- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-278-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31610-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Paulius Veršekys
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Nuteistasis
- P. V.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė, Sergejus Milovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. ir jo gynėjo apeliacinė skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-02-27 nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio (toliau – str.) 1 dalį (toliau – d.) ir nuteistas 52 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo asmens; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiuoju.
Vadovaujantis BK 71 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir nukentėjusiojo naudai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1.1. P. V., buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: 2022-08-19, apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), T. K. namo kieme, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kibiru sudavė T. K. į dešinę veido pusę, tokiu būdu padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame žande, t. y, nežymų sveikatos sutrikdymą.
1.2. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. V. pripažintas kaltu padarius veiką, kuria buvo kaltinamas. Teismas konstatavo, kad nuteistasis kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir būdu padarė nukentėjusiojo veido dešinėje pusėje ne vieną, bet du odos nubrozdinimus dešiniame žande, sukėlusius kaltinime nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįsta.
2.1. P. V. yra nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų ir apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 str.)
Šalies argumentai
2.1.1. P. V. buvo kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: 2022- 08-19, apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), T. K. namo kieme, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kibiru trenkė T. K. į dešinę veido pusę, tokiu būdu padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame žande, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.
2.1.2. Gindamasis nuo pareikšto kaltinimo apeliantas teismui argumentavo, jog nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., kadangi jam inkriminuoti veiksmai, jei tokius ir buvo padaręs, nesukėlė aptariamo straipsnio dispozicijoje numatytų padarinių - nežymaus T. K. sveikatos sutrikdymo. Byloje nėra duomenų ir/ar įrodymų, kad vienas odos nubrozdinimas nukentėjusiojo dešiniajame žande nežymiai jį sužalojo.
2.1.3. Ikiteisminio tyrimo metu atlikto teismo medicinos tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. K. padaryti du odos nubrozdinimai dešiniame žande galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku - 2022- 08-19. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 68).
2.1.4. Taigi norint kaltinti ir teisti P. V. pagal BK 140 str. 1 d. už nežymų T. K. sužalojimą, jam turėjo būti tinkamai praneštą apie tai, kad jis nukentėjusiajam padarė ne vieną, bet du sužalojimus. O pranešus apie tai, suteikti laiko pasirengti gynybai.
2.1.5. Kaip minėta pirmiau, teismas kaltinamąjį nuteisė už tai, kad žodinio konflikto metu, jis tyčia vieną kartą kibiru trenkė T. K. į dešinę veido pusę. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė 2 odos nubrozdinimus, kas pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas sprendė, kad kitokio turinio P. V. pareikštas kaltinimas tai viso labo „techninė klaida“. Apeliantas su tokiais teiginiais nesutinka.
Šalies argumentai
2.1.6. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
2.1.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamu veiku apimtis. nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).
Šalies argumentai
2.1.8. Nagrinėjamos bylos atveju teismas, tinkamai apie tai teisiamajam nepranešęs ir nesuteikęs laiko bei galimybės pasirengti gynybai, pakeitė jam pareikštą kaltinimą papildęs jį nauja faktine aplinkybe - kad P. V. padarė nukentėjusiajam ne vieną, bet du sužalojimus. Toks pakeitimas ne tik pakeitė (padidino) kaltinamajam inkriminuotų veiksmų apimtį, bet ir šiuos veiksmus, kurie dėl savo padarinių prieš tai nesudarė BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, pavertė nusikalstama veika. Pakeistas kaltinimas, jei apie jį būtų tinkamai praneštą, suponuotų kitokius V. V. gynėjo (apelianto), gynybos veiksmus.
2.1.9. Pavyzdžiui, apeliantas prašytų teismo paskirti byloje pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti ar P. V. inkriminuoti veiksmai - tyčia vieną kartą trenkė plastikiniu kibiru nukentėjusiajam į dešinę veido pusę - galėjo sukelti tokius sužalojimus, kurie buvo nustatyti T. K. tyrimo metu.
