Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. (V. Š.) gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. veika) – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 2 d. veika) – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 243 straipsnį – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 2 d. veika) ir 243 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, ir V. Š. paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. veika), ir V. Š. paskirta subendrinta – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir V. Š. paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 24 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. 19.41 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d. 15.35 val. bei nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. 18.45 val. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. 11.54 val., kas atitinka 4 MGL dydžio baudą. Galutinis baudos dydis V. Š. nustatytas 76 MGL (3 800 Eur).

V. Š. paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 490 Eur.

V. Š. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 5 d., apie 19.39 val., Vilniuje, Pilaitės pr. 31, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Be to, V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.45 val., Vilniuje, Taurupio gatvėje, kryptimi link Pilaitės mikrorajono, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija.

3. Be to, V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad 2020 m. gruodžio 15 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiui, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą vadovaujantis BK 40 straipsniu, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.45 val., Vilniuje, Taurupio gatvėje, kryptimi link Pilaitės mikrorajono, vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Opel Zafira“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5.2. V. Š. padarytos veikos yra tyčinės, dvi iš trijų nusikalstamų veikų jis padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, praeityje yra vairavęs neblaivus, o tai rodo, kad V. Š. padarytos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Akivaizdu, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika. Nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas B. Chranovskis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistojo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, neginčija ir jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės (baudos) dydžiu, prašydamas skirti minimalų baudos dydį arba taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti mažesnį baudos dydį, nei numatytas baudos minimumas. Be to, apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su nuteistajam V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo pradžios terminu ir prašo nurodyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią nuo faktinės specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 5 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam V. Š. paskirtos bausmės

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. Š. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė pagrįsto dydžio baudas ir galutinę subendrintą bausmę – baudą, kuri nėra aiškiai per griežta.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. Š. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, padarytą 2020 m. lapkričio 5 d., paskyrė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, už analogišką nusikaltimą, padarytą 2022 m. rugsėjo 2 d., paskyrė 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą, tuo tarpu už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrė 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 2 d. veika) ir 243 straipsnį, subendrino apėmimo būdu ir paskyrė nuteistajam 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. rugsėjo 2 d. veika) ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtą subendrintą 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su bausme (50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda), paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. veika), ir paskyrė V. Š. subendrintą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė buvo sumažinta trečdaliu ir V. Š. paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. 19.41 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d. 15.35 val. bei nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. 18.45 val. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. 11.54 val., kas atitinka 4 MGL dydžio baudą. Galutinis baudos dydis V. Š. nustatytas 76 MGL (3 800 Eur) ir šią baudą nuteistasis įpareigotas sumokėti per 24 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į nuteistojo V. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (nuteistasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą), į tai, kad V. Š. anksčiau neteistas, dvi iš trijų nusikalstamų veikų padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, administracine tvarka nebaustas (baustumas išnykęs), dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis pripažino savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, pagrįstai nustatė, kad nėra nuteistojo V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam V. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 281¹ straispnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas švelniausias bausmių rūšis, t. y. baudas: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. veika), padarymą – sankcijoje numatytą minimalią 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas); už analogiškos pakartotinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. rugsėjo 2 d. veika), padarymą – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą, kuri yra artima minimaliam baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas); o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą, kuri yra labai artima šios bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

13. Bendrindamas bausmes už idealiąja sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. rugsėjo 2 d. veika) ir 243 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankų bausmių bendrinimo būdą (bausmių apėmimą) ir bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. rugsėjo 2 d. veika) ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtą subendrintą 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su bauda, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. veika), ir paskyrė V. Š. subendrintą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, nurodė, kad minėtas bausmes jis bendrina taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, visgi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad nuteistajam V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo paskirta tokio dydžio, kokio dydžio ji būtų paskirta taikant visišką bausmių sudėjimą (70 MGL+ 50 MGL). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nebuvo padaryta bausmių bendrinimo klaidų, kurias prašo ištaisyti nuteistojo gynėjas, kadangi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nagrinėjamu atveju už nesunkų nusikaltimą, padarytą 2022 m. rugsėjo 2 d. (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis) paskirta subendrinta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, paskirta už 2020 m. lapkričio 5 d. padarytą nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto prasme, minimalus baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, dydis yra 50 MGL, todėl vadovaujantis jau minėtomis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie subendrintos 70 MGL dydžio baudos negalėjo būti pridėta mažesnė nei 50 MGL dydžio bauda, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Taigi, nepaisant to, kad faktiškai šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pasirinkto dalinio bausmių sudėjimo būdo turinys atitinka visiško bausmių sudėjimo būdo turinį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturi reikšmės nustatant galutinį V. Š. skirtinos bausmės dydį, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų, kuriuos teisėjų kolegija turėtų ištaisyti.

