- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2-12883-1102/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07794-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Mauricė (pirm.)
- Ieškovas
- P. F.
- Atsakovas
- S. F.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas”, UAB „Vilniaus vandenys”, UAB „Naujoji Pilaitė”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Init“, UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB Lietuvos radijo
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- "Init", SĮ Vilniaus miesto būstas (124568293), "Susiekimo paslaugos", "CONLEX", " Gelvora ", UAB "NAUJOJI PILAITĖ" (121483560), "AS Inbank filialas", "Lietuvos radijo ir televizijos centras", " Energijios skirstymo operatorius", UAB "VILNIAUS VANDENYS" (120545849), UAB "Didžasalio komunalinės paslaugos", Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kodas 188659752,, " Sergel"
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. F. ieškinį atsakovei S. F. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas”, UAB „Vilniaus vandenys”, UAB „Naujoji Pilaitė”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Init“, UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Gelvora“, UAB „Conlex“, AS Inbank filialas, UAB „Sergel“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo P. F. (toliau – ir ieškovas) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, taip pat patikslintą ieškinį atsakovei S. F. (toliau – ir atsakovė), kuriuo ieškovas prašė nutraukti šalių 2007 m. vasario 20 d. santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų R. F., G. F., A. F., B. F., B. F., A. F. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti, kad atsakovė turi teisę bet kada, iš anksto suderintu laiku matytis ir bendrauti su vaikais; santuokos metu įgytas prievoles kreditoriams pripažinti solidariomis prievolėmis. Ieškinį ieškovas grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: šalys 2007 m. susituokė Ignalinoje, iš pradžių šeiminiai santykiai klostėsi gerai, šalys susilaukė 6 vaikų: R. F., gim. (duomenys neskelbtini), G. F., gim. (duomenys neskelbtini), A. F., gim. (duomenys neskelbtini), B. F., gim. (duomenys neskelbtini), B. F., gim. (duomenys neskelbtini), A. F., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ilgainiui santykiai su atsakove pablogėjo, atsakovė atmestinai rūpinosi namais, ieškovas dirbo, vis dažniau kildavo konfliktai iki smurto protrūkio, tačiau ieškovas, nenorėdamas pakenkti šeimos interesams, niekada į teisėsaugą nesikreipė. Maždaug 2017 metų rudenį atsakovė visiškai nustojo rūpintis šeima, išvyko gyventi į kitą vietovę, ieškovo žiniomis, su kitu vyru. Be to, atsakovė vartoja alkoholį, išgėrusi darosi agresyvi, smurtauja. Ieškovas dirba UAB “Mano aplinka” gauna minimalų darbo užmokestį, atsakovės finansinė padėtis nežinoma. Nors atsakovė su vaikais praktiškai nebendrauja, jais nesirūpina ir jais nesidomi, ieškovas neprieštarautų, jeigu atsakovė, iš anksto suderintu, šalims priimtinu laiku susitiktų ir bendrautų su vaikais. Prievolės tretiesiems asmenims atsirado santuokos metu ir yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, todėl pripažintinos solidariosiomis šalių prievolėmis.
Posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad tai jau trečias skyrybų iniciavimas, anksčiau šalys susitaikydavo, tačiau šį pavasarį žmona galutinai pabėgo su kitu vyru, todėl prašo teismo nutraukti santuoką. Šeimos pajamos iš valstybės, įskaitant valstybės mokamus vaikų pinigus, invalidumo vaikams išmokas, iš vaikų fondo gaunamas išmokas, iš viso sudaro apie 1200 Eur. Paaiškino, kad vasaros metu, kai visi vaikai namie, nedirba, bet planuoja vėl pradėti dirbti rudenį, kai vaikai pradės eiti į ugdymo įstaigas. Dirba UAB Mano aplinka kiemsargiu, darbo užmokestis – minimumas. Sutiko, kad santuokos metu įgytas butas, esantis Didžiasalyje, Ignalinos raj., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovei, piniginės kompensacijos neprašo. Po santuokos nutraukimo prisiimtų mokėjimus už socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su vaikais, o iki tol susidariusios skolos pripažintinos sutuoktinių bendromis. Nurodė, kad nori, kad atsakovė bendrautų su vaikais kuo daugiau. Sutiktų, jog atsakovė atvykusi pasimatyti su vaikais, apsistotų jo gyvenamojoje vietoje, galėtų atvykti ir su savo neįgaliu broliu. Pageidautų, kad atsakovė padėtų išruošti mergaites į mokyklą, sutvarkytų joms plaukus prieš rugsėjo 1-ąją ir pan. Prašė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo ieškinys atsakovei buvo tinkamai įteiktas 2020 m. gegužės 19 d. (el. bylos priedas, l. 4). Atsakovė per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė neprieštaraujanti, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės. Paaiškino, kad kito vyro šiuo metu neturi, gyvena su protinę negalią turinčiu 32 metų amžiaus broliu, jį prižiūri, šiuo metu nedirba. Brolis gauna išmokas iš valstybės, atsakovė papildomai gauna 117 Eur už brolio globą ir 18 Eur dydžio alimentų. Brolis vienas gali būti tik pora valandų, ilgiau negali jo palikti. Atsakovės mama gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kasdien vartoja alkoholį, neįgalaus sūnaus neprižiūri. Norėtų lankyti vaikus savaitgaliais, per atostogas. Sutiktų atvažiuoti į Vilnių aplankyti vaikų, vyktų autobusu kartu su neįgaliu broliu. Ateityje ketintų persikelti į Vilnių, broliui surastų specialią mokyklą su dienos centru, kur brolis būtų prižiūrimas, pati dirbtų. Mano, kad galėtų visiems vaikams skirti apie 200 Eur iš viso per mėnesį, mokėtų arba į sąskaitą arba perduotų vaikų tėvui grynais pagal pakvitavimą. Nurodė, kad pati yra darbinga. Sutiktų, kad teismas nustatytų, jog šalys dalijasi bendravimą su vaikais švenčių, atostogų metu, savaitgaliais lygiomis dalimis. Neprieštaravo dėl skolinių įsipareigojimų padalijimo. Patvirtino, kad turi įsigijusi butą Ignalinos raj. Pas save vaikų negali pasiimti, nes jos bute reikia daryti remontą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, išvadą teikianti institucija) teismui pateikė 2020 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 1SD-3972-(8.1.27) (toliau – Išvada), Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 1 d. aktus, Vaiko nuomonės išklausymo 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. birželio 1 d. aktus. Tarnyba nurodė, kad apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovas P. F. su nepilnamečiais vaikais gyvena 3 kambarių apie 74 kv. m ploto bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini), butas priklauso VšĮ „Vilniaus būstas“, būstas tvarkingas, švarus, erdvus, jame atliekamas remontas. Apsilankymo metu namuose buvo visi reikiami baldai ir buitinė technika. Jauniausios mergaitės dalinasi kambariu su tėvu, turi atskiras lovas, kitus reikiamus baldus, žaislus, ugdymosi priemones. Berniukas ir vyriausioji mergaitė dalinasi vienu miegamuoju, jame taip pat yra visi reikiami baldai ir ugdymosi priemonės. Jaunesnėms mergaitėms skirtas kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Vyras nurodė, jog dirba UAB „Mano aplinka“ kiemsargiu-valytoju. Jo mėnesio pajamas sudaro: darbo