2.1.10. Byloje esančioje 2022-08-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2664/2021 (01) T. K. dešiniajame žande buvo konstatuoti du lygiagrečiai išdėstyti 4x0,2 ir 2x0,3 cm. dydžio analogiški nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu. Teisme apklaustas, išvadą davęs specialistas paaiškino, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir jo apžiūrėtu kibiru, bet tai mažai tikėtina, kadangi tam būtina visa eilė papildomų sąlygų: kaltininkas kibirą turėjo laikyti ne už rankenos, bet už šono prie rankenos tvirtinimo, tik tada įmanomas žalojantis kontaktas tarp nukentėjusiojo veido ir vienintelės tinkančios vietos kibire - kito rankenos tvirtinimo. Be to, kadangi kibirą smūgio metu kaltininkas laikė dešinėje rankoje, o ir sužalotas yra dešinysis žandas, kontaktas galėjo įvykti tik nukentėjusiajam būnat tam tikroje specifinėje padėtyje.
2.1.11. Kaltinamasis P. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad kilus konfliktui ne jis, bet jį kibiru sužalojo T. K.. Pastarasis jį vijosi ir metė kibirą, kuris patakė nubėgančiam P. V. į koją. Byloje esančioje 2022-08-25, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2721/2022 (01) P. V. kairėje blauzdoje buvo nustatyti trys lygiagrečiai išdėstyti 0,1x0,3, 0,4x2 ir 0,1x0,8 cm. dydžio nubrozdinimai, padaryti kietu briauną turinčiu daiktu. Tyrėjos apklausta specialiste atmetė galimybę, kad išvadoje aprašyti nubrozdinimai buvo padaryti jos apžiūrėtu kibiru. Ekspertės nuomone, tokiais kietą briauną turinčiais daiktais galėjo būti tiek nagai, tiek įvykio aplinkoje esantis riboti, briauną (-as) turintys paviršiai.
2.1.12. Iš aptartų specialistų išvadų ir jų duotų paaiškinimų yra akivaizdu, kad tiek pas T. K., tiek pas P. V. nustatyti sužalojimai pagal savo morfologinius požymius yra identiški, tačiau dėl jų susidarymo mechanizmo ir įrankio ekspertų nuomonės kardinaliai skiriasi, kas sudaro įstatyminį pagrindą (BPK 219 str.) skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams. Bylos nagrinėjimo metu tokios būtinybės nebuvo, kadangi P. V. buvo kaltinamas nukentėjusiajam padaręs tik vieną (nekonkretizuotą) nubrozdinimą.
2.2. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų
2.2.1. Apelianto nuomone, P. V. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė ne byloje surinktų neginčijamų įrodymų visuma, o prielaida, nes byloje nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp atskirų įrodymų šaltinių, įrodymai vertinti selektyviai, ypatingą reikšmę suteikiant nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymams, sąmoningai ignoruojant kitus bylos įrodymus, kurie šiuos parodymus paneigia.
2.2.2. Kaip minėta anksčiau, teismas nepašalino abejonių dėl analogiškų kaltinamojo ir nukentėjusiojo sužalojimų mechanizmo, kurį du atskiri teismo medicinos ekspertai nustatė skirtingai. Tačiau tai nėra vieninteliai prieštaravimai tarp nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų.
2.2.3. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti T. K. ir T. K. vienodai nurodė, kad kibiras, kuriuo kaltinamais sudavė nukentėjusiajam smūgio metu sudužo į šipulius, kurie liko įvykio vietoje - jų namo kieme. Vieną iš didesnių šukių T. K. pateikė teismui kaip įrodymą.
2.2.4. P. V. duodamas parodymus nuosekliai neigė kibiru ar kaip nors kitaip mušęs nukentėjusį. Tvirtino, kad jam pačiam teko bėgti nuo girto ir agresyvaus T. K., kuris pagriebęs jo prieš tai turėtą kibirą, juo mosikuodamas vijosi kaltinamąjį ir galiausiai metė kibirą, pataikydamas P. V. į koją. Būtent tada kibiras ir dužo. Pažymėtina, kad P. V. pateikė į bylą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jį besivejantis nukentėjusysis su raudonu plastikiniu kibiru rankoje, kurį meta į nubėgantį P. V.. Iš įrašo, o taip pat iš teismui pateiktų fotonuotraukų, padarytų padidinant atskirus įrašo kadrus, aiškiai matyti, jog kibiras nukentėjusiojo rankose yra sveikas, nesudužęs, kas akivaizdžiai paneigia sutuoktinių K. ir patvirtina kaltinamojo duotus parodymus.