14. Nuteistajam už visas tris nusikalstamas veikas paskirta subendrinta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudos (nes nuteistasis pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą) bei pagrįstai į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (2 dienos), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. Š. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai nustatė bausmių dydžius bei galutinės subendrintos baudos dydį, kuris nėra per griežtas ar aiškiai neteisingas.

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, neįvertino to, kad nuteistasis niekada nebuvo teistas, sąžiningai ir dorai verčiasi individualia veikla, sąžiningai moka mokesčius, partnerių charakterizuojamas tik teigiamai, per ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpį nėra patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, kas rodo, jog nuteistasis siekia būti naudingas visuomenei ir yra socialiai tvirtai integruotas į visuomenę, stengiasi laikytis įstatymų, geros moralės, padarė išvadas. Tokie apelianto skundo teiginiai neatitinka faktinės situacijos, kadangi, kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 11 punkte, skundžiamame nuosprendyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų ir į nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad V. Š. anksčiau neteistas, yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, kad po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu V. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (dėl padarytos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), nepasibaigus laidavimo terminui jis padarė analogišką nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis V. Š. nesistengia laikytis įstatymų, geros moralės ir dėl savo elgesio nepadarė išvadų. Priešingai, toks nuteistojo elgesys rodo jo asmenybės polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jo pavojingumą visuomenei.

16. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į ginamojo šeimos poreikius, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, jo paties ir šeimos įsipareigojimus, todėl paskyrė per griežtą bausmę, kurios dydis nepakeliamas nuteistojo šeimai išmokėti. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistojo deklaruotos pajamos į rankas sudarė 3619 Eur per 2021 m., t. y. 301 Eur per mėnesį; žmona yra nedarbinga, jai nustatytas neįgalumas, jos pajamos sudaro 148 Eur per mėn.; jis su šeima globoja ir išlaiko nepilnametį anūką; šeima turi išlaikyti ir butą, skirti lėšas maistui, drabužiams, kitiems būtiniems poreikiams; be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (490 Eur) konfiskavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo gynėjo skunde deklaruojami poreikiai nuteistajam buvo žinomi iš anksto (nuteistasis, 2022 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai nusikalsdamas, žinojo apie tai, kokios jo pajamos buvo apeliaciniame skunde nurodytais 2021 m.; nuteistojo žmona buvo neįgali ir skunde nurodyto dydžio netekto darbingumo pensiją gaudavo dar iki 2022 m. rugsėjo 2 d. padarytų nusikalstamų veikų padarymo (b. l. 116, 117-119); be to, O. Š. paskirta anūko globėja ne po nusikalstamų veikų padarymo, o gerokai anksčiau, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-20704-96/2013 (b. l. 120-121)). Visgi, šios apelianto nurodytos aplinkybės, nors ir egzistavo veikų padarymo metu, nesulaikė nuteistojo nuo lengvabūdiško, neatsakingo ir itin pavojingo elgesio. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias ne tik aplinkiniams ar jų turtui, bet ir jam pačiam dėl daromo teisės pažeidimo. Aplinkybės, susijusios su nuteistojo ir jo šeimos turtine padėtimi, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad paskirta bausmė (o tuo pačiu ir nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas) sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui ar jo artimiesiems, savaime nereiškia, kad bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į nuteistajam paskirtos baudos dydį, pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistajam palankų bausmės sumokėjimo terminą – t. y. ne įprastinį 2 mėnesių terminą, o net 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos baudos dydis, atsižvelgiant į nustatytą terminą baudai sumokėti, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nebus nepakeliamas nei nuteistajam, nei jo šeimai.

17. Nesutikdamas su paskirtos bausmės dydžiu, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė dėl to, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nepadarė realios žalos, jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis buvo itin trumpas, pravažiuotas atstumas nebuvo didelis. Atsakydama į šiuos nepagrįstus apelianto teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistojo neteisėtais veiksmais žala nepadaryta, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip pat kriminalizuodamas vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio dispozicijas baudžiamajame įstatyme išdėstė kaip formalias, t. y. jokių šių nusikalstamų veikų padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pačios veikos – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ir vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Iš esmės BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumui įtakos neturi nei pravažiuotas atstumas, nei laiko tarpas, per kurį nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Dėl šios priežasties nuteistojo gynėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam V. Š. paskirtą bausmę.

