Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, bei atsakovės V. Z. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas V. Z. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 28-30) prašo santuoką tarp jo ir atsakovės V. Z. (toliau – ir atsakovė), sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės; ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį „NISSAN QASHQAI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur, automobilį „CITROEN C4 PICASSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur, priteisti atsakovei V. Z.; iš atsakovės ieškovui priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė maždaug prieš trejus metus tapo visiškai nesugyvenamo charakterio. Ši elgesį įtakojo kitas jos gyvenime atsiradęs asmuo. Nepakęsdamas tokio sutuoktinės elgesio, vengdamas konfliktu, apie 2020 metus aš išvyko gyventi pas savo seserį. Atsakovė liko gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės netinkamo elgesio santuokiniai santykiai yra visiškai nutrūkę.

3. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį (2 t., b. l. 53-55) nurodė, kad su juo nesutinka, paskolą atsakovė galėjo imti savo mamos namo remontui, namą ieškovas įgijo iš asmeninių santaupų, turėjo ir asmeninių paskolų, kurias asmeniškai įvykdė. Žemės mokestį mokėjo jis pats. Atsakovė neįrodė jo kaltės, jis nėra baustas už alkoholio vartojimą, dirba (duomenys neskelbtini).

4. Ieškovas teismo posėdžių metu palaikė patikslintą ieškinį, prašė atmesti patikslintą priešieškinį, papildomai nurodė, kad jis išėjo iš namų, kai grįžo iš komandiruotės vasarą, prieš kokius tris metus. Prieš tai pykdavosi dėl niekų, atsakovė kabinėjosi dėl smulkmenų, jam sakė, kad jis gali išeiti iš namų. Grįžęs iš komandiruotės jis išėjo iš namų be jokių savo daiktų, išvyko pas seserį, nepranešė atsakovei, kad išsikrausto. Jo pasiuntimas buvo priežastis, kodėl jis išėjo. Pasiėmė pakrovėją ir akumuliatorių. Abu po to visai nebendravo, nesiaiškino. Atsakovei jo pagalbos nereikėjo, moralinę pagalbą jai suteikė sugyventinis. Kai sužinojo, su kuo atsakovė dabar santykiuose, tada kreipėsi dėl skyrybų, apie porą metų laukė. Jis vengė provokacijų kaip (duomenys neskelbtini), mano, kad atsakovė galėjo kviesti policiją, praeityje atsakovė nekviesdavo policijos. Jis išsikraustė ir tik vėliau sužinojo, kad atsakovė su tuo žmogumi, mano kad atsakovė jau buvo su tuo žmogumi anksčiau, tik negali įrodyti. Kai sužinojo apie trečią žmogų, buvo nuvykęs ir kvietęs policiją. Grįžęs iš komandiruotės, rado užrakintus namus, atsakovė pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), jį pasiuntė. Atsakovė jai nedavė rakto, jis iškvietė policiją; atsakovė jau prieš pusę metų buvo išmetusi jo drabužius, knygas. Raktas įprastai buvo sutartoje vietoje paliktas, o tada 2022 m. nebuvo paliktas raktas. Pareiškimas policijai buvo parašytas vėliau. Policijai atvykus, padavė jam raktus, jis pasiėmė akumuliatorių, pakrovėją. Atsakovė savanaudiška, pas ją liko jo santaupos, jis pasiimdavo tik tiek, kiek jam reikėdavo, palikdavo grynus pinigus, tačiau įrodyti to negali. Kaip sutuoktinis konflikto nebandė spręsti, suprato, kad yra trečias žmogus, nes atsakovė sakė jam, jog turi, kur išeiti. Jis neturėjo atsakove rūpintis, ji yra dirbanti. Apie atsakovės draugą sužinojo prieš pareiškimo padavimą. Su V. Š. kalbėjosi ir jis jam pasakė, kad jie pora. Kavinėj juos buvo matę. Viskas namui buvo pirkta iš jo lėšų, jis tik dabar sužinojo, kad atsakovė ėmė paskolą. Jis viskuo rūpinosi, atsakovė gyveno pas motiną, ateidavo, neprisidėjo nei pinigais nei organizavimu darbų. Jie buvo pažįstami, draugavo ne kaip pora iki namo nupirkimo. Atsakovė nieko neturėjo, dirbo. Jis namą pirko, kai rado skelbimą, prikabintą ant medžio. Buvo ne vietinis, namas buvo už trijų kilometrų nuo jo gyvenamosios vietos. Atsakovės neklausė, kur yra namas, niekam nesakė, kad pirks namą, atsakovė sandorį sudarant nedalyvavo. Name padarė kosmetinį remontą, stogo nekeitė. Dėjo gipso plokštes, klijavo tapetus, prieš santuoką pasikeitė langus, grindis (laminatas), katilo įdėklas buvo įdėtas, daugiau nieko nedaryta. Po santuokos sudarymo tik įdėklą kaminui pirko. Nebuvo atlikta kitų darbų, smulkmenų, katilą keitė savo lėšomis. Lauko šarvuotas duris dėjo, nes durys senos buvo. Kanalizacijos nekeitė. Jo alga buvo gera, po kelis tūkstančius per mėnesį. Iki santuokos sudarymo buvo paimta 15 000 Lt (įsigijimui ir liko remontui) ir 6000 Eur (remontui). Pripažįsta, kad atsakovės pateiktose nuotraukose yra jis, tačiau jose jie nufotografuoti, kai buvo tik draugai: vyko į (duomenys neskelbtini), fotografavosi apsikabinę, atsakovės vaiko Pirmos Komunijos ceremonijoje, su atsakovės mama. Oro uoste su atsakove irgi buvo kaip draugas. Jis mokėjo už remontus, pinigus buvo palikęs stalčiuje, atsakovė galėjo pati pasiimti. Jis palikdavo apie 2000 Eur, gal mažiau, sau pasiimdavo nedidelę dalį. Jo paskola 2012 m. yra grąžinta, kita paskola padengta iki santuokos. Taupė remontui, ketino jį atlikti ateityje. Perkant baldus atsakovė prisidėjo pinigais, todėl dėl jų neturi jai pretenzijų. Jie su atsakove buvo seniai pažįstami, pažinojo jos pirmą vyrą. Artimiau pradėjo bendrauti po uošvienės brolio laidotuvių prieš namo įsigijimą 2013 m. vasarą, prieš tai bendro ūkio nevedė. Kai susipažino, jie abu nieko neturėjo. 2014 m. turėjo būti atsakovės sūnus. Prieš santuoką buvo gal pusmetį kaip pora, o grynai kartu buvo tik po santuokos sudarymo. Atsakovę vežė į teismo posėdžius dėl išlaikymo vaikams. Jis gyveno vienas. Po vestuvių grįžo į jo namą, neįrengtame name šventė, neįrengtame kambaryje buvo vaišės. Į (duomenys neskelbtini) kai vyko, tai atsakovė vyko pas savo pusseserę, o jis – kitur, jie ten negyveno kartu, parvyko kartu. Jis (duomenys neskelbtini) dirbo, o atsakovė nedirbo, vyko tik aplankyti pusseserės, jis nuspendė grįžti, o ji irgi grįžo. Jis apie pusę metų ten išdirbo, ji tiek laiko pas pusseserę buvo. Jis vyko pas savo dukrą. Su atsakove susiskambindavo, lyg dirbdavo, lyg ne. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) prieš pradedant draugystę su atsakove, vėliau pradėjo (duomenys neskelbtini). Norėjo su V. bendrauti, sugalvojo įsigyti turto. Ėmė dvi paskolas (15 000 Lt. ir 20 000 Lt.) ir pridėjęs algą, santaupas 30 000 Lt gavosi. Kai pradėjo draugauti su atsakove, savo nieko neturėjo. Atsakovė žinojo, kad reiks remonto. Nežino, kur atsakovė padėjo savo paskolą. Sandorį sudarant grynais pinigais atsiskaitė. Sandorį sudarant dalyvavo tik jis ir pardavėja, daugiau niekas. Perlo terminale (duomenys neskelbtini) sumokėjo už įsigytą turtą. Už duris sumokėti galėjo atsakove galbūt, kai jis negalėjo dalyvauti. Gal langus atsakovė pas motiną dėjo. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes (duomenys neskelbtini). Nepalaiko santykių su V. Š. giminaite. Langus pakeitė kol dar kartu negyveno.

5. Ieškovo atstovas teismo posėdžių metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti jam išdėstytais motyvais, priešieškinį atmesti ir pažymėjo, kad santuoka faktiškai nutrūko dėl trečio žmogaus atsiradimo. Namą ieškovas įgijo asmeninėn nuosavybėn, ir neįrodyta, kad yra kitaip, nepateikta įrodymų, kiek lėšų atsakovė įdėjo į ieškovo namą, neįrodyta, kad iš esmės pagerintas turtas. Ieškovas pats ėmė paskolą, pats įsigijo namą. Dėl pavardės leista atsakovei pačiai spręsti. Ieškovas šeimos nepaliko, nes atsakovė dirbanti moteris, o nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. Notras nesiaiškino, ar abu yra pirkėjai. Liudytojai nepatvirtino, kokie meistrai dirbo, kas konkrečiai ką pirko. Dėl baldų ieškovas reikalavimo nereiškia, sutinka palikti atsakovei tuos daiktus, sutinka, kad ji prisidėjo prie jų įsigijimo. Atsakovės mama yra suinteresuota liudytoja, namo vertė neįrodyta.