2.2.5. Dar daugiau, sutuoktiniai K., bendraudami su atvykusiais policininkais nieko neminėjo apie jų kieme sudaužytą kibirą, neatkreipė pareigūnų dėmesio ir neparodė jiems kibiro šukių, kurios turėjo būti išsibarsčiusios įvykio vietoje. Tai atsispindi atvykusių pareigūnų turėtų dėvimų kamerų darytuose ir prie bylos prijungtuose vaizdo įrašuose.
2.2.6. Pagaliau niekas byloje netyrė, ar T. K. teismui pateiktas raudonojo plastiko gabalas yra dalis kibiro, kuriuo nukentėjusiajam tariamai buvo suduota.
2.3. Dėl pareikšto civilinio ieškinio
2.3.1. Kaltinamajam nepadarius jam inkriminuoto nusikaltimo, byloje nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys atmestinas. Kartu apeliantas teikia papildomus argumentus dėl klaidų, kuriuos padarė pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas nukentėjusiojo T. K. ieškinį.
2.3.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas iš dalies tenkindamas T. K. pareikštą ieškinį iš kaltinamojo priteisė 1000 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos.
2.3.3. Pirmiausiai pažymėtina, kad nukentėjusysis nebuvo pareiškęs ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo ir tokios žalos atlyginimo nereikalavo. Iš ieškinio dalyko yra visiškai akivaizdu, jog reikalaujama priteisti 2000 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apmokant advokato pagalbą. Apie tai, kad byloje tiriamu nusikaltimu T. K. buvo padaryta ir turtinės žalos tiek pareikštame ieškinyje (jo pagrinde ir/ar dalyke), tiek ir apskritai byloje jokių duomenų nėra.
Šalies argumentai
2.3.4. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinės žalos, nuosprendyje formaliai įvardijo šiuos tokio sprendimo pagrindus:
- nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą;
- iki šiol jaučia baimę ir nesaugumo jausmą dėl galimo P. V. keršto; negali ramiai būti savo namuose, visada yra įsitempęs;
- turėjo nepatogumų dėl sugaišto laiko vykstant į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pas advokatą ir t.t.
2.3.5. Apeliantas pažymi, kad nurodytos aplinkybės nesudaro ir negali sudaryti nukentėjusiojo tariamai patirtos neturtinės žalos pagrindą.
2.3.6. Lietuvos kasacinio ir žemesnių instancijų teismų praktikoje ne kartą yra akcentuojama, kad fizinis skausmas yra itin subjektyvus reiškinys ir priklauso nuo kiekvieno asmens fizinių ir psichologinių savybių. Todėl sprendžiant, ar tokį skausmą nukentėjusysis jautė ir koks buvo jo intensyvumas, pirmiausia būtina vertinti ne pačio asmens parodymus, bet objektyvias fizinio skausmo išraiškas (šauksmus, dejones, skundimąsi, galimybes atlikti veiksmus ir t.t.). Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad betarpiškai po tariamai patirtų sužalojimų T. K. elgiasi itin agresyviai, vejasi kaltinamąjį, puola su kumščiais jį mušti, garsiai keikiasi ir pan. Skausmo apraiškų nukentėjusiojo elgesyje nesimato ir vėliau, atvykus policijos pareigūnams. Iš dėvimų kamerų įrašų nesimato, kad T. K. skundžiasi dėl jaučiamo skausmo, prašo pagalbos ir t.t. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad dėl patirtų žando nubrozdinimų ir jų keliamo skausmo nukentėjusysis kreipėsi pas medikus, vartojo analgetikus ar kitus nuskausminamuosius vaistus.
