- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- e2-729-971/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07682-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- UAB „Inter Corpora“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Navė“, UAB „Tempestas”, R. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei UAB „Inter Corpora“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Navė“, UAB „Tempestas“, R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 22000 Eur skolos, 5000 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-04-26 atsakovė su ieškovu sudarė sutartį Nr. 20180426-01, pagal kurią įsipareigojo per 10 savaičių nuo 20000 Eur avanso gavimo pastatyti ir parduoti ieškovui pontoninį D klasės trimaraną už 39930 Eur sumą. Sutartą avansą grynaisiais pinigais ieškovas sumokėjo sutarties sudarymo metu atsakovės buhalteriui E. K. (turėtų būti R. K.) šalia esant direktorei J. K., pasirašiusiai sutartį. Vykdydamas atsakovės atstovo prašymą, ieškovas 2019-04-25 į R. K. sąskaitą pervedė dar 2000 Eur. Laivas nebuvo perduotas 2019-04-26 ir nėra perduotas iki šiol. Atsakovei uždelsus daugiau kaip du metus įvykdyti sutartį, ieškovas 2020-08-20 raštu informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą, siūlydamas grąžinti sumokėtus pagal sutartį pinigus bei sumokėti dalį delspinigių. Atsakovė per savo atstovą atsakydama į pranešimą dėl sutarties nutraukimo nurodė, kad sutartis yra įvykdyta, todėl nutraukti sutarties vienašališkai ieškovas neturi teisės. Atsakovės atsakyme taip pat nurodyta, kad trimaranas yra pagamintas ir, vykdant ieškovo ir jo verslo partnerio UAB „Navė“ nurodymus, buvo perduotas, pirmiausia, ieškovo verslo partneriui UAB „Navė“, o vėliau iš UAB „Navė“ buvo perduotas UAB „Tempestas“ nuosavybėn, kurios savininku (kartu su UAB „Navė“) ir vienasmeniu vadovu yra pats ieškovas A. P.. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Navė“ iš atsakovės įsigytas laivas nėra niekaip susijęs su ieškovo ir atsakovės sutartimi, avansą pagal kurią sumokėjo ieškovas asmeninėmis lėšomis ir už jam asmeniškai pagamintiną laivą. Jokių susitarimų apie ieškovui pagaminto laivo pardavimą UAB „Navė“ bet kokiomis sąlygomis tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo. Atsakovei iš esmės šiurkščiai pažeidus sutarties sąlygas, ieškovas neteko suinteresuotumo tęsti šios sutarties vykdymo ir ją nutraukė Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu nuo 2020-09-20, apie tai tinkamai raštu informuodamas atsakovę. Sutarties nutraukimo atveju taikoma restitucija, grąžinant kitai šaliai viską, kas yra gauta sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Atsakovė iš ieškovo yra gavusi 22000 Eur avanso laivo pastatymui. Pagal sutarties 4.2 punktą delspinigiai sudaro 2 proc. už kiekvieną sutarties pažeidimo dieną nuo visos sutarties kainos, kas už 6 mėn. laikotarpį sudarytų 143748 Eur sumą. Ieškovas, remdamasis teismų praktika bei Civilinio kodekso 1.5 straipsniu, sprendžia, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į sandorio kainą, sumokėtą avansą už laivo pastatymo uždelsimo laiką, 5000 Eur dydžio delspinigiai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys iš tiesų sudarė 2018-04-26 sutartį dėl laivo pirkimo, tačiau pagaminus laivą paties ieškovo nurodymu laivo perdavimas buvo įformintas sudarant 2019-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovo verslo partneriu UAB „Navė“. UAB „Navė“ laivą perleido UAB „Tempestas“, t. y. įmonei, kurios akcininkai yra UAB „Navė“ ir ieškovas, kuris dar yra ir UAB „Tempestas“ vadovas. Skirtingai nei teigia ieškovas, laivas buvo užsakytas ne asmeniniams ieškovo kaip fizinio asmens poreikiams tenkinti, o bendram verslui su verslo partneriu UAB „Navė“. Atsakovės žiniomis, UAB „Tempestas“ buvo įkurtas (įsigytas) būtent tam, kad per šią įmonę UAB „Navė“ ir ieškovas bendrai vykdytų veiklą su nupirktu laivu. UAB „Tempestas“ įsteigtas 2018-05-04, t. y. praėjus savaitei po šalių sutarties pasirašymo. Ieškovo ieškinys pareikštas nesąžiningai, bandant suklaidinti teismą. Atsakovė pagamino laivą ir jį perdavė. Atsakovei nežinomi ieškovo ir UAB „Navė“ tarpusavio atsiskaitymai dėl laivo, tai yra ieškovo ir UAB „Navė“ tarpusavio reikalas.