užmokestis - apie 380 Eur, išlaikymas iš vaikų išlaikymo fondo - apie 420 Eur, išmokos 6 vaikams – 830 Eur, taip pat kiekvieną mėnesį jam pervedami 300 Eur į „Maximos“ kortelę. Paaiškino, kad atsakovė paliko bendrus namus 2020 m. kovo mėn., nuo to laiko ji vaikų nematė, skambino jam išgėrusi, norėjo kalbėti su vaikais, tačiau visi vaikai atsisakė su ja bendrauti. Vaikų motina prie jų išlaikymo neprisideda. Iš namų atsakovė išėjo jau 6 kartą, buvo palikusi vaikus 6 mėnesiams, tuo metu jis vienas rūpindavosi vaikais, gamindavo jiems valgyti, prižiūrėdavo jauniausius vaikus, padėdavo su pamokomis. Dabar jis taip pat vienas rūpinasi vaikais, juos išlaiko, auklėja ir ugdo, jam padeda socialinė darbuotoja. Jis nori, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nes atsakovė neturi tinkamų įgūdžių auginti vaikus, vartoja alkoholį. Nepilnametis R. F., gimęs (duomenys neskelbtini), lanko 6 klasę Vilniaus „A.” specialiojoje mokykloje. Papildomai nemokamai lanko futbolo treniruotes. Berniukui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, jis mokosi pagal individualizuotą ugdymo programą. Berniukas papasakojo, kad gyvena su tėčiu ir seserimis, mama gyvena Ignalinoje, kada paskutinį kartąją matė, negalėjo pasakyti. Su mama jis nepalaiko jokio bendravimo, mama nei skambina, nei rašo, jokių dovanų nedovanoja. Su ja bendrauti ir pats nenori, nes mama jį paliko, buvo neištikima tėčiui su vyru D.. Jo santykiai su tėčiu yra geri, kartais tėtis pyksta, tačiau tik dėl to, jog neruošia namų darbų, tingi padėti tvarkytis buityje ir dažnai būna įnikęs į mobilų telefoną. Vaikas nurodė, jog nori likti gyventi su tėčiu ir seserimis. Nepilnametė G. F., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko 5 klasę Vilniaus L. K. mokykloje. Papildomai nemokamai lanko futbolo treniruotes. Mergaitė turi mokymosi sunkumų, mokosi pagal pritaikytą ugdymo programą. Pasakojo, jog ji gyvena su broliu, seserimis ir tėčiu, kartais į svečius ateina dėdė S., kuris padeda tėčiui su vaikais, su namų remontu. G. sakė, jog su mama nebendrauja, nesusirašo ir nesusiskambina, pasak mergaitės, mama gyvena Ignalinoje su D., nuo kurio laukiasi vaikelio. Mergaitė sakė, jog tėtis yra geras, nešaukia, bando su visais vaikais susitvarkyti, kartu žaidžia stalo žaidimus, gamina maistą, padeda ruošti namų darbus. Mergaitė teigė, jog ir pati labai padeda tėčiui – prižiūri neįgalią sesę B., mažąją sesę A., gamina valgyti (verda košes, tepa sumuštinius, kepa kiaušinienę, duoda dribsnių). Ji nori likti gyventi su tėčiu, nes ant mamos yra pikta. Mama tėtį ir vaikus buvo palikusi šešis kartus, tėtis kaskart atleisdavo, priimdavo atgal, o mama ir vėl išeidavo. Nepilnametė A. F., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko 3 klasę Vilniaus L. K. mokykloje. Papildomai nemokamai lanko šokius. Mergaitė turi mokymosi sunkumų, mokosi pagal pritaikytą ugdymo programą. Mergaitė pasakojo, jog su mama bendrauti nenori, nes mama yra bloga ir pikta, nes išėjo ir visus paliko. Tėtis gamina valgyti, tvarkosi namuose, perka maistą, rūbus, batus, braškių, duoda pinigų einant į parduotuvę. Su tėčiu sutaria gerai ir nori likti gyventi su juo. Nepilnametė B. F., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko 1 klasę Vilniaus L. K. mokykloje, papildomai nelanko jokių būrelių. Mergaitė pasakojo, jog mama palieka ją ir kitus vaikus jau ne pirmą kartą, mama skambino jai, tačiau ji, kaip ir kiti vaikai, nenori su ja bendrauti, nes žino, kad mama gyvena su kitu vyru, dėl to ji pyksta ant mamos, jos nepasiilgo. Kol mama nerado kito vyro, viskas buvo gerai, mama darydavo valgyti, paskui nustojo tą daryti. Apibūdino mamą kaip piktą, rėkiančią, pasakojo, kad mama neleisdavo įeiti į savo kambarį. Laisvalaikį ji leidžia su draugėmis, padeda tėčiui tvarkyti namus, prižiūrėti jaunesnes seseris. B. tėvą apibūdino kaip gerą, ramų ir geros širdies, jis daugiausiai ja rūpinasi, perka rūbus, daro valgyti, daro šukuosenas, padeda. Tėvas jai žymiai artimesnis nei mama, jai patinka su juo gyventi bute, kuriame gyvena dabar, čia yra jos namai, šalia yra draugai, keisti ji nieko nenori. Apie mamą ji nieko gero neprisimena, net jeigu mama atvažiuotų, nenorėtų su ja kalbėtis. Nepilnametė B. F., gim. (duomenys neskelbtini), lanko darželį Vilniaus „Š.