2.3.7. Neatitinka tikrovės ir teiginiai, neva nukentėjusysis nuolatos jaučia baimę ir nesaugumą dėl galimo kaltinamojo keršto. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki šio įvykio T. K. du kartus buvo užpuolęs ir sužalojęs savo kaimyną (jų namai yra šalia vienas kito) - kaltinamąjį P. V.. Už ką vieną kartą buvo nubaustas administracine tvarka, o kitą - nuteistas baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu. Tačiau nei anoje, nei šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. V. savo skriaudikui - T. K. būtų už tai kaip nors ir kada nors keršijęs, grasinęs kerštu ar pan. Nagrinėjamu atveju tariamas skriaudikas yra pats kaltinamasis, todėl visiškai neaišku, už ką jis dar turėtų keršyti T. K..
2.3.8. Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad asmens veiksmai kreipiantis į teisėsaugas institucijas, siekiant apginti savo pažeistas teises ir tam sugaištas laikas nėra nepatogumai neturtinės žalos prasme. Nepatogumai teismų praktikoje siejami su patirto sužalojimo, susargdinimo ir gydymosi pasekmėmis (ribotos kūno funkcijos, fizinės galimybės, gulimas režimas, daug procedūrų, laikas sugaištas kelionėms Į gydymo įstaigas ir pan.). Tokių nepatogumų nukentėjusysis nebuvo patyręs, apie juos nėra kalbama pareikštame ieškinyje.
2.3.9. Sprendęs dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas rėmėsi teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuriuose priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 579 iki 5 792 eurų. Gi šioje byloje yra nagrinėjamas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė dviem itin mažais 4x0,2 ir 2x0,3 cm. dydžio nubrozdinimais, neturėjusiais jokių nors kiek rimtesnių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai ar gyvenimo kokybei. Akivaizdu, jog tokiu atveju neturtinė žala ne tik, kad negali viršyti pirmiau paminėtų 579 Eur, bet turi būti labiau simbolinio dydžio: 100 - 200 Eur.
2.4. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nekentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.4.1. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savo sprendimą paskirti nurodytą priemonę teismas motyvavo tuo, kad teisiamajam parinkta bausmės rūšis nėra finansinio pobūdžio.
2.4.2. Apeliantas nemato pagrindo sutikti su teismo motyvais ir mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė P. V. paskirta nepagrįstai.
2.4.3. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra tokia pati kaip ir bausmės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės tikslus. Taigi teismas nagrinėjamu atveju turėjo aiškiai nurodyti kaip turto (vieno tūkstančio eurų) netekimas gali padėti įgyvendinti paskirtos ir atidėtos arešto bausmės tikslus arba kodėl kartu su arešto bausme ir paskirtais įpareigojimais, tarp kurių be kita ko yra ir pareigą taisyti elgesį, yra skiriama ir piniginė sankcija įmokos į nukentėjusiųjų fondą forma. Juo labiau, kad nukentėjusiojo turtinius, o kartu ir neturtinius interesus teismas apgynė patenkinęs jo ieškinį. Tokių motyvų skundžiamame nuosprendyje nėra.
2.4.4. Įstatymo leidėjas, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatęs finansinio pobūdžio bausmės rūšies, matomai turėjo tam aiškių priežasčių. Gi teismas šiuo atveju sprendė kitaip, tačiau aiškiai ir suprantamai nemotyvavo, kodėl baudžiant asmenį už aptariamą nusikaltimą būtina išeiti už įstatymo numatytų bausmių ribų ir papildomai paskirti piniginę/turtinę nuobaudą.
Šalies argumentai
2.4.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikintinas, kaip neatitinkantis BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formos.
4.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 1 p., nustato, kad aprašomosios nuosprendžio dalies pradžioje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tokios įstatyme nustatytos nuosprendžio formos nesilaikoma – aprašomosios nuosprendžio dalie pradžioje nurodoma veika, kurios padarymu yra kaltinamas P. V. (nuosprendžio 1 p.), o įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tik prie nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų (nuosprendžio 11 p.). Tik iš pastarojoje nuosprendžio dalyje išdėstytų motyvų tampa aišku, kad teismas pripažino nuteistąjį kaltu ne dėl vieno, kaip nurodyta kaltinime, bet dėl dviejų nubrozdinimų nukentėjusiojo veide padarymo, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir tais pačiais veiksmais, kurie nurodyti kaltinime.
