Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 308,52 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2015-12-15 nuo negražintos lėšų dalies, iki lėšos bus grąžintos visiškai. Nurodė, kad pagal atsakovės 2010 m. gruodžio 10 d. pateiktą paraišką gauti paramą žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ ir trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonę „Bandomieji projektai“, sąrašų patvirtinimo“ ji buvo patvirtinta paramos gavėja. 2011 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paramos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įgyvendinti projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akvakultūros cecho įrengimas (duomenys neskelbtini)“, nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų.Nurodė, kad atsakovė projektą įgyvendino trimis etapais, įsigydama ungurių auginimo technologinę įrangą ir rekonstruodama gamybinį pastatą. Atsakovė pateikė tris mokėjimo prašymus, kurie buvo įvertinti teigiamai, ir atsakovei buvo išmokėta paramos suma už įsigytą turtą – 433 940,00 Eur (už ungurių auginimo technologinę įrangą ir rekonstruotą gamybinį pastatą). Nurodė, jog vertinant užbaigto projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus draudimo polisus buvo nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyta ungurių auginimo technologinė įranga nebuvo apdrausta nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o rekonstruotas gamybinis pastatas nebuvo apdraustas nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nors sutarties 20.15 papunkčiu atsakovė įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo dienos.Ieškovė 2015 m. liepos 28 d. raštu „Dėl projekto priežiūros rodiklių“ informavo atsakovę apie įvykdytus pažeidimus ir nurodė pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus dėl nustatytų pažeidimų, informavo, jog, negavus nurodytų dokumentų, bus rengiamas sprendimas dėl sankcijų taikymo, tačiau atsakovė jokių dokumentų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių negalima buvo išvengti pažeidimų, ieškovei nepateikė. Taip pat apie priimtą sprendimą atsakovė informuota 2015-10-15 ir 2015-12-23, tačiau 6308,52 Eur skolos ieškovei negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-11-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6308,52 (šešių tūkstančių trijų šimtų aštuonių Eur 52 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 189,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai. Nurodė, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Agentūros ir atsakovės sudarytos paramos sutarties 20.15 ir 20.2 papunkčius, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 12.10 ir 79.13 papunkčius bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 121 punktą, kadangi laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki 2014-12-31 neapdraudė už paramos lėšas įsigytos ungurių auginimo technologinės įrangos ir laikotarpiu nuo 2014-10-06 iki 2014-12-31 neapdraudė rekonstruoto gamybinio pastato. Taip pat pažeidė kitas paramos sutarties sąlygas ir įsipareigojimus, prisiimtus pateikus paramos paraišką, kitų ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, reikalavimus.Pažymėjo, kad dėl šių netinkamų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolių ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovę (CK 6.249 str. 1 d.).Taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie tarp šalių buvusius susitarimus dėl informavimo tvarkos ir vietos bei registruotų laiškų ir pranešimų siuntimą atsakovei paramos sutartyje nurodytu buveinės adresu, ir teismas pripažįsta šį informavimą, vykdytą iki 2015-12-23, tinkamu.Pažymėjo, kad atsakovė ikiteismine tokiems ginčams spręsti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka galėjo pasinaudoti per 15 dienų nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie dėl jos priimtą sprendimą. Taip pat pažymėjo, kad šis terminas suėjo 2016 metų sausio mėnesį, ieškovė į teismą kreipėsi 2016-07-19, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės teisių pažeidimą ir šioje srityje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-25 sprendimą ir bylą nutraukti CPK 293 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu. Nesant pagrindo bylą nutraukti, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nes ieškinys teismui buvo pateiktas nesuteikus atsakovei galimybės pasinaudoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, yra neįrodytas ir nepagrįstas.Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovei buvo sudarytos galimybės pasinaudoti ikiteismine Agentūros priimto sprendimo apskundimo tvarka, o vertinant atsiliepime nurodytų teisės aktų reikalavimus, iki bylos nagrinėjimo teisme turėjo vykti išankstinis ginčo sprendimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 3D-196 redakcija) patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių 158–160 p. nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, jog CPK 293 str. 1 d. 2 p. yra nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.Taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės nurodyti raštai buvo siunčiami atsakovei, prie ieškinio pridėti nepasirašyti raštai „Word“ formatu negali būti laikomi tinkamu įrodymu apie atsakovės informavimą, be to, nėra įrodymų, kad atsakovė tuos raštus gavo ir turėjo galimybę pateikti ieškovei atsakymus. Atsakovė pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 823 redakcija) patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 9 p., 11 p. atsakovė iki teismo turėjo teisę grąžinti lėšas arba kreiptis į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, tačiau tokia teise ieškovė atsakovei pasinaudoti nesudarė galimybės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti atsakovės 2016 m. gruodžio 27 d. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-2696-729/2016. Nurodė, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes, kurios turėjo bylai esminės reikšmės, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.Nurodė, kad apeliaciniame skunde minimus raštus išsiuntė atsakovei, ir pažymėjo, jog Agentūra nėra įpareigota saugoti ir kaupti pareiškėjams siųstų raštų (popierinių) kopijų, siųsti raštai yra saugomi Agentūros kompiuterizuotoje dokumentų valdymo sistemoje elektronine forma pagal teisės aktų nustatytą tvarką, todėl prie ieškinio ji neturėjo galimybės pateikti pasirašytas dokumentų kopijas. Atsakovė paraiškoje nurodė, jog siunčiamus dokumentus pageidauja gauti paštu arba elektroniniu paštu, o Sutarties 50.2 papunktyje nurodyta, kad visi pranešimai atsakovei turi būti siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymėjo, jog vadovaujantis Sutarties 51 punktu, „pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 darbo dienoms po jo išsiuntimo registruotu paštu“. Kadangi paskutinis (pakartotinis) pranešimas atsakovei buvo siųstas 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. BR6-16983 (3.144), tai terminas, kada atsakovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie dėl jos priimtą sprendimą, yra ne anksčiau kaip 2016 m. sausio 5 d. Ieškovė į teismą kreipėsi 2016 m. liepos 19 d., todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovės teisės buvo pažeistos, kad ji negalėjo sumokėti skolos ar prašyti, kad būtų leista skolą grąžinti dalimis iki teismo, arba pasinaudoti ikiteismine Agentūros priimto sprendimo apskundimo tvarka. Pažymėjo, jog atsakovės apeliaciniame skunde minimos administravimo taisyklės nėra įstatymas ir jose nėra nustatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, todėl atsakovės teiginiai, kad vertinant atsiliepime nurodytų teisės aktų reikalavimus, iki bylos nagrinėjimo teisme turėjo vykti išankstinis ginčo sprendimas, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovės priteista 6308,52 Eur nuostolių dėl atsakovės veiksmų, nevykdant paramos sutarties sąlygų.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paramos sutartis Nr. 2AKV1-3-10-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „UAB „(duomenys neskelbtini)“ akvakultūros cecho įrengimas (duomenys neskelbtini)“, nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų (b. l. 65–79). Iš pateiktos 2015-03-20 projekto įgyvendinimo ataskaitos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties priemonę „Akvakultūra“, ERGO įmonių turto draudimo liudijimų Nr. 310-027881, Nr. 310-025762, Nr. 310-027881 nustatyta, kad ungurių auginimo technologinė įranga nebuvo apdrausta nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o rekonstruotas gamybinis pastatas nebuvo apdraustas nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (b. l. 80–96). 2015 m. spalio 1 d. ieškovė priėmė sprendimą Nr. SKP-354 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriuo atsakovei taikoma sankcija – išmokėtos 6 308,52 Eur paramos susigrąžinimas, t. y. 4 743,36 Eur dėl neapdrausto turto (ungurių auginimo technologinės įrangos ir rekonstruoto gamybinio pastato) ir 1 565,16 Eur dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių (pardavimo pajamų, grynojo pelno, pagamintos produkcijos kiekio tonų per metus, bendro darbo vietų skaičiaus) (b. l. 109–111). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodytas susirašinėjimas su atsakove buvo vykdomas ir kad atsakovė turėjo galimybę į šiuos raštus atsakyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Iš byloje pateiktos atsakovės užpildytos paramos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ ir informacijos apie pareiškėją nustatyta, kad atsakovė nurodo savo buveinės adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), ir el. pašto adresą ((duomenys neskelbtini)), kuriais bus galima susisiekti su pareiškėju paraiškos vertinimo ir projekto įgyvendinimo metu (t. 1, b. l. 26, 36). Taip pat paraiškoje atsakovė nurodė, kad informaciją apie paramos paraiškos administravimo eigą nori gauti tiek elektroniniu paštu, tiek paštu. Paramos sutarties 50.2 papunktyje nurodyta, kad visi pranešimai atsakovei turi būti siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, nustačiusi sutarties pažeidimus, siuntė atsakovei 2015-07-28 raštą dėl projekto priežiūros rodiklių, kuriuo prašė pateikti paaiškinimą dėl kiekvieno nepasiekto rodiklio. Raštas išsiųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 103–104, 131, 135). Atsakovei neatsiliepus į siunčiamus raštus ir nustačiusi paramos gavėjo pažeidimus ieškovė priėmė 2015-10-01 sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo (b. t. 1, b. l. 107–109), kurį kartu su 2015-10-15 raštu Nr. BR6-13570 (3.144) dėl susidariusios skolos gražinimo išsiuntė atsakovei registruotu laišku buveinės adresu (b. t. 1, b. l. 134). 