Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-9146-494/2020, suinteresuotas asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie tai, kad skola jau yra priteista A. P. pirmą kartą išgirdo iš A. P. atstovo teismo posėdyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-729-971/2021, tačiau ši užuomina buvo neinformatyvi bei tikėjosi, jog jei jau taip yra („skola“ – priteista), tai gaus atitinkamus dokumentus iš teismo. Paaiškina, kad A. P. skolingas nebuvo. Ieškinio pareiškime dėl šios skolos priteisimo A. P. nurodė neteisingas aplinkybes. 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių pagrindu A. P. kreipėsi į policiją, teigdamas jog 2 000 Eur (neva) išviliojo iš jo apgaule, nors jokios apgaulės pareiškėjo veiksmuose nebuvo. Nepaisant to, baudžiamoji byla pasiekė teismą ir tik Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-1199/2024 priėmė 2024-01-30 išteisinamąjį nuosprendį. Šiame pareiškime nurodomos aplinkybės bei pridedami įrodymai ne tik nurodo/patvirtina, kad jokios L. P. skolos A. P. nebuvo (skolos klausimas buvo išspręstas gerokai prieš A. P. pradedant civilinę bylą), tačiau taip pat nurodo, jog skola ir kitos susijusios sumos sprendimu už akių iš L. P. priteistos nepagrįstai.

Šis prašymas paduodamas praleidus įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą, tačiau nepasibaigus nustatytam naikinamajam 5 metų terminui. Vadinasi, terminas šiam prašymui paduoti teismo gali būti atnaujintas. Terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Apie tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo išnagrinėta byla ir priimtas 2020-12-01 sprendimas už akių, L. P. aiškiai galėjo įsitikinti tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr.1-61-1199/2024 (supažindinimas atliktas 2023 m. kovo 22 d. įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją). Į šią baudžiamąją bylą buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas už akių. Nėra gavęs ir jokių dokumentų iš antstolių kontoros, kurioje, kaip paaiškėjo, atliekami vykdymo veiksmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių pagrindu. Su 2021-01-28 raginimu vykdomojoje byloje susipažino 2024 m. balandžio 8 d., susipažinęs su antstolio atsakymu elektroniniame laiške, jog visi vykdomosios bylos dokumentai yra antstolių informacinėje sistemoje. Kol vyko baudžiamosios bylos Nr. 1-61-1199/2024 procesas ir šiame pareiškime nurodomos aplinkybės buvo teisminių ginčų paminėtoje baudžiamojoje byloje objektu, kreiptis dėl proceso atnaujinimo nebuvo prasmės. Pažymėjo, kad 2021 – 2023 metais pareiškėjas buvo įsitraukęs į daugybę kitų ginčų su A. P.. Greta to vyko įvairių smulkesnių procesų. Visiems šiems procesams teko skirti daug laiko, sąnaudų. Greta to teko rūpintis šeimos verslu, mažamečiais vaikais, rūpintis anksčiau susiformavusių skolų gražinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9146-494/2020 (toliau – ir Sprendimas už akių) ieškovo A. P. ieškinį atsakovui L. P. patenkino visiškai bei priteisė iš atsakovo L. P. 2000 Eur skolos, 87,5 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą (2087,5 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 547,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. P.. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Įstatymo nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl to, kad Sprendimas už akių priimtas L. P. nežinant apie ieškinį, pradėtą civilinę bylą realiai neįteikus L. P. ieškinio pareiškimo, teismo pranešimo apie pradėtą bylą. Nurodo, kad apie tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo išnagrinėta byla ir priimtas Sprendimas už akių, L. P. aiškiai galėjo įsitikinti tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-1199/2024 (supažindinimas atliktas 2023 m. kovo 22 d. įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją). Kol vyko baudžiamosios bylos Nr. 1-61-1199/2024 procesas ir šiame pareiškime nurodomos aplinkybės buvo teisminių ginčų paminėtoje baudžiamojoje byloje objektu, kreiptis dėl proceso atnaujinimo nebuvo prasmės.

Pareiškėjas nurodo, kad aptariamu atveju jokių pagrindų procesinių dokumentų įteikimui viešojo paskelbimo būdu nebuvo, kadangi jis nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą, šis jo adresas gerai žinomas ir ieškovui A. P..

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-9146-494/2020 ieškinys su procesiniais dokumentais atsakovui siųsti du kartus, ieškovo nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, nurodant, kad ieškinys su procesiniais dokumentais atsakovui siųsti du kartus, ieškovo nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai grįžta neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Duomenų apie atsakovo kitą gyvenamą ar darbovietės adresą teismas neturi. Teismas išnaudojo galimybes įteikti procesinius dokumentus ieškovo nurodytu adresu, todėl atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Aktualiu laikotarpiu atlikta paieška apie atsakovą ir skiltyje ,,Registrų informacija“ gauti duomenys, kad Sodros duomenimis ,,Pagal nurodytus paieškos kriterijus Sodros informacinėje sistemoje duomenų nerasta.“. Pareiškėjas patvirtino, kad aktualiu laikotarpiu nuolat gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas siuntė procesinius dokumentus pareiškėjo nurodytu aktualiu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) du kartus, tačiau laiškai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, pareiškėjas neatsiėmė paštu jam siųstų teismo procesinių dokumentų.