18. Apeliantas, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (paskirti mažesnį baudos dydį, nei numatytas baudos minimumas), iš esmės nenurodo jokių argumentų (juolab išskirtinių aplinkybių), kuriais grįstų tokį prašymą. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl tokio atvejo visada spendžia teismas, vertindamas kiekvieną situaciją atskirai. Tačiau nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad V. Š. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos baudos, tiek galutinė subendrinta bauda aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Tiek paskiriant šią bausmės rūšį, tiek ir nustatant jos dydį, pakankamai įvertintos bausmės individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. padarė du analogiškus itin šiukščius ir pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, be to, padarė ir baudžiamąjį nusižengimą. Nors dėl neteisėtų V. Š. veiksmų nebuvo sužaloti asmenys ir nekilo kitokių padarinių, tačiau, atsižvelgdamas į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, apygardos teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties V. Š. sveikatai ir gyvybei.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės pradžios termino skaičiavimo

19. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčija nuteistajam V. Š. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taip pat jos trukmės, tačiau prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 5 d. (pasak apelianto, nuo specialiosios teisės sustabdymo 2020 m. lapkričio 5 d.). Toks apelianto prašymas nėra pagrįstas, todėl atmetamas.

20. Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje V. Š. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas – buvo paskirta ne 2020 m. lapkričio 5 d., o 2020 m. lapkričio 6 d. (nuo šios datos nustatytas ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminas). Antra, nėra jokio pagrindo skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) skaičiuoti nuo ankstesniu 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, kuriuo V. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos kardomosios priemonės taikymo pradžios dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 6 d.

21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3124-1053/2020 V. Š., 2020 m. lapkričio 5 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, be kita ko, vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 6 d.

22. Laidavimo laikotarpiu, t. y. 2022 m. rugsėjo 2 d., V. Š. idealiąja sutaptimi padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, todėl, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas sprendimas atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo sprendžiama dėl V. Š. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendimai dėl V. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialia teise) galioti nenustojo.

23. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. Š. buvo paskirtos bausmės tiek už 2020 m. lapkričio 5 d., tiek už 2022 m. rugsėjo 2 d. padarytas nusikalstamas veikas, tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams), nuteistajam buvo paskirta tik už 2022 m. rugsėjo 2 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, iš kurių matyti, kad skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas pažymėjo, jog „BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų, kai BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.“. Taigi, iš tokio motyvavimo aišku, kad teismas, už naujos nusikalstamos veikos padarymą skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, vertino aplinkybę, kad ankstesniu nuosprendžiu V. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos veikos padarymą. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog vairuodamas transporto priemonę V. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nusikalstamai elgėsi piktnaudžiaudamas įgyta specialia teise. Atsižvelgdamas į tai, kad V. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, neteistas, nebaustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), praeityje yra vairavęs neblaivus, nusikalstamą veiką padarė laidavimo metu, kai jam buvo uždrausta naudotis specialia teise, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nustatė ketverių metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, jį skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.

24. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios, pažymi, kad BK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. BK 63 straipsnis taip pat nustato tik bausmių, o ne baudžiamojo poveikio priemonių bendrinimo taisykles. Todėl tiek skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, tiek ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) negali būti bendrinamos, jų turinys nesikeičia ir jos vykdomos atskirai.

25. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų, kai BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nepagrįstai vadovavosi 2020 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-1447 redakcija, įsigaliojusia nuo 2022 m. lapkričio 1 d. (TAR, 2022, Nr. 2022-21163). Nors, kaip minėta šios nutarties 23 punkte, tokie motyvai leidžia spręsti, kad BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas skyrė tik už naujos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ši įstatymo redakcija negaliojo, todėl negalėjo būti taikoma. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929, įsigaliojęs nuo 2019 m. balandžio 1 d.) numatė, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kadangi įstatymo redakcija, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, laikytina sunkinančia baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti vadovaujamasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu baudžiamuoju įstatymu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalina formuluotę: „BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų, kai BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“.

26. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo V. Š. klausimą, vadovavosi netinkama baudžiamojo įstatymo redakcija, šio teismo nustatyta paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė – ketveri metai, nėra ilgesnė nei numatyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijoje, kuri nustatė šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kurios buvo įvertintos nustatant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, į tai, kad nuteistasis vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, naują analogišką itin šiukštų KET pažeidimą padarė nepasibaigus laidavimo terminui, į tai, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nesilaikyti KET, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – tikslai bus tinkamai įgyvendinti uždraudus nuteistajam naudotis teise vairuoti transporto priemones ketverių metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo V. Š. (V. Š.) gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formuluotę: „BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų, kai BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.