“ specialiojoje mokykloje. Mergaitė turi raidos sutrikimą, nevaikšto, blogai kalba. Tarnybos darbuotojai lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, jog atsakovė S. F. kartu su broliu V. C. ir sugyventiniu D. S. gyvena 4 kambarių apie 78 kv. m ploto bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Būstas erdvus, jame yra visi patogumai, tačiau reikalingas remontas. Apsilankymo metu virtuvėje ir didžiajame kambaryje trūko švaros ir tvarkos, tačiau kiti kambariai buvo švarūs ir tvarkingi. Butas yra pirmame pastato aukšte, jame trūksta nedaug baldų ir buitinės įrangos (indų, stalo įrankių), trūksta patalynės. Atlikus būsto remontą ir įsigijus trūkstamus reikmenis būstas būtų tinkamas vaikams augti. Virtuvėje yra šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, dujinė viryklė, skalbimo mašina. Indų ir stalo įrankių pakanka tik 3-4 žmonėms, indai netvarkingi. Namuose yra trys televizoriai, kompiuteris, penkios lovos ir dvi į lovas transformuojamos sofos, taip pat vienas darbo stalas ir šešios kėdės. Bute taip pat yra kitų baldų (sekcijų, spintų ir pan.), patalynės pakanka 4-5 žmonėms, ji švari, bet netvarkinga. Moteris nurodė, jog šiuo metu nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, slaugo neįgalų brolį, jos mėnesio pajamas sudaro 18,91 Eur. Brolis gauna apie 300 Eur neįgalumo pašalpą, o sugyventinis užsiima individualia veikla, jo mėnesio pajamos yra apie 600 Eur. Atsakovė papasakojo, jog (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2020 metų balandžio mėnesio. Iš Vilniaus išsikėlė dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtavo vyras, buvo kviesta policija. Vyrui buvo pritaikytos kardomosios priemonės, skirta bauda. Vyras prieš vaikus paskutiniu metu nesmurtavo, tačiau praeityje smurto atvejų buvo – dukrai A. trenkė per veidą. Balandžio mėnesį vyras ją išvarė iš namų. Vilniuje ji lankė psichologės E. S. konsultacijas, priklausomybių neturi. Norėtų išsiskirti su vyru, pasiimti vaikus ir gyventi su jais. Dėl esamos situacijos kaltina vyrą, skyrybų priežastis yra vyro fizinis ir psichologinis smurtas jos atžvilgiu. Šiuo metu ji su vaikais bendrauti negali, nes vyras neleidžia ir užblokavo vaikų telefonus. Norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), ieškotų darbo – turi virėjos specialybę, „iš vaikų“ tikrai negyventų. Turi skolų už komunalinius mokesčius - apie 800 Eur, skolas moka. Išvadoje papildomai nurodyta, kad šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. 2020 m. kovo 1 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai visų šeimoje augančių nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tarnyba darė išvadą, kad atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaikų interesus ir išsakytą nuomonę, į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium nepilnamečiai vaikai liko gyventi su tėvu, kuris jais rūpinasi ir išlaiko, manytina, kad nepilnamečių R., G., A., B., B. ir A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų geriausius vaikų interesus. Tarnybos nuomone, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams R., G., A., B., B. ir A. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės galimai užtikrintų būtiniausių jų poreikių patenkinimo lygį (2020 m. birželio 8 d. DOK-110058).