II. Atsakovės atsiliepime ir patikslintame priešieškinyje išdėstyti argumentai ir reikalavimai

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 36-46) . Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį (1 t., b.l. 104-120), kuriuo prašė: nutraukti (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, atsakovei paliekant Z. pavardę; pripažinti ieškovo V. Z. ir atsakovės V. Z. jungtinės veiklos rezultatu turtą ir atsakovei V. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1/2 (vieną antrąją) šio turto dalį (0,7700 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 0,7200 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,2900 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 0,2200 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, priklausančiais pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) arba teismui atmetus tokį reikalavimą, pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei V. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 (vieną antrąją) šio turto; priteisti atsakovei iš ieškovo 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsiliepime ir patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad iki santuokos sudarymo ieškovas ir atsakovė 7 (septynerius) metus gyveno kartu pas atsakovės mamą G. V., jos nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Ieškovui su atsakove gyvenant kartu, dar iki santuokos, atsakovė, kaip ir iki šiol, dirbo (duomenys neskelbtini), o ieškovas tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovui dirbti reikėdavo tik kas ketvirtą parą, todėl turėdamas daug laisvo laiko jis nevengė piktnaudžiauti alkoholiu. Iki susipažinimo su atsakove, ieškovas buvo pasirinkęs laisvą, nerūpestingą gyvenimo būdą. Tam, kad būtų mažiau pagundos piktnaudžiauti alkoholiu, šalys pasvarstė, kad ieškovui reikėtų įsidarbinti (duomenys neskelbtini), ką jis ir padarė. Toks darbas kurį laiką davė rezultatų - privertė ieškovą susiimti bei į gerąją pusę pakeisti savo gyvenimo įpročius. Gyvenant pas atsakovės mamą, iki santuokos, ieškovas ir atsakovė kartu vedė bendrą ūkį, planavo savo, kaip šeimos ateitį (tą patvirtina ir faktas, kad vėliau jie susituokė), todėl nutarė įsigyti savo bendrą būstą, abu taupė pirkiniui, namuose turėjo bendrą biudžetą. Tuometinė namo pardavėja nurodė, kad namą parduos tik kartu su turimais žemės sklypais, todėl ieškovas su atsakove pasitarę bei paskyrę visas savo santaupas (pritrūkus šiek tiek pinigų iki reikiamos sumos, atsakovė netgi paėmė 3000,00 Lt greitąjį kreditą, nusprendė pirkti namą, kartu su keturiais tai pačiai pardavėjai priklausiusiais žemės sklypais (vienas kurių – kitos paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (jame stovi ir gyvenamasis namas), o trys kiti – žemės ūkio paskirties). Kadangi pora buvo nesusituokusi, o atsakovė ieškovą mylėjo, juo pasitikėjo ir su geriausiais ketinimais kūrė bendrą ateitį ir gerbūvį, neprieštaravo, kad turto pirkėju būtų nurodytas ieškovas (atsakovė net nežinojo, kad turtas gali bendrai (daline nuosavybe) priklausyti nesusituokusiems asmenims). Taip ieškovas savo vardu įsigijo keturis žemės sklypus bei gyvenamąjį namą su statiniais. Atsakovė, įsigyjant turtą, ne tik lygiavertiškai prisidėjo savo santaupomis (šalys už turtą mokėjo grynaisiais pinigais iš savo bendrų santaupų), tačiau kartu dalyvavo ir sudarant sandorį (sandorio sudarymo aplinkybes, atsakovės vaidmenį galėtų patvirtinti pardavėjos dukra R. V., kuri taip pat dalyvavo sandoryje kartu su savo mama). Įsigiję turtą, ieškovas su atsakove žinojo, kad gyvenamasis namas reikalauja daug investicijų, todėl prabėgus metams po turto įsigijimo, ieškovas su atsakove paėmė paskolas. 2014 m. gegužės 30 d. atsakovė pasiėmė vartojimo kreditą 20 000,00 Lt (5792,40 Eur) sumai. Sudarius santuoką, šalys toliau gyveno atsakovės mamos name, ieškovas toliau dirbo (duomenys neskelbtini), namuose nebūdavo mėnesiais, o atsakovė per tą laiką dirbo bei rūpinosi jų įsigyto namo, esančio (duomenys neskelbtini) (kitoje gatvės pusėje, nuo jų tuometinės gyvenamosios vietos), remontu: ne tik organizavo rangos darbus, bet ir už savo lėšas pirko statybines medžiagas, jas vežė, tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius, rūpinosi atliekamų darbų priežiūra. Prie bylos pridedamos įvairios sutarys, kvitai, kuriuos atsakovė buvo išsaugojusi, patvirtina, kad atsakovės lėšomis namas buvo pagerintas iš esmės: įvestas vandentiekis, kanalizacija, suvedžiota santechnika, iš naujo suvedžiota elektra, įmontuotas naujas kietojo kuro katilas, išbetonuotos grindys, pakeisti langai, sudėti nauji įmontuojami baldai. Nemažai išlaidų patvirtinančių dokumentų nėra, kadangi statybininkai neišduodavo už darbus gautas sumas patvirtinančių dokumentų. Jau 2015 m. pradžioje šalys išėjo gyventi į savo atnaujintus namus ((duomenys neskelbtini)). Nuo pat įsikėlimo gyventi į minėtą gyvenamąjį namą iki šiol atsakovė iš savo darbo užmokesčio mokėjo ir tebemoka mokesčius, rūpinasi namų aplinka, buitimi, kai tuo tarpu šalių bendro gyvenimo laiku ieškovo didžiąją laiko dalį dėl darbo nebūdavo namie, o po to, kai šeimą paliko, ieškovas apskritai net nesidomi buitimi. Nuo 2019 m. ieškovas komandiruočių metu, savaitgaliais, kai būdavo poilsio laikas, pradėdavo nebeatsiliepti į atsakovės telefono skambučius. Atsakovė suprato, kad sugrįžo ieškovo alkoholio problema. Santykiuose būdavo visko: šalys apsipykdavo, susitaikydavo, tačiau atsakovė niekada nenorėjo, nesitikėjo ir neplanavo, jog šeima iširs. Vieną dieną, 2020 metais, ieškovas tiesiog negrįžo iš komandiruotės, su ja nesusisiekė, į telefono skambučius neatsakė, pats nepaskambino. Per aplinkinius atsakovė sužinojo, kad jis apsigyvenęs kitame kaime – savo sesers namuose. Tai sužinojusi atsakovė nuvyko su ieškovu pasikalbėti, išsiaiškinti, kas jam nutiko, kodėl negrįžta namo, o šis tepasakė: „man atsibodo gyventi su tavimi, aš pajaučiau laisvę, man labai patiko ir aš negrįšiu“. Per visą savo išėjimo iš namų laiką (nuo 2020 m. iki 2023 m. rugpjūčio) ieškovas namo nebuvo grįžęs nė karto, net neatvyko pasiimti savo asmeninių daiktų, niekada net nepasiteiravo, kaip ji gyvena. Atsakovė buvo labai įskaudinta, jautėsi palikta, išduota, iš kalbų girdėdavo, kad ieškovas „miega ten, kur geria“, todėl tai dar labiau ją skaudino. Atsakovė išgyveno emociškai labai sunkų laikotarpį, tačiau toliau, kaip ir visada, rūpinosi namais ir buitimi (mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, pjovė žolę, rūpinosi malkomis, kūreno šildymo katilą, valė kaminą (šiuos darbus fiziškai atlikdavo pati). 2023 m. vasario mėn. jos gyvenime atsirado kitas žmogus, ieškovo pažįstamas. Apie tai sužinojęs ieškovas nedelsiant prisistatė pas atsakovę ir prašė atleidimo, sakė „aš būsiu geras ir daugiau taip nesielgsiu“, tačiau atsakovė buvo per daug įskaudinta, kad atleistų. Ieškovas, neapsikentęs, kad atsakovė nepalūžo, išliko ori ir kad draugauja su jam pažįstamu asmeniu, supyko, kitą kartą parvykęs į namus neblaivus iškėlė sceną, grasino namuose laikomu jo medžiokliniu šautuvu sušaudyti ją ir tame pačiame name gyvenantį jos pilnametį sūnų („iššaudyčiau visus, tik gaila šovinių“), nurodė, kad jei atsakovės draugas būtų bet koks kitas žmogus, viską atsakovei būtų palikęs, o kadangi tai yra jo pažįstamas asmuo, pažadėjo, kad jis nusisamdys gerą advokatą, o ji esą nieko negausianti ir atsidursianti „prie konteinerio“, bei iniciavo santuokos nutraukimą. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovui santuoką nutraukti gražiuoju, pasidalinti turtą teisingai, tačiau ieškovas buvo kategoriškas ir toliau laikėsi savo – kad atsakovė „atsidurs prie konteinerio“, todėl atsakovė atsisakė vykti į mediaciją.

8. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pyktis su ieškovu pradėjo dėl jo išgėrinėjimų laisvu metu. Jis visą laiką išgėrinėjo, ji prašė jo negerti. Prieš 17 m. pradėjo artimus santykius su ieškovu, dešimt metų buvo santuokoje, prieš tai septynis metus kartu gyveno. Pradėjus draugauti, ieškovas labai greitai atsikraustė gyventi pas ją jos motinos namuose. Mama gyveno pirmame aukšte, o jie su ieškovu – antrame. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) kas ketvirtą parą, o ji dirbo (duomenys neskelbtini). 2007 m. dar jai neišsituokus su S., bet su juo jau nebegyvenant, pradėjo gyventi su ieškovu. Ieškovas dar jai siūlė nesikreipti dėl vaikų išlaikymo iš vyro, žadėjo kartu gyventi ir padėti. Po kurio laiko buvo uždaryta (duomenys neskelbtini), jis neteko darbo, jo darbovietė buvo uždaryta remontui, todėl jie nutarė išvykti į (duomenys neskelbtini) užsidirbti, ieškovo dukra siūlė. Jie abu su ieškovu ir jos vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini) pas ieškovo dukrą. Atsakovės vaikai rugsėjo mėnesį negavo mokyklos, todėl po 1,5 mėnesio išvyko iš (duomenys neskelbtini) toliau, kur gavo mokyklą. Pusę metu jie abu dirbo, jai kaip vienišai mamai buvo mokamos didelės išmokos, iš kurių grįžus gyveno. Po to mirė ieškovo motina, jos dukrai buvo sunku (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini). Grįžę 2009 m. pavasarį vėl gyveno pas jos mamą, gyveno iš gautų išmokų. Ieškovas pinigų neparsivežė iš (duomenys neskelbtini), nes viską pragyveno ten iš algos. Ji ieškovą paskatino laikytis (duomenys neskelbtini) teises, jis išsilaikė, pradėjo (duomenys neskelbtini). Tada nusprendė nusipirkti namą. Ji nuvedė ieškovą, parodė, kur gyvena pardavėja, nes jis buvo ne vietinis. Jokių skelbimų nebuvo, iš kaime buvusių kalbų žinojo, kad norima parduoti tą namą. Ji su ieškovu kartu nuėjo pas pardavėją, derino kainą, dalyvavo ir dukra pardavėjos. Pardavėja nurodė, kad be žemių neparduos namo. Buvo nurodyta kaina 35 000 Lt., bet jie nusiderėjo iki 30 000 Lt. Ji norėjo, kad vyro vardu būtų registruota, nes toks požiūris buvo jos. Jie abu taupė pinigus iš abiejų pajamų, ilgai taupė, nes vaikai buvo maži. Ji paėmė 20 000 Lt paskolą remontui ir dar paėmė greitąjį kreditą 3000 Lt namo pirkimui. Ieškovas paėmė 15 000 Lt kreditą namo įsigijimui. Likusią sumą, apie 12 000 Lt, buvo susitaupę. Susituokė po dviejų metų. Visada kalbėjo, kad tuoksis. Buvo baigęs išgėrinėti, bet pradėjo (duomenys neskelbtini) dirbti, vėl pradėjo. Iki santuokos sudarymo jie name keitė langus, išplėšė ir išbetonavo grindis. Po santuokos sudarymo atliko šiuos darbus: sudėtos gipso plokštės, laminatas, keista elektra, santechnika, radiatoriai, kieto kuro katilas ir įdėklas į kaminą, durys. Iš jos skolintų pinigų remontavo. Grindis reikėjo keisti, nes buvo senos, supuvusios, išplėšė vyras iš gretimo kaimo kartu su ieškovu, betonavo K.. Kanalizaciją keitė ieškovas su vyrais. Elektrą tvarkė elektrikas iš (duomenys neskelbtini), rastas pagal skelbimą. Radiatoriai keisti pažįstamas to darbuotojo, kuris grindis plėšė. Pavardžių neprisimena, dokumentų neturi. Apie ieškovo paskolas žinojo, nes kartu ėmė. Bendras buvo jų ūkis iki santuokos. Ji tvarkė ūkio reikalus, nes jis nemokėjo valdyti pinigų, maisto pirkti, stalčiuj buvo laikomi pinigai nuo pat pradžios jų gyvenimo pas jos mamą. Jie seniai norėjo savo namo, planavo vaikams įrengti po kambarį, planavo remontą, kas kur gyvens. Perkant namą vyko pas notarą kartu su ieškovu, taip pat dalyvavo pardavėja ir jos dukra R. V.. Dėl paskolų ėmimo buvo aptarę. Kreditas per penkis metus buvo grąžintas. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis 2020 m. išvyko į komandiruotę ir nuo to laiko negrįžo į namus. Iš kaimo gyventojų girdėjo, kad jis (duomenys neskelbtini) geria ir kas naktį nakvoja vis kitur. Ji paskambino jam, susitiko, jis atėjo į mašiną ir pasakė, kad pajuto laisvę, nebegrįš. Ieškovas niekada nebuvo pasiėmęs namų rakto. Ji visada iš komandiruočių grįžtant jį nuvykdavo pasiimti. Tačiau paskutinį kartą po komandiruotės nebegrįžo 2020 m., pasakė, kad nebegrįš. 2023 m. buvo įvykis, kai jai darbo metu paskambino iš policijos, kad ieškovas neturi raktų ir negali įeiti į namus, tada ji atvežė raktus, o jis jokių daiktų tą kartą neėmė. Tokio įvykio 2020 m. nebuvo. Jis išėjo ir paliko ją, priežasčių nepasakė, piktumų nebuvo. Jis tris metus nesirodė, buvo išsinuomojęs namą vienkiemyje, kad nereikėtų dirbti, prisidėti. Ji viską pati išlaikė per tą laiką. Jis neprašė net daiktų per tą laiką. Po trijų metų nuo ieškovo išėjimo, ji tvarkė namus ir nusprendė išmesti jo drabužius. Ji per ieškovo draugus perdavė jam, kad duotų skyryboms, kad nebelauks. Siūlė telefonu skirtis y gražiuoju, bet jis nesutiko. V. Š. buvo ieškovo draugas. Jis jos gyvenime atsirado 2023 m. Jokio kito vyro iki tol irgi nebuvo. Ji gavo baudas už automobilio statymą (duomenys neskelbtini), nes pradėjo ten važinėti 2023 m. į (duomenys neskelbtini) pas V. Š. ir nežinojo tvarkos iki tol. Konfliktai yra išsprendžiami, nėra jos kaltės, tačiau ieškovas gerdavo, alų gėrė vietoje vandens. Po ieškovo išėjimo, jai buvo labai sunku, negalėjo patikėti, kad bus antros skyrybos. Ji jautėsi pažeminta ir išduota, sugniuždyta. Trims metams ją paliko likimo valiai. Ji jautė gėda prieš kaimynus, vengė bendrauti dėl to. Viskas subyrėjo kaip kortų namelis. Ieškovas net nepasivargino pranešti. Kartą, po to, kai jis buvo kvietęs policiją, ieškovas atėjo, kai sūnus buvo namuose, jis išsigando, pakvietė močiutę, jai atvykus, ieškovas pasakė, kad visus iššaudytų, tik šovinių neturi, tada jos mama iškvietė policiją. V. Š. pakvietė ieškovą ir jam pranešė, kad draugauja su ja. Po to ieškovas jai paskambino ir pasakė, kad siūlo viską užmiršti, kad jis pasikeis, gyvens kartu. Tai buvo 2023 m. vasarą. Jai atsisakius, jis pasakė, kad paliks ją pliką basą. Mano, kad kerštauja ieškovas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), netoli yra darbas, prižiūri sodybą, moka mokesčius visus 5 metus. Ji rūpinosi sklypais, pati dirbo, leido kaimo žmonėms naudotis. Remontais ji rūpinosi, bendravo, tarėsi su meistrais, su jais vykdavo, nes ieškovas grįžęs iš komandiruočių neidavo. Jis nepalikdavo jai 2000 Lt, palikdavo tik kelis šimtus litų. Ji uždirbdavo 500 – 700 Lt. Ieškovo paskola buvo pas jį, o ji remontams skyrė iš savo paskolos. 20 000 Lt paskolos remontui neužteko, daugiausia iš jos pajamų skyrė remontams, ieškovas šiek tie skirdavo, bet daugiausia iš jos. Jie nepabaigė remontuoti stogo ir sutvarkyti vonios kambario. Fotografijos pateiktos iš laikų, kai gyveno kartu: kelinė į (duomenys neskelbtini), sūnaus Pirmoji Komunija, (duomenys neskelbtini) pasiėmę jos mamą iš sanatorijos.

9. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti, pažymėjo, kad ieškovas viso proceso metu davė nenuoseklius ir net nelogiškus parodymus, o atsakovės parodymai buvo visada nuoseklūs. Ieškovas neigė, kad kartu gyveno su atsakove septynerius metus, tačiau įrodymų, kad gyveno kitur teismui neteikė. Jo nurodytas aplinkybes apie gyvenimą (duomenys neskelbtini), kad keliavo tik kaip draugai, kad atsakovė pusę metų svečiavosi pas pusseserę, o jis pas atskirai, paneigė atsakovės sutrinkti įrodymai, nes paaiškėjo, kad jis darbinosi su atsakove į tą pačią bendrovę, sutartyje nurodė tą pačią gyvenamąją vietą, dirbo. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtino, kad jos darbo užmokestis buvo didesnis nei ieškovo, ji ėmė paskolas namui įsigyti ir remontuoti, buvo teikta jos motinos parama maistu ir suteikta gyvenamąją vieta. Liudytojai patvirtino, kad patį ieškovą atsakovė išraukė iš alkoholizmo, gyvendamas su ja jis išlaikė (duomenys neskelbtini) teises. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad ieškovas bėga nuo įsipareigojimų. Atsakovės sūnus patvirtino, kad gyvenant kartu ieškovą vadino tėčiu, gyveno visi pas močiutę. Ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, dėl ko atsakovė patyrė dvasinę kančią. Pats ieškovas nurodė išėjimo priežastį – nesugyvenamą atsakovės charakterį, o ne neištikimybę. Santykius su V. Š. atsakovė pradėjo tik 2023 m. , apie tai ieškovas sužinojo 2023 m., tod4l ne tai yra šeimos iširimo priežastis. Po pasikalbėjimo su V. Š. ieškovas pradėjo grasinti atsakovei, kad sutryps ją. V. Š. patvirtino, kad prieš trylika metų jau matė ieškovą su atsakovę kartu kaip porą. Atsakovė per septynerius metus kol gyveno kartu su ieškovu iki vedybų vykdė faktinę jungtinę veiklą įgydami bendrą būstą su priklausiniais. Tai patvirtino apklausti liudytojai, fotonuotraukos, bendra kelionė į užsienį, taip pat rašytiniai pateikti įrodymai. Atsakovė iniciavo namo pagerinimą, sudarinėjo pirkinių sąrašą, bendravo su meistrais, kartu jie numatė įrengti vaikų kambarį, iki įsigyjant namą vedė bendrą biudžetą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu, kai pradėjo santykius tiek atsakovė, tiek jis pats nieko neturėjo. Atsakovė ėmė paskolą būsto remontui, taip pat ėmė 3000 Eur greitąjį kreditą įsigijimui, nors neprisimena šiuo metu jo suteikėjo, tačiau ieškovas šio fakto neginčijo. Namo pardavėjos dukra patvirtino, kad būtent atsakovė kreipėsi dėl namo nupirkimo, kad pardavimo sąlyga buvo pirkti kartu ir visus sklypus. Namą įformino būtent ieškovo vardu dėl šalių tokio supratimo. Jei teismas atmestų argumentus dėl jungtinės veiklos, prašo pripažinti, kad turtas buvo iš esmės pagerintas darbu ir lėšomis, o tai patvirtina pakitusi namo būklė, kurią patvirtino ir fotonuotraukos, ir įsigijimo kaina ir paskolų bei investicijų suma, kuri ženkliai viršijo įsigijimo kainą. Ekspertizės šiuo metu nebeįmanoma atlikti, nes pradinė vertė nebuvo fiksuota. Sklypai susiję su įsigytu namu. Nors atsakovė neprisiminė meistrų pavardžių, tačiau ieškovas apskritai nenurodė jokių duomenų apie meistrus ir nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad atsakovė niekada ieškovui nekvietė policijos, todėl jo teiginys, kad jis bijojo konfliktų, neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, liudytojų parodymai, taikytos teisės normos įrodinėjimo procese

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

10. Byloje pateiktais rašytiniai įrodymais nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje (t. 1, b.l. 6, 47, t. 2, b.l. 91). Adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą deklaravo ieškovas 2013 m., atsakovė ir jos sūnus T. S. – 2015 m. (t. 1, b.l. 9). Ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise 2012 m. lapkričio 20 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruotas turtas: 0,7700 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 0,7200 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 0,2900 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 0,2200 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas); pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, priklausančiais pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini) (visi kartu toliau – ir Nekilnojamasis Turtas) (t. 1, b.l. 10-14, t. 2, b.l. 2-36). Ieškovo vardu registruota transporto priemonė „NISSAN QASHQAI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16). ), atsakovės vardu registruota transporto priemonė „CITROEN C4 PICASSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 17). Atsakovė V. S. 2014 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartimi iš AB Swedbank banko gavo 20 000 Lt paskolą remontui (t. 1, b.l. 51-53). AB Swedbank pažyma, vartojimo kredito sutartys ir mokėjimo grafikai patvirtina, kad atsakovui AB Swedbank banko buvo suteiktos paskolos: 2012 m. spalio 15 d. - 15 000 Lt vartojimo kreditas, paskirtis – būsto remontui, 2014 m. liepos 11 d. – 20 000 Lt vartojimo kreditas, paskirtis – remontui, visi mokėjimai nurašyti nuo ieškovo sąskaitos (t. 2, b.l. 56, 68-90). Ieškovas per pastaruosius penkerius metus nebaustas už administracinius nusižengimus (1 t. , b.l. 97). Atsakovė per penkerius metus baustas už administracinius nusižengimus šešis kartus už tai, kad (duomenys neskelbtini) mieste pastatė transporto priemonę draudžiamoje vietoje (1 t. , b.l. 98-101). Atsakovės santuoka su S. S. nutraukta (duomenys neskelbtini) (1 t. , b.l. 121).

11. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mama E. Z. pardavė namą ieškovui ir atsakovei, namą pardavė su sąlyga, kad nupirks jį kartu su žemės sklypais. Skelbimo apie namo pardavimą jokio nebuvo, per kaimynus atsakovė sužinojo, kad namą mama ketina parduoti. Iš mamos tiktai žinojo apie kaimynę V., ji atėjo dėl namo, paskui ji atėjo su draugu Z. apžiūrėti namo. Namas parduodant buvo apverktinos būsenos: kanalizacijos nebuvo, perdangos įlinkę, ant ribos lūžimo lubos, grindys buvo perlopytos, ant viršaus užtiestas linoleumas, buvo laiko tualetas, apšiltinimas nuo pečiaus radiatoriais (nuo plytos katilas pajungtas ir šildymas į kambarį, plyta buvo paprasta, koklinė), sena elektros instaliacija, durys nebuvo keistos, langai buvo seni iš trijų dalių ir nesandarūs. Ji lydėjo mamą pas notarą sudarant namo pardavimo sandorį, taip pat dalyvavo Z. ir V.. V. vaidmenį suprato kaip pirkėjos, ji pirko namą su draugu, t. y. abu pirko su draugu. Kalbėjo Z., kad nesakytų niekam, už kiek jie nupirko namą, minėjo, kad ilgai ir sunkiai taupė namui. Atsiskaityta buvo grynais pinigais. Į banko skyrių ėjo perskaičiuoti, padavė pakelį pinigų, kas padavė, neprisimena. Ji atlydėjo mamą pas notarę, dalyvavo. Po banko patikros ėjo pas notarę, kabinete notarė leido jai dalyvauti, sandorį pasirašė jos mama. Dėl namo juos matė tik vieną kartą. Jie pirmiausia atvyko pas notarę apsitarti, tada nuėjo į banko skyrių, vėliau grįžo pasirašyti dokumentų. Žino iš mamos, kad su mama dėl namo pirkimo kalbėjo V., kelis kartus atėjo. Ji pati V. nepažinojo, nes niekada ten negyveno, tik žinojo, kad yra tokia V..

12. Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas su jos dukra atsakove gyveno jos name kaip šeima (kaip pora) septynerius metus iki vestuvių. Jie gyveno antrame aukšte, o ji – pirmame, gyveno nesipykdami, vežiojo ją į sanatoriją, jiems nekainavo maistas, nes ji teikdavo jiems maistą, nes augino gyvulius. Ieškovas buvo priimtas kaip šeimos narys, dalyvavo kartu šeimos šventėse. Jie labai stipriai taupė, norėdami įsigyti savo namą. Nusipirko jie namą su žeme, žinojo, kad jam reikia remonto. Kai V. Z. išėjo iš namų, dukra labai verkė, nes jai vienai reikėjo visą ūkį prižiūrėti, jai padėjo vaikas (duomenys neskelbtini) m. malkas, žolę pjauti. Z. išvyko į darbą ir tris metus nesirodė, nežinojo, kur jis. Du -tris metus viena pati gyveno, žino, kad dabar jos dukra turi draugą, jai pasakė dukra. Jos namuose jos dukra remonto nedarė, jos name langai keisti dar prieš V. Z. atsikraustant. V. Z. buvo atvažiavęs praeitais metais, jai paskambino anūkas išsigandęs, ji atėjo, o V. Z. tada grasino iššaudyti. Dukra su V. Z. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) po 3-4 metų bendro gyvenimo, anūkė nepritapo, todėl po to grįžo, bet jos dukra parsivežė labai daug pinigų kaip vieniša mama, rodė jai. Jie abu labai stipriai taupė namui. Anūkė V. Z. vadino vardu, o anūkas – tėčiu. Prieš anūko mokyklą, kai jam buvo maždaug (duomenys neskelbtini), jie maždaug pradėjo kartu gyventi.

