- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- eII-729-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00728-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- R. R.
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12273-2025 (ROIK: 25285657455) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2025 m. rugsėjo 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-7611-2025 R. R. už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 19 d. 21.20 val. Šilutės pl.-Dubysos g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Chrysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos 0,72 promilės girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12273-2025 R. R. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu R. R. prašo pakeisti 2025 m. spalio 6 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skunde nurodyta, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai dėl to gailisi. Alkoholį vartojo rugsėjo 19 dieną, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 21.20 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Policijos alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas 0,74 (0,72 po paklaidos) promilės neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju, nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę, nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių - nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi 13 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, besirūpinantis artimaisiais, savo namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Dirba (duomenys neskelbtini), kaip laisvai samdomas darbuotojas, įmonėse „T. & O. S.“, „UAB N.“ ir „O. C. S.“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas, jis privalo dirbti ir krante, atvežti ir parvežti darbuotojus iš darbo vietos. Charakterizuojamas kaip sąžiningas, nekonfliktiškas, atsakingas, kruopštus, iniciatyvus, punktualus, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, artimuosius, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Savo sveikatos priežiūros tikslais, yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nerekomenduojamas fizinis krūvis. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam privalomai vykstant į „VšĮ Respublikinę K. ligoninę“, „VšĮ J. sveikatos priežiūros centrą“ ir kitas medicinos įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą. Netekęs teisės vairuoti, rizikuoja padidėjusiu krūviu, tai apsunkintų jo sveikatos būklę. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti mama S. G. ir pensinio amžiaus, onkologine liga sergančiu seneliu B. V., kuris gyvena M.. Dėl sveikatos sutrikimų jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos ir senelio sveikata ir privalomai vykstant į „VšĮ Respublikinę K. ligoninę“, „VšĮ K. universiteto ligoninę“, „VšĮ Regioninę M. ligoninę“, „VšĮ J. sveikatos priežiūros centrą“ ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi senelio buitimi, įvairiais mokesčiais ir maistu. Senelis šiuo metu yra susilaužęs koją. Negali vykdyti savo darbinių pareigų neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti mamos gerovės, pensinio amžiaus, onkologine liga sergančio senelio gerovės, savo sveikatos gerovės ir išsilaikyti. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog R. R. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams asmenims. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Neabejotinai nustatyta, kad R. R. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (pirmu pūtimu nustatytas 0,74 promilės neblaivumas iki paklaidos, antru tikrinimu – 0,75 promilės), nustatyta neblaivumo nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pastebėtina, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11- 303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Skiriama nuobauda, o kartu ir šios nuobaudos tikslus padedanti pasiekti administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Todėl, natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės R. R. bus sunkiau ir nepatogu vykti į ir iš darbo, tenkinti savo ir šeimos poreikius, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. R. žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga vykimui ir grįžimui iš darbo bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi neatsakingai. Taigi, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. R. prašė visai neskirti administracinio poveikio priemonių arba jas sušvelninti, t. y. palieka teismui spręsti kiek jas sušvelninti. Paaiškino, kad buvo po darbo, išgėrė vieną pintą alaus. Prieš nuspręsdamas vairuoti, nesijautė neblaivus. Pažeidimą padarė ne dėl tyčios. Važiavo mamos paimti iš Akropolio, nes ji grįžo iš oro uosto. Apie tai, kad reikės paimti mamą, jis sužinojo prieš 1,5 val. Mama turėjo pati parvažiuoti, bet paskambino jam ir paprašė ją paimti. Alų išgėrė prieš mamos skambutį. Žino apie taisykles, draudžiančias vairuoti neblaiviam. Nesinaudojo alkotesteriu, nes niekada taip nesielgė, padarė klaidą. Alkotesterio prieš pažeidimo padarymą neturėjo, dabar turi. Niekada analogiško pažeidimo nebuvo padaręs. Jis yra dažniausiai pavyzdingas vairuotojas, yra baustas už ne vietoje pastatytą automobilį, minimalaus greičio viršijimą. KET laikosi, tik kartais jas žmogiškai pažeidžia. Jam skaudžios pasekmės bus, t. y. gali prarasti darbą, draugė jį paliko, nes vairavo neblaivus, negalės artimais pasirūpinti. Mama turi psichologinių problemų, nes prieš 10 m. žuvo jo brolis. Turi brolį, dirba jūroje. Mama vairuotojo teises turi, bet neturi automobilio. Dabar atvažiavo su taksi. Dabar nedirba. Darbui ypač reikalinga teisė vairuoti, nuvežti darbuotojus bei medžiagas. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto sistema nėra gera. Turi padėti mamai bei onkologine liga sergančiam seneliui. Jis taip pat turi sveikatos problemų. Baudos dar nesumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Kadangi R. R. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
R. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą vakare vartojo alkoholį ir, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas po paklaidos 0,72 promilių girtumas, automobilį vairavo mieste, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to, R. R. administracine tvarka per paskutinius 5 metus yra baustas 6 kartus: 2021 m. baustas 4 kartus – už automobilio vairavimą pirma eismo juosta, kuri paženklinta ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“; automobilio pastatymą stovėjimo vietoje, kuri skirta tik Kelių eismo taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, greičio viršijimą 12 km/val., už važiavimą autobusu be bilieto; 2022 m. baustas už transporto priemonės pastatymą ir palikimą ją ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje, 2023 m. baustas už greičio viršijimą nuo 15 km/val., vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Nors paskirtas baudas R. R. moka, tačiau akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus asmens nusižengimus (eismo įvykio sukėlimas, automobilio palikimas stovėti tai draudžiančio kelio ženklo galiojimo zonoje, du greičio viršijimai), padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir pastaruoju metu: - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-97-380/2025, įvertinęs tik tai, kad asmuo jau buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nors ir nešiurkštų, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusį ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, padarė išvadą, kad toks asmuo negali būti vertinamas išskirtinai teigiamai; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-128-417/2025, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (greičio viršijimas, du transporto priemonės vairavimai be privalomosios techninės apžiūros bei automobilio palikimas ant šaligatvio (nesant kelio ženklo, nurodančio stovėjimo būdą ant šaligatvio)), padarė išvadą, kad nors šie nusižengimai ir nėra šiurkštūs, tačiau rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-149-557/2025, įvertinęs aštuonis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus, padarė išvadą, kad tai jo necharakterizuoja kaip atsakingo ir drausmingo vairuotojo. Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad aptartos išvados iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad R. R. visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, rūpinasi savo mama bei pensinio amžiaus, onkologine liga sergančiu seneliu, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus.
Vėlgi, nors R. R. nurodė, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo (blogai įvertino savo savijautą), tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog R. R., turėdamas ilgametę 13 metų vairavimo patirtį, turėjo pagrindo tikėtis, kad jo nesenai suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant tą patį vakarą, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad R. R. neblaivumas per 0,33 promiles viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, R. R. neblaivumas buvo tikrintas 2 kartus, pirmuoju pūtimu jis įpūtė 0,75 promiles, o sekančiu pūtimu įpūtė 0,74 promiles, kas leidžia manyti, jog vairavimo metu R. R. apsvaigimas nuo alkoholio buvo žymus ir kas vertinama kaip atsainus požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai, kad nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai sukelia eismo įvykius, padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai, o šie nusižengimai yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, R. R. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2025 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12273-2025 R. R. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12273-2025 nepakeistą ir R. R. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.