- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-484-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43742-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- V. K., E. K.
- Civilinis ieškovas
- E. K., V. K., V.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Faustas Vrubliauskas, Sigitas Mikliušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. K., V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- pagal BK 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį (po 3 mėnesius) švelnesnių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, 5 dalies 2 punktu, M. T. įpareigotas per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiesiems turtines žalas; per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; uždrausta visą bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju V. K..
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. T. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020-11-01, 22 val. iki 2020-11-02, 13.44 val., (1 diena), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, įskaitytas į bausmės laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė M. T. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.
Iš M. T. priteista E. K. 600 Eur (šeši šimtai eurų) turtinei žalai bei 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Iš M. T. priteista V. K. 542 Eur (penki šimtai keturiasdešimt du eurai) turtinei bei 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1 815 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Procesas dėl civilinės ieškovės V. ieškinio nutrauktas.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, dujų balionėlis konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir sunaikintinas kaip menkavertis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. T. kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų ir grasino šį žmogų nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent jis: 2020-11-01, apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo V. K., paprašė jo atidaryti langą, po to tyčia papurškė pastarajam pipirinių dujų į akis. Tokiais savo veiksmais padarė V. K. abiejų akių ragenų ir junginių maišelių I-II laipsnio cheminį nudegimą, kas pagal 2020-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to, jis tyčia kirviu išdaužė automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo V. K. stiklą, o nukentėjusiam išbėgus iš automobilio, bėgdamas paskui jį su kirviu rankoje, grasino jį užmušti (nužudyti). Dėl tokių M. T. veiksmų V. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat M. T. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent jis, 2021-01-25, apie 21.23 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), priešais įvažiavimą į ,,McDonald's“ restorano aikštelę, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjo prie nukentėjusiojo E. K., tyčia papurškė iš dujų balionėlio nukentėjusiajam pipirinių dujų į veidą, po to vieną kartą tyčia spyrė koja E. K. į dešinę koją ir vėl papurškė pipirinių dujų po visą kūną. Dėl tokių M. T. veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje, kuris pagal 2021-02-03 specialisto išvadą Nr. G 253 /2021 (01) vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo įžūliais veiksmais M. T. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo: 1) prijungti duomenis apie M. T. (mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. D. (mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) susirašinėjimą trumposiomis SMS žinutėmis, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 7 d. iki 2021 m. kovo 27 d.; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-332-1133/2022, dalyje, kuria M. T. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba priimti išteisinamąjį nuosprendį dalyje, kuria pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, o kitoje dalyje, kuria pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, bylą nutraukti, nustačius, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis; 3) atmesti nukentėjusiojo V. K. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 542 Eur turtinės žalos atlyginimo; 4) atmesti nukentėjusiojo E. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašymą priteisti patirtas proceso išlaidas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas M. T. kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus tiriant bei vertinant byloje esančius duomenis, vieniems suteikiant nepagrįstą pranašumą kitų atžvilgiu, nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, jį grindė prielaidomis bei nepašalintomis abejonėmis. Teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės bei sukeltų neigiamų pasekmių neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistasis taip pat mano, kad jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos.
3.2. Pabrėžiama, kad teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų bei abejonių, selektyviai vertino dalį įrodymų, pirmenybę išimtinai suteikdamas nukentėjusiųjų ir jų šalies liudytojų nurodytoms aplinkybėms, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs duomenų šaltiniai, taip pat netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktą vaizdo įrašą dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
3.3. Akcentuojama, kad dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nebuvo įdėmiai įvertinti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymai, kaltinime inkriminuotos faktinės aplinkybės buvo grindžiamos išskirtinai nukentėjusiojo duotų parodymų pagrindu, tačiau nebuvo pašalintos abejonės dėl nukentėjusiojo nenuoseklių parodymų.
3.3.1. Apelianto teigimu, teismas pašalino faktinę aplinkybę, jog nuteistasis, antrą kartą užsimojęs kirviu taikė į nukentėjusiojo galvą, pakeisdamas kaltinimą ir nustatydamas faktinę aplinkybę, kad nuteistasis, kirviu išdaužęs automobilio durelių stiklą, pataikė į automobilio viduje esantį statramstį, t. y. nustatė priešingai nei nukentėjusysis parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas, tiek atliekant parodymų patikrinimą vietoje, tiek duodamas parodymus teisme. Ši išvada buvo grindžiama ne nuteistojo ir ne nukentėjusiojo duotais parodymais apie tiriamo įvykio aplinkybes, o teismas pats sumodeliavo situaciją, kaip jam atrodė daugiau tikėtina buvus, konstatuodamas, kad šią aplinkybę nustatė ištyręs įrodymus, kas neatitinka byloje esančių duomenų ir neturi jokio logika paremto paaiškinimo.
3.3.2. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog dėl tiriamo įvykio aplinkybių nukentėjusiojo duoti parodymai visumoje vertinami kaip nenuoseklūs, ir tai sudarė pagrindą teismui iš kaltinimo šalinti nepagrįstai inkriminuotas faktines aplinkybes ar jas tikslinti. Visgi tokių nukentėjusiojo parodymų teismas nevertino kritiškai ir darė išvadą dėl nuteistajam inkriminuotų aplinkybių su kirvio panaudojimu įrodytumo, kai šias aplinkybes nuteistasis neigė nuo pat tyrimo pradžios, nurodydamas atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, jog pripurškė dujų ir išdaužė nukentėjusiojo automobilio stiklą plaktuku, kurį turėjo įvykio metu savo automobilyje.
3.3.3. Kaip pabrėžia apeliantas, po įvykio apklaustas nukentėjusysis 2020 m. lapkričio 2 d. nurodė, kad nuteistasis tik vienu smūgiu išdaužė stiklą su atsineštu kirviu iš automobilio, jokių kitų veiksmų kirviu neatliko ir tik papildomai apklaustas 2020 m. gruodžio 9 d. nurodė daugiau tariamai nuteistojo atliktų veiksmų su kirviu, taip išplėsdamas inkriminuotinas faktines aplinkybes, kurios prokuratūros buvo įvertintos kaip pagrįstos.
3.3.4. Apeliantas nesutinka su nuosprendyje nurodytu duomenų vertinimu, darant išvadas dėl kirvio panaudojimo tiriamo įvykio kontekste, kadangi ši aplinkybė dėl kirvio panaudojimo nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, o grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, BPC garso įraše vieną kartą paminėta fraze „puolamas kirviu“ bei po įvykio nukentėjusiojo iniciatyva pateikta foto nuotrauka dėl tariamai įvykio metu kirviu padarytų mechaninių pažeidimų statramstyje, kuris apžiūrint automobilį policijos pareigūnų nebuvo nustatytas ir užfiksuotas fotonuotraukose ir įvykio vietos apžiūros protokole.
3.3.5. Pažymima, kad nei iškart po įvykio, nei ikiteisminio tyrimo metu pas nuteistąjį nebuvo rastas joks kirvis, kuris atitiktų nukentėjusiojo nurodytus kirvio požymius. Nukentėjusiojo duoti parodymai dėl kirvio požymių turėjo būti atidžiau vertinami, nes nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai ir kelia pagrįstų abejonių, nes nukentėjusysis labai tiksliai nurodė tariamo kirvio požymius, kurį tariamai matė, kad nuteistasis nuėjęs į savo automobilį pasiėmė ir grįžo prie nukentėjusiojo automobilio. Tačiau pastebi, kad tuo metu į nukentėjusiojo automobilio saloną buvo pripurkšta dujų, dėl ko jam griaužė akis ir jis skambino į BPC bei nurodė, kad nuteistasis grįžo prie jo automobilio nešinas kirviu ir dujų balionu, kurio negalėjo tiksliai apibūdinti, nes blogai matė, tačiau kirvį apibūdino labai smulkiai ir ne iškart po įvykio, o papildomų apklausų metu. Tokie nukentėjusiojo parodymai dėl esminės faktinės aplinkybės – kirvio, kelia abejonių, kurių teismas nepašalino, darydamas išvadas dėl šios aplinkybės įrodymo neginčytinais įrodymais.
3.3.6. Pastebėjo, kad tiek baigus ikiteisminį tyrimą, tiek perdavus bylą teismui, buvo teikiami prašymai tiek dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, tiek dėl bylos grąžinimo prokurorui, kuriuose motyvuotai buvo prašoma išsamiai ištirti nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, dėl kirvio panaudojimo antrą kartą užsimojant bei taikant nukentėjusiajam į galvą bei kirviu pataikant į statramstį salono viduje, atliekant eksperimentą. Šis prašymas nebuvo patenkintas, o kaip nustatė ekspertas L. K. buvo padaryta pjautinė, o ne kirstinė žymė, juo labiau akistatos metu nukentėjusysis neatsakė, kokiu būdu nuteistasis, nesibraudamas į salono vidų, galėjo tai padaryti. Teismas pašalino aplinkybę, jog nuteistasis buvo antrą kartą užsimojęs kirviu taikydamas į nukentėjusiojo galvą, bet tuo pačiu paliko aplinkybę, kad kirviu pataikė į statramstį. Byloje nebuvo įrodyta, kad stovint automobilio išorėje pro išdaužtą vairuotojo durelių stiklą kirviu būtų pataikyta į statramstį salono viduje.
3.3.7. Pažymima ir tai, kad ekspertas L. K. teisme parodė, kad fotonuotraukose užfiksuotas mechaninis pažeidimas buvo netinkamai įformintas – nesilaikant mastelinių taisyklių. Taip pat nurodė, kad nuotraukose matėsi, kad tai pjautinio pobūdžio mechaninis pažeidimas, todėl negalėjo vienareikšmiškai nurodyti, jog tai kirviu padarytas pažeidimas. Tam, kad nustatyti, kokiu įrankiu padarytas mechaninis pažeidimas, turi būti ištirtas tiek pats įrankis, tiek pėdsakas, o tai nebuvo padaryta, dėl ko nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistasis kirviu padarė kirstinę žymę automobilio salono statramstyje, kuriame sėdėjo nukentėjusysis.
3.3.8. Apeliantas nurodo, kad siekiant pašalinti abejones dėl kirvio panaudojimo tiriamo konflikto metu, teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas gynybos prašymas dėl ekspertizės skyrimo, siekiant ištirti byloje esančias įvykio vietoje išimtas stiklo šukes ir į bylą pateiktą nuteistojo plaktuką, kuriuo jis nurodė išdaužęs stiklą. Prašymas buvo atmestas, dėl ko manoma, kad viso proceso metu nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad stiklą išdaužė plaktuku, o ne kirviu, nebuvo paneigta.
3.3.9. Teigiama, kad teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis, darydamas išvadą, kad nuteistasis priėjo prie nukentėjusiojo automobilio jau pasirengęs konfliktui. Tokią teismo nuomonę bandė formuoti nukentėjusysis, pateikdamas nuteistojo profilį, kaip konfliktuoti linkusio asmens, nurodydamas, kad nuteistasis persekioja ir grasina ne tik jam, ir kaip pavyzdį nurodė jų bendrą pažįstamą V. D., dėl kurios tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo iš tikrųjų yra įtempti santykiai, tačiau nei karto šie santykiai nebuvo peraugę į konfliktą, dėl kurio būtų reikėję policijos pagalbos.
3.3.10. Apeliantas akcentuoja, kad nuosprendyje neteisingai nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis, privažiavęs, užstatė nukentėjusiojo automobilį iš galo, kadangi byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Nuteistasis viso proceso metu nurodė, kad važiuodamas pamatė aikštelėje prie V. D. namų automobilyje sėdintį nukentėjusįjį, dėl ko užsuko į aikštelę ir pastatė automobilį aikštelės pravažiavime, nes nebuvo laisvų vietų, o nukentėjusiojo automobilis stovėjo priparkuotas neįgaliems asmenims skirtoje vietoje priekiu į aikštelę ir nuteistojo pastatytas automobilis nekliudė jam išvažiuoti. Tokią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu.