Trečiasis asmuo UAB „Navė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas ieškinį grindžia iškraipydamas reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad iš tiesų sutartis su atsakove buvo sudaryta tikslu ieškovui ir UAB „Navė“ bendromis lėšomis nupirkti (pagaminti) trimaraną ir vykdyti juo veiklą, įsteigiant tam atskirą įmonę UAB „Tempestas“. UAB „Navė“ įkurtai UAB „Tempestas“ 2019-05-01 sumokėjo 6300 Eur, o 2019-05-03 sumokėjo dar 6300 Eur – šių sumų mokėjimai buhalterijoje įforminti kaip „akcininko įnašai“. Akcininkų įnašų kaip atskiros mokėjimo paskirties įstatymai nereglamentuoja. Realiai paminėtos lėšos buvo paskolintos laivui, reikalingam numatomai veiklai, įsigyti ir sudaro daugiau nei pusę ieškovo atsakovei UAB „Inter Corpora“ sumokėto avanso sumos. Atsakovė pagamino laivo korpusą, o visa įranga ir dalis medžiagų buvo patiekta UAB „Navė“. Laivą atsakovė perdavė UAB „Navė“ 2019-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Navė“ laivą pardavė UAB „Tempestas“, laivu buvo vykdoma numatyta veikla, t. y. trečiojo asmens UAB „Navė“ ir ieškovo sudarytas susitarimas buvo įvykdytas. Kadangi UAB „Tempestas“ pagal su UAB „Navė“ sudarytą laivo pirkimo-pardavimo iki galo neatsiskaitė, UAB „Navė“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra padavusi ieškinį dėl skolos iš UAB „Tempestas“ priteisimo.
Trečiasis asmuo UAB „Tempestas“, atstovaujamas advokato V. O. (su kuriuo bylos nagrinėjimo eigoje 2021-05-11 atstovavimo sutartis buvo nutraukta įmonės direktoriumi tapus L. P.), pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Tempestas“ neturi jokių sąsajų su A. P. 2018-04-26 sutartimi su atsakove UAB „Inter Corpora“ dėl laivo pirkimo. UAB „Tempestas“ turimas laivas įsigytas iš UAB „Navė“ pagal 2019-05-02 pirkimo – pradavimo sutartį, už ką jau dalinai atsiskaityta su pardavėju. Ieškovas asmeniškai nebuvo nei laivo pirkimo sandorio dalyviu, nei atsiskaitymas už laivą vykdomas jam tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis. Ieškovo sumokėti pinigai laivo statybai pagal jo sutartį su atsakove niekaip nesusiję su UAB „Navė“ pirktu laivu ir jie nėra UAB „Navė“ laivo apmokėjimo dalis. Ieškovas buvo užsakęs beveik dvigubai brangesnį laivą už 39930 Eur, tad UAB „Navė“ įsigytas laivas tikrai nebuvo tas laivas, kurį buvo užsisakęs ieškovas. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų akivaizdu, jog atsakovė ir UAB „Navė“ ilgą laiką, dar prieš ieškovo sudarytą sandorį, glaudžiai bendradarbiavo ir todėl jiems nebuvo reikalingas joks ieškovo tarpininkavimas dėl savarankiško laivo pirkimo sandorio sudarymo, juolab, kad atsakovė buvo skolinga UAB „Navė“. Atsakovės prieštaravimai ieškiniui yra nepagrįsti ir prasimanyti.
Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. ieškinį palaikė, paaiškino, kad seniai turėjo mintį statyti laivą. Gavo R. K. kontaktus, susitiko su juo ir aptarė laivo statybą. Buvo susitikę dviese. Paprašytas sumokėjo avansą. Perduodant avansą dalyvavo ir L. P., kaip detalių tiekėjas. Su L. P. yra pažįstami seniai, buvo kaip ir verslo partneriai. L. P. pasakė, kad, jeigu laivą statys UAB „Navė“, kuri gali tiekti įrangą, bus pigiau ir greičiau, negu ieškovas užsakytų laivą asmeniškai. Jis tam neprieštaravo. Dėl UAB „Tempestas“ įsteigimo viską derino su L. P., kuris kaip ir faktiškai vadovavo UAB „Navė“. UAB „Tempestas“ akcininkai buvo jis ir UAB „Navė“. UAB „Tempestas“ buvo įsteigta mokesčiams nurašyti (nusirašyti sąnaudas už kurą, aptarnavimą), turėjo vykdyti plukdymo veiklą, kad būtų galima parodyti išlaidas. Tam buvo užsakytas laivas. Laivą užsakė jis (ieškovas). Turėjo būti pastatyti du laivai – vienas ieškovui, kitas UAB „Tempestas“ veiklai. Jis (ieškovas) domėjosi abiejų laivų statyba. Pirkimo-pardavimo sutarčių tarp UAB „Inter Corpora“ ir UAB „Navė“ bei tarp UAB „Navė“ ir UAB „Tempestas“ sudarymo metu buvo UAB „Tempestas“ vadovas, kodėl sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną, pasakyti negali, apie sutarčių sudarymo aplinkybes nieko plačiau pakomentuoti negali. Atsakovės pagamintą laivą priiminėjo. Tai buvo UAB „Navė“ skirtas laivas. Jis dalyvavo kaip UAB „Tempestas“ atstovas. Papildomus 2000 Eur sumokėjo savo laivo statybai. Priėmus iš atsakovės UAB „Navė“ skirtą laivą bandė jį įvaldyti, o apie savo laivą pamiršo. UAB „Tempestas“ nupirko laivą iš UAB „Navė“ ir vykdė su juo veiklą, gavo pajamas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. O. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad sutartis būtų nutraukta ar modifikuota. Visi sutarties pakeitimai turėjo būti padaryti raštu. Ieškovas sutarties neatsisakė. Sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Navė“, yra visai kita sutartis, nesusijusi su ieškovo sudaryta sutartimi.
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Inter Corpora“ atstovė direktorė J. K. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad R. K., jos sugyventinis, bendravo su ieškovu dėl laivo statybos. UAB „Navė“ atstovas nedalyvavo pasirašant sutartį, tačiau buvo paaiškinta, kad bus įsteigta įmonė. Kai laivas buvo baigtas, dokumentai buvo išrašyti UAB „Navė“. Buvo tartasi tik dėl vieno laivo. Ji pati derinant laivo statybos procesą nedalyvavo. Su ieškovu nėra bendravusi, yra bendravusi tik su UAB „Navė“ atstovu. Pinigus į įmonės sąskaitą įnešė R. K.. Su ieškovu sudaryta sutartis buvo traktuojama kaip laivo užsakymas, sudarytas tarp trijų šalių: ieškovo, UAB „Inter Corpora“ ir UAB „Navė“. Laivą perdavė panašiai po metų po užsakymo. Derybas vedė R. K.. Ginčo, kad yra gauti 22000 Eur, nėra. Vertina, kad šie pinigai yra bendri ieškovo ir UAB „Navė“. UAB „Navė“ šiuo metu yra skolinga už laivą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas D. C. