tuo metu atsakovui reikėjo išvykti į Norvegiją. Nurodė, jog nelogiška vykti pirmąją vasaros pusę, nes birželio mėnesį sūnus dar mokosi ir iš atsakovo nei žodinių nei rašytinių pretenzijų, kad ji sūnų atveža susitikti su atsakovu antrąją vasaros pusę ji nesulaukė .Atsakovas niekada nebuvo atvykęs į Vokietiją susitikti su sūnumi, nors ji tokiam bendravimui neprieštarauja, siūlė atvykti, bet atsakovas nesutiko. Prašo priteisti kelionės išlaidas už 2 keliones vasaros metu ir 1 žiemos. Neneigė, jog jos draugas atvykęs į Lietuvą užsiregistravo pas gydytojus į apžiūrą, vėliau jam nustatė akių operacijos datą, be to ji susitvarkė ir lankė manikiūrininkų kursus, tačiau ji nemano, kad tik atvežusi sūnų atsakovui ji vėl turi išvykti atgal į Vokietiją, tačiau gali jo laukti ir Lietuvoje .Specialiai dėl kursų ar draugo akių operacijos atlikimo jie nevyko. Kai ji atvyksta su sūnumi į Lietuvą, stengiasi, kad kuo ilgiau sūnus praleistų laiko su tėčiu, kai kada jis būna tris savaites, ar mėnesį.

Papildomai teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas paaiškino, kad ieškovė turi jo telefono numerį ir gali pranešti kada sūnaus atostogos. Dabar , kad atvyko praneša kai jau būna Lietuvoje. Sūnus apie savo atostogas jo neinformuodavo, nes nežinodavo tikslaus jų laiko. Nurodė, jog ieškovė į Lietuvą atvykdavo savo tikslais į (duomenys neskelbtini) draugo namus. Sūnus jam pasakydavo, jog mamos draugui darė akių operaciją, o mama lankė manikiūrininkės kursus. Vieną sykį jis negalėjo sūnaus pasiimti, nes jau turėjo išvykti darbo reikalais į Norvegiją, pranešė apie tai, kad atvyksta per vėlai, jis negalėjo pasikeisti. Neneigė, jog tuo metu jo sūnus praleido dalį savo atostogų su jo tėvais. Jis pats niekada nebuvo nuvykęs į Vokietiją aplankyti vaiko, nes ten reikia suplanuoti kur jis gyvens, be to nesikreipė nei į ieškovę, nei į sūnaus mokymo įstaigą, koks yra sūnaus atostogų grafikas. Nurodė, jog su vaiku tiesiogiai komunikuoja visą laiką. Patvirtino, jog tris kartus buvo pasiėmęs sūnų ir dar dvi dienas buvo pasiėmęs iš oro uosto. Atvykęs vaiko pasiimti, ieškovei nereikšdavo pretenzijų dėl to, kad ji nepranešė apie vaiko atostogas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-71-212/2018 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią, be visa ko kita, buvo nustatyta N. T. bendravimo su sūnumi K. T. tvarka ir nurodyta, jog:

1) N. T. turi teisę bet kada atvykti ir bendrauti su sūnumi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, apie atvykimo laiką pranešęs S. T. prieš 5 dienas iki atvykimo. Tokiu atveju N. T. turi teisę su sūnumi bendrauti pasirinktoje vietoje, atsižvelgdamas į vaiko interesus, apie bendravimo trukmę ir konkrečią vietą informuodamas S. T.;

2) N. T. bendrauja su sūnumi K. T. Lietuvos Respublikoje (ši teisė taip pat apima teise šiame punkte minimu laiku su vaiku išvykti atostogauti į užsienio valstybę) jo rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, jeigu šios atostogos trunka ne trumpiau nei 5 dienas bei pirmąją pusę jo vasaros atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Tokiu atveju vaiko atvykimą į Lietuvos Respubliką privalo užtikrinti S. T., tačiau vaiko kelionės iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidas apmoka N. T. ir S. T. lygiomis dalimis. Apie vaikui nustatytą atostogų laiką S. T. privalo informuoti N. T. iškart kai tik toks laikas tampa jai žinomas;

3) S. T. nepriklausomai nuo priežasčių atvykus su sūnumi K. T. į Lietuvos Respubliką, ji iš anksto apie tokį atvykimą informuoja N. T. ir suteikia galimybę jam bendrauti su sūnumi K. T.;

4) N. T. turi teisę nekliudomai matytis su sūnumi K. T. ir kitu šioje sutartyje neaptartu laiku ir vietoje, S. T. dėl to sutikus;

5) S. T. privalo sudaryti galimybes N. T. bendrauti su sūnumi K. T. telefono ryšio pagalba bei sąlygas bendrauti su juo virtualiu būdu (pvz. „Skype" ir panašiomis ryšio priemonėmis);