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga, išvadą teikiančios institucijos dokumentai, ieškovo teismui pateiktas Karaliaučiaus g. socialinių ir aplinkinių būstų gyventojų 2020 m. kovo 17 d. skundas patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nuo 2020 m. kovo mėn. negyvena šeimos namuose, ieškovas iš esmės vienas rūpinasi visais šešiais šalių nepilnamečiais vaikais, atsakovė paliko šeimą, sutuoktinį ir pradėjo gyventi su kitu vyru D. S., atsakovė nebe pirmą kartą palieka sutuoktinį, atsakovės meilužis lankydavosi šeimos namuose ir sutuoktiniams gyvenant kartu, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė posėdžio metu neprieštaravo, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovė pažeidė lojalumo, ištikimybės sutuoktiniui pareigas. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsakovei nepareiškus prašymo jai po santuokos nutraukimo grąžinti jos turėtą ikisantuokinę pavardę (Ch), šalių pavardės nutraukinat santuoką nekeičiamos.
3. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos 2020 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 1SD-3972-(8.1.27), kurioje nurodyta, kad nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius vaikų interesus, įvertinęs vaikų nuomones, pateiktas išvadą teikiančios institucijos atstovams, kuriose vaikai patvirtino, jog tėvas jais tinkamai rūpinasi, nurodė esantys su tėvu artimi, įvertinęs, kad bylą nagrinėjant teisme atsakovė neprieštaravo vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu, teismas plačiau dėl tėvų asmeninių bruožų ir gebėjimo rūpintis vaikais nepasisako ir sprendžia, kad ieškovo prašymas nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą su ieškovu atitinka vaikų interesus, todėl tenkintinas.
4. Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
Ieškovas nu ieškinyje nurodė, kad neprieštarautų, jeigu atsakovė, iš anksto suderintu, šalims priimtinu laiku susitiktų ir bendrautų su vaikais. Posėdžio metu nurodė, kad nori, kad atsakovė bendrautų su vaikais kuo daugiau, padėtų jam, ypač su mergaičių priežiūra. Atsakovė prašė teismo nustatyti bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių, atostogų metu.
Vaikų, kaip visaverčių asmenybių, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui: tėvas turėtų skatinti vaikus bendrauti su mama, o mama turėtų ieškoti galimybių kuo daugiau laiko praleisti su vaikais, bendrauti su jais telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Abu tėvai turėtų susilaikyti nuo neigiamų komentarų vienas kito atžvilgiu.
Atsižvelgdamas į posėdžio metu išsakytus šalių paaiškinimus, teismas nustato skyrium gyvenančios atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, vadovaudamasis vaikų interesais, kuri išdėstoma šio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.
Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.
Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.
Ieškovas ieškinyje plačiau nedetalizavo nepilnamečių vaikų poreikių, prašė priteisti iš atsakovės po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Posėdžio metu nurodė prašantis priteisti po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovė nurodė teišgalinti skirti 200 Eur per mėnesį visiems šešiems vaikams.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Dėl išlaikymo formos pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad šalių pajamos nėra didelės. Ieškovas 2017-2020 m. dirbo UAB „Būsto aplinka“, UAB „Mano aplinka“, UAB „Bugasta“, jo pajamos sudarė apie 300-600 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Atsakovė 2019 m. liepos 19-31 d. dirbo UAB „Alikantė“, už šį laikotarpį gavo 118 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovas dirba kiemsargiu, rūpinasi šešiais vaikais, iš kurių kai kurie turi negalią. Atsakovė turi virėjos specialybę, globoja neįgalų brolį, gauna globos išmoką. Šalių vardu nėra registruota transporto priemonių. Šalys santuokos metu yra įgijusios butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovės vardu, šis turtas, 2020 m. kovo 17 d., duomenimis, devynis kartus areštuotas antstolių. Abiejų šalių, kaip skolininkų atžvilgiu vykdomas išieškojimas ne vienoje vykdomojoje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai.