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta UAB „Tempestas“ naudai. Ieškovo užsakytas laivas buvo pagamintas ir žodinio susitarimo tarp ieškovo, UAB „Navė“ ir UAB „Tempestas“ pagrindu laivas parduotas UAB „Navė“. Nuo pat laivo užsakymo ataskaitos apie gamybos procesą buvo teikiamos tiek ieškovui, tiek L. P. kaip UAB „Navė“ atstovui. Laivo perdavimo procese dalyvavo pats ieškovas. Daugiau nei metus laiko ieškovui jokių klausimų nekilo, jis jokių pretenzijų nereiškė ir tik, kai tarp ieškovo ir UAB „Navė“ atstovų kilo nesutarimų, ieškovas 2020 m. rugpjūtį kreipėsi su pretenzija. Atsakovei buvo sumokėtas vienas avansas ir buvo pagamintas vienas laivas. Tarp ieškovo ir UAB „Navė“ buvo susitarimas, kad jie kartu statys laivą. Laivas buvo užsakytas, pagamintas ir perduotas užsakovo nurodytam asmeniui, todėl šalių sudaryta sutartis yra įvykdyta, tik viskas nebuvo tinkamai įforminta, žodiniai šalių ir trečiųjų asmenų susitarimai nebuvo įforminti raštu. Po laivo perdavimo UAB „Navė“, ieškovas nebesidomėjo savo laivu. Duomenų apie jokio kito laivo statymą nėra. Ieškovas pasinaudojo situacija, kilus UAB „Tempestas“ akcininkų nesutarimams. Apie delspinigių priteisimą negali būti nė kalbos.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Navė“ atstovė direktorė A. P. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad su ieškovu yra pažįstami seniai. Ieškovas atvyko į UAB „Navė“ biurą ir L. P., jos sutuoktinio ir ankstesnio UAB „Navė“ direktoriaus, prašė padėti surasti laivą. Iš pradžių buvo kreiptasi į lenkus, bet kaina pasirodė per didelė. Po to buvo pasiūlyta kreiptis į atsakovę UAB „Inter Corpora“. Ieškovas pasiūlė kartu daryti verslą, kartu įsigyti laivą. Nutarė, kad laivą statys kartu. Iš UAB „Navė“ buvo tiekiamos detalės laivo statybai. Buvo statomas vienas laivas. Pinigai, sumokėti kaip avansas, buvo bendri ieškovo ir UAB „Navė“, lygiomis dalimis. Avansą turėjo perduoti ieškovas ir L. P., tačiau L. P. buvo išvykęs, todėl pinigus perdavė ieškovas. Kai buvo pasirašyta sutartis, ji buvo UAB „Navė“ vadovė, L. P. turėjo įgaliojimą atstovauti įmonę (UAB „Navė“). Buvo susitarta, kad su ieškovu įkurs bendrą įmonę UAB „Tempestas”, kuri vertėsi pramoginio laivo nuoma ir tą sėkmingai darė du metus.
2021-05-06 teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Tempestas” vardu paaiškinimus teikė advokatas V. O., kuris nurodė, kad UAB „Tempestas” su ieškovo ieškiniu sutinka. Bylos nagrinėjimo eigoje, 2021-04-23 pasikeitus UAB „Tempestas” vadovui ir juo vietoj A. P. tapus L. P. bei pateikus teismui duomenis, kad UAB „Tempestas” nutraukė atstovavimo sutartį su advokatu V. O., 2021-06-21 ir 2021-08-10 teismo posėdžiuose UAB „Tempestas” atstovavo direktorius L. P., kuris nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2017 m. pabaigoje ieškovas atėjo pas jį į darbą ir prašė surasti laivą. Kadangi ieškovas neturėjo tiek lėšų, pasiūlė kartu daryti verslą – plukdyti žmones Neries upe, su ieškovu nutarė laivą pirkti kartu. Susirado R. K.. 2018 m. balandžio mėnesį su ieškovu sutarė, kad statys laivą, perdavė ieškovui 10000 Eur, kad sumokėtų bendrai avansą. R. K. nurodė, kad pirkėjai bus du – ieškovas ir UAB „Navė“. Pastačius laivą, UAB „Navė“ pardavė jį UAB „Tempestas“, ieškovo ir UAB „Navė“ bendrai įkurtai įmonei. Statant laivą, UAB „Navė“ tiekė detales, įrangą, todėl ir nutarta, kad laivo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta su UAB „Navė“. Ieškovui pasirašant sutartį su atsakove dėl laivo užsakymo nedalyvavo, tačiau manė, kad sutartyje nurodyta ir UAB „Navė“. Jis (L. P.) ir A. P. abu ne kartą vyko apžiūrėti laivo, A. P. dalyvavo priimant laivą. Kai laivas buvo perduotas, R. K. sumokėtą avansą įformino kaip UAB „Tempestas“ akcininkų (A. P. ir UAB „Navė“) įnašus. Pradėjus eksploatuoti laivą prasidėjo nesutarimai su ieškovu.