Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. B. dėl motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. J., M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

6. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

7. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė I. B. ir trečiasis asmuo M. M. yra nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismas) 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu jų santuoka nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, iš tėvo vaikui priteistas išlaikymas po 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės I. B. šeima ieškovui žinoma nuo 2019 m. gegužės 19 d., šeimai nuo 2022 m. sausio 14 d. taikoma atvejo vadyba, šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi buvo leista paimti nepilnametį vaiką A. M. iš jo tėvų – atsakovės I. B. ir trečiojo asmens M. M., nes vaikas patyrė fizinį smurtą, jam nebuvo užtikrinama saugi aplinka namuose būnant su patėviu N. B., o vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, juo nesidomi ir išlaikymo neteikia. Nepilnametis A. M. buvo laikinai apgyvendintas pas R. J., kuris yra vaiko dėdė iš mamos pusės (atsakovės tėvo brolis). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu A. M. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirtas R. J.. Byloje nėra ginčo, kad A. M. iki šiol gyvena su laikinuoju globėju. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nuspręsta laikinai apriboti M. M. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui A. M.. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu I. B., be kita ko, pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų ir naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį sūnų A. M.. Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė I. B. neįgyvendina tėvų valdžios, neužtikrina saugios aplinkos savo nepilnamečiui sūnui A. M.. Atsakovės šeima ieškovui žinoma jau nuo 2019 m. gegužės 19 d., šeimai nuo 2022 m. sausio 14 d. taikoma atvejo vadyba, šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovė su sūnumi periodiškai susitinka, tačiau A. M. susitikimų nelaukia, bendrauja vangiai, jaučia nuoskaudas dėl galimai panaudoto fizinio smurto, grįžti gyventi pas mamą nenori. Iš teismo posėdžio metu atsakovės teiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovė neneigia, jog jos namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, teigia, kad laikinojo globėjo šeimoje vaikui yra sudarytos geresnės sąlygos, jis ten jaučiasi laimingas. Atsakovė nurodė, kad su galimai prieš nepilnametį sūnų smurtavusiu sutuoktiniu santykių nutraukti neketina. Atsakovė pastovaus ir nepertraukiamo išlaikymo sūnui neteikia. Teismo vertinimu, atsakovės nusišalinimas nuo pareigos auginti ir išlaikyti vaiką šiuo atveju negali būti objektyviai pateisinamas. Aptartos aplinkybės ir tėvų pareigų nevykdymas rodo atsakovės abejingumą savo pareigoms, todėl nesant įrodymų apie atsakovės maksimalias pastangas stiprinti ryšį su vaiku ir sukurti jam saugią aplinką gyventi ir vystytis, tai laikytina jos kaltais veiksmais.

10. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs tai, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo mamos pareigų vykdymo, ryšį su vaiku periodiškai palaiko, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų auklėjimo šeimoje principu daro išvadą, jog yra pagrindas motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu apriboti laikinai, darant prielaidą, kad situacija šeimoje ateityje gali keistis. Konkretus laikino motinos valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) nenustatytinas, nes šis apribojimas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

11. Teismas pažymi, kad laikinas motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie pasikeitusią situaciją šeimoje ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese.

12. Atsakovei išaiškintina, kad laikinai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja jo interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

13. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovės po 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė su šia ieškinio dalimi sutinka.

14. Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Vis dėlto, išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nedetalizavo konkrečių vaiko poreikių. Teismo posėdžio metu A. M. laikinasis globėjas R. J. paaiškino, kad nėra skaičiavęs, kiek vidutiniškai per mėnesį kainuoja nepilnamečio A. M. išlaikymas. Nurodė, kad prašomos priteisti 150 Eur sumos vaiko poreikiams patenkinti pakaktų. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaiko amžių, jo poreikius, ieškovo reikalaujamą išlaikymo sumą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 400 Eur suma. Kartu teismas pažymi, kad ši suma yra tik orientacinio pobūdžio, o vaiko išlaikymui reikalingas išlaidų dydis yra kintamojo pobūdžio ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali keistis.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 314,25 Eur (400 Eur – 85,75 Eur = 314,25 Eur).

18. Pagal Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai) 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaiko tėvas M. M. privalo teikti sūnui A. M. po 115,85 Eur (400 Lt) dydžio išlaikymą per mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant nustatyta tvarka.

19. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Iš atsakovės paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys ir kt.) nustatyta, kad atsakovė nuo 2023 m. liepos 3 d. pradėjo dirbti. Iki tol buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Pačios atsakovės paaiškinimais jos mėnesinės pajamos šiuo metu sudaro apie 650 Eur. Atsakovei nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų atsakovės atžvilgiu nėra užvesta. Atsakovė, be sūnaus A. M., turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu nėra gera.

21. Vis dėlto, vien bloga turtinė padėtis nepašalina atsakovės pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, nes šiuo atveju prioritetiniais laikytini nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėtina, kad atsakovė yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus. Duomenų, kad atsakovė turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį bei vaiko poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

22. Nepilnamečiui A. M. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti R. J. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

23. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko globos bylos ir jo laikinos gyvenamosios vietos

24. Iš Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3165-666/2023 nuspręsta laikinai apriboti M. M. tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui A. M., taip pat nuspręsta nustatyti A. M. gyvenamąją vietą laikinojo globėjo R. J. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos A. M. nustatymo įsiteisėjimo. Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas nutarė pradėti bylos dėl nuolatinės globos nepilnamečiui A. M. nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo nagrinėjimą (civilinė byla Nr. e2YT-5634-666/2023). Kadangi civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo A. M. jau yra iškelta, vaiko gyvenamoji vieta iki sprendimo dėl vaiko globos įsiteisėjimo nustatyta laikinojo globėjo R. J. gyvenamojoje vietoje, šioje byloje pakartotinai šie klausimai nesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

26. Ieškovas ir atsakovė šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu atsakovei nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės I. B. motinos valdžią nepilnamečiui sūnui A. M..

Priteisti iš atsakovės I. B. nepilnamečiui sūnui A. M. išlaikyti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. gegužės 5 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti R. J. nepilnamečiui A. M. išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.