4.2. Tokia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio struktūra neatitinka BPK 305 str. reikalavimų, daro jį sunkiai suprantamą. Visgi apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis pažeidimas apeliantui neigiamos įtakos neturėjo, nes apeliantui aišku, kokias nusikalstamos veikos aplinkybes teismas pripažino įrodytomis. Tai akivaizdu iš apeliacinio skundo, kuriame be kitą ko ir ginčijamas toks nuteistajam inkriminuojamais veiksmais sukeltų pasekmių pakeitimas, koks padarytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
5. Dėl nuteistajam inkriminuotais veiksmais sukeltų pasekmių formulavimo skundžiamame nuosprendyje.
5.1. Pirmosios instancijos teisme gynėjas nurodė, kad kaltinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes 2022-08-25 teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad T. K. padaryti odos nubrozdinimai žande (t. 1, b.l. 68), kai tuo tarpu kaltinime inkriminuojamas tik vienas odos nubrozdinimas. Ši techninė klaida turi būti ištaisyta pakeičiant kaltinimą.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino teismo specialisto išvados ir kaltinimo formuluotės neatitikimą kaip techninę klaidą, kurią ištaisius, faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeis ir pripažino įrodytu, kad inkriminuojamais veiksmais P. V. padarė nukentėjusiajam du odos nubrozdinimus dešiniame žande (skundžiamo nuosprendžio 9-11 p.).
5.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 str. 2 d. nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Todėl norint kaltinti ir teisti P. V. pagal BK 140 str. 1 d. už nežymų T. K. sužalojimą, jam turėjo būti tinkamai praneštą apie tai, kad jis nukentėjusiajam padarė ne vieną, bet du sužalojimus. O pranešus apie tai, suteikti laiko pasirengti gynybai. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir tuo suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą. Jei kaltinimas būtų pakeistas, apeliantas būtų prašęs teismo paskirti byloje pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti ar P. V. inkriminuoti veiksmai - tyčia vieną kartą trenkė plastikiniu kibiru nukentėjusiajam į dešinę veido pusę - galėjo sukelti tokius sužalojimus, kurie buvo nustatyti T. K. tyrimo metu.
Apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
5.4. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020, 2K-194-719/2023).
5.5. Pirmosios instancijos teismui pakeitus nuteistajam inkriminuotais veiksmais sukeltų pasekmių formuluotę, veikos kvalifikavimas pagal BK 140 str. 1 d. nepasikeitė. Veikos apimtis liko ta pati – P. V. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia vieną kartą kibiru sudavė T. K. į dešinę pusę, tokia veikos apimtis liko ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakeitus kaltinimo formuluotę. Nepasikeitė sveikatos sutrikdymo mastas. Kaltinimo formuluotės pakeitimas skundžiamame nuosprendyje neturėjo įtakos bausmės skyrimui, nes nepanaikino ir nesukūrė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visa tai niekaip nesusiję su kaltinimo formuluotės pakeitimu. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus kriterijus, toks kaltinimo formuluotės pakeitimas, kurį padarė pirmosios instancijos teismas nėra esminis kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas.
5.6. Apeliantai nurodo, kad esant tokiam kaltinimui, kaip jį suformulavo pirmosios instancijos teismas, jų gynyba būtų buvusi kitokia. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytas kaltinimo formuluotės pakeitimas neturi įtakos apeliantų gynybinei pozicijai, nes nepasikeitė nei nusikaltimo padarymo vieta, nei laikas, nei būdas, nei kūno sužalojimo mastas. Apeliantai nurodo, kad esant tokiai kaltinimo formuluotei, pagal kurią P. V. nuteistas, gynyba būtų prašiusi skirti pakartotinę komisinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti ar P. V. inkriminuoti veiksmai galėjo sukelti tokius sužalojimus, kurie buvo nustatyti T. K. tyrimo metu. Ši teisė apeliantams užtikrinta 2024-09-23 apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir teismas prašymą atmetė konstatavęs, kad byloje jau esančių įrodymų pakanka tam, kad įvertinti kiek pagrįstas ar nepagrįstas kaltinimas P. V. ir kiek pagrįstas bei teisėtas skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis.