Jei pareiškėjas jo atžvilgiu priimtą Sprendimą už akių laikė neteisėtu, sužinojus apie tokio sprendimo priėmimą, turėjo galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, ginant savo teises.

Vykstantis baudžiamosios bylos Nr. 1-61-1199/2024 procesas niekaip netrukdė pareiškėjui kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo civilinėje byloje. Be to, matyti, kad baudžiamojoje byloje pareiškėjas turėjo atstovą advokatą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-1199/2024 L. P. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutartų įsipareigojimų nevykdys, 2019 m. spalio 16 d., piktnaudžiaudamas A. P. pasitikėjimu, paprašė pastarojo paskolinti 2 000 Eur, tą pačia dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), surašė skolos lapelį, melagingai žadėdamas skolą grąžinti iki 2019 m. spalio 30 d., nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti skolą sutartu terminu, iš anksto žinodamas, kad pinigų A. P. negrąžins. Apgaulės suklaidintas A. P. perdavė L. P. 2 000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – 2 000 Eur. Tai, kad L. P. buvo išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Sukčiavimas. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, savaime nepaneigia civilinėje byloje Nr. e2-9146-494/2020 priimtu Sprendimu už akių nustatytų aplinkybių, kad atsakovas iš ieškovo 2019 m. spalio 16 d. savo šeimos poreikiams tenkinti pasiskolino 2000 Eur, surašydamas paskolos raštelį. Skolą įsipareigojo grąžinti 2019 m. spalio 30 d., tačiau nurodytu terminu skolos nesumokėjo.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229-576/2024 nurodė, kad šiuo atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad L. P. pasiskolino 2000 Eur iš A. P.. Šią aplinkybę pirmiausia patvirtina objektyvūs bylos duomenys - 2019 m. spalio 16 d. skolos raštelis, kuriame fiksuota: „Aš, L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), skolinuosi iš A. P. 2 000 EUR du tūkstančiai Eurų (Parašas) (duomenys neskelbtini). L. P. 2019-10-16. Planuoju grąžinti 2019-10-30“. Antra, faktą, kad skolino pinigus – 2000 Eur tvirtina A. P., o L. P. neneigia gavęs iš pastarojo minėtą pinigų sumą. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, tad pagrindo jais netikėti teisėjų kolegija nenustatė (17 punktas). Byloje nustatyta, kad tarp L. P. ir A. P. susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, kurie nors ir nebuvo patvirtinti pasirašyta paskolos sutartimi, tačiau, kaip jau nustatyta, jie buvo patvirtinti skolos rašteliu, kuris gali būti prilyginamas paskolos sutarčiai, ir tokių santykių nagrinėjimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio ir civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka (20 punktas). Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad L. P. A. P. nustatytu laiku paskolintų pinigų negrąžino. A. P. interesai galėjo ir buvo apginti kita teisės forma (civiline proceso tvarka) (26-28 punktai). Teismas įrodymus, susijusius su tolesniu pinigų panaudojimu, vertino tik tiek, kiek jie yra aktualūs L. P. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, spręsti.

Nagrinėjamu atveju, priežastys dėl kurių pareiškėjas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleido nelaikytinos objektyviomis, sudarančios pagrindą jas pripažinti pateisinamomis praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Iš byloje esančio 2024-05-16 antstolės pranešimo Nr. S-24-171-16826 (2024-05-23, DOK-32871) matyti, jog antstolė nurodo, kad pareiškėjui raginimas vykdomojoje byloje Nr. 0171/21/00179 2021-01-28 registruota pašto siunta išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), įteiktas laikotarpiu nuo 2021-01-28 iki 2021-02-06, pasibaigus raginimo terminui 2021-02-17 areštuotos sąskaitos, taip pat 2021-06-08 darbovietei UAB (duomenys neskelbtini) išsiųstas patvarkymas dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. 2021-07-02 adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į šias antstolio nurodytas aplinkybes, raginimo ir patvarkymo dėl informacijos antstolio nurodytu laikotarpiu taip pat negavo. Tačiau pažymėtina, kad iš minėto 2024-05-16 antstolės pranešimo, be kita ko, matyti, kad pasibaigus raginimo terminui 2021-02-17 areštuotos pareiškėjo sąskaitos, todėl darytina išvada, kad 2021-02-17 areštavus pareiškėjo sąskaitas jis jau tada turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnis 1 dalis). Be to, pareiškėjas L. P. parodymais, kurie užfiksuoti įsiteisėjusio 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-1199/2024 35 punkte, nurodė, kad neskundė teismo sprendimo dėl skolos A. P. priteisimo, nes jie tuo metu bylinėjosi didesnėje byloje ir nebuvo laiko. Kad jis yra skolingas sužinojo iš antstolių. Taigi, pareiškėjas yra patvirtinęs, kad apie sprendimą dėl skolos iš jo priteisimo jis žinojo po teismo sprendimo priėmimo, tačiau, kaip nurodė, apeliacine tvarka neskundė, nes nebuvo laiko. Taip pat apie tai, kad jis yra skolingas sužinojo iš antstolių.

Atsižvelgiant į nustatytą, darytina išvada, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra suėjęs, bylos duomenimis pareiškėjas šį terminą praleido ne dėl objektyvių priežasčių, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-9146-494/2020 atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjo prašymo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos; suinteresuotas asmuo A. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jam iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens A. P. patirtos 500 Eur (išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo L. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-9146-494/2020 atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.