Iš išvadą teikiančios institucijos dokumentų, ieškovo paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametė B. F., gim. (duomenys neskelbtini), turi raidos sutrikimą, nevaikšto, blogai kalba, lanko darželį Vilniaus „Š.“ specialiojoje mokykloje, nepilnamečiui R. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, jis mokosi pagal individualizuotą ugdymo programą Vilniaus „A.” specialiojoje mokykloje, vaikams yra mokamos neįgalumo išmokos.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformuluota teisės taikymo taisyklė, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Nagrinėjamu atveju atsakovės vaikams mokėtinas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis nustatytinas atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių, į šalių gaunamų pajamų lygį, turtinę padėtį, prievolių tretiesiems asmenims buvimo faktą, aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat siekiant, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo būtų ne tik priimtas, bet ir įgyvendinamas. Iš atsakovės kiekvienam vaikui priteistinas 90 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis (kas sudaro 90 x 6 = 540 Eur visiems vaikams, kol visi vaikai yra nepilnamečiai). Teismas vertina, kad tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovės atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos minimalių vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Išlaikymas periodinėmis išmokomis po 90 Eur priteistinas nuo 2020 m. kovo 16 d. (ieškovo kreipimosi į teismą dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą paskiriant išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.
Priėmus sprendimą byloje naikintinos 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, taip pat iš atsakovės kiekvienam nepilnamečiui vaikui priteistas laikinas išlaikymas po 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo prašymo teismui padavimo dienos (2020 m. kovo 16 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, jog atsakovei neteikiant išlaikymo vaikų naudai yra mokamos vaikų išlaikymo fondo išmokos, įvertinus, kad šiuo galutiniu sprendimu yra keičiamas iš atsakovės priteisiamo išlaikymo dydis, lyginant su laikinu išlaikymo dydžiu (100 Eur) ir nustatomas 90 Eur dydis, siekiant užtikrinti tinkamą išmokų mokėjimą ir išmokėtų sumų išieškojimo atgręžimą į atsakovę, teismo iniciatyva šis sprendimas išsiųstinas Vaikų išlaikymo fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI).
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-472-869/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-07856-2018-6, kuria nuo 2018 m. balandžio 16 d. buvo priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovės jos šešiems nepilnamečiams vaikams po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nustojo galioti 2018 m. gruodžio 20 d., kuomet įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria buvo nuspręsta ieškovo P. F. ieškinį atsakovei S. F. nurodytoje byloje palikti nenagrinėtu.
Teismas nutraukdamas santuoką turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo butą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-22, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nereiškė reikalavimų dėl turto padalijimo. Tarp šalių nesant ginčo, šis turtas, registruotas atsakovės vardu, po santuokos nutraukimo pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe.
Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, atsakovės neprieštaravimą posėdžio metu, trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicijas, šalių įgytos prievolės pripažįstamos ir paliekamos solidariomis prievolėmis. Atsižvelgiant į SĮ “Vilniaus miesto būstas” prašymą, nustatytina, kad ieškovas P. F. po santuokos nutraukimo bus pagrindiniu Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininku.
7. Dėl bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vertintina, kad ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, apie 70 proc. apimtimi.
Byloje ieškovas 2020 m. kovo 17 d. sumokėjo 21 Eur už reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, taip pat 2020 m. balandžio 21 d. sumokėjo 75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus 70 proc., iš atsakovės ieškovui priteistini 67 Eur (96 x 0,7) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Žyminis mokestis, susijęs su išlaikymo priteisimu sudaro 146 Eur (90 x 12 x 6 x 0,03 x 0,75), ieškovas nuo jo mokėjimo atleistas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ši suma priteistina iš atsakovės.
Byloje taip pat susidarė 12,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims paskirstytinos tokiomis dalimis: ieškovui – 3,75 Eur, atsakovei 8,74 Eur. 3,75 Eur suma iš ieškovo valstybės naudai nepriteisiama, nes ji sudaro mažiau nei 5 Eur (remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi – jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma).