5.7. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad P. V. kaltinimo formuluotės pakeitimas, padarytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, negali būti vertinamas kaip veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimas BPK 255 str. prasme.
6. Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.
6.1. Nuteistasis neigia, jog sudavė kibiru nukentėjusiajam į veidą. Nurodo, kad būtent nukentėjusysis nešinas kibiru vijosi P. V. iki jo namo kiemo, metė ir pataikė į koją, padarydamas kūno sužalojimus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kibiras nukentėjusiojo rankose sveikas. Kibiras sudužo po to kai nukentėjusiojo sviestas kibiras atsitrenkė į P. V. koją ir į žemę. Nenustatyta, kad nukentėjusiojo pateikta šukė yra kibiro, kurį nukentėjusysis sviedė į P. V. dalis. Galiausiai iš dėvima kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad pokalbio su atvykusiais policijos pareigūnais metu, nei nukentėjusysis, nei jo sutuoktinė nieko nekalba apie jų kieme sudaužytą kibirą ir nukentėjusiojo kieme likusias šukes. Teismo medicinos ekspertas galimybę, kad nukentėjusiajam nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kibiru, įvertino kaip mažai tikėtiną.
Apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
6.2. Abejonės dėl to ar įvykio vietos metu rastas ir paimtas kibiras (t. 1, b.l. 7-10, t. 2, b.l. 46-47) bei nukentėjusiojo teismui pateikta šukė (t. 2, b.l. 156) sudarė vieną visumą, pašalintos, atlikus trasologinę ekspertizę. 2024-5-10 ekspertizės aktu konstatuota, kad tirti pateiktas kibiras ir tirti pateikta šukė iki atidalinimo sudarė vieną visumą (t. 3, b.l. 80-83).
6.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vaizdo įrašas įrodo kibirą buvus sveiką iki tol, kol nukentėjusysis jį sviedė į P. V.. Vaizdo įrašo „2022 08 20 19,75 .m4a“ 19:19:49 sekundę (sekundės 10-12 kadrai), akivaizdžiai matyti, kad kibire, kuriuo užsimojo nukentėjusysis, trūksta dalies toje pačioje vietoje, kuri užfiksuota ir kibiro trasologinės ekspertizės metu (t. 3, b.l. 80-81). Gynybos pateiktose fotonuotraukose (t. 3, b.l. 3-4) užfiksuoti to paties vaizdo įrašo 19:19:49 sekundės prieš tai sekantys 8-9 kadrai, kuriose nukentėjusiojo rankose laikomas kibiras matomas iš viršaus, todėl pažeidimas šoninėje sienelėje nematomas ir negali būti matomas žiūrint tokiu rakursu.
