- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- 1-38-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31610-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė, Sergejus Milovas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Teistumas neišnykęs
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. V. , kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 19.15 val., Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini),T. K. namo kieme, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kibiru trenkė T. K. į dešinę veido pusę, tokiu būdu padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame žande, t. y, nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis P. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną iš namų išbėgo šuo, kuris nubėgo į kaimyno kiemą. Nuėjus paskui pamatė, kaip jo šuo žaidžia su kaimyno šunimi. Kaimynui tas nepatiko, jis spardė kaltinamojo šunį. Rankoje laikė kibirą pilną vandens, pamatęs kaip spardo jo šunį, kaltinamasis laikydamas kibirą už rankenos išpylė vandenį šalia šuns, kad atkreipti nukentėjusiojo dėmesį. Pasiėmė šunį ir išbėgo. Bėgdamas išmetė kibirą, o kaimynas kibirą paėmęs metė į kaltinamąjį ir pataikė į kojas taip padarydamas sužalojimus. Su nukentėjusiuoju pastovūs konfliktai – jau du kartus buvo kaltinamąjį sužalojęs. Mano, kad nukentėjusysis spardydamas jo šunį griuvo ant žemės, todėl yra sužalojimai. Arba mosikuodamasis su kibiru pats įsidaužė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka – jis kaimyno nesužalojo.
3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną šventė gimtadienį. Sėdint namie pamatė kaip į jų kiemą atbėgo šuo. Nukentėjusiojo šuo išbėgo į kiemą ir pradėjo peštis su kaltinamojo šunimi. Išbėgęs į kiemą pamatė kaltinamąjį. Kaltinamasis liepė pasiimti šunį, tačiau nukentėjusysis pasakė, kad tai jo šuo atbėgo pas nukentėjusįjį į kiemą. Vien kartą koja spyręs kaltinamojo šuniui jau ruošėsi eiti namo, kai kaltinamasis jį apipylė vandeniu iki liemens, sudavęs kibiru, jį numetė ir puolė bėgti. Su kibiru nukentėjusiajam pataikė tarp nosies ir akies dešinės veido pusės. Smūgis buvo stiprus, skaudėjo, be to, buvo mėlynė ir prakirsta. Po to, nukentėjusysis pasiėmė kibirą ir puolė bėgti paskui, metė į nukentėjusįjį, tačiau nepataikė. Pats negriuvo niekur, susižaloti negalėjo.
4. Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė.
5. Liudytoja T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo namuose. Į jų kiemą atbėgo kaltinamojo šuo, todėl iš namų į kiemą išbėgo jų šuo. Vyras iškart išbėgo, o liudytoja išėjo vėliau. Išėjusi pamatė, kaip kaltinamasis ar metė ar trenkė kibirą į veidą. Vyras pradėjo bėgti, jis provokavo. Vyras metė kibirą atgal jam į kiemą ir grįžo atgal namo. Nuolat kyla tarp jų ginčai, kaimynas pravardžiuoja, grasina. Po šio įvykio vyrui buvo prakirsta dešinės pusės žandikaulis, kraujavo.