3.3.11. Apeliantas pastebi, kad nukentėjusysis nurodė, jog tiriamo įvykio metu prie V. D. namų buvo jos prašymu, tam kad stebėti jos namų aplinką, nes ji tariamai yra sakiusi, kad nuteistasis ją persekioja, dėl to ji bijo, jaučiasi nesaugi. Tačiau nukentėjusysis nepaaiškino, kodėl prieš nagrinėjamą įvykį vis dar stebėjo V. D. namų aplinką, o teismas nebandė ištirti šios aplinkybės, nors baigiamosiose kalbose buvo pateikta tikėtina versija, jog nukentėjusysis savo iniciatyva stebėjo V. D. namų aplinką, nes galimai turėjo įtarimų dėl jos santykių su nuteistuoju. Pati V. D. atsisakė nukentėjusiojo prašoma ateiti į teismą ir patvirtinti nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Tačiau į nukentėjusiojo prašymą paliudyti apie nuteistojo charakterį ir elgesį sutiko V. D. mama N. D., kuri teisme parodė, kad bijojo nuteistojo, tačiau į policiją nesikreipė, taip pat parodė, kad nuteistasis persekiojo jos dukrą, kurią pažįsta nuo mokyklos laikų ir juos siejo artimi santykiai, nuteistasis padėdavo jai namų ūkio darbuose. Tačiau nuosprendyje pateiktas tik fragmentiškas šios liudytojos parodymų vertinimas, akcentuojant tik neigiamai išsakytą informaciją, bet nutylint liudytojos priešingai nurodytus duomenis apie nuteistąjį. Akivaizdūs šios liudytojos parodymų prieštaravimai teismui nekėlė jokių abejonių, vertinant juos ir darant išvadas, tinkančias nukentėjusiojo formuotai neigiamai nuomonei apie nuteistąjį.
3.3.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas tenkino nuteistojo prašymą ir liudytoja teisme buvo apklausta jo mama L. T., kuri parodė, kad V. D. ir jos mamą N. D. pažįsta, kadangi nuteistasis ir V. bendravo nuo vaikystės. Nei V., nei jos mama niekada nėra pasakojusios apie tai, kad nuteistasis jas persekiotų ir jos bijotų. 2021 m. sausio mėn. V. D. pati buvo atėjusi pas nuteistąjį į namus gerai nusiteikusi, nes mama jai atidarė buto duris, kas paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis persekiojo V. ir ji bijojo nuteistojo.
3.3.13. Apeliantas pabrėžia, kad teismas, vertindamas nukentėjusiojo nurodytas įvykio priežastis ir aplinkybes, nevertino nukentėjusiojo parodymų kaitos, jo elgesio nuteistojo atžvilgiu po įvykio, nes nuosprendyje nepasisakė dėl 2021 m. spalio 11 d. pateiktų duomenų apie tai, kad proceso metu nukentėjusysis sąmoningai siekė sunkinti nuteistojo teisinę padėti, nepagrįstai pateikdamas pareiškimą dėl tariamai nuteistojo dar vieno išsakyto grasinimo nužudyti, tačiau naujas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti nukentėjusiojo kaltinimus nuteistajam. Be to, nukentėjusysis teisme kelis kartus nurodė, kad nuteistasis jį vis dar persekioja, tačiau teismui paprašius konkrečiau nurodyti kada ir kaip tai pasireiškė, nukentėjusysis negalėjo duoti aiškaus atsakymo.
3.3.14. Apelianto teigimu, visuma aukščiau nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiojo duotų nenuoseklių parodymų apie tiriamą įvykį, juos kaitaliojant viso proceso metu, o taip pat bandymas viso proceso metu nuteistąjį neigiamai charakterizuoti, teismo nebuvo tinkamai vertinami. Nukentėjusysis dar iki tiriamo įvykio dėl asmeninių priežasčių, susijusių su bendra pažįstama moterimi, turėjo nuteistojo atžvilgiu priešišką nusistatymą, ką patvirtina ir tai, jog tiriamo įvykio metu nuteistajam priėjus prie nukentėjusiojo automobilio paklausti, ką jis čia tokiu vėlyvu metu veikia, pastarasis bandė slėptis ir atsakė įžeidinėjimu, tačiau tyrimo metu neigė, kad iš karto kilo žodinis konfliktas ir tik po to nuteistasis papurškė dujų, nurodydamas, kad nuteistasis priėjęs iš karto pripurškė dujų, kai tik šis nuleido lango stiklą, kas patvirtina, kad vis tik buvo žodinis konfliktas. Šio prieštaravimo negalėjo pašalinti ir teismas, nurodydamas, jog neturi galimybės neginčytinai nustatyti ar buvo pasižodžiavimas tarp asmenų iki dujų papurškimo.
3.4. Apeliantas taip pat nesutinka su nuteistojo pripažinimu kaltu pagal BK 284 straipsnį, teigdamas, kad teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
3.4.1. Pabrėžiama, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos esminės tiriamo įvykio aplinkybes, pašalina liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus, tačiau nuosprendyje neatskleidžiamas šių neatitikimų ir prieštaravimų turinys, nenurodoma, kokias nukentėjusiojo ir išvardintų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina teismo ištirtas ir įvertintas vaizdo įrašas.
3.4.2. Nurodo, kad byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nesutapo su kaltinime inkriminuota veiksmų dalimi, kurios nuteistasis nepripažino nuo pat tyrimo pradžios. Be to, vaizdo įrašas, priešingai nei konstatuojama nuosprendyje, nepatvirtina nukentėjusiojo ir jo šalies liudytojų parodymuose nurodytų tiriamo įvykio aplinkybių bei nėra tikslus dėl kelių esminių aplinkybių.
3.4.2.1. Nurodyta aplinkybė, kad vaizdo įraše matosi, kaip prie sankryžos sustoja nuteistojo ir V. K. automobilis, tačiau iš vaizdo įrašo sunku nustatyti, kokie automobiliai sustojo sankryžoje ir kokia tvarka.
3.4.2.2. Nurodyta, kad nuteistasis, pasukęs į dešinę stipriai sulėtina greitį, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistajam pasukus į dešinę ir judant pirmyn, iš paskos nuo sankryžos pasuko ir nukentėjusiojo automobilis, kuris vejasi gatve pirmyn važiuojantį nuteistojo automobilį, o aplenkęs iš karto pradeda persirikiuoti priešais jo automobilį ir stabdyti, dėl ko nuteistasis turėjo lėtinti greitį ir įvertinti slidžią kelio dangą, kad neatsitrenktų į jo galinę dalį. Be to, nuteistasis sustojo arčiau dešiniojo krašto, o nukentėjusysis sustojo arčiau kelio vidurio.
3.4.2.3. Sustabdęs automobilį, nukentėjusysis nedelsiant išlipa iš savo automobilio ir, net neuždaręs durelių, sparčiu žingsniu priėjo prie nuteistojo automobilio vairuotojo durelių, kai iš teismo aprašymo galima suprasti, kad nukentėjusysis tai darė lėtai ir ramiai, kas neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių.
3.4.2.4. Nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuota aplinkybė, kaip susilenkusiam nukentėjusiajam iš užpakalio nuteistasis spiria į kojas, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad spyris buvo į nukentėjusiojo sėdmenų sritį, o ne į kojas. Tokia aplinkybė užfiksuota ir vaizdo įrašo apžiūros protokole.
3.4.3. Nuteistasis viso proceso metu neneigė, kad du kartus purškė dujomis į nukentėjusįjį ir vieną kartą spyrė į sėdmenų sritį, todėl nesutinka su nuosprendyje dėstoma įvykio faktine situacija, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiojo parodymus, išskyrus trečią nupurškimą dujomis, kuris vyko už vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo ploto ribų bei spyrį į užpakalį, pagrindžia vaizdo medžiaga.
3.4.4. Akcentuojama, kad teismas sukeitė nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytų gautų spyrių eiliškumą, nustatydamas, kad pirmą spyrį nukentėjusysis gavo į dešinę koją, o ne į sėdmenis, kas neatitinka byloje esančių duomenų. Tokiu būdu teismas ignoravo byloje esančius duomenis, jog pirmas ir vienintelis atliktas spyris buvo į nukentėjusiojo sėdmenis, o ne į dešinę koją, ką teisme parodė ir pats nukentėjusysis.
3.4.5. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog nuteistasis įspyrė nukentėjusiajam į koją, neatitinka specialisto išvados turinio, kurioje nurodyta, kad E. K. gavo vieną spyrį į nugaros sritį, o antrą per kojas, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Būtent antro spyrio faktinė aplinkybė specialistui sudarė pagrindą praėjus nuo įvykio 9 dienoms apžiūrint nukentėjusįjį konstatuoti sužalojimą – odos nubrozdinimą dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje, kuris galėjo būti padarytas ir be trečiųjų asmenų veikos, taip pat galėjo susižalojimas atsirasti ir pačiam nukentėjusiajam atsitrenkiant į kietą, buką daiktą, kas leidžia teigti, jog specialistas apžiūrėjo nukentėjusįjį po tam tikro laiko ir nedavė kategoriškos išvados, jog sužalojimas galėjo būti padarytas trečiųjų asmenų t. y. nuteistojo. Todėl byloje nebuvo atskleistas specialisto išvadoje padarytų sužalojimų mechanizmas – neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis konstatuotą sužalojimą patyrė nukentėjusysis, jei byloje esantys duomenys patvirtina tik vieną nuteistojo atliktą spyrį į nukentėjusiojo sėdmenų-nugaros sritį.
3.4.6. Apeliantas laikosi pozicijos, kad toks manipuliavimas byloje esančiais duomenimis, iškraipant bylos faktines aplinkybes, pripažintinas akivaizdžiu ir esminiu baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą
3.4.7. Pabrėžiama, kad viso proceso metu nukentėjusysis nurodė, kad pirmą spyrį gavo į dešinės pusės nugaros sritį, po kurio sekė antras spyris per kojas, nuo kurio šis pargriuvo ir jau gulintį jį nupurškė dar trečią kartą dujomis nuteistasis. Tik po to, kai prokurorė bylos nagrinėjimo teisme metu pavėluotai pateikė tiriamo įvykio vaizdo įrašą, nukentėjusysis teisme apklaustas iš esmės pakeitė savo parodymus, motyvuodamas tuo, kad juos tikslina, nes iš karto po įvykio ne viską tiksliai nurodė, kurie iš dalies sutapo su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, pripažindamas, kad gavo tik vieną spyrį į sėdmenų sritį, nebetvirtindamas anksčiau duotų parodymų, jog buvo antras spyris per kojas, dėl kurio nugriuvo ant kelio važiuojamosios dalies ir buvo nupurkštas trečią kartą.
3.4.8. Apeliantas pagal nukentėjusiojo duotus parodymus teisme ir specialisto išvadą, jog nukentėjusiajam buvo spirta tik į sėdmenų-nugaros sritį, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis atliko spyrį į dešinę koją, dėl kurio nukentėjusysis patyrė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus.
3.4.9. Nesutinkama ir su teismo išvada, kad nukentėjusiojo E. K. ir jo šalies liudytojų M. B., L. P., V. K. duoti parodymai proceso metu yra teisingi ir juos patvirtina vaizdo įrašas, kai tuo tarpu nuteistojo parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo, kas leidžia pagrįstai manyti apie teismo šališkumą ir neobjektyvumą.
3.4.10. Apeliantas akcentuoja tai, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai nesutampa su vaizdo įraše užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, akcentuojant tai, kad nukentėjusysis ir jo šalies liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, tačiau tik nukentėjusysis teisme pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir tai padarė po to, kai į bylą buvo pateiktas tiriamo įvykio vaizdo įrašas. Liudytojai įspėti pagal BK 235 straipsnį, tačiau apklausti iki pateikiant į bylą vaizdo įrašą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydami analogiškas įvykio aplinkybes.