6.4. Nukentėjusysis T. K. iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė apie jo kieme atskilusią ir likusią kibiro šukę, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad policijos dėvima kamera darytame vaizdo įraše „2022_08_19_19-46-51_37061180431.mp3“ pokalbis su nukentėjusysis ir jo sutuoktinė trunka tik apie 30 sekundžių. Net ir per šį trumpą laiko tarpą nukentėjusysis spėja paaiškinti, kad P. V. kibiru su vandeniu, kurį atsinešė šunims išskirti, sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis rodo dešinį žandą, ant kurio matomas pradedantis krešėti kraujas. Tuojau pat įvykio vietoje nukentėjusysis apklausiamas kaip liudytojas, pakartodamas tas pačias įvykio aplinkybes ir paimamas kibiras (t. 1, b.l. 7-9). Antra nukentėjusiojo apklausa 2023-02-13 surašyta formaliai, nukopijavus nukentėjusiojo parodymus žodis žodin iš pirmosios apklausos protokolo (t. 1, b.l. 50-51). Tai reiškia, kad nukentusysis ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo apklaustas vieną kartą ir tik paviršutiniškai iš karto po įvykio. Todėl aplinkybę, kad nukentėjusysis nieko neparodė apie jo kieme atskilusią kibiro šukę reikia aiškinti ne tuo, kad taip nebuvo, o tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu šiai aplinkybei nebuvo suteikta reikšmė ir jos niekas nesiaiškino. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo sutuoktinė T. K. 2022-10-06 pačios pirmos apklausos metu nurodė, kad nuo smūgio kibiras lūžo ir atskilęs gabalas liko kieme (t. 1, b.l. 94). Tačiau ir po to šis daiktinis įrodymas ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesudomino. Galiausiai šukė buvo pateikta ir apžiūrėta tik pirmosios instancijos teisme (t. 2, b.l. 156). Apibendrinant – akivaizdu, kad nukentėjusysis neapklaustas apie atskilusią kibiro šukę, šis daiktas nepaimtas ir neprijungtas prie bylos tik dėl paviršutiniško ir neišsamaus bylos aplinkybių tyrimo, o ne dėl to, kad nukentėjusysis šias aplinkybes išsigalvojo.
6.5. 2022-08-25 teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad T. K. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žande, sužalojimai padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-08-19. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b.l. 68). Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas paaiškino, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai dešiniojo žando srityje galėjo būti padaryti suduodant konkrečia jam pateikto apžiūrėti kibiro vieta – tai ta vieta, kur tvirtinasi rankena ir kurioje yra du lygiagretūs išsikišimai. Tačiau kūno sužalojimo padarymas tokiu būdu mažai tikėtinas, nes reikia, kad būtų suduotas slystamas smūgis būtent šia specifine kibiro vieta (t. 2, b.l. 156). Remiantis tokiais eksperto parodymais, apeliantai teigia, kad paneigiamas visas kaltinimas ir nukentėjusiojo parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo P. V. kaltę pagrįsta ne tikėtina specialisto išvada. Nors ekspertas nurodo, kad nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymas suduodant kibiru yra mažai tikėtinas, bet nėra neįmanomas, jei smūgis kibiru suduotas nukentėjusiojo nurodytu būdu ir specifine kibiro vieta. Antra - išvada apie P. V. kaltę pagrįsta ne vien tikėtina teismo medicinos eksperto išvada, bet bylos duomenų, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina visumos pagrindu. Nukentėjusysis T. K. nuo pat pirmos minutės, kuri užfiksuota policijos dėvima kamera darytame vaizdo įraše ir toliau – viso proceso metu nuosekliai nurodo, kad sužalojimas veido srityje jam padarytas suduodant kibiru. „Švieži sužalojimai“ ir pradedantis krešėti kraujas matomi tame pačiame policijos dėvima kamera darytame vaizdo įraše. Šie nukentėjusiojo parodymai, kuriuos jis patikslino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b.l. 90-102), visiškai sutampa su jo sutuoktinės T. K. parodymais. Nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymus patvirtina faktas, kad jų namo kieme liko atskilusi kibiro šukė, vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo rankoje laikomas kibiras jau sulaužytas. Įvertinus šiuos įrodymus visumoje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad kaltinimas įrodytas visa apimtimi ir apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka.
7. Dėl civilinio ieškinio.
7.1. Nukentėjusysis T. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš P. V. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur išlaidoms, susijusioms su atstovavusios advokatės darbo apmokėjimu atlyginti (t. 1 b.l. 61-63, t. 3, b.l. 136-137).
7.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai, priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl išlaidų, susijusių su atstovavusios advokatės darbo apmokėjimu tenkintas pilnai.
7.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo P. V. nukentėjusiojo naudai 1000 Eur atlyginti išlaidoms, susijusioms su atstovavusios advokatės darbo apmokėjimu, bet turtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas. Priteista 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti per didelė. Priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nėra duomenų, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jaučia baimę ir bijosi keršto, yra nuolat įsitempęs, gaišo laiką ir turėjo nepatogumų dėl dalyvavimo baudžiamajame procese.