2015-10-15 rašte Nr. BR6-13570 (3.144) atsakovei buvo išdėstyta teisė per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos padengti susidariusią 6 308,52 Eur skolą (b. t. 1, b. l. 105–106), tačiau atsakovė įpareigojimo neįvykdė. Kadangi šis raštas grįžo su žyma „Neatsiėmė pašte“, ieškovė jį kartu su sprendimu pakartotinai išsiuntė atsakovei 2015-12-23 (b. t. 1, b. l. 111). Minimų raštų ir sprendimo išsiuntimo faktą patvirtina byloje esantys Lietuvos pašto sąrašo išrašai (b. t. 1, b. l. 131–134, 163). Paramos sutarties 51 punkte nustatyta, kad pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 darbo dienoms po jo išsiuntimo registruotu paštu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, vadovaudamasi Paramos sutarties nuostatomis, taip pat CK 2.49 str., kuris numato, jog susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, jei jis vykdomas buveinės adresu ar kitais šalių sutartyje nustatytais būdais, tinkamai informavo atsakovę apie priimtą sprendimą, taip pat galimybę sumokėti apskaičiuotos žalos atlyginimą ir atsakovės argumentai, jog nėra jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodytas susirašinėjimas su atsakove buvo vykdomas ir atsakovė neturėjo galimybės į šiuos raštus atsakyti, yra nepagrįsti.Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė grąžinti lėšas iki teismo arba kreiptis į administruojančią instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis. Pažymėtina, kad šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog administruojanti institucija t. y. Nacionalinė mokėjimo agentūra, tinkamai informavo atsakovę apie paramos sutarties pažeidimus bei priimtą 2015-10-01 sprendimą dėl susidariusios paramos dalies sugražinimo. Be to, pažymėtina, jog 2015-10-15 rašte „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovei išaiškinta teisė per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos grąžinti susidariusią skolą, taip pat nurodyta, kur gali kreiptis dėl skolos grąžinimo termino, palūkanų (b. t. 1, b. l. 105, 106). CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Prievolinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Nustatyta, kad atsakovė šiuo atveju nesielgė taip, kaip elgtųsi bonus pater familias, t. y. nesielgė protingai ir rūpestingai, nesidomėjo, ar buvo patvirtinta jos 2015-03-20 pateikta projekto vykdymo ataskaita, ar nėra būtina pateikti papildomų paaiškinimų, dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovei buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl sutarties pažeidimų, taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į administruojančią instituciją dėl lėšų grąžinimo išdėstymo ar grąžinti lėšas. Pažymėtina, kad atsakovė sužinojusi, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl išmokėtos paramos dalies grąžinimo, taip pat turėjo galimybę teikti prašymą ieškovei dėl lėšų grąžinimo dalimis, grąžinti prašomą priteisti pinigų sumą arba bylos nagrinėjimo metu sudaryti taikos sutartį, tačiau ji šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovei buvo sudarytos galimybės pasinaudoti ikiteismine Agentūros priimto sprendimo apskundimo tvarka, todėl teismas turi nutraukti bylą, nes ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatyto ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 293 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog atsirado aplinkybių, dėl kurių tolesnis bylos nagrinėjimas nebegalimas, byla turi būti nutraukiama, t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylos nutraukimo pagrindai reglamentuojami CPK 293 straipsnyje. CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 3D-196 redakcija) patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių nuostatos nenustato privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Minėto teisės akto 158–160 punktuose nurodyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Agentūros, Ministerijos sprendimais, gali juos apskųsti nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovei teisė apskųsti 2015-10-01 sprendimą buvo išaiškinta pačiame sprendime ir 2015-10-15 rašte. Nurodytuose punktuose yra įtvirtinta pareiškėjo teisė, bet ne pareiga pasinaudoti ikiteismine Agentūros priimto sprendimo apskundimo tvarka. Šis reglamentavimas yra dispozityvaus pobūdžio, todėl laikytina, kad apeliantės išsakyti argumentai, kad iki bylos nagrinėjimo teisme turėjo vykti išankstinis ginčo sprendimas, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog CPK 293 straipsnio 2 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja.Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės atsakovei pritaikytos sankcijos dydžio. CPK 306 str. 2 d. numato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovės atsiliepimo, pateikto byloje, nustatyta, kad jame neginčijamas ieškovės pritaikytos sankcijos dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovės motyvo nepasisako.Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės paaiškinimai atsiliepime į apeliacinį skundą dėl apeliantės argumentų, kad prie ieškinio pridėti nepasirašyti raštai „Word“ formatu negali būti laikomi tinkamu įrodymų apie atsakovės informavimą, laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovė, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, kartu pateikė ir atsakovei siųstų dokumentų patvirtintas kopijas (b. t. 2, b. l. 11–16). Be to, teismas pažymi, kad ieškovė ieškinį pateikė per EPP sistemą, o visi dokumentai, pateikti elektronine forma, yra pasirašomi elektroniniu parašu, todėl apeliantės nurodytas argumentas laikytinas nepagrįstu.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą, patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad atmetus apeliacinį skundą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.