3.4.11. Nurodoma, kad byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, jog nuteistasis siekė sutrikdyti visuomenės tvarką ir rimtį bei, kad tai būtų realiai padaryta, nes nėra duomenų, jog panašūs padariniai būtų kilę. Nėra duomenų, kad kas nors iš pašalinių asmenų kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) dėl konflikto metu patirtų visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymo nepatogumų, konfliktas vyko tik tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo dėl priežasties, kuri pradžioje net nebuvo susijusi su nukentėjusiuoju, todėl nuteistajam buvo nesuvokiama, kokiu pagrindu jis yra priverstinai stabdomas pavojingai manevruojančio nukentėjusiojo, todėl jis neturėjo tyčios sukelti BK 284 straipsnyje aprašytų padarinių. Konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, nuteistojo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį.
3.4.12. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis situaciją vertino kaip keliančią pavojų jo saugumui ir visai negalvojo apie jį supančią aplinką, o buvo susikoncentravęs į kilusią konfliktinę situaciją su nukentėjusiuoju, todėl pasinaudojo savigynos teise ir papurškė į nukentėjusįjį dujomis. Norėjo tik lokalizuoti nukentėjusiojo agresyvų elgesį nuteistojo atžvilgiu, o atliktas vienas spyris į sėdmenis taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad jis siekė sužaloti nukentėjusįjį.
3.5. Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria V. K. priteista 542 Eur suma turtinei žalai atlyginti, kadangi neįrodyta, jog nukentėjusysis patyrė tokio dydžio žalą.
3.5.1. Pabrėžia, kad nukentėjusysis keitė parodymus dėl aplinkybių, susijusių su turtinės žalos padarymu, skirtingai nurodydamas aplinkybes, kuriomis tariamai buvo sugadinti akiniai. Teismo išvada, kad akiniai buvo sugadinti įvykio metu, paremti tik nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Be to, nukentėjusysis pateikė akinių įsigijimą patvirtinančius įrodymus, datuojamus 2019 m. sausio 30 d., t. y. beveik prieš du metus iki nagrinėjamo įvykio, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino, nuspręsdamas priteisti visą pinigų sumą, kadangi per 2 metus akiniai tikrai turėjo nusidėvėjimą tiek fizinį, tiek estetinį.
3.6. Nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria E. K. priteista 800 Eur turtinei žalai atlyginti už telefoną, kadangi nukentėjusysis neįrodė, kad tiriamo įvykio metu dėl nuteistojo veiksmų patyrė turtinę žalą. Nesutinka ir su priteista neturtine žala bei proceso išlaidomis, kadangi nuteistasis mano, jog nukentėjusysis E. K. pats savo elgesiu išprovokavo konfliktinę situaciją, kurią tuo metu nuteistasis vertino kaip keliančią pavojų jo saugumui ir pasinaudojo teisę į savigyną. Dėl dujų papurškimo sukeltų kūno sužalojimų pripažįsta, tačiau šie nuteistojo veiksmai buvo sąlygoti paties nukentėjusiojo veiksmais, pasireiškusiais pavojingu automobilio manevravimu priverstinai stabdant nuteistąjį ir po to sekusių agresyvių nukentėjusiojo veiksmų nuteistojo atžvilgiu. Dėl to patirtos neigiamos pasekmės dėl patirtų sužalojimų turėtų prisiimti pats nukentėjusysis.
3.6.1. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. K. teigė, kad nuo patirto antro spyrio per kojas pastarasis nugriuvo ant kelio dangos, o rankose turėtas mobilaus ryšio telefonas iškrito ir sudužo nepataisomai. Ši aplinkybė užfiksuota ir tarnybiniame pranešime. Teisme nukentėjusysis pateikė naują versiją, nurodydamas, kad įvykio metu telefonas buvo galinėje kelnių kišenėje ir galimai sudužo dėl patirto spyrio į sėdmenis, nes po įvykio tik namie pamatė, kad telefonas neveikia, kas neduoda pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog dėl nuteistojo veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo telefonas.
3.7. Apeliantas teikia prašymą dėl duomenų prijungimo apie nuteistojo ir V. D. bendravimą aktualiu bylai laikotarpiu, susirašinėjant trumposiomis SMS žinutėmis.
3.7.1. Šiais duomenimis pagrindžiama gynybos pozicija, jog nukentėjusysis V. K. nepagrįstai viso proceso metu teigė, kad nuteistasis persekiojo, grasino V. D. ir ji dėl to bijojo nuteistojo, dėl ko nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis buvo automobilių aikštelėje ir stebėjo V. D. namų aplinką. Taip pat šie duomenys paneigia V. K. ir jo šalies liudytojos N. D. nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo veiksmų V. D. atžvilgiu, o taip pat patvirtina nuteistojo mamos – L. T. teisme nurodytas aplinkybes.
3.7.2. Pateikiamo susirašinėjimo turinys rodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu nuteistasis ir V. D. palaikė artimus, šiltus santykius, kas neatitinka V. K. nurodytų aplinkybių, tačiau leidžia pagrįstai manyti apie tai, kad jis savo iniciatyva sekė V. D., vėlyvą vakarą stebėdamas jos namų kiemą, o nuteistajam užklupus jį, nukentėjusysis pasimetė, pradėjo įžeidinėti, kas patvirtina jo priešišką nusistatymą nuteistojo atžvilgiu viso proceso metu.
3.7.3. Apeliantas nemano, kad šie susirašinėjimai yra nesusiję su pareikštu kaltinimu, kadangi pateikiami duomenys paneigia nukentėjusiojo V. K. ir jo šalies liudytojos N. D. parodymus, kuriais remiamasi nuosprendyje darant išvadas, o taip pat patvirtina nukentėjusiojo motyvą kerštauti nuteistajam, nepagrįstai sunkinant jo teisinę padėtį neteisingais parodymais apie byloje nagrinėjamą įvykį.
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. prašo: 1) pakeisti 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir skirti kaltinamajam griežtesnę bausmę; 2) pilnai tenkinti ieškinį.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas paskyrė 6 ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmes, t. y. beveik minimalų bausmės terminą ir be intensyvios priežiūros. Šiuo atveju teismas ignoravo įstatymo reikalavimą ir suformuotą teismų praktiką apie tai, kad analogiškais atvejais turi būti skirta ne mažesnė kaip vidurkis bausmė.
4.1.1. Pabrėžia, kad teismas paskyrė per švelnius įpareigojimus ir teismas neįvertino nuteistojo asmenybės ir jo elgesio, kadangi nuteistasis padarė tris tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus, visi jie yra susiję su smurto panaudojimu, o vienas iš jų ir su viešąja tvarka.
4.1.2. Apelianto vertinimu, nuteistojo veiksmai buvo įžūlūs, agresyvūs, ciniški, provokuojantys. Nuteistasis yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
4.1.3. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad nuteistasis nevertina savo elgesio kritiškai, nukentėjusiojo neatsiprašė, neigia savo kaltę. Be to, gana įžūliai elgėsi teisminio nagrinėjimo metu.
4.1.4. Apelianto manymu, būtina įvertinti tai, kad nuteistasis atliko itin aktyvius ir labai pavojingus veiksmus – į akis nukentėjusiajam purškė dujas, su kirviu išdaužė automobilio langą bei vijosi ir grasino nužudyti.
4.1.5. Apeliantas yra įsitikinęs, kad nuteistojo veiksmų pasekmės galėjo būti sunkesnės, jei jis su kirviu būtų pataikęs, arba jei nukentėjusysis nebūtų pabėgęs. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis jį ir toliau persekioja (apie tai yra pranešęs policijai), todėl nuolat yra baimė ir nerimo jausmas, kadangi yra susirūpinęs dėl savo saugumo ir galimo nuteistojo keršto ar naujų smurtinių veiksmų.
4.1.6. Daro išvadą, kad šiuo metu nuteistajam turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė – ilgesnis laisvės apribojimo terminas su intensyvia priežiūra bei skirti keli įpareigojimai.
4.2. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
4.2.1. Pažymi, kad jo parodymai dėl sugadintos striukės bei laikrodžio buvo visada nuoseklūs ir jie nebuvo paneigti. Laikrodis buvo pamestas, o striukė sugadinta dėl nuteistojo kaltės ir atsiradusi žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su nuteistojo neteisėtais veiksmais.
4.2.2. Tai, kad striukė galėjo būti sugadinta, o laikrodis pamestas, rodo ir veikos aplinkybės: nuteistasis į automobilio saloną purškė ašarines dujas, po to kirviu daužė langą, o nukentėjusysis bėgo ir slėpėsi nuo nuteistojo. Be to, nuteistasis purškė ašarines dujas, todėl striukė buvo sugadinta, jos išvalyti nebuvo galima, kadangi medžiagos paviršius buvo išgraužtas. Taip pat nepataisomai buvo suplėšyta kairės pusės rankovė, kai nukentėjusysis bėgo nuo užpuoliko per krūmus. Ant tos pačios rankos buvo ir laikrodis, kuris buvo pamestas tuo pačiu metu. Šio fakto neneigė ir pats nuteistasis, kad vijosi per krūmus. Dėl to mano, kad ieškinio dalis dėl striukės ir laikrodžio yra pagrįsta, įrodyta, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais nuteistojo veiksmais, dėl to teismas turėjo vertinti vienodai ir nuosekliai nukentėjusiojo parodymus dėl visų daiktų.
4.3. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl visiško neturtinės žalos atlyginimo.
4.3.1. Apelianto manymu, teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei neatsižvelgė į teismų praktiką. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė itin grubiai ir pavojingai, kadangi atliko aktyvius ir labai pavojingus veiksmus – į akis purškė dujas, su kirviu išdaužė langą bei vijosi nukentėjusįjį ir grasino nužudyti.
4.3.2. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, baimę dėl savo gyvybės atėmimo. Dėl nuteistojo sukelto įvykio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šiol jaučia nuolatinę įtampą, nemigą, stresą ir baimę.
4.3.3. Pabrėžia ir tai, kad nuteistasis ir toliau nukentėjusįjį persekioja, todėl yra nuolatinė baimė, nerimo jausmas, kadangi yra susirūpinęs dėl savo saugumo ir galimo nuteistojo keršto ar naujų smurto veiksmų.
4.3.4. Akcentuoja ir tai, kad būtina įvertinti, jog nuteistojo veiksmų neigiamas poveikis sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus. Neturtinę žalą sudarantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, kadangi iki šiol yra persekiojamas.
5. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. prašo: 1) pakeisti 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priteisti iš nuteistojo M. T. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. naudai 2000 Eur neturtinei žalai bei 900 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) atlyginti proceso išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
5.1. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai sureikšmino, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to darė išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka nuteistojo veikos pavojingumo. Nuteistojo veiksmų pavojingumą šioje byloje reikia vertinti ne pagal nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo mąstą, o pagal veiksmų intensyvumą, panaudotas priemones sveikatai suluošinti.
5.2. Teigia, kad nukentėjusysis nuteistojo buvo sumuštas praktiškai visas, ne tik, kad apipurkštas, bet apipiltas pavojingomis dujomis, ir ne iš mažo dujų balionėlio, o iš didelio.
5.3. Akcentuoja, kad po įvykio labai skaudėjo veidą, buvo nudegintos akys, rankos, skaudėjo nugaros sritį. Dujomis nudegintos vietos skaudėjo apie savaitę, todėl tik atsitiktinumo dėka, bet ne dėl nuteistojo valios, nukentėjusysis išvengė sunkesnių sveikatos sužalojimų (laiku brolis sugebėjo ištraukti iš nuteistojo gniaužtų, nuvežė namo, mama padėjo praplauti nudegintas akis, dėl to buvo išvengta sunkesnių sužalojimų).