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad dirba laivų konstruktoriumi ir UAB „Inter Corpora“ projektų vadovu, šiuo metu yra ir UAB „Inter Corpora“ akcininkas. Į jį kreipėsi A. P., nes sužinojo, kad UAB „Inter Corpora“ gamina laivus. Atvažiavus su sutarties projektu į susitikimą su ieškovu, jam buvo pristatytas L. P. kaip UAB „Navė“ atstovas. Buvo kalba apie tai, kad A. P. sumokės tuos pinigus kaip užstatą, prisidės UAB „Navė“, netrukus (A. P. ir UAB „Navė“) įsteigs įmonę, tuos pinigus apiformins naujai įsteigtos įmonės vardu. Pats A. P. „įvedė“ UAB „Navė“ į savo sandorį. Darbų eigoje bendravimas vyko su jais abiem (A. P. ir L. P.). UAB „Navė“ tiekė įrangą, komplektuojančias detales. Dėl kainų skirtumo pažymėjo, kad pirminis sutarties pasiūlymas (kaina), ant kurio jis ir pasirašė, kad gavo pinigus, buvo galutinai viso pilnai įrengto laivo, tačiau vėliau viskas vyko kitaip. Parduodant laivą UAB „Navė“, buvo įvertinta/paskaičiuota jos tiektos įrangos, detalių kaina. UAB „Navė“ buvo parduotas tas pats laivas su papildoma komplektacija. Jokio kito A. P. laivo nebuvo ir nėra. Laivo konstrukcija buvo už 18000 Eur ir PVM. Apie UAB „Tempestas“ nežinojo. Ieškovas ir UAB „Navė“ kartu priiminėjo sprendimus. Abu juos vertina kaip laivo užsakovus. Pasirašant sutartį su ieškovu, neįrašė UAB „Navė“, nes tuo metu UAB „Navė“ atstovas nedalyvavo, jo nebuvo susitikime. Pripažįsta, kad paėmė 20000 Eur, iš kurių pirko medžiagas laivo gamybai. Pinigų „neįnešė“ į įmonę (UAB „Inter Corpora“), nes nežinojo, su kuo bus sudaryta galutinė sutartis, kam išrašyti sąskaitą. Su įmonės finansininkais dėl to nesitarė. Su ieškovu sudarytos sutarties nevertino kaip vien tik ieškovo sutarties. Laivas pagamintas iš gautų pinigų, taip pat UAB „Navė“ pridėjo papildomą komplektaciją, sąskaita išrašyta UAB „Navė“, perdavimo aktas išrašytas UAB „Navė“, nes jie (A. P. ir L. P.) taip nusprendė. Su A. P. sudaryta sutartis turėjo būti anuliuota ir jam turėjo būti pasakyta, su kuria įmone sudaryti galutinę sutartį, todėl iš karto ir neįnešė tų pinigų. Kai laivas jau buvo pagamintas, žodinio susitarimo pagrindu buvo nuspręsta, kad laivo pirkimo-pardavimo sutartis bus įforminta su UAB „Navė“. A. P. dalyvavo laivo priėmime, jis jokių pretenzijų dėl tariamai „savo“ užsakyto laivo nereiškė dvejus metus ir per tuos metus nė karto nesidomėjo dėl neva savo laivo statybos. Nelogiška, kad sumokėjęs 22000 Eur, ieškovas tiek laiko nieko nedarė, o po to iš karto kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-04-26 tarp ieškovo A. P. ir atsakovės UAB „Inter Corpora“ buvo sudaryta sutartis Nr. 20180426-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per 10 savaičių nuo 20000 Eur avanso gavimo pastatyti ir parduoti ieškovui pontoninį D klasės trimaraną už 39930 Eur sumą. Tą pačią dieną ieškovas perdavė R. K. 20000 Eur sumą grynaisiais, ką patvirtina R. K. ranka įrašytas įrašas sutartyje. 