Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

gynėjams advokatams Kazimirai Kanišauskienei, Odetai Daminaitytei, Neringai Grubliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. B. ir civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (A. P. turto įgijimas) 40 MGL dydžio bauda, BK 182 straipsnio 1 dalį (A. I. turto įgijimas) 40 MGL dydžio bauda, BK 182 straipsnio 1 dalį (N. B. turto įgijimas) 70 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė - 120 MGL dydžio bauda, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 bei 2 dalis sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 80 MGL (3 012,80 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaitytos dvi dienos laikino sulaikymo, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, jog B. B. paskirta galutinė bausmė - 76 MGL (2 862,16 eurų) dydžio bauda.

V. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 bei 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 33 MGL (1242,78 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaitytos dvi dienos laikino sulaikymo, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, jog V. K. paskirta galutinė bausmė - 29 MGL (1 092,14 eurų) dydžio bauda.

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, byla nutraukta, nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas neskiriant užstato.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo A. I. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš B. B. nukentėjusiajam A. I. 60 eurų turtinei ir 100 eurų neturtinei žalai (viso 160 eurų) atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintas.

Nukentėjusiosios N. B. civilinio ieškinys netenkintas.

Civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš B. B., V. K. bei A. B. solidariai priteista 747,65 eurų civilio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ partirtai žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintas. Taip pat netenkintas civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas priteisti proceso išlaidas.

Nuteistieji B. B., V. K. bei atleistas pagal laidavimą A. B. apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. P. pasitikėjimu, 2014 m. kovo 5 d., laikotarpiu nuo 13 iki 15.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie požeminių garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikęs žinomai netikrą T. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę su neegzistuojančiu asmens kodu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašęs T. S. vardu išgalvotu parašu, laikotarpiui nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. kovo 14 d. išsinuomojo ir negrąžino A. P. priklausančio 637,16 eurų (2 200 Lt) vertės oro šildytuvo ATIKA D44 bei 202,73 Eurų (700 Lt) vertės oro sausintuvo BALLU BDH30. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiam A. P. priklausantį 637,16 Eurų (2 200 Lt) vertės oro šildytuvą ATIKA D44 ir 202,73 Eurų (700 Lt) vertės oro sausintuvą BALLU BDH30, tuo padarydamas nukentėjusiajam 839,90 Eurų (2 900 Lt) turtinę žalą.

Taip pat B. B. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. I. pasitikėjimu, 2014 m. kovo 11 d., 21.30 val. prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prisistatęs T. S. ir pateikęs žinomai netikrą T. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą su neegzistuojančiu asmens kodu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašęs T. S. vardu išgalvotu parašu, laikotarpiui nuo 2014 m. kovo 11 d. iki 2014 m. kovo 12 d. išsinuomojo ir negrąžino 434,43 Eurų (1 500 Lt) vertės A. I. priklausančio kompiuterio APPLE IPAD2, serijos numeris DLXF97LADKPH. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiam A. I. priklausantį 434,43 Eurų (1 500 Lt) vertės kompiuterį APPLE IPAD2, serijos numeris DLXF97LADKPH, tuo padarydamas nukentėjusiajam 434,43 Eurų (1 500 Lt) turtinę žalą.

Šiuo nuosprendžiu B. B., V. K. ir A. B. pripažinti kaltais už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, kad jie turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, piktnaudžiaudami UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojos N. B. pasitikėjimu, 2014 m. gegužės 5 d., 21 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. K. būdamas su A. B., o B. B. tuo metu jų laukiant kitoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, A. B. pateikęs žinomai netikrą E. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su neegzistuojančiu asmens kodu Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašęs E. S. vardu išgalvotu parašu, laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. gegužės 9 d. išsinuomojo 5 415,89 Eurų (18 700 Lt) vertės N. B. priklausantį automobilį Peugot 207 (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio naudotojas UAB „duomenys neskelbtini“, iš anksto žinodami, kad automobilio negrąžins. Po to, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. gegužės 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, B. B. su V. K. ir A. B., garaže Nr. 50, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį Peugot 207 (v. n. (duomenys neskelbtini)) išardė dalimis. Dalį išardyto automobilio Peugot 207 (v. n. (duomenys neskelbtini)) detalių laikė garaže Nr. 50, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. birželio 3 d., kol jų nesurado ir nepaėmė atvykę policijos pareigūnai. Kitą dalį minėto automobilio detalių 2014 m. gegužės 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, B. B. veikdamas kartu su V. K. ir A. B. išvežė, o B. B. jas pardavė UAB „duomenys neskelbtini“, esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), darbuotojams, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, o gautais pinigais pasidalino. Tokiu būdu, veikdami kartu B. B., V. K. ir A. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai N. B. priklausantį 5 415,89 Eurų (18 700 Lt) vertės automobilį Peugot 207 (v. n. (duomenys neskelbtini)), padarydami nukentėjusiai 5 415,89 Eurų (18 700 Lt) turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje netenkintas jos civilinis ieškinys dėl 3 500 Lt neturtinės bei 1 391,50 Lt turtinės žalos atlyginimo. Mano, kad ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Neskundžia nuosprendžio dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti 2 700 Lt turtinei žalai, susijusiai su automobilio verte, atlyginti.