Iš atsakovės valstybės naudai iš viso priteistina 154,74 Eur (146 + 8,74).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. F., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2007 m. vasario 20 d. Ignalinos rajono administracijos CMS, įrašo Nr. 7, dėl atsakovės S. F. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes „F.“, „F.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų R. F. (R. F.), a. k. (duomenys neskelbtini) G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) B. F., a. k. (duomenys neskelbtini) B. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų tėvu P. F., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės S. F., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. F., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui G. F., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. F., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui B. F., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui B. F., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. F., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) per mėnesį kiekvienam vaikui iki jo pilnametystės nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 16 d.), indeksuojant priteistą išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečių vaikų R. F., G. F., A. F., B. F., B. F., A. F. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą P. F., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdomas skubiai.
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovei S. F., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka butas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-22, esantis (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. F., a. k. (duomenys neskelbtini), lieka solidariai atsakingi pagal prievoles vykdomosiose bylose, pradėtose iki ieškovo ieškinio pateikimo šioje byloje dienos (2020 m. balandžio 22 d.), kuriose išieškotojais yra SĮ „Vilniaus miesto būstas”, UAB „Vilniaus vandenys”, UAB „Naujoji Pilaitė”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Init“, UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Gelvora“, UAB „Conlex“, AS Inbank filialas, UAB „Sergel“.
Nustatyti, kad P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo bus pagrindiniu Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, un. Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-21, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininku.
Nustatyti atsakovės S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – mama), bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) B. F., a. k. (duomenys neskelbtini) B. F., a. k. (duomenys neskelbtini) A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikai), tvarką:
1) mama bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val. (mėnesio pirmas savaitgalis yra tas, kurios abi dienos, šeštadienis ir sekmadienis, priklauso tam mėnesiui);
2) mama turi teisę atvykti pas vaikus jų gimimo dieną, dalyvauti vaikų gimtadienių šventėse;
3) šventinėmis dienomis mama su vaikais bendrauja: neporiniais kalendoriniais metais (2021, 2023 ir t.t.) – kovo 11 d., Šv. Velykų antrą dieną, birželio 24-ąją, Kalėdų antrą dieną, gruodžio 31 d. (įskaitant sekančią sausio 1 d.); poriniais kalendoriniais metais (2020, 2022 ir t.t.) – Šv. Velykų pirmą dieną, gegužės 1 d., lapkričio 1-ąją, gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.);
4) mama su vaikais kasmet bendrauja Motinos dieną (pirmą gegužės mėn. sekmadienį);
5) vasaros metu mama praleidžia su vaikais ne mažiau kaip dvi savaites nepertraukiamai. Jei kai kurie vaikai yra stovyklose ar pan., mama atostogauja su likusiais vaikais. Vaikų mokyklinių atostogų metu mama turi teisę praleisti su vaikais pusę atostogų laiko. Mama turi pirmenybės teisę pasirinkti laiką su vaikais poriniais metais (2020 m., 2022 m. ir t.t.). Apie savo ketinimą praleisti su vaikais atostogas, mama praneša tėvui ne vėliau kaip prieš dvi savaites;
6) tėvas P. F. ir mama įsipareigoja bendradarbiauti derindami bendravimo su vaikais detales SMS žinutėmis, el. paštu. ar kitomis ryšio priemonėmis raštu. Mama privalo prieš dvi dienas pranešti, kokiu laiku atvyks pas vaikus. Jei mama negali bendrauti su vaikais, ji apie tai privalo vaikų tėvą informuoti prieš dvi dienas. Tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios mamos ir vaikų bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, sms žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
Priteisti iš S. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 67 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų
Priteisti iš S. F., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 154,74 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Panaikinti teismo šioje byloje 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Ignalinos sav. administracijos CMS, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei R. C., taip pat Vaikų išlaikymo fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI).