Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ 1 dalyje (dvi veikos) ir 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. Š. parodė, kad buvęs žentas paprašė permontuoti ratus, tas automobilis buvo „Opel Zafira“, kuris žentui priklausė. Jis padarė darbą, atėjo draugelis ir pasiūlė išgerti. Paskui paskambino žentas ir paprašė atvaryti automobilį į Pilaitę. Jis iš durnumo sėdo už vairo ir važiavo, o ten buvo reidas, sustabdė jį pareigūnai. Kaltas, gailisi, tai kvailystė. Gėrė su draugu butelį degtinės. Tada nesijautė apsvaigęs. Tuo metu žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones, bet per kvailystę vairavo, o dar alkoholis prisidėjo. Blogai vertina savo veiksmus, tai paskutinis kartas. Globoja vaiką, nes dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), bet paskui negrįžo, praėjo metai ir pradėjo globoti. Vaiką prižiūri kartu su žmona, jį ir išlaiko. Žmona turi neįgalumą, lyg (duomenys neskelbtini) proc. neįgalumo. Darė jai (duomenys neskelbtini) operaciją, pjovė (duomenys neskelbtini), bet kažkas nepavyko gydytojams ir dabar (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 152).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas G. V. parodė, kad dirba Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriuje, specialistu. 2022 m. rugsėjo 2 d. dirbo kartu su specialistu G. B. tarnybiniu automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys Kobra9835), ir vykdė policinę priemonę. Apie 18.45 val. Vilniuje, Taurupės gatvėje, aplink jokių pastatų nebuvo patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su V. Š. iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli, todėl pastarojo blaivumas buvo patikrintas bekontakčiu alkotesterio detektoriumi. Patikrinimo metu prietaiso LED indikatorius užsidegė raudonai bei ekrane buvo rodomas ženklas „X“, kuris reiškia, kad vairuotojo išpūstame ore yra alkoholio koncentracija. Į klausimą, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, V. Š. nurodė, kad prieš dvi valandas gėrė apie 300 gramų degtinės. Pasiūlius V. Š. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir jam sutikus pirmu pūtimu 18.50 val. buvo nustatytas 2.27 prom. girtumas, antru pūtimu 19.09 val. nustatytas 1.94 prom. girtumas. V. Š. alkotesterio parodymų neginčijo. Kadangi V. Š. trijų metų bėgyje jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų dalį. Automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. V. Š. automobilyje buvo vienas, apžiūros metu jokių alkoholinių gėrimų automobilyje pastebėta nebuvo. V. Š. vairavimo faktas galimai yra užfiksuotas kito tarnybinio automobilio (Cobra 9836) vaizdo stebėjimo kameromis (t. 2, b. l. 14-17).

Įtariamasis V. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, į narkologo ir psichiatro įskaitas neįrašytas. Lietuvių kalbą supranta gerai, skaito ir rašo lietuviškai, vertėjas nereikalingas. 2022 m. rugsėjo 2 d., po darbo apie 16 val., kieme ties darboviete, adresu (duomenys neskelbtini), jis su pažįstamu pradėjo gerti alkoholį. Gėrė degtinę, abu išgėrė butelį 0,7 l talpos degtinės. Degtinę baigė gerti apie 18.15 val. Jis remontavo žento automobilį, o apie tai sužinojusi žmona pradėjo pykti. Žentas palikęs jam automobilį pasakė, kad sutvarkęs jo automobilį Opel Zafita, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), jį atvarytų iki savo namų, nes žentas turėjo pasiimti pas juos paliktą sūnų. Todėl apie 18.15 val. baigęs gerti degtinę, sėdo į žentui V. P. (V. P.) priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuodamas minėtą automobilį iš (duomenys neskelbtini) važiavo link namų (duomenys neskelbtini). Jis nesijautė apsvaigęs, todėl manė, kad vairuoti gali. Jam vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant Taurupio gatve link (duomenys neskelbtini), ties ežeru, privažiavo prie policijos pareigūnų vykdomo reido vietos. Stovėjo 4 pareigūnų automobiliai bei motociklistas ir pareigūnai stabdė visus važiuojančius automobilius bei tikrino vairuotojų blaivumą. Privažiavus prie policijos pareigūnų, sustabdė vairuojamą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarė vairuotojo langą, pareigūnas davė jam papūsti į bekontaktį alkotesterį. Jam papūtus, jame užsidegė raudona lemputė. Dėl to pareigūnas jam liepė kartu su juo nueiti iki tarnybinio automobilio ir alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko. Pirmą kartą pučiant į alkotesterį buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas, o antruoju pūtimu buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko, visus dokumentus pasirašė. Buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę, o jo vairuotą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnai išgabeno į saugomą aikštelę. 2020 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam, kai nustatomas virš 1,5 promilių girtumą ir tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metus. Šiuo metu tebegalioja poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones. Dėl pareikšto įtarimo, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi (t. 2, b. l. 73-76).

Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0755 įtariamajam V. Š. 2022 m. rugsėjo 2 d. 18.50 val. buvo nustatytas 2.27 promilių girtumas, 19.09 val. buvo nustatytas 1.94 promilių girtumas (t. 2, b. l. 58).

Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0755 patikros sertifikatas Nr. 1747063 (t. 2, b. l. 59).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. P., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 25).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė Opel „Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė Lietuvos rinkoje yra 1150 eurų su PVM (b. l. 26).

Transporto priemonės vertinimo santraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM, atsižvelgiant į nustatytus defektus – 490 Eur (b. l. 127).

2020 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. Š. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 6 d. (t. 2, b. l. 52-57).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 243 straipsnio nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, paaiškino, kad su draugu vartojo alkoholį, o po to, suprasdamas, kad yra neblaivus, vairavo kaltinime nurodytą automobilį. Be paties V. Š. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir liudytojo G. V. parodymai, alkotesterio parodymai. V. Š. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

BK 243 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Teismo vertinimu, V. Š. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę dėl transporto priemonės ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo 2022 m. rugsėjo 2 d. apie 18.45 val. Vilniuje, Taurupio g. vairavimo. Automobilio vairavimo faktą patvirtino liudytojas G. V., kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau ją jis sąmoningai ignoravo. Kaltinamasis neneigė, jog transporto priemonę vairavo po to, kai buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, ir jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metus.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu V. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, pagal laidavimą ir per 2 metus (nustatytą laidavimo laikotarpį) padarė naujus tyčinius nusikaltimus, sprendimas atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir teismas sprendžia dėl V. Š. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Atnaujinus įrodymų tyrimą ir sujungus bylas, kaip buvo padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami pirmosios bylos įrodymai, o tyrimas atnaujinamas tik tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis V. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 32-34), dvi iš trijų nusikalstamų veikų padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 52-57), administracine tvarka nebaustas (baustumas išnykęs) (t. 2, b. l. 35-48), dirbantis (t. 2, b. l. 50) darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 115). Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas baudos bausmes. Pagal nustatytas V. Š. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 2 d. veika), 243 straipsnį, bendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. veika), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tačiau pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. Š. skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. 19.41 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d. 15.35 val. (t.1, b. l. 57, 74) bei nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. 18.45 val. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. 11.54 val. (t. 2, b. l. 63, 79), t. y. dvi dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nusikalstamai elgėsi piktnaudžiaudamas įgyta specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų, kai BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, neteistas, nebaustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), praeityje yra vairavęs neblaivus, nusikalstamą veiką padarė laidavimo metu, kai jam buvo uždrausta naudotis specialia teise, jam nustatytinas 4 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra trečiasis asmuo – V. P. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės valdytojas-savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė Opel „Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė Lietuvos rinkoje yra 1 150 Eur su PVM. Teismui pateiktoje Transporto priemonės vertinimo santraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM, atsižvelgiant į nustatytus defektus – 490 Eur. Teismo vertinimu, Transporto priemonės vertinimo santraukoje nurodyta automobilio vertė yra svarbi nustatant konfiskuotino turto vertę, kadangi VšĮ „Emprekis“ yra pateikiama bendra tos kategorijos transporto priemonių vertė, o vertinimo santraukoje konkrečios transporto priemonės vertė, įvertinus visus transporto priemonės požymius, defektus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. Š. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 490 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

VI. Kiti klausimai

V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. Š. (V. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. veika), ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. rugsėjo 2 d. veika), ir skirti jam 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą.

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 2 d. veika), 243 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti V. Š. 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. veika), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tačiau pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, ir V. Š. paskirti subendrintą – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti V. Š. bausmę – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 5 d. 19.41 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d. 15.35 val. bei nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. 18.45 val. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. 11.54 val., kas atitinka 4 MGL dydžio baudą. Galutinį baudos dydį V. Š. nustatyti 76 MGL (3 800 Eur).

Paskirti V. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 90 Eur.

V. Š. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 24 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.