Apeliantė sutinka, kad skaičiuojant negautas pajamas vienos dienos negautas pelnas sudaro 79 Lt, tačiau nesutinka, kad laikotarpis, už kurį skaičiuojamas pelnas būtų sumažintas nuo 80 iki 40 dienų, nesutinka, kad neįrodė, jog visą 80 dienų laikotarpį ji būtų išnuomavusi automobilį ir būtų gavusi pelną. Nurodo, kad transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 2014/05/05-01 4.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas už transporto priemonės nuomą moka nuomotojui po 100 Lt už dieną, o 7.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki automobilio grąžinimo nuomotojui. Todėl mano, kad prašomas priteisti nuomos mokestis už 80 dienų (nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki tol, kol buvo sumokėtas dalinis žalos atlyginimas, buvo iš anksto numatytos ir realiai tikėtinos gauti pinigų sumos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų nuteistųjų veiksmų, todėl jos turi būti pripažintos civilinio ieškovo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais) ir 1 830,40 Eur (6 320 Lt = 80 d. x 79 Lt) priteisti solidariai iš nuteistųjų civiliniam ieškovui. Remiasi CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje nurodyta, kad jei nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Taip pat Kasacinio teismo praktika ir teigia, kad joje nuosekliai aiškinama, jog pagal CK 6.499 straipsnio 2 dali priteisiama ne nuomos mokesčio skola, bet šioje normoje nustatytas nuomotojo patirtų nuotolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, kuriuo įtvirtinta nuomininko pareiga kompensuoti dėl be teisėto pagrindo naudojamo daikto savininko ir (ar) nuomotojo patinus praradimus (negautas pajamas), sumokant pastarojo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtu nuomininko veiksmų patirtus praradimus, bei atlyginant kitus, nuomotojo irodytus nuotolius, kurių neapima nuomos mokestis (Kasacinio teismo nutartys Nr. 3K-3-132/2008; 3K-3-85/2010; 3K-3-37/2011, 3K-3-138/2011). Todėl mano, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuomotojo teisė reikalauti, kad išnuomota daiktą nuomos sutarčiai pasibaigus pavėlavęs grąžinti nuomininkas visiškai atlygintų nuomotojo patirtus bei susijusius su pavėluotu daikto grąžinimu nuostolius (CK 6.251 str. 1 d.).

Taip pat apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškovas neįrodė, kad automobilis Peugeot 207 nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. buvo išnuomotas, nes juo naudojosi N. B.. Pažymi, kad prasidėjus vasaros sezonui, t.y. nuo gegužės mėnesio visada padidėja nedidelių automobilių paklausa, kadangi juos dažnai nuomojasi žmonės keliaudami, ir ypač dažnai nuomojasi emigrantai grįždami atostogauti į Lietuvą. Tuo tikslu civilinis ieškovas sudarė panaudos sutartį su N. B. ir tikėjosi automobilį intensyviai nuomoti būtent vasaros sezono metu.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo aiškinimu, kad 800 Lt užstatas ir nuomos mokestis, sumokėtas nuteistojo A. B., turi būti išskaičiuotas iš patirtos žalos, t. y. iš priteistinos sumos už negautas pajamas. Nurodo, kad automobilio nuomos sutartyje (4.2 punktas) šalys aiškiai susitarė ir suprato, kad jeigu už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą bus atsakingas nuomininkas, tai užstatas, įvardintas kaip frančizės mokestis, liks nuomotojui. Todėl mano, kad 500 Lt užstatas turi būti laikomas apeliantės patirtais tiesioginiais nuostoliais, kurios privalo atlyginti nuteistieji (Kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-25-916/2015). Be to, nurodo, kad automobilio nuomos mokestis taip pat negali buti išskaičiuotas iš atlygintinų negautų pajamų sumos, nes tos automobilio nuomos dienos, už kurias buvo sumokėtas nuomos mokestis, nebuvo įtrauktos į 80 dienų laikotarpį, už kurį skaičiuojamos negautos pajamos. Nuomos laikotarpis buvo nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. gegužės 9 d., o negautas pajamas apeliantas prašo priteisti nuo 2014 m. gegužės 12 iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.

Nuteistojo B. B. gynėja advokatė Odeta Daminaitytė pateikė atsiliepimus, kuriais prašo nukentėjusiosios N. B. ir civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus atmesti ir priteisti nuteistajam B. B. proceso išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teismo posėdyje nukentėjusioji N. B., civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų gynėjai advokatai ir prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios N. B. ir civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nukentėjusiosios N. B. apeliacinio skundo argumentų

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusioji N. B. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje netenkintas jos civilinis ieškinys dėl 3 500 Lt neturtinės bei 1 391,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, mano, kad ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, tačiau neskundžia nuosprendžio dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti 2 700 Lt turtinei žalai, susijusiai su automobilio verte, atlyginti. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinį skundą jo ribose.

Nukentėjusioji N. B. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje netenkintas jos civilinis ieškinys dėl 1 013,67 eurų (3 500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi visas aplinkybes daro išvadą, jog nukentėjusiajai priteistas 400 eurų neturtinės žalos atlyginimas pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, esminiai nenukrypstantis nuo suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Pažymėtina ir tai, kad visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški veiksmai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie kažkokio precedento taikymą ar suformuotą praktiką, kaip kad skunde prašo apeliantė, itin sudėtinga.

Nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad N. B. savo nuosavą automobilį pagal panaudos sutartį buvo perleidusi juridiniam asmeniui, kuris šį automobilį naudojo nuomodamas kitiems asmenims. Pastebėtina, kad atidavus automobilį nuomai šalis iš esmės prisiima riziką ir turėtų numatyti, kad automobilis gali būti prarastas, sugadintas. Akivaizdu, jog dėl pavogto automobilio nukentėjusioji patyrė tam tikrų nepatogumų. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad dėl savo būklės N. B. galimai patyrė didesnį sukrėtimą, išgyvenimą, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, jog nusikaltimu buvo padaryta žala ne į nukentėjusiosios sveikatą, o į jos turtą, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismo nustatyta 400 eurų neturtinės žalos suma yra teisinga, jos didinti teisėjų kolegija nemato pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas teisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios N. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusioji nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kurioje netenkintas jos civilinis ieškinys dėl 403,01 eurų (1 391,50 Lt) turtinės žalos atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu klausimas dėl turtinės žalos priteisimo išspręstas taip pat teisingai, todėl ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, jog N. B. patirta žala sudaro viso 5028,13 eurų. Apylinkės teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie automobilio vertę, padarė išvadą, jog N. B. pagrobto automobilio vertė, esant šalių ginčui dėl tikrosios jo vertės ir kuris buvo prastas dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, sudaro 4 628,13 eurų. Šioje dalyje, dėl nustatytos automobilio vertės, ginčo nėra. Taip pat iš baudžiamosios bylos matyti, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. pareiškė, jog pageidauja atsiimti savo pavogto ir išardyto automobilio dalis. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad pavogtas automobilis Peugeot 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė N. B., jai, kaip turto savininkei, grąžino automobilio Peugeot 207 dalis, kadangi ji neteko savo turto dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog N. B. yra atlyginta 4 633,92 eurų (16 000 litų) žala, todėl likusi neatlyginta žala sudaro 394,21 eurų. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė grąžintinas automobilio dalis išskaičiuoti iš neatlygintos žalos, įvertinęs, kad grąžintinų automobilio dalių vertė yra 1 500 Eur. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surastos automobilio Peugeot 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalys: 1 priekinis skydas, 1 priekinis bamperis, 1 variklio dangtis, 1 variklis, 1 kėbulo galinė dalis, 2 sėdinės, 1 kuro bakas, 1 lango stiklas, 1 galinės sėdinės dalis, 2 priekiniai amortizatoriai, 2 priekiniai sparnai, 1 bagažinės kilimėlis, 4 ratų gautai R-15 ir 1 galinis dangtis (t. 3 b.l. 191) ir šios dalys nukentėjusiosios prašymu buvo jai grąžintos. Nukentėjusioji nesutinka su teismo įvertintų dalių suma – 1500 eurų. Tačiau šiuo metu teisėjų kolegija negali kategoriškai suskaičiuoti kokią vertę sudaro grąžintos dalys, bet akivaizdu, kad jos gali viršyti neatlygintiną 394,21 eurų sumą, dėl ko sutiktina su apylinkės teismo sprendimu, grąžintinas automobilio dalis išskaičiuoti iš neatlygintos žalos. Be to, nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jos patirtas lengvojo automobilio transportavimo išlaidas – 403,01 Eur (1 391,50 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu šios išlaidos taip pat įeina į grąžintinų automobilių dalių sumą, todėl papildomai priteisti transportavimo išlaidas nemato pagrindo. Kaip nustatyta byloje automobilio vertė nukentėjusiajai yra visiškai atlyginta, todėl pagrįstai iš nukentėjusiajai grąžintinų detalių vertės yra minusuojama tiek neatlygintina žala, tiek ir patirtos transportavimo išlaidos. Pastebėtina, jog negali būti priteisiama žalos daugiau negu jos realiai buvo padaryta, tuo tarpu didesnės, nei faktiškai asmens patirta žala, atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Dėl civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinio skundo argumentų