6. Ekspertas Dmitrij Fomin teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo veide padaryti du lygiagretūs nubrozdinimai. Kibire yra viena vieta, kur būtent prisitvirtina rankena, kur yra du lygiagretūs atsikišimai, kuriais būtų galima padaryti sužalojimus. Tarp jų yra 1 cm tarpas, tai ta puse neatmetama galimybė, jog ta vieta galėjo būti padarytas sužalojimas – nubrozdinimas. Visgi, neatmetama tikimybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant. Jeigu kaltinamasis kibirą laikė šonu, tikėtina, jog galėjo nukentėjusįjį tokiu būdu sužaloti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nors kaltinamasis neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
7.1. Kaltinamasis P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaimynystėje gyvena nukentėjusysis su žmona. Su kaimynu konfliktuoja. 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 19 val., su žmona parvažiavo namo. Už 5-10 min., lauke išgirdo kažkokį triukšmą. Išėjęs į lauką pamatė, kad jo šuo, kuris prieš tai buvo namo viduje kažkokiu būdu pabėgo į lauką. Jo šuo pamatęs, kad kaimyno šuo yra kieme, nubėgo pas kaimyno šunį. Šunys nepradėjo pjautis, o tiesiog žaidė. Stvėrė kibirą su vandeniu ir nuėjo į kaimyno kiemą galvodamas, kad apipils šunis vandeniu, jei jie susipjautų. Nukentėjusysis buvo prie šunų ir spardė jo šunį. Nenorėjo pilti ant šunų, bet truputuką užpylė. Galimai pataikė ant nukentėjusiojo kojų. Išpylęs vandenį, kibirą pastatė kaimyno kieme, nes pamatė, kad kaimynas bando spardyti jo šunį. Nukentėjusysis vieną kartą pataikė jo šuniui į pilvą. Norėjo šunį pasiimti namo. Nukentėjusysis pradėjo jam grasinti ir agresyviai eiti link jo. Pradėjo nuo kaimyno atsitraukinėti. Nukentėjusysis paėmė į rankas jo kibirą, kuriuo pradėjo mosikuotis gal norėdamas kibirą į jį paleisti. Po to, mosikavimosi ant kaimyno veido dešinės pusės žando pamatė truputį kraujo. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo pats mosikuodamas kibiru. Atsitraukinėjo, o nukentėjusysis vis ėjo link jo rankoje laikydamas kibirą. Įbėgo į savo kiemą, o kaimynas kibirą matė į jį, pataikydamas kibiru jam į koją. Vėl išėjo iš savo kiemo, nes norėjo pasiimti savo šunį, kuris lakstė ant kelio, kai kaimynas jį puldinėjo. Išėjus į gatvę, kaimynas vėl agresyviai jį puolė, nuo pastarojo atsitraukinėjo. Nukentėjusysis į jį mėtė akmenis, norėjo mesti šiukšlių konteinerį. Liepė kaimynui eiti į namus, bet pastarasis neklausė. Bėgo keliuku gatve atsitraukinėdamas, kai kaimynas vis į jį ėjo. Netrukus kaimynas nustojo jį vaikytis. Tada abu grįžo link namų. Nenorėjo kviesti policijos pareigūnų, bet su žmona pagalvojo, kad nebus ramybės, nes kaimynai girti, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynas alkūnę užgavo jo nosį, kibiru koją. Kaimynas bandė muštis, bet kumščiais jam nepataikė, kadangi jis atsitraukinėjo. Kaimyno nepuolė, kibiru pastarajam netrenkė ir nukentėjusiojo nesužalojo. Kaimynas mosikuodamas kibiru galėjo pats susižaloti (1 t., b. l. 133–136).
7.2. Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 19.15 val., būdamas namuose pastebėjo, kad į neaptvertą kiemą įbėgo kaltinamojo šuo. Išbėgo iš namų, nes jo šuo susikibo su kaimyno šunimi. Tuo metu kaltinamasis jau buvo kieme su kibiru vandens. Kaltinamajam liepė paimti savo šunį, tačiau kaltinamasis stovėjo su kibiru vandens ir nieko nedarė. Kaltinamasis apipylė jį iš kibiro vandeniu. Kaltinamasis kibirą atsinešė iš savo namų. Norėdamas išskirti šunis vieną kartą spyrė kaltinamojo šuniui. Po ko, kaltinamasis užsimojo ir tyčią jam trenkė kibiru į dešinės pusės veido sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Po suduoto smūgio kaltinamasis numetė kibirą ant žemės ir pradėjo bėgti link namų. Iš pykčio pagriebęs kibirą, metė kibirą į kaltinamojo pusę, bet kibiras į jį nepataikė. Tuomet kaltinamasis kibirą numetė į savo kiemą (1 t., b. l. 8, 50–54).
7.3. Liudytoja T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 19 val., vyro gimimo dieną, buvo savo namuose. Su vyru buvo truputį išgėrę alkoholio, nes šventė vyro gimimo dieną. Buvo kambaryje, buvo karšta, todėl kambario didelis balkono langas pirmame aukšte buvo pilnai atidarytas. Jų rotveilerių veislės šuo gulėjo kambaryje. Pro langą pamatė, kad jų kieme prabėgo nukentėjusiojo šuo. Kiemas neaptvertas. Tuomet jų šuo pašoko ir pro atidarytą langą iššoko į kiemą. Nors šiaip be jų šuo neina į lauką. Jų ir kaimyno šunys susikibo. Vyras išbėgo į lauką pirmas, o ji išbėgo iš paskos. Išbėgusi į lauką pamatė, kad kaltinamasis yra jų kieme ir trenkė vyrui kibiru per veidą. Kibiras buvo plastikinis, kuris sulūžo, jų kieme net liko atskilęs gabalas. Kibiras po smūgio jos vyrui į veidą nukrito ant žemės. Tada jos vyras pakėlė kibirą ir pradėjo iš kiemo bėgantį kaltinamąjį vytis. Vyrui sakė, kad pastarasis kaltinamojo nesivytų, nes pastarasis provokuoja konfliktą. Kaltinamasis įbėgo į savo kiemą. Tada jos vyras metė kibirą į kaltinamojo kiemą. Daugiau nevyko jokių muštynių. Grįžus namo pamatė praskeltą vyro dešinį žandą, kuris pradėjo kraujuoti (1 t., b. l. 94-97).
7.4. Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Kaimynystėje gyvena nukentėjusysis. 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 19 val., su vyru grįžo namo, kartu buvo jų šuo. Kieme pas nukentėjusįjį išgirdo šuns lojimą ir pamatė, kad jų šuo, kuris kažkaip tai pabėgo iš namų ir kaimynų šuo yra susikibę. Vyras taip pat išėjo į lauką, paėmė kibirą su vandeniu ir pasakė, kad užpils vandenį ant šunų, kad pastaruosius išskirtų. Vienu metu lauke išgirdo garsiai kalbančią nukentėjusiojo žmoną. Nestovėjo ir nuolatos nežiūrėjo kas vyksta kaimynų kieme. Tik vienu metu pastebėjo, kad jos vyras atsitraukinėja keliuku link namų, o nukentėjusysis kažką rėkdamas agresyviai ėjo link jos vyro. Girdėjo vyro balsą „padėk akmenį“. Tada priėjusi paėmė šunį, kurį nuvedė į namus. Į lauką išėjo tik vėliau viskam aprimus, o atėjęs vyras pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio situacijos įtemtai nestebėjo, o sužalotą nukentėjusiojo veidą pastebėjo tik atvykus policijos pareigūnams (1 t., b. l. 100–103).
7.5. Iš nukentėjusiojo T. K. pareiškimo teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 19.15 val., kaimynas (kaltinamasis) žodinio konflikto metu trenkė kibiru į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 7).
7.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Trakų raj., kiemo teritorija (1 t., b. l. 8, 16-19).
7.7. Iš 2022 m. rugpjūčio 25 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2664/2021 (01), teismas nustatė, kad nukentėjusiajam padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žande, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y, 2022 m. rugpjūčio 19 dd. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 68).
7.8. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas „Body camera“ daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše matyti. Vaizdo įraše matyti, kaip kaltinamasis pasakojo įvykio aplinkybes, nurodo, jog nukentėjusysis pats krito ant žemės su kibiru ir susižalojo. Tuo tarpu nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis apdraskė veidą su kibiru (1 t., b. l. 43–45).
7.9. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas kaltinamojo pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše girdėti šunų lojimas. Nukentėjusysis vis vejasi kaltinamąjį, eina link namų, vėl vejasi. Nukentėjusysis meta kibirą link kaltinamojo į žemę (1 t., b. l. 105–110).
P. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
9. Prokuroras kaltinime nurodo, kad kaltinamasis vieną kartą kibiru trenkė nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame žande. Gynėjo nuomone, kaltinamajame akte padaryta techninė klaida nurodant, kad kaltinamasis padarė nubrozdinimą, nors specialisto išvadoje nurodyta, kad padaryti nubrozdinimai. Esant šioms aplinkybėms, anot gynėjo, pagal pareikštą kaltinimą kaltinamasis negali būti nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nurodytos aplinkybės nesudaro sudėties.
10. Sutiktina su gynėjo nuomone dėl techninės klaidos, be to, su tuo sutinka ir byloje dalyvavusi prokurorė. Byloje esantys įrodymai, o būtent specialisto išvada bei išvadą pateikusio eksperto parodymus duoti teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti du lygiagretūs nubrozdinimai. Pagal nustatytus nubrozdinimus, atitinkamai specialistas pateikė išvadą, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu, dėl padarytos techninės klaidos atnaujinti įrodymų tyrimą būtų netikslinga. Byloje išsamiai ištirti visi įrodymai susiję su nukentėjusiojo padarytais sužalojimais. Teismas kaltinamojo akto trūkumus gali pašalinti pats, tad atsižvelgiant į tai kaltinamasis aktas tikslinamas.
11. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad , nurodant, kad kaltinamasis padarė P. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kibiru trenkė T. K. į dešinę veido pusę. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė 2 odos nubrozdinimus dešiniame žande, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
11.1. Visu pirma svarbi aplinkybė, teismo vertinimu yra tai, jog tarp šalių tiek žodiniai, tiek smurtiniai konfliktai vyksta jau ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis parodė, jog konfliktas prasidėjo kaltinamojo šuniui įbėgus į nukentėjusiojo gyvenamojo namo teritoriją. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti kaltinamojo pateikti vaizdo įrašai, girdėti, kaip loja šunys. Iš šunų lojimo, galima spręsti, kad šunys ne žaidžia, kaip nurodė kaltinamasis, o pešasi. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir kaltinamojo sutuoktinė ikiteisminio tyrimo metu. Vaizdo įraše nesimato kas vyko konflikto metu, girdisi tik vyriškių žodinis konfliktas bei pašaliniai garsai (panašūs į daikto numetimą). Po šių minėtų garsų matyti kaip nukentėjusysis bėga paskui kaltinamąjį rankoje laikydamas kibirą, kurį vėliau numeta į kaltinamojo pusę, tačiau ar pataiko į kaltinamąjį nesimato.
11.2. Tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus patvirtina byloje esanti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kad nukentėjusiajam padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žande, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuri laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (nubrozdinimus žande), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.
11.3. Šiame kontekste svarbi aplinkybė tai, jog teisiamojo posėdžio metu specialistas apžiūrėjęs kibirą, su kuriuo buvo padaryti nukentėjusiajam sužalojimai, patvirtino, jog kaltinamajam laikant kibirą šonu, neatmetama galimybė, jog tokiu būdu galėjo sužaloti ir nukentėjusiajam padaryti nubrozdinimus veide. Specialistas taip pat paaiškino, jog kibire yra vieta kur prisitvirtina rankena ir kurioje yra du lygiagretūs atsikišimai, kurių tarpas tarp jų 1 cm. Šios aplinkybės patvirtina byloje esančią specialisto išvadoje nurodytą tiriamąją dalį, t. y. „dešiniame žande 2 cm į dešinę nuo dešinio lūpų krašto yra 4 x 0,2 cm dydžio odos nubrozdinimas <..> 1 cm į dešinę ir kiek į viršų nuo pastarojo yra lygiagrečios krypties 2 x 0,3 cm dydžio analogiškas odos nubrozdinimas.“. Taigi, kibire esantis atsikišimas pagal esančius išmatavimus atitinka nukentėjusiajam patirtus sužalojimus.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai aiškinant iš kur kaltinamajam galėjo įvykio metu atsirasti sužalojimai yra nenuoseklūs. Atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis krito su kibiru ant keliuko, vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju teigė, kad pats susižalojo mosikuodamas kibiru, tai, kad nukentėjusysis krito neužsimena. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė, kaip nukentėjusysis susižalojo, tačiau įtaria, kad porą kartų griuvo, kai mušė šunį. Vėliau, galimai mosikuodamas kibiru. Tuo tarpu tiek nukentėjusiojo, tiek jo sutuoktinės parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi.
11.5. Kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam kibiru, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali jį sužaloti ir to siekė.
11.6. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiojo pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolo, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys ir kt.
12. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
13. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
14. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
15. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
16. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
18. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
19. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys neatlygintas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – vedęs, dirbantis, teistas už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas analogiškas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, į tai, jog ankstesniu nuosprendžiu pakankamai švelnesnė bausmė kaltintajam įtakos neturėjo, bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į padarytus sužalojimus, nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 52 paras.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
21. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
22. Teismas, vertindamas bausmės vykdymo atidėjimą, visų pirma, atsižvelgia į tai, jog kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo taikytas anksčiau, kaltinamasis arešto bausme teisiamas pirmą kartą. Svarbu ir tai, jog kaltinamasis iš esmės visas nuobaudas paskirtas pagal ANK yra sumokėjęs, turi tik vieną galiojančią nuobaudą. Be to, kaltinamasis dirbantis, vedęs. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis visgi gali dar pasitaisyti ir ateityje elgtis tinkamai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsakė į visus prokurorės bei atstovų užduotus klausimus, tad spręstina, jog iš esmės yra linkęs bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis visgi gali pasitaisyti, o bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
23. Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusiojo asmens; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiuoju (BK 75 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 1, 5, 6, 9 punktai).
24. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, o paskirta bausmė nėra finansinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbantis, kaltinamajam nustatytinas 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminas (BK 75 straipsnio 1 dalis, BK 71 straipsnis).
25. Kaltinamajam išaiškintina, kad nevykdant teismo paskirtų pareigų bausmės vykdymas Probacijos tarnybos teikimu gali būti panaikintas.
Dėl civilinio ieškinio
26. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Eur turtinei žalai (bylinėjimosi išlaidų).
27. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
28. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civiliniam ieškovui padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo tiesioginius nuostolius (t. y. advokato išrašytas pinigų priėmimo kvitas). Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, nukentėjusįjį atstovavo advokatas teisiamųjų posėdžių metu, teikė kitas konsultacijas, ruošė procesinius dokumentus, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010, 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
30. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal formuojamą praktiką, priteisiamos neturtinės žalos sumos nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K249/2010, 2K-29/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–249/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-361/2019).
31. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė nesaugumo jausmą, pažeminimą, kadangi buvo užpultas gyvenamojoje vietoje. Dėl esančių konfliktų nukentėjusysis negali ramiai būti savo namuose, jaučia įtampą, kas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Be to, dėl prasidėjusio proceso, nukentėjusysis turi vykti į teisėsaugos įstaigas, dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, kas atima daug laiko. Nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veido srityje. Dėl šių priežasčių teismas sutinka, jog yra patirta neturtinė žala, tačiau dėl jos dydžio, t. y. 2 000 Eur, nesutiktina. Nukentėjusysis nepatyrė didelių išgyvenimų, kurie turėtų poveikį ateityje, kadangi nesikreipta į gydytojus dėl patirto streso. Dėl šių priežasčių civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas, nustatant, jog kaltinamasis dėl jo neteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusiajam sukėlęs išgąstį, nesaugumo jausmą bei pažeminimą turi atlyginti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei teismų praktiką.
Dėl procesinių klausimų
32. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (1 t., b. l. 145–148) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. V., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 52 (penkiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 6, 9 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusiojo asmens; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiuoju.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti P. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
P. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį dėl turtinės 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) tenkinti visiškai.
Civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir iš kaltinamojo priteisti T. K. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.