13. Liudytojas T. S. paaiškino, kad yra atsakovės sūnus, ieškovą jis vadino tėčiu, jie visi kartu gyveno kaip šeima pas jo močiutę. Pradėjo kartu gyventi, kai jam buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metai. Beveik visą laiką taip kartu ir pragyveno: jis, jo sesė, mama ir ieškovas. Su ieškovu gerai sutarė, žaisdavo su juo. Prisimena, kai grįžus iš mokyklos, jam buvo pranešta apie siurprizą, kad nusipirko namą. Visi ėjo jo apžiūrėti. Pasakė, kad turėjo savo kambarį, jie labai apsidžiaugė. Namas buvo senas, reikėjo remonto, o dabar jo būklė labai pasikeitusi. Buvo seni langai, senas dizainas, dabar jau naujoviškai. Remontų daryme mama prisidėjo, ieškovas būdavo reise, o mama su meistru viską derino, pirkdavo, nešdavo, jis su sese ir draugais padėdavo. Lauko aplinką taip pat tvarkė, reikėjo žolę pjauti, malkas kapoti, sodinukais rūpintis ir pan. Žino, kad mama turi draugą kokie 1-2 metai, girdėjo telefonu kaip kalbėjo. V. Z. išėjo ir tris metus nesirodė, nieko nežinojo apie jį. Mama buvo sužlugdyta tada, verkdavo, šnekėdavo su močiute. Jo sesė Z. name negyveno, turėjo savo gyvenimą. Meistras lyg iš (duomenys neskelbtini) buvo. Jo kambario remontą aptarinėjo. Abu jie sunkiai dirbo ir taupė pinigus. Dirbi visą laiką, po darbo mama su meistru važiuodavo aptarinėti reikalus. Prieš įsigyjant namą jie susituokė. V. Z. laikė visą laiką šeimos nariu, neįmanoma, kad jis iki vestuvių buvo tik draugas. Jis dalyvavo vestuvėse, šventė name. Jo pirmoje Komunijoje V. Z. dalyvavo kaip šeimos narys, tėtis. Mama ir toliau gyvena name, jis taip pat gyvena name, pas Š. mama negyvena.

14. Liudytojas V. Š. teismo posėdžio meru parodė, kad šiuo metu yra pora su atsakove, susitinka su ja savaitgaliais, pas ją nėra buvęs, nežino, kur ji gyvena. V. Z. jam sakė, kad negrįžta į namus. Gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), pažinojo V. Z., pasiteiravo atsakovės, kaip ji gyvena per susirašinėjimo programėlę. Metus rašinėjo žinutėmis, po metų jis grįžo, pakvietė susitikti ją, ji pasipasakojo. Susitikinėja atsakove nuo tada, kai V. Z. baudas gauna. Ji buvo užsidariusi, nenorėjo šnekėtis. Žino, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės išsinuomodavo ir ten gyvendavo iki išvykimo. Jis pakvietė ieškovą praeitą vasarą pasikalbėti pranešti, kad pradėjo santykius su atsakove. Kai jis pranešė, ieškovas jam nieko nesakė, tačiau kaime po to pradėjo šnekėti, po to paėmęs šautuvus prie vaiko atsakovės žadėjo sušaudyčiau, tik šovinių nėra. Ieškovą seniai pažinojo, nes yra iš vieno kaimo kilę. Susipažino su atsakove, kai atvykdavo su ieškovu, vaikai buvo maži, buvo gal (duomenys neskelbtini) m. tada, jis tuo metu skyrėsi, jie užeidavo paguosti. Tai buvo gal prieš trylika metų, jie atrodė kaip pora. Jie gyveno pas uošvienę. Ieškovas visą gyvenimą bėgdavo nuo santykių. Jeigu ne atsakovė, jis būtų nusigėręs. Septynis metus jis gyveno su atsakove pas jos mamą, po to vyko į (duomenys neskelbtini). Ji dirba, ji padėjo įsigyti namą. Žino, kad ieškovas su jo broliene turi romaną be įsipareigojimų, ji sakė.

15. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsniu įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

IV. Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei

16. Ieškovas prašė santuoką tarp šalių nutraukti dėl atsakovės kaltės – neištikimybės. Atsakovė prašo santuoką tarp šalių nutraukti dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovas paliko šeimą 2020 m. ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovės teiginį, kad ieškovas paliko šeimą 2020 m. ir ja nesirūpino iš esmės ieškovas pripažino, nurodydamas, kad 2020 m. išvyko gyventi kitur, neapsikentęs konfliktų su sutuoktine, pripažino, kad nepranešė atsakovei, kad išsikrausto, nebandė konfliktų spręsti, susiekti su atsakove, kalbėtis, pripažino, kad nerėmė sutuoktinės po išvykimo nei moraline, nei finansine prasme, nurodydamas, kad atsakovės nereikėjo remti, nes ji dirbo. Tuo tarpu ieškovas, neįrodė, kad santuokos iširimo priežastis buvo atsakovės neištikimybė. Ieškovė tvirtino, kad praėjus keliems metams po ieškovo palikimo jos likimo valiai, ji tik 2023 m. pradėjo artimus santykius su V. Š.. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Š. patvirtino šią aplinkybę, papildomai paaiškindamas, kad ieškovas buvo jo draugas, kuris jam sakė, kad negrįžta į namus pas atsakovę, kad su atsakove artimus ryšius užmezgė 2023 m. ir apie tai pats pranešė ieškovui, kad po to ieškovas buvo nuvykęs į namus pas atsakovę, kalbėjo apie sušaudymą. Šiuos atsakovės ir liudytojo teiginius patvirtino ir ieškovas, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad išvyko iš namų dėl kitos priežasties, kad tik vėliau sužinojo, jog atsakovė yra su kitu žmogumi, kad apie atsakovės draugą sužinojo prieš pareiškimo padavimą, kai su V. Š. pasikalbėjo ir jis pats jam tai pasakė, kad vyko 2023 m., kaip patvirtino liudytojas V. Š.. Ieškovas nurodė, jog negali pateikti įrodymų, kad jo išėjimo iš namų laiku atsakovė jau buvo užmezgusi santykius su kitu žmogumi, patvirtino, kad taip tik mano.

20. Faktą, kad atsakovė pradėjo susitikinėti su V. Š. tik 2023 m., iš esmės patvirtino ir ieškovas, nurodydamas, kad kai sužinojo apie trečią žmogų, buvo nuvykęs į namus ir kvietęs policiją, vėliau surašė pareiškimą. Telšių VPK pateikti duomenis patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo registruotas V. Z. pranešimas, kai jis telefonu pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs pastebėjo, jog yra dingę daiktai: rūbai, pakrovėjas, a/m pakėlėjas, dujinė viryklė, pakeista namo spyna, atvykus pareigūnams ieškovas pareiškė, kad du metus kartu su žmona negyvena, rakto neturi ir iki šiol neprašė, pareigūnai nustatė, kad atsakovė tuo metu dirbo, kelių valandų bėgyje išsiaiškins situaciją, ieškovas pareiškimo nepateikė, papildomai dėl įvykio į policiją nesikreipė (t 2, b.l. 57). Šis dokumentus patvirtina, kad ieškovas su V. Š. pasikalbėjo apie jo ryšius su atsakove 2023 m. ir paneigia ieškovo teiginius, kad buvo keli tokie įvykiai, kur jis kvietė policiją, kad taip pat, kad parašė pareiškimą policijai.

21. Faktą, kad atsakovė pradėjo susitikinėti su V. Š. tik 2023 m., patvirtina ir byloje pateiktas administracinių nusižengimų išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovė nuo 2023 m. gruodžio mėnesio buvo šešis kartus nubausta už tai, kad (duomenys neskelbtini) mieste pastatė transporto priemonę draudžiamoje vietoje (1 t. , b.l. 98-101). Abi šalys ir liudytojas V. Š. nurodė, kad ji buvo bausta dėl to, kad vykdama pas V. Š. nežinojo draudžiančių pastatyti automobilį ženklų.