2019-04-25 ieškovas papildomai pervedė į R. K. sąskaitą 2000 Eur. Nors pinigai perduoti/pervesti R. K., atsakovė neginčija gavusi iš ieškovo 22000 Eur sumą. 2019-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Navė“, atsakovė pardavė vidaus vandenų transporto priemonę – naują pontoninį D klasės trimaraną INT 0002, korpuso Nr. LT-INTC0002E919, trečiajam asmeniui UAB „Navė“ už 21780 Eur. Tą pačią dieną 2019-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Navė“, atstovaujamos direktorės A. P., ir UAB „Tempestas“, atstovaujamos direktoriaus A. P., UAB „Navė“ pardavė vidaus vandenų transporto priemonę – naują pontoninį D klasės trimaraną INT 0002, korpuso Nr. LT-INTC0002E919, UAB „Tempestas“ už 30492 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Tempestas“ įsteigta 2018-05-04. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo aplinkybės, kad šios įmonės akcininkai yra/buvo A. P. ir UAB „Navė“. Iki 2021-04-22 UAB „Tempestas” direktoriaus pareigas ėjo ieškovas A. P.. Ieškovo atstovas 2020-08-20 pranešimu informavo atsakovę, kad ieškovas Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu nuo 2020-09-20 nutraukia 2018-04-26 sutartį, atsakovei iš esmės šiurkščiai pažeidus sutarties sąlygas – daugiau kaip dvejus metus pirkėjui (ieškovui) neperduodant trimarano, bei pareikalavo iki 2020-09-20 grąžinti ieškovo sumokėtus 22000 Eur. 2020-08-31 atsakyme į ieškovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo atsakovės atstovas nurodė, kad 2018-04-26 sutartis yra įvykdyta, todėl nutraukti jos vienašališkai ir ne teismo tvarka ieškovas neturi teisės; trimaranas yra pagamintas ir, vykdant A. P. ir jo verslo partnerio UAB „Navė“ nurodymus, buvo perduotas, pirmiausia, A. P. verslo partneriui UAB „Navė“, o vėliau iš UAB „Navė“ buvo perduotas UAB „Tempestas“ nuosavybėn, kurios savininku (kartu su UAB „Navė“) ir vienasmeniu vadovu yra A. P..
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog tarp šalių susiklostė mišrūs pirkimo-pardavimo ir rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.305, 6.306, 6.644 str.).
Byloje kilo ginčas dėl tinkamo sutarties vykdymo, vienašališko sutarties nutraukimo ir ieškovo teisės reikalauti sumokėto avanso grąžinimo.
Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. <...> Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 1, 2 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 1, 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai vykdė tarp šalių sudarytą sutartį – daugiau kaip dvejus metus uždelsė įvykdyti sutartį ir neperdavė jam jo užsakyto laivo – pontoninio D klasės trimarano, dėl ko ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą bei priteisti iš atsakovės delspinigius, kurių mokėjimas buvo numatytas sutartyje (sutarties 4.2 p.). Atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka, teigia, kad sutartis yra įvykdyta – laivas buvo pagamintas ir, vykdant ieškovo ir jo verslo partnerio UAB „Navė“ nurodymus, buvo perduotas (parduotas), pirmiausia, ieškovo verslo partneriui UAB „Navė“, o ši tą pačią dieną laivą pardavė UAB „Tempestas“, kurios savininku (kartu su UAB „Navė“) ir vienasmeniu vadovu yra (buvo) ieškovas. Ieškovo atstovas, nesutikdamas su atsakovės atsikirtimais dėl sutarties įvykdymo, nurodo, kad atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, jog šalių sudaryta sutartis būtų nutraukta ar pakeista, o pagal šalių sutartį visi sutarties pakeitimai turėjo būti padaryti raštu.
Minėta, jog sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 str. 1 d.). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 str. 2 d.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 str. 1 d.). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).
Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-04-26 šalys sudarė rašytinės formos sutartį, kurioje numatė sąlygą, jog sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jei jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šios sutarties šalių (sutarties 6.8 p.). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios rašytinį susitarimą dėl sutarties pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, visgi įvertinus visumą byloje ištirtų įrodymų, iš abiejų šalių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, jog sutarties šalys pakeitė sutarties sąlygas kitokia forma, nei buvo sutarusios ir jas vykdė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių ginčo sutartis sudaryta 2018-04-26. Iš į bylą pateikto L. P. el. laiško matyti, kad praėjus vos kelioms dienoms po ginčo sutarties sudarymo 2018-04-30 L. P. siunčia paklausimą dėl įmonės įsteigimo, nurodo, kad akcininkai bus du – UAB „Navė“ ir A. P. (po 50 proc. akcijų). UAB „Tempestas“, kurios akcininkai buvo (yra) ieškovas ir UAB „Navė“ įsteigta 2018-05-04 (pranešimas VĮ Registrų centrui apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą pateiktas 2018-05-15). Byloje apklausti UAB „Navė“ direktorė A. P. ir L. P., ankstesnis UAB „Navė“ direktorius, o ginčo sutarties sudarymo metu veikęs kaip UAB „Navė“ įgaliotas asmuo, patvirtino, kad su ieškovu yra pažįstami seniai, buvo verslo partneriai. Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas. Apklausimas teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis neprieštaravo L. P. pasiūlymui, jog laivą statytų UAB „Navė“, kuri gali tiekti įrangą, taip esą bus pigiau ir greičiau nei, kad jis (A. P.) užsakytų laivą asmeniškai. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl UAB „Tempestas“ įsteigimo viską derino su L. P. ir kad UAB „Tempestas“ buvo įsteigta mokesčiams nurašyti, turėjo vykdyti plukdymo veiklą, kad būtų galima parodyti išlaidas, tam buvo užsakytas laivas, o laivą užsakė jis (ieškovas). Nors ieškovas vėliau paaiškinimų metu teigė, kad buvo užsakyti du laivai – vienas jam asmeniškai, kitas UAB „Tempestas“ veiklai, tačiau šiam ieškovo teiginiui prieštarauja kiti bylos duomenys. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir tretieji asmenys UAB „Navė“ bei R. K. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad buvo užsakytas vienas laivas, kurį turėjo pagaminti atsakovė, ir kad laivas buvo užsakytas bendrai ieškovo ir jo verslo partnerio UAB „Navė“. Šią aplinkybę patvirtina ir dieną prieš ginčo sutarties sudarymą 2018-04-25 L. P. rašytas el. laiškas atsakovei, kuriame L. P. klausia: „Jei atsiųstumėte sutartėlę ir specifikaciją, galėtume sumokėti grynais avansą?“, taip pat nurodo, jog kol kas „forminami“ pirkėjai A. P. ir UAB „Navė“, vėliau įregistruos įmonę ir pakeis pirkėją. Atkreiptinas dėmesys, kad laiške vartojama daugiskaita („galėtume sumokėti“, „įregistruosime įmonę ir pakeisime pirkėją“), kas leidžia pagrįstai manyti, jog tiek laivo užsakymas, tiek avanso mokėjimas, tiek būsimos įmonės UAB „Tempestas“ įsteigimas buvo aptartas, suderintas tarp ieškovo ir UAB „Navė“ atstovų.
Atsakovė neginčija, kad iš ieškovo yra gavusi 22000 Eur avanso laivo statybai. Ieškovas teigia, kad tai buvo jo asmeniniai pinigai, trečiųjų asmenų atstovai A. P. ir L. P. nurodė, kad dalis (pusė) šių pinigų buvo UAB „Navė“ (L. P.) pinigai, kurie vėliau buvo įforminti kaip UAB „Tempestas“ akcininkų – A. P. ir UAB „Navė“ įnašai. Be A. P. ir L. P. paaiškinimų, iš dalies ir R. K. paaiškinimų, kitų įrodymų, galinčių patvirtinti jų teiginius, byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad minėta aplinkybė (dėl pinigų priklausomybės, akcininkų įnašų) nėra vienareikšmiškai nustatyta, tačiau vertintina kaip pakankamai tikėtina.