6) S. T. privalo nuolatos informuoti N. T. apie sūnaus K. T. sveikatos būklę ir jos pasikeitimus, mokymąsi ir mokymosi rezultatus, apie bet kokius svarbius sūnaus gyvenimo įvykius ir kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė nurodė, jog vykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, tarp kurių ir įsipareigojimą užtikrinti K. T. atvykimą iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką. Ieškovė vykdydama įsipareigojimą atvežti sūnų į Lietuvos Respubliką nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. patyrė 938,45 Eur išlaidų. Pagal šalių sudarytą taikos sutartį šias kelionės išlaidas moka abi šalys lygiomis dalimis. Atsakovas iki šios dienos nėra įvykdęs prievolės apmokėti savo dalies lėšų, skirtų K. T. atvykimui į Lietuvos Respubliką ir grįžimui į Vokietijos Federacinę Respubliką, kuri sudaro 469,22 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo, nes jis raginamas šios skolos nesumoka. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie sūnaus K. atostogas 2018-2020 metais.

Pagrindiniai atsakovo motyvai kodėl jis neturi dengti sūnaus kelionės išlaidų yra tai, jog ieškovė iš anksto neinformavo apie vaiko atvykimą į Lietuvos Respubliką, tad atsakovo bendravimas su vaiku aukščiau minimo punkto pagrindu nevyko, t.y. ieškovės atvykimas į Lietuvos Respubliką neva buvo vykdomas ne tikslu atvežti vaiką bendravimui su tėvu, o visai kitais tikslais.

Ieškovė pabrėžė, jog tokie atsakovo argumentai neatitinka tikrovės. Ieškovė teismui paaiškino, jog jos su Lietuva apart čia gyvenantį sūnaus tėvą nesieja absoliučiai jokie ryšiai. Visi jos artimiausi šeimos nariai (tėvai, broliai, gyvenimo draugas) gyvena kitose užsienio valstybėse, dėl ko visuomet vienintelis atsakovės atvykimo tikslas į Lietuvą yra užtikrinti sūnaus ir tėvo bendravimą, nes pats atsakovas neatvyksta į Vokietiją susitikti su sūnumi . Sūnus K. prie tėvo yra prisirišęs, nori su juo praleisti kuo daugiau laiko. Dėl šios priežasties ieškovė paties vaiko prašymu pagal savo finansines galimybes bei darbo grafiką stengiasi vaiką kuo dažniau atvežti į Lietuvą, kad sūnus galėtų gyvai pabendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

Apklaustas liudytojas E. J., teigė, jog jis yra ieškovės draugas, kartu gyvena 4 ar 5 metus, yra šeima. Nurodė, jog jis turi vairuotojo pažymėjimą, o ieškovė jo neturinti. Dažniausiai pagrindinis vykimas į Lietuvą yra dėl ieškovės sūnaus bendravimo su tėčiu jo atostogų metu. K. jis veždavo jam priklausančiu automobiliu BMW, kuras-dyzelis. Jam Lietuvos Respublikoje priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Atvykę į Lietuvą, apsigyvendavo jam priklausančiame name. K. paskambindavo tėčiui, kada jis atvyksta ir tėtis jį dažniausiai pasiimdavo iš (duomenys neskelbtini) būdavo susitarę, jog sūnų atsakovas paimdavo ir iš Kauno ar Vilniaus, susiderindavo. K. daugiausia bendraudavo su atsakovu , pranešdavo kada planuoja atvykti. Sūnus paskambindavo kada atvykdavo į Lietuvą, nes neaišku kaip pasiseks kelionė. Kiek žino, Santą jos sūnaus tėvas yra užblokavęs per Facebook ir kitus tinklus .Jo automobiliui kelionės metu į Lietuvą sunaudodavo maždaug 140-150 litų dyzelino. Kelionei pradėdavo ruoštis prie kelias dienas iki išvykimo. Kuro dažniausiai pildavo kelis kartus Lenkijoje. Nurodė, jog draugės sūnus K. prašydavo, kad atvežtų į Lietuvą, norėdavo bendrauti su tėčiu, jie skatino tokį berniuko norą. Tėtis į Vokietiją pabendrauti su sūnumi nebuvo atvykęs, jie būtų sudarę sąlygas jiems susitikti. Kiek atsimena, atsakovas nekėlė tokių sąlygų, kad sūnus būtų nuvežtas tiesiogiai į Rokiškį, dėl to konfliktų nekildavo. Vieną kartą tėtis negalėjo atvežti sūnaus iki (duomenys neskelbtini) todėl jie nuvažiavo jo pasiimti. K. informuodavo tėtį apie planuojamą kelionę į Lietuvą, kai tik apie jos laiką sužinodavo. Žinodami K. atostogų grafiką, jis su berniuko mama taip pat planuodavo kada vyks į Lietuvą, maždaug mėnesį prieš numatomą kelionę, nes jiems taip pat reikėdavo suderinti su darbdaviu dėl atostogų laiko. Atvežti K. bendrauti su tėčiu automobiliu yra pigiausia priemonė parvykimui į Lietuvą.