22. Atsakovės pateikti kvitai dėl žemės mokesčio ir komunalinių mokesčių sumokėjimo (1 t. , b.l. 126-174) patvirtina, kad po ieškovo išėjimo iš namų atsakovė viena dengė šias išlaidas. Tai, kad šiuos kvitus turi atskirai nuo ieškovo nuo 2020 m. gyvenanti atsakovė, o ne ieškovas, patvirtina, kad visas šias išlaidas atsakovė apmokėjo pati, be atsakovo pagalbos. Ieškovas priešingų įrodymų teismų nepateikė.

23. Neįrodytas ir nelogiškas ieškovo tvirtinimas, kad pas atsakovę liko jo santaupos. Visų pirma, iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas tiek namo įsigijimui, tiek remontui ėmė paskolas, kas paneigia, jog ieškovas turėjo daug santaupų. Antra, nelogiška, kad ieškovas išeitų iš namų nepasiėmęs savo santaupų ir iki šiol nebūtų jų pareikalavęs. Trečia, VSDFV duomenimis, atsakovės pajamos buvo didesnės nei ieškovo, o jo alga siekė kelis šimtus litų, o ne kelis tūkstančius litų per mėnesį, kaip teigė ieškovas (2 t., b.l. 100-103, 109-113).

24. Atsakovei įrodžius, kad ieškovas paliko šeimą 2020 m. ir ja nesirūpino, ieškovui neįrodžius, kad dėl to buvo atsakovės kaltės, teismas sprendžia, kad tai ir buvo pagrindinė faktinė šeimos iširimo priežastis, kas be kita ko lėmė, kad po trijų metų, t. y. 2023 m., jau faktiškai šalių santykiams nutrūkus, atsakovė užmezgė naujus santykius. Teismas ieškovo šeimos palikimą 2020 m. vertina kaip ieškovo padarytą CK 3.27 straipsnyje įtvirtintos lojalumo ir pagarbos atsakovei pareigos pažeidimą, tapusį esmine šalių santuokos nutraukimo priežastimi. Ieškovo teiginį, kad nereikėjo atsakove rūpintis, nes ji dirbo, atmeta kaip nepagrįstą, nes rūpinimasis šeima apima ne tik finansinį pasirūpinimą, bet ir kitų pareigų, nurodytų Sprendimo 18 p., atlikimą. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kurios pagrindu pripažintina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino iki faktinių santuokinių santykių nutraukimo ir tai buvo priežastis, kodėl šalių santykių nutrūko, tuo tarpu ieškovas minėtos prezumpcijos nepaneigė.

V. Dėl neturtinės žalos priteisimo

25. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo.

26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima dvasinius išgyvenimus, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 128/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-113/2011).

27. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovo poelgis, kai jis net nepaaiškinęs į namus tiesiog negrįžo, o atsakovei nuvykus išsiaiškinti, kodėl jis negrįžta namo, šaltakraujiškai atšovė, kad jam reikia laisvės, parodė, kad su atsakove kurta šeima, santykiai jam visiškai nevertingi, nesvarbūs, buvo labai didelis emocinis sukrėtimas atsakovei, kurį ji turėjo išgyventi viena; toks ieškovo elgesys sumenkino jos savivertę, pasitikėjimą savimi; nuolatos girdint kalbant kitus žmones, kad ieškovas faktiškai negyvena ir pas seserį, o būna pas sugėrovus ir sugėroves ją pažemino prieš kitus kaimo gyventojus, dėl to ilgą laiką atsakovė vengė bendrauti su kaimynais; tokiu elgesiu ieškovas sutrypė atsakovės jausmus, atsidavimą, lojalumą jam, jų šeimą, namus ir užkirto kelią bet kokiai susitaikymo galimybei. Teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad po ieškovo išėjimo, jai buvo labai sunku, negalėjo patikėti, kad bus antros skyrybos, jautėsi pažeminta ir išduota, sugniuždyta, palikta likimo valiai, jautė gėdą prieš kaimynus, vengė bendrauti.

28. Atsakovės patirtus neigiamus išgyvenimus dėl ieškovo išėjimo iš namų patvirtino teisme apklausti liudytojai. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad 2023 m. jiems susitikus, atsakovė buvo užsidariusi, nenorėjo šnekėtis, o jo brolienė jam sakė, jog ieškovas turi romaną su ja be įsipareigojimų. Liudytoja G. V. teisme nurodė, kad jo dukra atsakovė po ieškovo išėjimo iš namų labai verkė, jis tris metus nesirodė, ji nežinojo, kur jis yra, jai vienai reikėjo visą ūkį prižiūrėti. Liudytoju apklaustas atsakovės sūnus T. S. teisme nurodė, jog ieškovas išėjo ir tris metus nesirodė, atsakovė nieko nežinojo apie jį, ji buvo sužlugdyta tada, verkdavo, šnekėdavosi apie tai su močiute. Tai, kad apklausti liudytojai yra susiję artimais ryšiais su atsakove savaime nepaneigia liudytojų parodymų patikimumo, liudytojų parodymai atitinka tiek atsakovės, tiek vienas kito parodymus, tiek byloje nustatyta faktines aplinkybes ir yra logiški. Akivaizdu, kad vienam iš sutuoktinių netikėtai palikus kitą ir dėlto sugriuvus šeimai, kitas iš sutuoktinių patiria emocinį skausmą, sukrėtimą.

29. Įvertinus nustatytas santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, paneigus ieškovo nurodytas santuokos iširimo priežastis, darytina išvada, kad santuokos iširimas dėl ieškovo netinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu, neabejotinai turėjo sukelti jai emocinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, atsižvelgiant į santuokos ir visą santykių trukmę iki jos iširimo (17 m.), ieškovo turtinę padėtį (dirba, turi jo vardu registruoto turto), į teismų praktiką dėl priteisiamo neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir atsakovei iš ieškovo priteistinas 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

VI. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

30. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

31. Atsakovės prašymu, taip pat ieškovo atstovui nurodžius, kad neprieštarauja, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama pavardė – Z., ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

VII. Dėl tarpusavio išlaikymo

32. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

VIII. Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo

33. Sprendimu dalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

34. CK 3.88 str. yra įtvirtinta prezumpcija, kad bet koks turtas, įgytas santuokas metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal byloje esančias VĮ „Regitra“ pažymas apie transporto priemones, automobilis „NISSAN QASHQAI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Z. vardu buvo registruotas 2022 m. rugsėjo 9 d., o automobilis „CITROEN C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. Z. vardu buvo registruotas 2017 m. kovo 25 d., t. y. abu automobiliai buvo įgyti santuokos metu, todėl taikytina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.

35. Ieškovas ieškiniu reikalauja padalinti šiuos automobilius šalims tokiu būdu, kad po santuokos nutraukimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn atitektų automobilis „NISSAN QASHQAI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur, o atsakovei - automobilis „CITROEN C4 PICASSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur. Atsakovė iš esmės šiam reikalavimui neprieštaravo, toks padalinimo būdas nepažeidžia nei vieno iš šalių interesų, todėl reikalavimas tenkintinas.

IX. Dėl atsakovės alternatyvių reikalavimų pripažinti nekilnojamąjį turtą priklausantį bendrosios nuosavybės teise

36. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. Atsakovė reiškia alternatyvų reikalavimą: pripažinti, jog ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas Nekilnojamasis Turtas buvo sukurtas jungtinės veiklos pagrindu ir priklauso abiem šalims lygiomis dalimis arba, netenkinus šio reikalavimo, pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iš esmės pagerinus ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 (vieną antrąją) šio turto.

38. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

40. Ieškovas ir atsakovė skirtinai aiškino jų gyvenimo kartu momentą ir aplinkybes dėl Namo įgijimo. Ieškovas teigė, kad su atsakove pradėjo kartu gyventi tik po santuokos sudarymo, o prieš santuokos sudarymą poroje su atsakove buvo tik pusmetį, kad pats už santaupas, dvi paskolas bei atlyginimą įsigijo sau Nekilnojamąjį turtą. Atsakovė teigė, kad kartu su ieškovu gyveno ir bendrą ūkį vedė jo motinos namuose septynerius metus iki santuokos, t. y. nuo 2007 m., kad bendrai kartu taupė savo namo įsigijimui, todėl kartu įsigijo Nekilnojamąjį turtą. Nurodytus atsakovės teiginius patvirtino byloje apklausti liudytojai. Liudytoja apklausta atsakovės motina G. V. patvirtino, kad ieškovas su jos dukra gyveno jos namo antrame aukšte kaip šeima septynerius metus iki vestuvių (atsakovės sūnui buvo apie (duomenys neskelbtini) metai tuo metu, jis vadino ieškovą tėčiu), jis vežiojo ją į sanatoriją, dalyvavo kartu šeimos šventėse, ji aprūpino juos maistu, nes augino gyvulius, kad kartu jie labai stipriai taupė, norėdami įsigyti savo namą, namą, reikalingą remonto, vėliau ir įsigijo kartu su žeme. Liudytoju apklaustas atsakovės sūnus T. S. teisme patvirtino, kad nuo maždaug jo septynerių metų jo mama gyveno su ieškovu kaip šeima pas močiutę; jo Pirmosios Komunijos šventėje ieškovas dalyvavo kaip šeimos narys; ieškovą jis vadino tėčiu; Liudytojas V. Š. teisme patvirtino, kad su atsakove susipažino, kai ieškovas atvyko kartu su ja kaip pora, tai buvo gal prieš trylika metų, jie tuomet gyveno pas uošvienę.