Iš pateikto susirašinėjimo tarp trečiojo asmens R. K. ir ieškovo bei L. P. matyti, kad ieškovas dalyvavo laivo gamybos procese nuo pat laivo užsakymo ir buvo nuolat informuojamas apie laivo statybos darbų eigą. Iš pateiktų R. K. darytų vaizdo įrašų matyti, kad ieškovas asmeniškai dalyvavo 2019-05-02 atsakovei perduodant laivą UAB „Navė“. Pažymėtina, kad tą pačią dieną 2019-05-02 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Navė“ tą patį iš atsakovės nupirktą laivą pardavė UAB „Tempestas“; sutartį UAB „Tempestas“ vardu pasirašė pats ieškovas kaip įmonės direktorius.
Ieškovas pripažįsta, kad, UAB „Tempestas“ nupirkus laivą iš UAB „Navė“, vykdė su juo veiklą, gavo pajamas, o apie „savo“ (asmeniškai sau) užsakytą laivą teigia pamiršęs. Tokius ieškovo paaiškinimus (apie „savo“ laivo užmiršimą daugiau nei metus laiko) teismas vertina kritiškai ir jais netiki. Sutiktina su atsakovės atstovo, trečiojo asmens R. K. argumentais, jog iš tiesų nelogiška ir neprotinga būtų manyti, jog sumokėjęs 22000 Eur ieškovas tokį ilgą laiko tarpą būtų nustojęs domėtis „savo“ laivo gamyba, nors iki laivo pardavimo UAB „Navė“ nuosekliai tą darė.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.
Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir UAB „Navė“ atstovų buvo susitarimas, kad jie kartu statys laivą, su kuriuo veiklą vykdys jų bendrai įsteigta įmonė UAB „Tempestas“; laivas buvo užsakytas, pagamintas ir perduotas (parduotas) užsakovo (ieškovo) nurodytam asmeniui – jo verslo partneriui UAB „Navė“, po ko tą pačią dieną parduotas ieškovo vadovaujamai įmonei UAB „Tempestas“. Teismas sprendžia, kad šalių valia dėl sutarties sąlygų keitimo sutapo, toks sutarties vykdymas abiem šalims buvo priimtinas ir vykdomas.
Dėl ieškovo atstovo išsakytų argumentų apie ieškovo sumokėto avanso (ne)panaudojimą pažymėtina, kad tikėtina, jog gauti pinigai galimai nebuvo iš karto apskaityti atsakovės UAB „Inter Corpora“ buhalterinėje apskaitoje ir, kaip galima spręsti iš direktorės J. K. paaiškinimų, tik prasidėjus šiam teisminiam ginčui R. K. įnešė (įmokėjo) pinigus į įmonės sąskaitą, tačiau byloje nėra ginčo (atsakovė neginčija), kad atsakovė gavo 22000 Eur avansą, pinigai ieškovo buvo perduoti/pervesti R. K., veikusiam kaip UAB „Inter Corpora“ atstovui. Tai, kad pinigai galimai nebuvo iš karto įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, neabejotinai neatitinka geros verslo praktikos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovės (ne)tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Kaip nurodė ieškovo atstovas, ieškovas dėl minėtos aplinkybės pats kreipėsi į atitinkamas institucijas, buvo pradėtas tyrimas, kuris, ieškovo atstovo teigimu, vėliau buvo nutrauktas. Kaip minėta, šioje byloje atsakovė neginčija, kad avansą gavo. R. K. paaiškino, kad ginčo laivas buvo pagamintas iš gautų pinigų, taip pat UAB „Navė“ tiekiant reikalingą įrangą/detales, ir, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus dėl sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių, daryti priešingą išvadą pagrindo nėra.
Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo (avanso grąžinimo) bei kitų susijusių reikalavimų (dėl delspinigių, procesinių palūkanų) yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė patyrė iš viso 3025 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistina 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P. 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Inter Corpora“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.