Atsakovas nesutiko su ieškovės reiškiamais reikalavimais, nes ieškovė netinkamai vykdė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, t.y. įsipareigojimo užtikrinti šalių sūnaus K. T. atvykimą iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, nes nei 2018 metais, nei 2019 m. iš anksto neinformavo atsakovo apie vaikui nustatytą atostogų laiką, kaip kad numato jų pasirašyta taikos sutartis. Iš ieškovės paaiškinimų žinoma, kad atsakovui ji neskambindavo, nes buvo užblokuota visose telekomunikacijos ryšio priemonėse. Tarp šalių susiklostė praktika, jog sūnus tiesiogiai bendraudavo su tėvu, dėl judviejų bendravimo laiko. Ieškovė patvirtino, jog dažniausiai sūnus informuodavo tėvą žinute arba paskambindavo ir pranešdavo apie tai kada jis atvyks atostogų metu į Lietuvą, tuo labiau, jog Vokietijoje, kurioje ji su sūnumi gyvena priklausomai nuo žemių yra skirtingos ir vaikų atostogos. Iš pateiktų sūnaus ir tėvo susirašinėjimų matyti, jog sūnus informuodavo tėvą apie planuojamą atostogų laiką. Iš K. T. rašytinių paaiškinimų matyti, jog jis atostogų Lietuvoje metu leisdavo laiką su tėvu. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog vienintelis kartas kuomet K. neturėjo galimybės atostogų metu bendrauti su tėvu buvo 2020 m. vasarą, tačiau pabrėžė, jog sūnus prieš vykdamas pas tėvą atsiklausė jo, ar jis bus Lietuvoje planuojamos viešnagės metu. Tėvas patikino tikrai būsiąs, tačiau faktiškai suplanuotų atostogų metu tėvas išvažiavo į Norvegiją, dėl ko ir neįvyko šalių bendravimas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad trumpam su sūnumi minėtu metu susitiko, bet negalėjo suderinti taip greitai atostogų darbe, todėl išvyko darbo reikalais į kitą valstybę, bet sūnus tuo metu laiką leido su jo tėvais, savo seneliais .

Nors ir atsakovas teigia, kad tiek ieškovė ,tiek ir jos draugas atvykdavo dėl savų reikalų sutvarkymo Lietuvoje (ieškovė dėl dalyvavimo manikiūrininkės kursuose, o jos draugas -atlikti akių operaciją), tačiau tiek ieškovė, tiek ir liudytojas E. J. paaiškino, jog atvykę į Lietuvą buvo daugiau kartų (apie 7 kartų) ir tuomet, kai jie vykdavo dėl kitų suplanuotų reikalų ieškovė neprašo atsakovo padengti pusę kuro išlaidų. Tuo metu ji tėvui geranoriškai leido bendrauti su sūnumi ir išlaidų už sūnaus atvežimą nereikalauja. Ji prašo padengti sūnaus atvežimo išlaidas už tris kartus per laikotarpį nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. Atsižvelgtina, jog tiek ieškovė neneigė, jog ji Lietuvoje lankė manikiūrininkės kursus, tačiau ji juos suplanavo, kad buvo atvežusi sūnų pabendrauti su tėvu. Liudytojas E. J. taip pat teigė, jog akių operacija buvo suplanuota tik atvykus į Lietuvą. Teismo nuomone, niekas ieškovei nedraudžia būnant Lietuvoje tvarkyti ir užsiimti kitais reikalais. Sūnaus atvežimas į Lietuvą pabendrauti su tėvu nereiškia, kad ieškovė turėtų grįžti į Vokietiją atgal ir vėl atvykti sūnaus pasiimti po jo atostogų. Taip tik kelionės išlaidos dar padidėtų. Ieškovė stengiasi atvežti sūnų į Lietuvą pigiausiais kaštais. Iš ieškovės ir liudytojo E. J. paaiškinimų taip pat žinoma, kad ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl savo automobiliu ieškovę ir jos sūnų K. T. atveža ieškovės draugas. Sutiktina, kad taip kelionės išlaidos nėra didinamos, nes nereikia mokėti papildomų išlaidų samdomam vairuotojui, ar keliauti kitomis transporto priemonėmis.

Ieškovė byloje yra pateikusi „Google“ žemėlapių išrašus, kurie patvirtina, jog nuo ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki vaiko paėmimo vietos (duomenys neskelbtini) yra 1482 km atstumas. Viso ji nuvažiavo apytiksliai 8892 km. Ieškovė taip pat pateikė kelionių išlaidų čekių išrašus, šiame maršrute esančių degalinių sąrašą. Kuro kaina kito priklausomai nuo valstybės ir vidutinė kuro kaina buvo apytiksliai 1,22 Eur. Automobilio , kuriuo ieškovė su sūnumi vyko į Lietuvą vidutinės kuro sąnaudos yra 8,6 1/100 km. Ieškovė už tris atvykimus į Lietuvą ir parvykimus iš jos patyrė viso 938,45 Eur išlaidų kurui.