UAB „duomenys neskelbrini“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendį ir civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant solidariai iš B. B., V. K. ir A. B. 1 830,40 eurų (6 320 Lt) negautoms pajamoms atlyginti. Apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai apskaičiavo negautas pajamas, kadangi automobilio nuomos mokestis turi būti už 80 dienų (nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.), t. y. iki tol, kol buvo sumokėtas dalinis žalos atlyginimas, buvo iš anksto numatytos ir realiai tikėtinos gauti pinigų sumos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų nuteistųjų veiksmų, todėl apelianto manymu, jos turi būti pripažintos civilinio ieškovo negautomis pajamomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir jis yra atmestinas.

Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Šiuo gi atveju nėra pateiktų realių duomenų, kad tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir kitų subjektų buvo sudarytos sutartys dėl automobilio 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos ir dėl vagystės apeliantas negalėjo įgyvendinti sutartinių reikalavimų – išnuomoti šį automobilį, dėl ko patyrė nuostolių. Nors byloje yra sutartis, kuri buvo sudaryta su nuteistaisiais, tačiau byloje nustatyta, jog nuteistieji šią sutartį sudarė iš anksto numatydami jos nesilaikyti, nes minėtos sutarties pasirašymas buvo tik būdas turtui užvaldyti. Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusių asmens veiksmų. Tuo tarpu vien turto, kaip tokio turėjimas savo žinioje, negarantuoja nuomos pajamų iš šio turto gavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik hipotetinių nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo aiškinimu, kad 800 Lt užstatas ir nuomos mokestis, sumokėtas nuteistojo A. B., turi būti išskaičiuotas iš patirtos žalos, t. y. iš priteistinos sumos už negautas pajamas. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 800 Lt sumą išskaičiavo iš patirtos žalos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos šios lėšos buvo sumokėtos siekiant užvaldyti civilinio ieškovo valdytą turtą – automobilį. Kaip jau buvo minėta, remtis sudaryta nuomos sutartimi negalima, nes sandoris nuo pat pradžių buvo sudarytas tikslu užvaldyti automobilį. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai pinigines lėšas, kurios nuteistųjų buvo sumokėtos civiliniam ieškovui, išskaičiavo iš patirtos žalos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Civilinis ieškovas UAB „duomenys neskelbtini“ prašo solidariai iš B. B., V. K. ir A. B. priteisti 260,66 Eur (900 Lt) proceso išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Taip pat prašo priteisti proceso išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šie prašymai netenkintini. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas L. B. nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių apie apmokėtą sąskaitą už suteiktas advokato paslaugas, pagrįstai netenkino prašymo dėl šių išlaidų apmokėjimo. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija nemato pagrindo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, advokatė R.Cibulskienė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo kvitą, iš kurių matyti, jog atstovaudama UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 130 eurų proceso išlaidų ir kurias prašo priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinis skundas atmestinas teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme turėtų proceso išlaidų priteisti nemato pagrindo.

Nuteistojo B. B. gynėja advokatė O.Daminaitytė apeliacinės instancijos teismo prašo iš nukentėjusiosios N. B. ir UAB „duomenys neskelbtini“ nuteistajam B. B. priteisti proceso išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. A. B. atstovė advokatė N.Grubliauskienė taip pat prašo priteisti proceso išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Tiek B. B. tiek A. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais. Kadangi B. B. ir A. B. atžvilgiu paliekamas apkaltinamasis nuosprendis, gynėjų prašymai dėl proceso išlaidų priteisimo, netenkinami.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė Kazimira Kanišauskienė nuteistajam V. K. buvo paskirta vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tai yra, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teismine praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios N. B. ir civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ apeliacinius skundus atmesti.