5.4. Apeliantas teigia, kad patyrė ne tik neigiamus išgyvenimus bet ir didelius skausmus, nepatogumus, negalėjo prausti veido, nes nuo vandens patekimo ant dujomis nudegintos odos labai paūmėdavo skausmai. Įvykio metu ir po jo patyrė didelį išgąstį, galvojo, kad praras regėjimą nuo ant akių patekusių dujų.
5.5. Nurodo, vien tai, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, visiškai neatspindi nuteistojo veiksmų pavojingumo. Nuteistasis tiesiogine tyčia, labai pavojingai, įžūliai norėjo ir prieš nukentėjusįjį panaudojo pavojingas chemines medžiagas – pipirines dujas, ir jas purškė ne tam, kad apsiginti, o tam, kad nukentėjusįjį kuo sunkiau sužalotų. Normalus žmogus nesivežioja automobilyje didelio dujų balionėlio ir nepurškia dujomis kitam žmogui per visą kūną, nuo galvos iki kojų.
5.6. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti turtinės žalos dydį iki 600 Eur, pabrėžia, kad sugadintas telefonas nebuvo naujas, bet jis buvo labai geros būklės, praktiškai kaip naujas. Po įvykio bandė taisyti telefoną, bet remonto įstaigos nepriėmė remontuoti. Telefonas buvo pirktas už 1173,95 Eur. Po įvykio teko pirkti naują telefoną, už kurį sumokėjo 900 Eur. Todėl teismas nesutikdamas su nukentėjusiojo reikalautu 1173,95 Eur turtinės žalos atlyginimu, turėjo turtinę žalą sumažinti bent iki 900 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo M. T. gynėjas advokatas Faustas Vrubliauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų – atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. atstovas advokatas Dmitrijus Fomkin prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovas advokatas Sigitas Mikliušas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. T. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. apeliacinis skundas atmetamas
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo M. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį. Taip pat nuteistasis nesutinka su nukentėjusiesiems priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais bei prašo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktas SMS žinutes. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu ir priteistais turtinės bei neturtinės žalos dydžiais (prašo pilnai tenkinti ieškinį). Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu bei prašo priteisti 2000 Eur neturtinei bei 900 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu buvo paskirta neteisinga galutinė subendrinta bausmė, taip pat netinkamai išspręstas klausimas dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K..
9. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
Dėl M. T. pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
10. Nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijant jo nuteisimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo įdėmiai įvertinti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymai, kaltinime inkriminuotos faktinės aplinkybės buvo grindžiamos išskirtinai nukentėjusiojo duotais parodymais.
11. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
12. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020, 19-20 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamo įvykio metu M. T., atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje automobilyje sėdėjo V. K., ir priėjęs prie pastarojo automobilio pro atidarytą automobilio langą purškė ašarines dujas į V. K.. Nuteistasis taip pat išdaužė automobilio durelių stiklą ir vėl purškė dujas į V. K.. Šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30, 34, 2 t., b. l. 136), tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nuteistasis M. T., ir nukentėjusysis V. K.. Tačiau, nuteistasis laikosi pozicijos, kad stiklą išdaužė ne su kirviu, o naudodamas plaktuką, bėgančio V. K. nesivijo, jokių grasinimų susidoroti nebuvo.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visumą, tokią nuteistojo poziciją atmeta kaip nepagrįstą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtus nuteistojo parodymus paneigia viso proceso metu nuoseklūs ir tarpusavyje dėl esminių aplinkybių sutampantys nukentėjusiojo V. K. parodymai, kuriuos patvirtina ir BPC garso įrašo duomenys, pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai, liudytojų parodymai.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamo įvykio faktinės aplinkybės buvo grindžiamos išskirtinai nukentėjusiojo duotų parodymų pagrindu, kurie visumoje yra nenuoseklūs ir turi būti vertinami kritiškai. Tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti ir atmetami. Sutinkama, kad nagrinėjamoje byloje vienais reikšmingiausių įrodymų laikytini nukentėjusiojo, iš dalies nuteistojo parodymai, tačiau skundžiamas nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis ne tik jais, bet ir kitais byloje esančiais netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais pastarųjų proceso dalyvių nurodomas aplinkybes. Šiame kontekste pabrėžiama ir tai, jog įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nagrinėjamoje byloje buvo grindžiamos vieninteliu tiesioginiu įrodymu – nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino byloje esantys kiti netiesioginiai įrodymai (BPC garso įrašas, „Body“ kamerų vaizdo įrašai, specialisto išvada ir kt.), nesuteikia pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, kadangi byloje surinkti įrodymai sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę.
16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad, nors nuteistasis ir neigė kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nurodė prieštaringas įvykio aplinkybes, kurias paneigė byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad nuteistasis M. T. konflikto metu purškė dujas į nukentėjusįjį, po to išdaužė automobilio durelių stiklą, dar kartą purškė dujas, o nukentėjusiajam išlipus iš automobilio ir bėgant nuo nuteistojo, pastarasis jį vijosi su kirviu rankoje.
17. Nukentėjusysis nuo pat nagrinėjamo įvykio pradžios, nors ir nevisiškai detaliai bei nuosekliai nurodė nuteistojo veiksmų eigą, tačiau davė aiškius parodymus, kurių esminis reikšmingas turinys išliko nuoseklus. Pažymima, kad dar įvykio metu V. K. paskambino į BPC ir pranešė apie užpuolimą, kai pamatė atvažiavusį M. T.. Byloje esantis pokalbio tarp nukentėjusiojo ir BPC operatoriaus garso įrašas bei vaizdo įrašas tarp nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų iš esmės patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Garso įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. praneša BPC operatoriui, jog jį užpuolė Sausio 13-osios gatvėje prie televizijos bokšto. Vėliau girdisi stiklo dūžių garsas ir riksmai. Iškart po smūgio girdisi duslus automobilio durelių garsas ir nukentėjusysis V. K. praneša, kad jį šiuo metu puola su kirviu ir vejasi iš matymo pažįstamas žmogus. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir vėliau telefonu kalbėdamas su policijos pareigūnais, pridėdamas, kad jau pabėgo nuo užpuoliko. Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis V. K. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. „Body“ kamerų vaizdo įraše užfiksuota kaip V. K. pasitinka atvykusius pareigūnus ir teigia, kad užpuolikas pripurškė dujų ir vijosi jį su kirviu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad nuteistasis pro atidarytą automobilio durų langą purškė dujomis, kirviu išdaužė stiklą, tuomet nukentėjusiajam atidarius duris ir bėgant iš automobilio, nuteistasis dar purškė dujomis ir vijosi jį su kirviu rankoje (1 t., b. l. 30, 34). Tokių parodymų nukentėjusysis V. K. iš esmės laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtindamas, kad nuteistasis purškė dujas ir išdaužė langą, išlipus iš automobilio ir bėgant nuo nuteistojo, pastarasis vijosi jį su kirviu. Taigi nukentėjusysis viso proceso metu aiškiai teigė, kad išlipo iš automobilio netrukus po smūgio į langą ir bėgo nuo jį besivejančio nuteistojo, tai girdisi ir garso įraše. Svarbu ir tai, kad nuo pat pradžių V. K. parodė, kad stiklas buvo išdaužtas su kirviu. Atsižvelgiant į tai, nesivadovauti iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Nors papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34) ir teisiamojo posėdžio V. K. parodė, kad matė, kaip nuteistasis antrą kartą kirviu bandydamas jam suduoti užsimojo, bet nukentėjusiajam pasilenkus pataikė ne į jį, o į durų statramstį, ši aplinkybė dėl antro smūgio nepasitvirtino ir buvo pašalinta iš kaltinimo. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, tokią aplinkybę teismas nustatė ne pats modeliuodamas galimą įvykio situaciją, o remdamasis garso įrašu, nuteistojo, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, iš kurių galima spręsti, jog nuteistasis vienu smūgiu išdaužė stiklą. Garso įraše užfiksuoti riksmai po stiklo dūžio ir nukentėjusiojo susijaudinusi kalba patvirtina, kad nukentėjusysis buvo įtemptoje ir pavojų keliančioje situacijoje, todėl tai galėjo įtakoti nukentėjusiojo situacijos suvokimą, dėl kurios jis nevisiškai tiksliai nurodė dalį aplinkybių. Nors ir skunde pagrįstai teigiama, kad V. K. parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, būtent dėl antro smūgio nukentėjusiajam sėdint automobilyje, tačiau tokie neesminiai neatitikimai nesudaro pagrindo abejoti ar nesivadovauti visais nukentėjusiojo parodymais, juolab, jog juos patvirtina ir kita, byloje esanti, medžiaga.
18. Apeliantas akcentavo ir tai, kad nebuvo tinkamai įvertinti paties nuteistojo parodymai. Šiame kontekste pabrėžiama, kad nuteistojo parodymai yra prieštaringi, iš esmės besikeičiantys proceso metu bei neatitinkantys kitų byloje esančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. T. parodė, kad pripurškė dujų pro automobilio pravertą langą, tuomet, pasiėmęs iš savo automobilio plaktuką, išdaužė V. K. automobilio durelių stiklą ir dar pripurškė dujų. Po šių veiksmų V. K. išbėgo iš automobilio, o nuteistasis jį vijosi apie 10 metrų ir bėgdamas klausė nukentėjusiojo „kam pizda“? Nukentėjusįjį vijosi, nes smalsu buvo pažiūrėti į nukentėjusiojo ašarojančias akis ir paklausti „kam pizda“ (2 t., b. l. 136). Tačiau vėliau apklausiamas M. T. teigė priešingai, kad išdaužęs durelių stiklą ir papurškęs dar kartą dujų, apsisuko ir nuėjo link savo automobilio. Grįžęs prie savo automobilio pastebėjo, kad V. K. atidarė savo automobilio dureles ir išbėgo iš automobilio šaukdamas, kad nuteistajam bus šakės, keikėsi jo atžvilgiu, rankoje laikydamas telefoną. Teigė, kad paskui nukentėjusįjį nebėgo, o gal paėjo porą metrų ir pajuto nuo jo dujų šleifą (3 t., b. l. 44). Tokias nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigia tiek minėti nukentėjusiojo parodymai, tiek BPC garso įrašas, iš kurių galima spręsti, kad nukentėjusysis išlipo iš automobilio netrukus po smūgio, kol dar nuteistasis nebuvo nuėjęs prie savo automobilio. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis taip pat teigė, kad išpurškęs dujų balionėlį ir išdaužęs stiklą į automobilį pasidėjo plaktuką, ir jau ruošėsi išvažiuoti, o V. K. nesivijo. Taip pat teigė, kad einant link savo automobilio nukentėjusysis jau buvo išlipęs iš automobilio ir kalbėjosi telefonu, o pats nuteistasis link jo padarė tik kelis žingsnius, bet jokių grasinimų nebuvo. Iš esmės nuteistasis skirtingose apklausose nurodydavo vis kitas aplinkybes: vieną kartą, jog vijosi nukentėjusįjį, kitą kartą, kad nesivijo, trečią kartą – kad tik ėjo link nukentėjusiojo. Taip pat nuteistasis nurodo vis skirtingą vietą, kurioje jis buvo, kai nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir pradėjo nuo jo bėgti. Nuteistasis nesugebėjo tiksliai įvardinti ir bėgančio nukentėjusiojo veiksmų, teigdamas, kad nukentėjusysis tiesiog bėgo, ar bėgo šaukdamas, kad nuteistajam bus šakės, o trečią kartą, jog išlipęs kalbėjosi telefonu. Šios aplinkybės verčia abejoti nuteistojo parodymų patikimumu ir teisingumu, be to, jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Tokie besikeičiantys nuteistojo parodymai iš esmės prieštarauja jo paties duotiems parodymams, taip pat ir nukentėjusiojo parodymams, bei BPC garso įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl pagrįstai jais nebuvo vadovaujamasi.
19. Apeliantas nurodo ir tai, kad aplinkybė dėl kirvio panaudojimo nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, selektyviai pripažįstama remiantis nukentėjusiojo parodymais ir iškraipant specialisto išvados duomenis. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pats nuteistasis viso proceso metu teigė, kad automobilio durelių stiklą išdaužė ne kirviu, o plaktuku. Tačiau tokie nuteistojo parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis plaktuką, kuriuo išdaužė automobilio durelių stiklą, apibūdino kaip statybinį, metalinį, tamsios spalvos plaktuką (2 t., b. l. 136). Vėliau teigė, kad stiklą išdaužė ikiteisminio tyrimo metu pateiktu plaktuku, kurį visada turi su savimi, nes užsiima statybomis (3 t., b. l. 44). Tačiau iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. T. pateikė plaktuką, kuris yra su medine medžio spalvos rankena (1 t., b. l. 93-100), o ne metalinis ir tamsus kaip nuteistasis teigė anksčiau.
20. Pažymima ir tai, jog plaktuko panaudojimo faktą paneigė ir specialistas L. K.. Specialisto išvadoje nurodoma, kad automobilio pjautinis pažeidimas kairės pusės vairuotojo durų statramsčio apdailoje iš vidinės automobilio pusės galėjo būti paliktas peiliu ar kitu panašiu įrankiu, kuris turi užgaląstus ašmenis, o ne apžiūrėtu, ikiteisminio tyrimo metu pateiktu, plaktuku mediniu kotu (1 t., b. l. 113-114). Taigi nukentėjusiojo automobilyje paliktas objektyvus pėdsakas viena vertus, patvirtina, jog įvykio metu buvo panaudotas įrankis su ašmenimis, kita vertus, šis objektyvus įrodymas patvirtina minėtus nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, jog jis buvo užpultas būtent su kirviu –šią aplinkybę nukentėjusysis tvirtino viso proceso metu. Vien tai, kad pas nuteistąjį kirvis nebuvo rastas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad nukentėjusysis buvo puolamas kirviu. Nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje kirvį apibūdino kaip juodos spalvos su oranžinės spalvos kotu (1 t., b. l. 30). Tokių pat parodymų nukentėjusysis laikėsi ir papildomoje apklausoje (1 t., b. l. 34) bei teisiamojo posėdžio metu teigdamas, kad kirvio kotas buvo arba rožinis arba rožine juostele apvyniotas. Nors ir apeliantas teigia, kad nukentėjusysis kirvio neapibūdino įvykio metu kalbėdamas su pareigūnais ar BPC operatoriumi, o tai padarė pirmosios apklausos metu (ne papildomos kaip teigiama skunde), ši aplinkybė savaime nepaneigia nukentėjusiojo parodymų. Akivaizdu, kad nukentėjusysis užpuolimo metu buvo išsigandęs ir stresinėje būsenoje, todėl nurodė tik pagrindines aplinkybes, kad buvo užpultas, o apklausiamas nakties metu, iškart po įvykio, apibūdino pagrindinius kirvio bruožus. Iš šių asmenų parodymų seka tai, kad nuteistasis netgi negalėjo apibūdinti plaktuko, kurį, kaip teigė, visada su savimi vežiojosi, ir nurodė vis kitas jo savybes. Tokius prieštaringus nuteistojo parodymus paneigė ir specialisto išvada. Nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais bei specialisto išvada nėra jokio pagrindo, kadangi aptarti nuoseklūs parodymai aiškiai paneigia nuteistojo keliamas versijas dėl galimo plaktuko panaudojimo.
21. Apeliaciniame skunde argumentuojama ir tai, kad nuteistasis įvykio metu negrasino V. K., o nukentėjusysis bandė pateikti nuteistojo asmenybę kaip konfliktuoti linkusio asmens, nurodydamas, kad nuteistasis persekioja ir grasina ne tik jam, bet ir kitiems asmenims. Šiuo atveju yra svarbūs ir tarp nukentėjusiojo bei nuteistojo susiklostę santykiai dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Nors nuteistasis proceso metu teigė, kad V. K. pažįsta tik iš matymo, yra keletą kartų ramiai bendravęs ir pabrėžė, kad iki įvykio jokių santykių nebuvo, V. K. negrasino, tokius nuteistojo parodymus paneigia tiek paties nukentėjusiojo parodymai, tiek ir liudytojų parodymai. Nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad pažįsta M. T. ir konfliktai su juo yra prasidėję nuo 2020 m. birželio vidurio dėl bendros pažįstamos moters. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistasis keletą kartų buvo atvažiavęs į jo darbą ir agresyviai grasino dėl nukentėjusiojo santykių su V. D.. Konfliktiškus santykius tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo patvirtino ir liudytojas R. S., kuris teisiamojo posėdžio parodė, kad nuteistasis ateidavo į V. K. įmonę ir tarp jų pokalbiai būdavo agresyvūs, nuteistojo požiūris atrodė neadekvatus, nes viskas vyksta meilės pagrindu dėl moters. Liudytojas girdėdavo neramius pokalbius tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, nors pokalbio turinio negirdėjo, bet žino, kad nuteistasis sakė, kad fiziškai susidoros su V. K.. Tai girdėjo prie durų. Nuteistasis bendraudavo aukštu tonu, pirmus kartus į nuteistojo ir nukentėjusiojo bendravimą nekreipdavo dėmesio, bet vėliau girdėjo grasinimus nukentėjusiajam. Taigi galima daryti išvadą, kad dar iki nusikalstamos veikos momento santykiai tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo įtempti, konfliktiški, paremti grasinančio pobūdžio bendravimu. Vien tai, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, nereiškia, jog nukentėjusysis sąmoningai bando pateikti nuteistojo asmenybę kaip konfliktišką. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo siekį nuteistąjį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu. Be to, svarbu ir tai, kad prieš įvykį nuteistasis į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo tik dėl to, kad pravažiuodamas pastebėjo automobilyje sėdintį V. K.. Nuteistojo priešiškumą nukentėjusiojo atžvilgiu parodo ir tai, kad prie automobilio nuteistasis priėjo jau pasiėmęs dujų balionėlį ir purškė dujas dėl pykčio ir sukilusių emocijų. Proceso metu nukentėjusysis teigė, kad jautė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, buvo įsitikinęs, kad nuteistasis gali įvykdyti savo grasinimus, dėl ko išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti nuo M. T.. Nors ir nebuvo nustatyta bei garso įraše neužfiksuota aplinkybė, kad nuteistasis būtų žodžiais grasinęs nukentėjusiajam, tačiau paties nuteistojo aktyvūs veiksmai, panaudotas įrankis savybės ir veiksmai su juo, taip pat jų tarpusavio santykiai iki nagrinėjamo įvykio patvirtina realaus grasinimo faktą. Apygardos teismas pabrėžia, kad grasinimas gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, o nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Šiuo atveju nuteistojo pavojingumo nemažina tai, kad jis žodžiu neišsakė aiškių grasinimų nukentėjusiajam. Grasinimo realumą atskleidžia tai, kad nuteistasis, papurškęs dujas į nukentėjusįjį, išdaužė automobilio durelių stiklą, po to dar vijosi nukentėjusįjį su kirviu rankoje, pats netgi ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad „norėjo pažiūrėti į nukentėjusiojo ašarojančias akis ir paklausti „kam “necenzūrinis žodis, reiškiantis, kad bus blogai“. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad iki pastarojo konflikto nukentėjusysis jau buvo sulaukęs grasinimų iš nuteistojo, kas taip pat leidžia spręsti apie nukentėjusiojo suvokiamų grasinimų realumą. Pažymima, jog nukentėjusysis pamatęs atvažiavusį nuteistąjį iškart skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė apie užpuolimą. Šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusysis pagrįstai baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės, dėl ko jis paliko savo automobilį ir bėgo nuo nuteistojo. Šių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo pagrindas manyti, jog nuteistasis realiai gali įvykdyti savo grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu.
22. Apeliantas akcentuoja ir kitų liudytojų parodymus pabrėždamas, kad teismas atsižvelgė tik į tuos liudytojos N. D. parodymus, kurie neigiamai apibūdina nuteistąjį, bet nutylimi liudytojos priešingai nurodyti duomenys apie nuteistąjį. Teisiamojo posėdžio metu N. D. parodė, kad nuteistasis buvo užpuolęs jos dukrą kieme ir atėmęs jos telefoną. Nuteistasis atvažiuodavo į namus ir grasindavo, įžeidinėdavo ją ir jos dukrą, tačiau į policiją nebuvo kreipiamasi dėl baimės. Nors ir liudytoja nurodė aplinkybes, kad nuteistasis atvažiuodavo į sodą ir padėdavo nudirbti ūkio darbus, padarė vartus, santechniką, tačiau šios aplinkybės nepaneigia bendro nuteistojo apibūdinimo, kaip konfliktiško ir agresyvaus asmens, ką nurodė ir nukentėjusysis, liudytojas R. S.. Apeliantas teigia, kad nuteistojo mamos L. T. parodymai patvirtina, jog jos sūnus negrasindavo V. D. ar jos motinai, tačiau tokie parodymai nebuvo labai išsamūs, kurie aiškiai patvirtintų konkrečias aplinkybes, be to, vertinami kritiškai, kadangi tik patvirtina dalį nuteistojo prieštaringų parodymų. Nuteistojo mamos parodymai nepaneigia kitų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymų ir kitų bylos duomenų, kurie neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis yra agresyvaus pobūdžio ir anksčiau ne kartą grasinęs nukentėjusiajam. Nuteistojo agresyvų elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti nuteistojo įžeidimai nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat pareigūnams netgi teko raminti nuteistąjį ir patraukti nuo nukentėjusiojo praėjus kiek laiko po konflikto įvykio vietoje.
23. Dėl kitų nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių (dėl priežasčių, kodėl nukentėjusysis stovėjo automobilių aikštelėje, dėl konkrečios automobilio statymo vietos, dėl kartu su apeliaciniu skundu pateikto susirašinėjimo) plačiau nepasisakoma, kadangi šios aplinkybės iš esmės neturėjo įtakos nagrinėjamiems nuteistojo veiksmams bei nepaneigia išvados dėl M. T. pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga priežastis, dėl kurios V. K. atvyko su automobiliu į įvykio vietą, kadangi tokiu savo elgesiu jis neatliko neteisėtų veiksmų, nuteistojo neprovokavo, o tuo metu nuteistojo įvykdyti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo susiję su nukentėjusiojo atvykimu į aikštelę. Papildomai pabrėžiama, kad apeliaciniame skunde minimų liudytojų parodymai (N. D., L. T.) pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami ir šiuo metu nėra vertinami kaip turintys esminės reikšmės nuteistojo atliktų veiksmų teisiniam vertinimui baudžiamojo įstatymo kontekste.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant kelių neatitikimų nukentėjusiojo parodymuose, kurie pirmosios instancijos teisme iš kaltinimo buvo pašalinti, sprendžiama, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Daroma išvada, jog aukščiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo M. T. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad M. T. kaltės, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, patvirtinimui duomenų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl M. T. pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnį
25. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su M. T. pripažinimu kaltu pagal BK 284 straipsnį. Pasak apelianto teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nuteistasis nesiekė sukelti BK 284 straipsnyje numatytų padarinių bei veikė gindamasis.
26. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
27. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-387/2022, 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-387/2022, 10 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykio situaciją užfiksavęs vaizdo įrašas pašalina liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus, tačiau nuosprendyje neatskleidžiamas šių neatitikimų ir prieštaravimų turinys, taip pat nenurodoma, kokias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmiausia, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kurios patvirtina, kad nukentėjusysis E. K., išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nuteistojo automobilio vairuotojų durelių, po to 3-4 žingsnius eina atbulas ir atsitraukia nuo nuteistojo automobilio. Tada nuteistasis išlipa iš automobilio ir eina link nukentėjusiojo E. K. ištiesęs ranką, o nukentėjusysis, susiėmęs už veido ir nusisukęs, traukiasi nuo nuteistojo. Tuomet nuteistasis koja spiria nusisukusiam nukentėjusiajam į kojas, o pastarajam atsisukus į nuteistąjį, šis dar kartą ištiesia ranką į nukentėjusįjį, po to nukentėjusysis nusisuka ir bėga nuo nuteistojo. Šias aplinkybes išsamiai ištyrė pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad nukentėjusiojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, išskyrus trečią nupurškimą dujomis, kuris vyko už vaizdo kameros fiksavimo ploto ribų, bei spyrį į užpakalį, pagrindžia vaizdo medžiaga.
30. Sutinkama su apeliantu, kad teismas nors ir pabrėžė, kad liudytojų M. B., L. P., V. K., T. P. parodymuose yra prieštaravimų, tačiau išsamiai nenurodė, kaip šie parodymai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis. Minėti liudytojai iš esmės panašiai aiškino vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, tačiau papildomai nurodė ir tas aplinkybes, kurios nebuvo užfiksuotos vaizdo įraše. Tai yra, kad E. K. buvo spirta kelis kartus, kad nukentėjusysis buvo nukritęs, kad dujomis buvo purškiama ilgą laiką ir po visą kūną. Nors vaizdo įraše atsispindėjo tik trumpas dujų purškimas, spyris į koją ir dar vienas dujų purškimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apylinkės teismas detaliai nenurodė, kuri liudytojų parodymų dalis nepatvirtina vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai nustatė nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes. Apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojo ir nuteistojo parodymus ir juos palyginęs su byloje esančiu vaizdo įrašu, pagrįstai pašalino nepasitvirtinusias ir nepagrįstai inkriminuotas aplinkybes, jog po dujų papurškimo nuteistasis vieną kartą tyčia spyrė koja nukentėjusiajam į nugarą, papurškė pipirinių dujų po visą kūną, po ko nukentėjusysis nugriuvo. Tokiu būdu buvo vadovaujamasi tik ta dalimi minėtų proceso dalyvių parodymų, kuriuos patvirtino objektyvūs duomenys, t. y. vaizdo įrašas.
31. Apeliantas taip pat nurodo, kad vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nesutapo su kaltinime inkriminuota veiksmų dalimi. Be to, vaizdo įrašas, priešingai nei konstatuojama nuosprendyje, nepatvirtina nukentėjusiojo ir jo šalies liudytojų parodymuose nurodytų neteisingų tiriamo įvykio aplinkybių. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nevisiškai sutapo su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Dėl to pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino dalį nepasitvirtinusių aplinkybių. Tačiau nesutinkama su apeliantu, kad nukentėjusysis ir liudytojai davė iš esmės neteisingus (ar melagingus) parodymus, kurių nepatvirtintų byloje esantis vaizdo įrašas. Pats nukentėjusysis E. K. teigė, kad nuteistasis nupurškė jį dujomis, po to nukentėjusiajam nusisukus ir užsidengus veidą pajuto spyrį į dubenį. Pamena, kad buvo ir dar vienas papurškimas, tačiau negali tiksliai pasakyti, kaip. Po to kažkiek nuėjus pasivalyti sniegu, nuteistasis dar kartą papurškė dujomis. Tokius nukentėjusiojo parodymus, išskyrus trečiąjį papurškimą dujomis, patvirtina ir užfiksuotas vaizdo įrašas. Liudytoja M. B. parodė, kad matė, kaip nuteistasis purškė dujomis, po dujų papurškimo E. K. bėgo. Taip pat matė, kaip nuteistasis kelis kartus spyrė nukentėjusiajam ir toliau purškė dujomis. Liudytojas L. P. parodė, kad nukentėjusysis E. K. pirmas išlipo iš automobilio ir ėjo link kaltinamojo automobilio ir sakė „kas yra“. Nuteistasis, išlipęs iš automobilio, išsitraukė dujų balioną, gesintuvo dydžio, ir nupurškė visą nukentėjusįjį nuo galvos iki kojų. Nukentėjusysis visur vaikščiojo ir nežinojo, ką daryti, tada dar kartą buvo nupurkštas bei nuteistasis kokius du kartus jam spyrė į nugaros apačią arba šonkaulius, bet tiksliai negali pasakyti. Liudytojas V. K. parodė, kad nuteistasis, ištraukęs ašarinių dujų balionėlį, pradėjo purkšti E. į akis, dėl ko pastarasis apakintas nukrito ant žemės. Tuomet nuteistasis spyrė nukentėjusiajam į dubens sritį ir dar kartą papurškė dujomis. Liudytojas T. P. parodė, kad nuteistasis pradėjo purkšti dujomis, o nukentėjusysis nusisuko ir pasilenkė. Asmuo, kuris purškė dujomis, gulinčiam jaunuoliui spyrė. Nuteistojo apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nukentėjusiojo, paminėtų liudytojų parodymai nebuvo visiškai sutampantys tarpusavyje, taip pat skyrėsi kai kurios jų nurodytos aplinkybės nuo vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių (pvz. spyrių skaičius bei spyrio vieta, nukritimo ant žemės aplinkybės, dujų purškimo aplinkybės ir pan.).
32. Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie prieštaravimai nereiškia, kad minėtų asmenų parodymai turėtų būti laikomi neteisingais ir nepatikimais, kad apylinkės teismas jais negalėjo vadovautis. Tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai patvirtino esmines nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes nurodydami, kad nuteistasis pirmas atliko smurtinius veiksmus, kad jis purškė dujomis bei spyrė į nukentėjusįjį, po to vėl purškė dujomis. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, o netiksliai nurodomas spyrių skaičius, nukritimas ant žemės aplinkybė ar dujų purškimo momentas savaime nereiškia, kad šių asmenų parodymai būtų klaidinantys ar nepagrįstai kaltinantys nuteistąjį. Viena vertus, kai kurie parodymų neatitikimai gali būti pateisinami tuo, kad asmenys nebuvo apklausiami iš karto po įvykio, pats nukentėjusysis buvo puolamas ir purškiamas dujomis (dėl ko juto grėsmę ir stresą), liudytojai davė parodymus apie juos šokiravusią situaciją, liudytoja M. B. teigė, kad pati buvo išsigandusi ir strese, liudytojas V. K. įvykio situaciją stebėjo iš tolimesnio atstumo ir į įvykio vietą atvažiavo tik besibaigiant pačiam įvykiui. Liudytojas T. P. netgi nebuvo šalia nuteistojo ir kitų liudytojų, o valgė prie „M.“ už tvorelės ir visą situaciją pamatė tik pasakius draugui. Kita vertus, ne visi nukentėjusiojo ir kitų asmenų veiksmai visą konflikto laiką buvo vaizdo kameros stebėjimo zonoje (pavyzdžiui, nukentėjusysis, po antro papurškimo dujomis, kurį laiką nesimato vaizdo įraše). Įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie konflikto eigą visų kitų byloje esančių duomenų kontekste, tam tikri nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų neatitikimai nesudaro pagrindo teigti, kad jų visi parodymai turėtų būti vertinami kaip prieštaringi ir nepatikimi. Minėta, kad visi liudytojai patvirtino esmines konflikto aplinkybes, o įvykio aplinkybės buvo tikslinamos ir jų parodymai patikrinti remiantis byloje esančiu vaizdo įrašu.
33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas sukeitė nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytų gautų spyrių eiliškumą, nustatydamas, kad pirmą spyrį nukentėjusysis gavo į dešinę koją, o ne į sėdmenis, kas neatitinka byloje esančių duomenų. Kaip matyti iš nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad nuteistasis papurškė dujomis į veidą, po to spyrė į nugaros sritį. Nuo galvos iki kojų dar kartą apipurškė dujomis ir spyrė nukentėjusiajam per kojas, nuo ko jis pargriuvo ant žemės (2 t., b. l. 2). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad pirmiausiai pajuto spyrį į dubenį, o ne į sėdmenis, ką akcentavo apeliantas, po to buvo spyris į kojas, nors dėl jo E. K. nebuvo tikras, teigdamas, kad tai galėjo būti spyris ar užlipimas ant kojos, nuo ko pas jį ant kojos atsirado žaizda. Vis tik, kaip teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nesukeitė aplinkybių, o, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nustatė tik vieną nuteistojo spyrį į nukentėjusiojo dešinę koją. Tokios aplinkybės matosi užfiksuotame vaizdo įraše, jas patvirtina specialisto išvada (2 t., b. l. 13), kurioje nurodyta, kad E. K. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 5-10 parų iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. E. K. nustatytas odos nubrozdinimas galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą, be trečiųjų asmenų veikos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kitu metu, dar iki specialisto tyrimo. Todėl nesivadovauti vaizdo įraše aiškiai matomu spyriu nukentėjusiajam į koją bei specialisto išvada nėra jokio pagrindo. Iš esmės tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis, nepaisant to, jog buvo suklysta dėl smūgio sudavimo laiko.
34. Apeliantas skunde pabrėžia, kad nuteistojo parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo, o vadovavosi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kas leidžia pagrįstai manyti apie teismo šališkumą ir neobjektyvumą. Nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusysis, ženkliai viršydamas greitį, aplenkė jį ir užblokavo kelią, išlipęs iš automobilio mojavo rankomis ir buvo agresyviai nusiteikęs, provokavo nuteistąjį išlipti iš automobilio (3 t., b. l. 44-45). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad jis gynėsi, ir, išsigandęs dėl savo sveikatos, iš karto purškė dujomis į nukentėjusįjį, kai jis pravėrė nuteistojo automobilio duris. Po to nukentėjusiajam ne tyčia spyrė, o nustūmė nuo savęs, kad jis nesiartintų.
Žemesnės instancijos teismas
35. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokiais nuteistojo parodymais pagrįstai nesivadovavo, kadangi nuteistojo parodymai iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, t. y. visiškai neatitinka nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, taip pat ir vaizdo įraše matomo asmenų elgesio. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad nukentėjusysis savo automobiliu kelio nuteistojo automobiliui neužblokavo, kadangi įvykio metu kitos mašinos pravažiavo pro sustojusius automobilius ir tam buvo pakankamai vietos. Taip pat iš vaizdo įrašo negalima pastebėti jokio E. K. mojavimo rankomis ar agresyvumo, priešingai, nukentėjusysis tiesiog prieina prie nuteistojo automobilio ir kažką kalba. Be to, nuteistasis pats atidarė automobilio dureles, o tuo metu nukentėjusysis jau traukėsi (žengė kelis žingsnius atgal) nuo automobilio ir tik tada buvo į jį buvo papurkšta dujomis. Šios aplinkybės aiškiai paneigia nuteistojo duotus parodymus viso proceso metu dėl galimo nukentėjusiojo agresyvaus elgesio, pavojaus nuteistojo sveikatai. Taip pat ir liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis nebuvo agresyvus, o ėjo iki nuteistojo automobilio išsiaiškinti dėl kilusios situacijos eisme. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo keliamą versiją, o priimtas nuosprendis jam yra nepalankus, savaime neįrodo pirmosios instancijos teismą buvus šališką M. T. atžvilgiu. Teismo šališkumą nuteistasis sieja išimtinai su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau nenurodydamas jokių pagrįstų argumentų, kurie galėtų patvirtinti pirmosios instancijos teismo neobjektyvumą ir šališkumą.
36. Nuteistojo teigimu konfliktas buvo asmeninio pobūdžio ir vyko tik tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, todėl nuteistojo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pagrįstai buvo nustatyta tyčia įžūliu elgesiu sutrikdyti visuomenės rimtų ir viešąją tvarką. Tokį tyčios turinį pagrindžia įvykio vieta, laikas, konflikte dalyvavęs asmenų skaičius. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog dėl įžūlių nuteistojo M. T. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).
37. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteistojo M. T. veiksmais, prieštaraujančiais padoraus elgesio taisyklėms, buvo smurtaujama prieš nukentėjusįjį E. K. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), priešais įvažiavimą į ,,M.“ restorano aikštelę, kitų žmonių akivaizdoje. Nors ir konfliktas truko sąlyginai trumpą laiką, tačiau dėl tokio nuteistojo poelgio šalia buvę liudytojai pasijuto nesaugiai, jiems buvo sukeltas išgąstis, jie buvo šokiruoti tokio nuteistojo elgesio. Liudytojas V. K. teigė, kad bijojo išlipti iš automobilio, nes nuteistasis purškė dujas, policijos tuo metu nekvietė, nes buvo šoko būsenos. Liudytojas L. P. teigė, kad įvykio metu policijos neiškvietė, nes buvo pasimetęs, tai buvo neeilinė situacija. Liudytoja M. B., pamačiusi dujų srovę išsigando, buvo panikoje ir labai drebėjo, nuvažiavo į šalia esantį kiemą. Įvykį taip pat matė su įvykiu visiškai nesusiję liudytojai T. P. ir I. P., kurie įvykio metu buvo prie „M.“ Vilniuje, Sietyno gatvėje, ten valgė, o dėl įvykio priėjo prie konfliktuojančių asmenų, t. y. buvo priversti atsitraukti nuo savo veiklos. Be to, dėl įvykio, kaip matyti iš vaizdo įrašo, kelios pašalinės pro šalį važiavusios transporto priemonės buvo priverstos išvažiuoti į kitą eismo juostą ir apvažiuoti sustojusius automobilius. Verta pabrėžti ir tai, kad praėjus nedideliam laiko tarpui po įvykio, šalia buvo sustabdyti ir patruliavę pareigūnai, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis M. T. suvokė, kad dėl mažareikšmės dingsties (konflikto kelyje) viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje konfliktuodamas su nukentėjusiuoju, smurtaudamas prieš pastarąjį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, suprato, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo. M. T. sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesio variantą, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo M. T. veika pagal BK 284 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai, nes jis savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
38. Nuteistasis kelia versiją, kad nagrinėjamo įvykio situacijoje jo saugumui kilo pavojus ir jis visai negalvojo apie jį supančią aplinką. Todėl, norėdamas lokalizuoti agresyvų nukentėjusiojo elgesį, pasinaudojo savigynos teise ir papurškė į nukentėjusįjį dujomis bei spyrė vieną kartą.
39. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 28 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-648/2022, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis M. T. purškė dujas ir spyrė į nukentėjusįjį veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apelianto teiginius, kad jam kilo pavojus dėl nukentėjusiojo elgesio. Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. T. dėl menkavertės dingsties purškė dujas į nukentėjusįjį bei spyrė vieną kartą jam į koją, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiek liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, tiek ir vaizdo įraše aiškiai užfiksuotos aplinkybės aiškiai paneigia nuteistojo keliamą versiją. Nukentėjusysis dar nuteistajam sėdint automobilyje jau traukėsi nuo M. T. automobilio ir jokių agresyvių ar bet kokių kitų veiksmų apskritai neatliko. Nuteistasis, išlipęs iš automobilio, besitraukiantį nuteistąjį nupurškė dujomis. Kadangi M. T. dujas į E. K. papurškė nukentėjusiajam neatliekant jokių neteisėtų ir pavojingą kėsinimąsi atitinkančių veiksmų, daroma išvada, kad pavojingo kėsinimosi iš nukentėjusiojo pusės nebuvo, o M. T. veiksmai buvo ne gynybinio, bet puolamojo pobūdžio. Be to, po pirmojo purškimo dujomis nuteistasis spyrė į nukentėjusįjį, kai jis buvo nusisukęs nuo nuteistojo ir susilenkęs, o po spyrio nukentėjusiajam atsisukus ir nedarant jokių veiksmų, kurie keltų pavojų nuteistajam, dar kartą papurškė dujomis. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia apelianto keliamą versiją dėl jo veikimo esant būtinosios ginties sąlygomis.
41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi neesminiai nukentėjusiojo, liudytojų parodymų neatitikimai vaizdo įrašui nepaneigia nustatytų ir pagrįstai įvertintų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, todėl sprendžiama, kad M. T. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Dėl M. T. paskirtos bausmės
42. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu ir prašo nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę.
43. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
44. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
45. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam M. T. paskyrė teisingas ir ne per švelnias bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau skirdamas galutinę subendrintą bausmę, neteisingai sudėjo paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas.
46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu M. T., pripažintam kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, atitinkamai buvo paskirtos 6 ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Bausmes subendrinus M. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui. Taip pat M. T. paskirti įpareigojimai per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiesiems turtines žalas; per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; draudimas visą bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju V. K..
47. Apeliaciniu skundu V. K. teigia, kad teismas ignoravo įstatymo reikalavimą ir suformuotą teismų praktiką, kuria remiantis turi būti skirta ne mažesnė kaip vidurkis bausmė. Taip pat teigiama, kad teismas neįvertino nuteistojo asmenybės ir jo elgesio. Remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju buvo paskirtos švelnesnės bausmės, negu laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Tačiau pabrėžiama, kad teismai nėra įpareigoti paskirti tokio dydžio bausmę, kad ji visada būtų ne mažesnė kaip sankcijoje numatytas vidurkis. Teismai motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodami nuo jos vidurkio.
48. M. T. padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje. Nuteistojo padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes, atitinkantys rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Nuteistasis M. T. nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Sutinkama, kad nuteistojo veiksmai buvo įžūlūs, agresyvūs, tačiau vis tik nebuvo labai intensyvūs – truko pakankamai trumpą laiką, nebuvo sukelta sunkesnių padarinių. Nukentėjusiesiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė V. K. atveju abiejų akių ragenų ir junginių maišelių I-II laipsnio cheminiu nudegimu. V. K. nebuvo sukelti sunkūs padariniai, neprireikė jokio specialaus medicininio gydymo dėl padaryto sveikatos sutrikdymo.
49. Priešingai nei teigia apeliantas, nuteistasis ne dėl visų veikų neigia savo kaltę. M. T. pripažino, kad purškė dujas i V. K., išdaužė automobilio langą, taip pat nurodė, kad blogai vertina savo elgesį. Pats nukentėjusysis pabrėžė, kad M. T. norėjo su juo susitaikyti, tačiau nukentėjusysis nėra linkęs taikytis. Todėl pagrįstai buvo įvertinta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė ne dėl susiformavusio priešiško požiūrio į įstatymo reikalavimus, o dėl nutrūkusių santykių su mergina ir spontaniško pykčio dėl menkavertės priežasties.
50. Apeliantas akcentuoja ir ankstesnius M. T. administracinius nusižengimus, teistumus, kaip asmenį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Sutinkama, kad ankstesni baustumai neigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau reikia pabrėžti, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka tik už greičio viršijimą 2 kartus ir kartą už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant, visos baudos yra sumokėtos (2 t., b. l. 124). M. T. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs. Šios aplinkybės taip pat neparodo, kad M. T. būtų sistemingai linkęs pažeidinėti įstatymus, dėl ko būtų pagrindas skirti griežtesnę bausmę, kadangi nuo ankstesniojo teistumo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, o nagrinėjamos nusikalstamos veikos vertinamos kaip atsitiktinės, o ne dėl priešiško nusistatymo prieš nusistovėjusią tvarką. Be to, nuteistasis yra dirbantis UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 160).
51. Nukentėjusysis pabrėžia, kad nuteistasis jį vis dar persekioja, dėl ko jis kreipėsi į policiją. Vis tik tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Sutinkama, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patiria baimės ir nerimo jausmą, neužtikrintumą dėl savo saugumo, tačiau vien ši aplinkybė negali sąlygoti griežtesnės bausmės skyrimo. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs ir pirmosios instancijos teismas, arba aplinkybių, kurias nepagrįstai būtų įvertinęs apylinkės teismas.
52. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. T. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Vis tik teisėjų kolegija nustatė, jog M. T. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios (8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės) pridedant po 3 mėnesius švelnesnių bausmių, dėl to pridėjus minimas bausmių dalis galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė turėjo būti nustatyta 1 metams ir 2 mėnesiams, t. y. vienu mėnesiu ilgesnė nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir, esant nukentėjusiųjų skundui, griežtinama galutinė subendrinta bausmė.
Dėl civilinių ieškinių
53. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su V. K. priteista 542 Eur suma turtinei žalai atlyginti ir E. K. priteista 600 Eur suma turtinei žalai atlyginti, kadangi neįrodyta, jog nukentėjusieji patyrė tokio dydžio turtinę žalą. Taip pat nesutinka ir su E. K. priteista neturtine žala bei proceso išlaidomis. V. K. nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu ir prašo ieškinį tenkinti pilnai – priteisti 1 351,99 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. E. K. nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu ir prašo priteisti 900 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
54. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).
55. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.
56. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. K. patirtą turtinę žalą civiliniame ieškinyje įvertino 1351,99 Eur sumai (3 t., b. l. 165-167). Šią sumą sudaro akinių rėmeliai su lęšiais – 542 Eur vertės, laikrodis „D. E.“ – 680 Eur vertės, striukė „Columbia P. L. H. J.-Black“ – 129,99 Eur vertės.
Žemesnės instancijos teismas
57. Pirmosios instancijos teismas V. K. ieškinį tenkino iš dalies ir turtinę žalą priteisė tik už akinių rėmelius su lęšiais.
58. Nuteistasis nesutinka su šia priteista turtinės žalos suma, teigdamas, kad nukentėjusysis keitė parodymus ir nurodė skirtingas aplinkybės dėl akinių sugadinimo. Iš tiesų nuteistasis pagrįstai nurodo nukentėjusiojo parodymų kaitą, tačiau skundo argumentai nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog akiniai buvo sugadinti įvykio metu ir dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. K. teigė, kad akinius ir laikrodį pametė įvykio metu (1 t., b. l. 34). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad akiniai galbūt nukrito automobilyje. Vien tai, kad nukentėjusysis konkrečiai nenurodė, kaip buvo sugadinti jo akiniai, nepaneigia fakto, kad jie buvo sugadinti dėl M. T. veiksmų. Tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis vienodai teigė, kad nuteistajam purškiant dujas pirmąjį kartą nukentėjusysis dar buvo su akiniais, o vėliau bėgant nuo nuteistojo jau buvo be akinių. Tai užfiksuota ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose. Nekyla abejonių, kad nuteistajam purškiant dujas ir išdaužiant durelių stiklą, nukentėjusysis galėjo pamesti akinius ar ant jų užminti to nepastebėdamas, tačiau bet kokiu atveju akiniai buvo sugadinti dėl nuteistojo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų. Todėl sutikti su nuteistojo argumentais, kad dėl akinių sugadinimo padaryta turtinė žala neturi būti iš jo priteista, nėra jokio pagrindo.
59. Nukentėjusiojo V. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė patirtą turtinę žalą dėl įvykio metu sugadintos striukės ir pamesto laikrodžio. Nukentėjusysis pabrėžia, kad striukės medžiagos paviršius buvo išgraužtas dėl purškiamų dujų. Taip pat nepataisomai buvo suplėšyta kairės pusės rankovė, kai nukentėjusysis bėgo nuo užpuoliko per krūmus. Tačiau tokių nukentėjusiojo argumentų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo striukės pažeidimus. Pats nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu neparodė, kad įvykio metu būtų sugadinta jo striukė. „Body“ kamerų vaizdo įrašuose nukentėjusysis matyti pakankamai aiškiai, taip pat kalbėdamas gestikuliuoja ir matosi abi striukės rankovės, tačiau nesimato, kad nukentėjusiojo striukės paviršius būtų išgraužtas ar nepataisomai suplėšyta kairės pusės rankovė. Ant striukės netgi nesimato jokių pažeidimų. Taip pat ir nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti laikrodžio praradimo aplinkybių, tik fragmentiškai papildomos apklausos metu nurodydamas, kad jį pametė (1 t., b. l. 34). Nukentėjusiojo teigimu, laikrodis buvo ant jo kairės rankos, tačiau neaišku, kaip, kada ir dėl kokių priežasčių jis jį galėjo pamesti. Bylos duomenimis nenustatytas nei nuteistojo tiesioginis poveikis į nukentėjusiojo ranką, nei kitos aplinkybės, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą dėl laikrodžio praradimo dėl nuteistojo veiksmų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis teigė, jog V. K. įvykio metu buvo be laikrodžio. Toks nuteistojo teiginys nėra paneigtas, o baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus dėl pamesto laikrodžio, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo skundas atmetamas.
60. Nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo E. K. priteista 600 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Nuteistojo teigimu E. K. nenuoseklūs parodymai neleidžia daryti išvados, jog dėl nuteistojo veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo telefonas. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo nuteistojo argumentu. Nors apylinkės teismas darė išvadą, kad E. K. telefonas buvo sugadintas įvykio metu dėl M. T. padarytos nusikalstamos veikos, tokios išvados vienareikšmiškai nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pirmiausia, pats nukentėjusysis E. K. 2021-02-01 protokole – pareiškime (1 t., b. l. 13-14) nurodydamas aplinkybes dėl įvykusio užpuolimo, apie įvykio metu sugadintą telefoną nieko neparodė, teigdamas, jog dėl užpuoliko veiksmų patyrė tik stiprų fizinį skausmą. Kolegija pažymi, kad tuo metu nuo įvykio jau buvo praėjusios šešios dienos, todėl E. K. jau turėjo būti žinomos aplinkybės dėl telefono sugadinimo. Vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis teigė, kad dėl nuteistojo veiksmų (past. nenurodė konkrečių veiksmų) buvo sugadintas jo telefonas (2 t., b. l. 2-3). Civiliniame ieškinyje patikslino, kad telefonas sudužo nukentėjusiajam nukritus po nuteistojo spyrių (2 t., b. l. 14). Tyrimo metu telefonas buvo pateiktas ir apžiūrėtas, apžiūros metu nustatyti ekrano įbrėžimai ir skilimai (2 t., b. l. 56). Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, nukentėjusysis po spyrio nenukrito, o nubėgo už vaizdo kameros lauko ribų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. K. teigė, kad mano, jog telefonas spyrio metu buvo jo džinsų galinėje kišenėje ir sudužo po nuteistojo spyrio, tačiau tos pačios apklausos metu, atsakydamas į gynėjo klausimus, jau nebegalėjo tiksliai nurodyti kokiomis aplinkybėmis sudužo jo telefonas, tik buvo tikras, jog tai atsitiko šio įvykio metu. Tokių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina vaizdo įrašas, iš kurio galima spręsti, kad nukentėjusiajam buvo spirta į koją. Pagal specialisto išvadą Nr. G 253/2021(01) nustatyta, kad E. K. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje. Taigi nuteistojo spyrio vieta yra kita, negu nukentėjusysis nurodo vietą, kur buvo telefonas. Todėl aplinkybė, kad telefonas sudužo nuo patirto nuteistojo spyrio, prieštarauja bylos duomenims. Pagal bylos duomenis taip pat nėra užfiksuota, kad telefonas būtų iškritęs iš nuteistojo rankų, ar kišenės, dėl ko galėjo sudužti. Nors aplinkybę, jog telefonas buvo sudaužytas, patvirtino E. K. motina E. K. ir brolis V. K., tačiau šie asmenys įvykio vietoje nebuvo, o apklausiami neparodė konkrečių aplinkybių, kuriomis telefonas buvo sugadintas, be to, jie šią informaciją sužinojo iš paties nukentėjusiojo, t. y. įrodymų šaltinis yra tas pats. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vertinant tai, kad nukentėjusiojo versija dėl telefono sugadinimo vis keitėsi, nebuvo nuosekli bei nėra patvirtinta objektyviais bylos duomenimis, negalima daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusiojo telefonas buvo sugadintas būtent dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos.
61. Nukentėjusysis E. K. patirtą turtinę žalą patikslintame civiliniame ieškinyje įvertino 1173,95 Eur sumai (3 t., b. l. 173-174). Šią sumą sudaro sugadinto telefono vertė, todėl apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistą ieškinį. Kadangi neabejotinai nenustatyta, jog nukentėjusiojo telefonas buvo sugadintas dėl nuteistojo veiksmų, nukentėjusiojo E. K. apeliacinio skundo argumentai dėl priteistinos turtinės žalos dydžio už telefono sugadinimą nenagrinėjami ir papildomai dėl jų nepasisakoma. Tenkinus šioje dalyje nuteistojo skundą, E. K. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
62. Nuteistasis ginčija ir nukentėjusiajam E. K. priteistą neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimą, remdamasis tuo, kad nukentėjusysis pats buvo agresyvus, kėlė pavojų nuteistojo saugumui, dėl ko jisai pasinaudojo savigynos teise, o nukentėjusysis pats turi prisiimti patirtą žalą. Tokia nuteistojo versija dėl galimos būtinosios ginties situacijos buvo atmesta, todėl šie argumentai nebekartojami, o dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija pasisakys žemiau.
63. Nukentėjusieji V. K. ir E. K. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neįvertino nuteistojo veikų pavojingumo bei neatsižvelgė į teismų praktiką.
64. Nukentėjusysis V. K. prašė priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusysis E. K. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir priteisė V. K. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o E. K. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o E. K. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
65. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir, išsamiai išanalizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, įvertino jų visumą.
66. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
67. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą.
68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
69. Teismas siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis.
70. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.
71. Nurodytu aspektu, viena vertus, pažymima, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis). Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021, 52–57 punktai, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
72. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021). Virš 1000 eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui.
73. Nukentėjusysis V. K. pabrėžia, kad nuteistasis nusikaltimą padarė itin grubiai ir pavojingai, kadangi atliko aktyvius ir labai pavojingus veiksmus, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, baimę dėl savo gyvybės atėmimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl M. T. veiksmų nukentėjusiajam V. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Neabejotina, kad V. K. įvykio metu, tiek ir po įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą. Nukentėjusysis po įvykio buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur jam buvo nustatytas abiejų akių ragenų ir junginių maišelių I-II laipsnio cheminis nudegimas. Tačiau sveikatos sutrikdymas ir jo padarymo būdas (purškimas dujomis du kartus) nesukėlė ilgalaikių sveikatos sutrikdymų, kuriuos gydantis nukentėjusysis susidurtų su papildomais suvaržymais ar nepatogumais. Praėjus kiek daugiau nei 2 savaitėms po įvykio nukentėjusysis buvo apsilankęs sveikatos priežiūros įstaigoje (4 t., b. l. 108), tačiau nebuvo nustatyta rimtesnių sveikatos sutrikimų, išrašyti tik vaistai nuo nemigos. Nagrinėjamu atveju svarbus ne tik nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, bet ir nuteistojo grasinimai nukentėjusiojo atžvilgiu. Apygardos teismas neabejoja ir nukentėjusiojo išgąsčiu bei nerimu dėl patirtų sužalojimų ir grasinimų tiek iškart po įvykio (užfiksuota nerišli, susijaudinusi nukentėjusiojo kalba BPC garso įraše ir „Body“ kamerų vaizdo įrašuose), tiek ir praėjus ilgesniam laikui, tačiau nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į teismų praktikoje priteisiamas sumas bei į kitas faktines aplinkybes, civilinės atsakomybės kriterijus. Sutinkama, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė nukentėjusiojo sveikatai, emocinei būsenai, saugumo jausmui, kita vertus, jos nėra tokios išskirtinės, kad leistų padidinti priteistą neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog nukentėjusiajam V. K. priteista 1500 Eur suma nėra per maža, atitinka formuojamos teismų praktikos priteistinų sumų vidurkį tokio pobūdžio bylose bei neprieštarauja teisingumo principui.
74. Nukentėjusiojo E. K. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusysis buvo sumuštas praktiškai visas, ne tik, kad apipurkštas, bet apipiltas pavojingomis dujomis. Tokių nukentėjusiojo argumentų nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Pirmiausia, specialisto išvadoje buvo užfiksuotas tik odos nubrozdinimas dešinės blauzdos apatiniame trečdalyje. Be to, šioje byloje buvo nustatytas tik vienas nuteistojo spyris. Taip pat vaizdo įrašas patvirtina, kad į nukentėjusįjį dujomis buvo purškiama du kartus tik trumpais kelių sekundžių intervalais, dėl to negalima daryti išvados, kad nukentėjusysis buvo visas apipurkštas ir apipiltas dujomis. Nors M. T. ir veikė tyčia, tačiau kaip jau ir minėta anksčiau, jo panaudotas fizinis smurtas ir dujų purškimas buvo spontaniškas, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus.
75. Neabejojama nukentėjusiojo pateikiamais argumentais, kad po įvykio nukentėjusysis jautė skausmus, patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį, tačiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam po įvykio nereikėjo pagalbos, į medicinos įstaigą dėl patirtų sužalojimų jis nesikreipė, o išvažiavo iš įvykio vietos. Pats nukentėjusysis teigė, kad jam kreipiantis į medikus praėjus 10 dienų nuo įvykio, sužalojimų nebuvo rasta, nes viskas jau buvo užgiję. Rimtų sužalojimų nepatvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiojo mama, kuri patvirtino, kad sūnui skaudėjo ir perštėjo akis, jos paraudusios buvo tik kokias 3 dienas. Veidą plovė druskos tirpalu. Taigi šios aplinkybės nepatvirtina, kad dėl nusikalstamų M. T. veiksmų, nukentėjusysis būtų patyręs išskirtinius, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, ar kitokius suvaržymus. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma nėra per maža, atitinka formuojamos teismų praktikos priteistinų sumų vidurkį tokio pobūdžio bylose bei neprieštarauja teisingumo principui.
Dėl teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų priteisimo
76. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti nukentėjusiojo V. K. patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš 2022 m. birželio 2 d. sąskaitos Nr. 368 ir mokėjimo nurodymo matyti, kad V. K. sumokėjo S. M. 500 Eur už nukentėjusiojo V. K. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinio skundo parengimą. Atstovas advokatas S. M. teismo posėdyje prašė pripažinti ir priteisti šias atstovavimo išlaidas.
77. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
78. Iš 2022 m. spalio 19 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusysis ir jo atstovas. Nukentėjusiojo atstovas advokatas S. M. teismo posėdyje dėl sprendžiamų procesinių klausimų išsakė savo nuomonę, pasakė baigiamąją kalbą, parengė apeliacinį skundą. Byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, nuteistojo ir V. K. skundai tenkinamai iš dalies. Įvertinus atliktų paminėtų proceso veiksmų kiekį ir pobūdį, bylos apimtį ir sudėtingumą, proceso trukmę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų pinigų sumų proceso išlaidoms atlyginti dydžius, daroma išvada, kad advokato prašoma priteisti 500 Eur dydžio suma yra proporcinga ir teisinga, todėl priteisiama iš nuteistojo.
79. Apibendrinant visą nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendyje netinkamai išspręstas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis, taip pat neteisingai subendrinta galutinė bausmė nuteistajam M. T., dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo M. T. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš M. T. nuspręsta priteisti E. K. 600 Eur turtinei žalai atlyginti, šią E. K. civilinio ieškinio dalį atmetant.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo M. T. ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus ir draudimus.
Priteisti iš nuteistojo M. T. nukentėjusiojo V. K. naudai 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.