41. Atsakovės teiginius apie tai, kad šalys bendrą ūkį vedė iki santuokos sudarymo ir iki Nekilnojamojo turto įsigijimo, patvirtina ir tai, kad šalys 2008 m. - 2009 m. kartu vyko į (duomenys neskelbtini) ir kartu grįžo atgal (t. 2., b. l. 40, 117). Nors ieškovas teismo posėdžio metu, patvirtinęs šį faktą, nurodė, jog jie vyko ne kaip pora, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo, o atsakovė nedirbo, vyko tik aplankyti pusseserės, kad jie gyveno atskirai, taip buvo ten apie pusę metų, tačiau tokius ieškovo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, šalių paaiškinimais bei lėktuvo bilieto kopija nustatyta, kad ieškovė vyko su mokyklinio amžiaus vaikais, taigi nėra logiška, kad ieškovė vyktų į svečius pusei metų, neužtikrinusi vaikams ugdymo įstaigų, be to, akivaizdu, kad paprastai pas giminaičius nesisvečiuojama pusę metų su gausia šeima. Antra, atsakovė pateikė darbo sutarčių kopijas su vertimais, patvirtinančias, kad tiek atsakovė, tie ieškovas (duomenys neskelbtini) dirbo, darbinosi vienoje darbovietėje ir abu darbo sutartyje nurodė tą patį gyvenamosios vietos adresą (t. 2., b. l. 118-123). Taigi, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina artimus ieškovo ir atsakovės santykius bei faktą, kad jie jau tuo metu gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį bei kartu ieškojo finansinių galimybių pagerinimo sprendimų 2008 m. kartu vykstant į (duomenys neskelbtini), kuriuos patvirtina ir liudytojos G. V. paaiškinimai, kad atsakovė su ieškovu vyko į (duomenys neskelbtini) po kelių metų bendro gyvenimo.

42. Atsakovės teiginius apie tai, kad šalys bendrą ūkį vedė iki santuokos sudarymo ir iki Nekilnojamojo turto įsigijimo, taip pat patvirtina ieškovės pateiktos fotonuotraukos. Ieškovas neginčijo, kad jose yra jo ir atsakovės atvaizdai, užfiksuoti maždaug nuo 2007 m. iki santuokos su atsakove sudarymo, tačiau nurodė, jog jie jose buvo tik kaip draugai, pažįstami. Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad iš pridedamų fotonuotraukų ir šalių paaiškinimų matyti, kad fotografijose atsispindi artimi šalių santykiai, nes jose užfiksuota, kad šalys kartu vyko parvežti iš sanatorijos atsakovės motiną (t. 1., b. l. 125), ieškovas, atsakovė ir atsakovės vaikai, t. y. (duomenys neskelbtini) m. gimusi dukra A. S. ir (duomenys neskelbtini) m. gimęs sūnus T. S., kurį apsikabinęs ieškovas ir kuris yra dar akivaizdžiai mažametis (t. 1., b. l. 124), ieškovas dalyvavo atsakovės dar mažamečio sūnaus Pirmosios Komunijos šventėje (t. 1., b. l. 123), šalys kartu vyko prie jūros, kai atsakovės vaikai dar buvo nedideli (sūnus akivaizdžiai ne daugiau (duomenys neskelbtini) metų) ir ieškovas apkabinęs vaikus (t. 1., b. l.122), ieškovas kartu su atsakove laikė apkabinęs miegantį atsakovės mažametį sūnų oro uoste (t. 1., b. l.41). Be to, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovę veždavo į teismo posėdžius dėl bylos su buvusiu sutuoktiniu, su kuriuo ji santuoką nutraukė 2007 m.

43. Teismas pažymi, kad ieškovas, siekdamas paneigti atsakovės argumentus ir pateiktus įrodymus apie, kai šalys bendrai gyveno ir bendrą ūkį kūrė nuo 2007 m., nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, nors buvo atstovaujamas byloje advokato. Teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog šalys nuo 2007 m. gyveno kartu ir kūrė bendrą ūkį kaip sugyventiniai.

44. Atsakovės parodymus, kad gyvendami kartu ir kurdami bendrą ūkį kartu su ieškovu bendrai taupė, siekdami įsigyti bendrą būstą ir jame gyventi su vaikais atskirai nuo atsakovės motinos, o vėliau planą įgyvendino ir kartu įsigijo Nekilnojamąjį turtą, patvirtino į bylą pateikti įrodymai, teisme apklausti liudytojai.

45. Liudytoja G. V. patvirtino, kad dukra grįžusi iš (duomenys neskelbtini) parsivežė labai daug pinigų kaip vieniša mama, abu su ieškovu jie labai stipriai taupė namui. Liudytoju apklaustas atsakovės sūnus T. S. teisme patvirtino, kad atsakovė su ieškovu kartu sunkiai dirbo ir taupė pinigus, kartą grįžus iš mokyklos, jam buvo pranešta apie siurprizą, kad jie nusipirko namą, kad jame turės savo kambarį; visi ėjo jo apžiūrėti, jis atrodė senas ir reikalingas remonto.

46. Nekilnojamojo Turto pardavėjos E. Z. dukra liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad: jos mama pardavė Namą ieškovui ir atsakovei; jį pardavė su sąlyga, kad nupirks jį kartu su visais žemės sklypais; skelbimo apie namo pardavimą jokio nebuvo; būtent atsakovė, kurios ji nepažinojo, per kaimynus sužinojo, kad namą mama ketina parduoti, ji pirmiausiai atėjo dėl namo, paskui ji atėjo su draugu V. Z. apžiūrėti namo; ji lydėjo mamą pas notarą sudarant namo pardavimo sandorį, taip pat dalyvavo ieškovas ir atsakovė; atsakovės vaidmenį suprato kaip pirkėjos, ji pirko namą su draugu, t. y. abu pirko; prašė V. Z., kad nesakytų niekam, už kiek jie nupirko namą, minėjo, kad ilgai ir sunkiai taupė namui; atsiskaityta buvo grynais pinigais, todėl pasitarę pas notarę ėjo į banko skyrių perskaičiuoti, kas padavė pakelį pinigų neprisimena, po to grįžo pas notarę pasirašyti dokumentų; sandorį pasirašė jos mama; žino iš mamos, kad su mama dėl namo pirkimo kalbėjosi V., kelis kartus ji dėl to atėjo. Šie liudytojos parodymai ne tik patvirtina atsakovės teiginius, bet ir paneigia ieškovo teiginius, kad dėl namo pardavimo jis pamatė skelbimą ant medžio, kad pas notarą dėl namo pirkimo dalyvavo tik jis ir namo pardavėja.

47. Ieškovas teikė prieštaringus parodymus teismui. Jis vieną vertus nurodė, kad Nekilnojamąjį turtą pirko pats už savo santaupas, paskolas bei atlyginimą, tačiau kita vertus aiškino, kad 15 000 Lt paimtos paskolos liko dar remontui, kad kai pradėjo draugauti su atsakove, nieko neturėjo, kad dirbo (duomenys neskelbtini) prieš pradedant draugystę su atsakove, vėliau pradėjo (duomenys neskelbtini).

48. Kaip matyti iš Nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarčių (2 t., b.l.2- 36), turtas buvo parduotas už 30 000 Lt. AB Swedbank pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui AB Swedbank banko buvo suteiktos dvi paskolos: 2012 m. spalio 15 d. - 15 000 Lt vartojimo kreditas, paskirtis – būsto remontui, ir 2014 m. liepos 11 d. – 20 000 Lt vartojimo kreditas, paskirtis – remontui (t. 2, b.l. 56, 68-90). Tiek šalys, tiek liudytoja R. V. patvirtino, kad atsiskaidyta su Nekilnojamojo turto pardavėja buvo grynais pinigais, V. Z. minėjo, kad ilgai ir sunkiai taupė namui. Atsakovė patvirtino, kad namo įsigijimui buvo naudota 15 000 Lt ieškovo paskola, 12 000 Lt jie buvo susitaupę, o dar tris tūkstančius atsakovė pridėjo paėmusi greitąjį kreditą, kurio įrodymų šiuo metu nebegali pateikti. Viena iš ieškovo paimtų paskolų imta praėjus dviem metams po Namo įsigijimo, kas paneigia ieškovo teiginį, kad abi savo paimtas paskolas naudojo namo įsigijimui. Ieškovui panaudojus 15 000 Lt vartojimo kreditą Nekilnojamojo turto įsigijimui, jam vis tiek trūko dar 15 000 Lt. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo santaupų prieš įsigydamas šį turtą, o juo labiau tiek, kad būtų namo pirkimui panaudojęs ne visą 15 000 Lt sumą. VSDFV duomenimis, 2012 m. įsigyjant šį turtą ieškovo pajamos sudarė vidutiniškai 409,40 Lt per mėnesį, tuo tarpu atsakovės – 655,27 Eur per mėnesį (2 t., b.l. 100-103, 109-113). Liudytoja G. V. patvirtino, kad atsakovė iš (duomenys neskelbtini) parsivežė nemažai santaupų, nes gavo vienišos mamos išmokas. Šie duomenys, kartu įvertinant ir liudytojų neprieštaringus parodymus, patvirtinančius atsakovės parodymus, be kita ko, ir tai, kad šalys iki Namo įsigijimo gyveno pas atsakovės motiną, tokiu būdu turint galimybę taupyti (nekainavo maistas, būstas), patvirtina, kad Namą, o kartu su juo ir žemės sklypus, vykdant pardavėjos sąlygą pirkti visus šiuos objektus kaip komplektą, turint bendrą susitarimą ir įdėjus bendras lėšas, įsigijo ieškovas kartu su atsakove.

49. Byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad šalys įsigijo Namą suprasdami, kad reikės daug investuoti į jo remontą, ir po įsigijimo ėmė paskolas namo remontui, vykdė ženklius remonto darbus, po kurių namo įrengimas ženkliai pasikeitė. Tiek šalių, tiek liudytojų parodymai, pateiktos fotonuotraukos, paskolų sutartys kita, patvirtina, kad įsigytas Namas buvo prastos būklės, jam buvo būtinas remontas. Ieškovas paaiškino, kad Name po įsigijimo padarė tik kosmetinį remontą, dėjo gipso plokštes, klijavo tapetus, pasikeitė langus, grindis (laminatas), katilo įdėklą įdėjo, lauko šarvuotas duris dėjo. Atsakovė nurodė, kad jos lėšomis namas buvo pagerintas iš esmės: įvestas vandentiekis, kanalizacija, suvedžiota santechnika, iš naujo suvedžiota elektra, įmontuotas naujas kietojo kuro katilas, išbetonuotos grindys, pakeisti langai, sudėti nauji įmontuojami baldai, kad iki santuokos sudarymo name keitė langus, išplėšė ir išbetonavo grindis, o po santuokos sudarymo atliko šiuos darbus: sudėtos gipso plokštės, laminatas, keista elektra, santechnika, radiatoriai, kieto kuro katilas ir įdėklas į kaminą, durys. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Namas parduodant buvo apverktinos būsenos: kanalizacijos nebuvo, perdangos įlinkę, ant ribos lūžimo lubos, grindys buvo perlopytos, ant viršaus užtiestas linoleumas, buvo laiko tualetas, apšiltinimas nuo pečiaus radiatoriais (nuo plytos katilas pajungtas ir šildymas į kambarį, plyta buvo paprasta, koklinė), sena elektros instaliacija, durys nebuvo keistos, langai buvo seni iš trijų dalių ir nesandarūs. Liudytojas T. S. paaiškino, kad Namas buvo senas, reikėjo remonto, o dabar jo būklė labai pasikeitusi, buvo seni langai, senas dizainas, dabar jau naujoviškai įrengta, kad remontų daryme mama prisidėjo, kol ieškovas būdavo reise, mama su meistru viską derino, pirkdavo, nešdavo, jis su sese ir draugais padėdavo, taip pat ji lauko aplinką tvarkė. Atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kurių autentiškumo ieškovas neginčijo, patvirtina, kad įsigijus Namą ir šalims švenčiant vestuves jame, jis dar buvo nesuremontuotas, o vėliau jame buvo atliktas remontas (2 t. b.l. 42-51).

50. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abi šalys po Nekilnojamojo Turto įsigijimo investavo į Namo remontą daugiau, nei buvo namo vertė jį įsigyjant, t. y. Namas kainavo 20 000 Lt., o abiejų šalių remonto paskirčiai 2014 m. paimti kreditai sudaro 40 000 Lt. Pažymėtina, kad tai, jog vartojimo kreditai remontui buvo paimti 2014 m. prieš vestuves, patvirtina, kada šalys po Namo įsigijimo buvo vis dar artimuose santykiuose prieš vestuves ir kartu tęsė susitarimą gerinti gyvenamojo ploto sąlygas ir toliau investuoti į įsigyto Namo remontą.

51. Atsakovė teismui nurodė, kaip organizavo remonto darbus, meistrų vardus, pavardes arba susisekimo su jais būdą, pateikė savo ranka pildytą raštelį (2 t. b.l. 91), kuriame planavo remonto darbus, kad patvirtina, kad ji itin daug prisidėjo organizuojant remonto darbus Name. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. lapkričio 5 d. rangos sutartimi atsakovė susitarė dėl dūmtraukio įdėklo su montavimu darbų už 1750 – 1600 Lt., pasirašant sutartį sumokėjo 200 Lt avansą (t 2, b.l. 92-96), 2014 m. birželio 4 d., 18 d. ir 25 d., pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 3 300 Eur už plastikinių langų įrengimą (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l. 56-58, t 2, b.l. 97). Atsakovės pateikti vairūs kvitai dėl statybinių medžiagų pirkimo bei baldų užsakymo sutartys ir kt. (t 1, b.l. 58-64), taip pat liudytojų parodymai patvirtina, kad Name po jo įsigijimo tiek iki vestuvių, tiek po jų, buvo atlikti atsakovės nurodyti remonto darbai ir kad atsakovė itin daug prisidėjo prie jų vykdymo bei apmokėjimo, nors pagal pateiktus į bylą įrodymus ir tai, kad abi šalys ėmė vartojimo kreditus remontams atlikti, nėra galimybės išskirti kiekvieno iš šalių indėlio dydį. Ieškovas nepaneigė atsakovės indėlio į bendro turto sukūrimą. Nors atsakovas teigė, jog atsakovė langus galėjo keisti motinos namuose ar įrašyti klaidingą adresą užsakant sutartį, tačiau šių faktų neįrodinėjo, liudytoja G. V. paneigė tokias galimybes, o ieškovas šių dokumentų autentiškumo neginčijo.

52. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog gyvendami su ieškovu jie kartu nusprendė įsigyti namą, ilgai planavo, taupė, ruošėsi ir kartu žodinio susitarimo pagrindu, pragyvenę kartu apie penkerius metus kaip šeima pastoviame artimame ryšyje, jį demonstruodami ne tik vienas kitam, bet ir aplinkiniams, įsigijo Nekilnojamąjį Turtą (Namą ir žemės sklypus, kuriuos pardavėja pardavė šalims su sąlyga, kad pirks kartu visus objektus), suformindami jo pirkimą vieno ieškovo vardu, o po to kartu, tęsdami susitarimą tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos sudarymo, bendru susitarimu investavo į Namą pagerindami jį iš esmės, nes investicijų suma du kartus viršijo įsigijimo kainą. Šalių įnašai yra laikomi lygiais, nes neįrodyta, kad buvo susitarta ir investuota kitaip. Byloje pateiktų duomenų pagrindu darytina išvada, kad abi šalys šiam tikslui įgyvendinti prisidėjo pagal galimybes lėšomis ir darbu, šalių turtinė padėtis iki ginčo turto įgijimo ir jį įsigijus bei remontuojant buvo panaši.

53. Teismas sprendžia, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos, kartu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (Nekilnojamąjį Turtą), kurioje šalių dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, kad Nekilnojamasis turtas yra įgytas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį ir pripažinimo atsakovei nuosavybės teisę į ½ šio turto dalį yra tenkintinas. Nustačius, kad Nekilnojamasis turtas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis ir įgytas iki santuokos sudarymo, šis turtas neįtrauktinas į bendrą sutuoktinių turto balansą ir nedalintinas. Šalims nereiškus reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šis klausimas nespręstinas.

X. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

54. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Atsakovę byloje atstovavo advokatė Neringa Šilinskė, ji pateikė duomenis, kad atsakovė dėl jos atstovavimo patyrė 1000 Eur išlaidų (2 t. b.l. 65-67). Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, dydžių, sprendžia, jog atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma yra pagrįsta, atitinka bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir trukmę, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

56. Priešieškinį iš esmės tenkinus, o ieškinį iš esmės atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 548 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ).

57. Teismas šioje byloje patyrė 55,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priešieškinį iš esmės tenkinus, o ieškinį iš esmės atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

58. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2024 m. vasario 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo V. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. Z. palikti pavardę „Z.“, atsakovei V. Z. – „Z.“.

Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

- ieškovui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „NISSAN QASHQAI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

- atsakovei V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „CITROEN C4 PICASSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti nekilnojamąjį turtą – 0,7700 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,7200 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,2900 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,2200 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitai inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, priklausančiais pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), – V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad atsakovei V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis viso šio turto.

Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 548 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 0 ct.) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,51 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. vasario 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą, taikytą ieškovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam nekilnojamajam turtui: 0,7700 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7200 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2900 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2200 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu–sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu–sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu–lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu–malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu–tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu–daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais–kiemo statiniais, priklausančiais pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.