7.4. Dėl išlaidų, susijusių su atstovavusios advokatės darbo apmokėjimu. Minėta, kad nukentėjusysis pareiškė reikalavimą atlyginti proceso išlaidas, susijusias su atstovavusios advokatės darbo apmokėjimu. Išlaidas patvirtina pateiktas 2022-09-19 pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b.l. 63). BPK 104 str. 2 d. (Proceso išlaidų atlyginimas) nustato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Šios proceso išlaidos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netiksliai įvardijamos tai kaip bylinėjimosi išlaidos (26 p.), tai kaip turtinė žala (26-28 p., rezoliucinė dalis). Rezoliucinėje dalyje nuspręsta „Civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį dėl turtinės 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) tenkinti visiškai“. Nepaisant paminėtų netikslumų, iš bendro skundžiamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies konteksto akivaizdu, kad kalbama būtent apie proceso išlaidas, susijusias su nukentėjusįjį atstovavusios advokatės darbo apmokėjimu. Sprendimas priteisti šias išlaidas tinkamai motyvuotas (28 p.). Todėl apeliantų argumentai, jog teismas priteisė ne proceso išlaidas, o turtinės žalos, kurios nukentėjusysis nepatyrė atlyginimą, atmetami.
7.5. Dėl neturtinės žalos.
7.5.1. Dėl fizinio skausmo. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nenurodo fizinio skausmo sukėlimo nustatymo kriterijų. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020). Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam buvo suduota plastikiniu kibiru į dešinę veido pusę, tokiu būdu padarant odos nubrozdinimus. Policijos dėvima kamera darytame vaizdo įraše ant nukentėjusiojo veido matomas pradedantis krešėti kraujas. Pats nukentėjusysis nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. Įvertinus smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, pasekmes, jo paties parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą.
7.5.2. Dėl neturtinės žalos, susijusios su keršto baime, nuolatine įtampa. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad santykiai tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo priešiškais tapo ne kaltinime nurodytą dieną, o anksčiau. Tarp kaimynų kyla ginčai tai dėl pravažiavimo, tai dėl atklystančių šunų, kaip nagrinėjamu atveju, tai dėl sklypo ribų. Dalinė kaltė dėl tokių priešiškų santykių tenka pačiam nukentėjusiajam, nes jis pats 2021-11-04 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą kaimynui P. V. (t. 1, b.l. 72-80). Taigi nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytos neigiamos emocijos – keršto baimė, įtampa, iš dalies nulemtos jo paties neteisėtų veiksmų ir nemokėjimo spręsti kylančius ginčus teisėtomis priemonėmis.
7.5.3. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.). Įstatymas nepriskiria neturtinei žalai nepatogumų, susijusių su ikiteisminio tyrimo veiksmais ir teismo procesu bei tam sugaišto laiko, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsižvelgė į šį kriterijų, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
7.5.4. Atsižvelgiant į 7.5.2., 7.5.3. p. išdėstytus motyvus, apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai. Neturtinės žalos dydis mažinamas iki artimo minimaliam teismų praktikoje susiformuoto dydžio.
8. Dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmosios instancijos teismas atidėdamas nuteistajam bausmės vykdymą skyrė 4 įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusiojo asmens; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiuoju. Be to skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 1000 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistajam skirta arešto bausmė nėra finansinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo motyvas nelogiškas, nepakankamas. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privalu būtų skirti visiems asmenims, nuteisiamiems pagal BK 140 str. 1 d., nes šio įstatymo sankcija finansinės baudos bausmės nenumato. Tačiau tokio įstatymo reikalavimo ir tokios teismų praktikos nėra. Kitokių motyvų, dėl kurių P. V. turi būti skirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, pirmosios instancijos nuosprendyje taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas arešto bausmės vykdymą nuteistajam P. V., skyrė net 4 įpareigojimus, todėl dar ir papildomos baudžiamojo poveikio priemones skyrimas yra akivaizdžiai perteklinis. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, P. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-02-27 nuosprendį pakeisti:
panaikinti dalį, kurioje P. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;
T. K. (T. K.) naudai iš P. V. priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-02-27 nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.