Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-280-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24261581995 (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centras specialistės 2025 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-280-2025 A. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 9 d., 7.29 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Bendrovė) vadovu., per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ( toliau ir ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nutarime pripažinta, kad tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą, 58 straipsnio 3 dalį, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai) 38.2, 41, 120.2, 123 bei 127.1 punktus. Dėl minėto administracinio nusižengimo A. B. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda (b. l. 6-9).

Teismo posėdyje Pareiškėjas tvirtino, kad finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti registrų centrui 2024 m. spalio 30 d., tai yra dar prieš gaunant protokolą iš Registrų centro. Žalos niekas jokios nepatyrė, todėl paskirta bauda – 615 eurų pasak pareiškėjo yra neteisinga, yra didesnė nei jo išlaidos skiriamos maistui per mėnesį. Nurodė, kad jis supranta, jog yra įmonės ir akcininkas, ir direktorius, supranta, kokios yra atsakomybės, tačiau tikėjosi, kad bus įspėjimas dėl praleisto termino, kaip tai paprastai daro Sodra, tačiau tokio įspėjimo nesulaukė. Jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo. Jo įsitikinimu finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti savalaikiai, tai yra per 30 dienų nuo jų patvirtinimo. Jis taip mano, nes būtent taip jam aiškino buhalterė, jis visas atsakomybes, susijusiais su finansinės atskaitomybės dokumentų parengimu buvo perdavęs buhalterei.

Registrų centro atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog vidiniai įmonės dokumentai negali nuneigti įstatymo numatytų pareigų, o pagal akcinių bendrovių įstatymą, finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, o susirinkimas turi įvykti per 4 mėnesius nuo finansinių metų. Pasak atstovės pareiškėjas skunde neteisingai interpretuoja terminą, jis nurodo, kad per 30 dienų nuo patvirtinimo turėjo patekti finansinės atskaitomybės dokumentus Registrų centrui, tačiau įstatymas finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo terminą sieja su visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimu, o ne patvirtinimo data. Juo labiau, kad šiuo atveju akcininkas yra vienintelis pareiškėjas – vadovas, tai tokia interpretacija kokią jis pateikia leistų apskritai neteikti finansinės atskaitomybės dokumentų, o tai nebūtų suderinta su įstatymų reikalavimais. Dėl finansinių metų paaiškino, jog įmonė gali numatyti kitus finansinius metus, tam yra specialios taisyklės, tie finansiniai metai tinkamai turi būti išviešinti ir pateikti duomenys Registrų centrui. Registro išraše apie šią bendrovę ir apie kiekvieną bendrovę 9 punkte visada nurodomi finansiniai metai ir jie nurodyti tokie kokie yra, kad sutampa su kalendoriniais metais ir kol nėra kitų duomenų tai laikoma, kad finansiniai metai sutampa ir šitie duomenys teisingi. 2024 m. spalio 30 d. tai yra finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo data ir patvirtinimo data, tačiau šie dokumentai buvo pateikti Registrų centrui tik 2025 m. sausio 8 d., o pateikti turėjo būti iki 2024 m. gegužės 30 d., taigi net ir sudaryta jau po termino pateikimo termino. Pavėluotas pateikimas nešalina atsakomybės, turi būti pateikiama ne iki protokolo surašymo, o turi būti pateikta per įstatyme numatytą terminą, tai yra iki gegužės 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per trisdešimt dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Iš 2025 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija ( b.l. 19-20) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra A. B.. Kaip vadovas, jis yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d., t. y. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi, Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Tuo tarpu iš registro išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 m. pateikė tik 2025 m. sausio 8 d., tai yra pavėluotai.

Pagal jau suformuotą teismų praktiką būtent bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad atskaitomybės dokumentų laiku neparengė buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė ar buhalteris. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir vykdytų teisės aktuose numatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – teisės aktuose nustatytu terminu pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas negali būti pareiškėjo administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. A. B. jo vadovaujamos Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui pateikė gerokai pavėlavęs, tik 2025 m. sausio 8 d. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (LAT nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog A. B. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, vykdydamas savo kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas metinės finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo, tvirtinimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui procese, jis kaip vadovas nebuvo pakankamai aktyvus, savalaikiai nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų savalaikiai sudaryti, patvirtinti ir laiku pateikti Juridinių asmenų registrui, tai yra aiškiai suvokė savo neatliktų veiksmų esmę ir rizikingumą, t. y. suprato tai, kad dėl jo neveikimo JAR tvarkytojui teisės aktų nustatytu terminu nebus pateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, t. y., nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo).

Apibendrinant darytina išvada, kad VĮ Registrų centro 2025 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-280-2025, kuriuo A. B. buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, byloje įrodyti šio administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji veikos požymiai A. B. veikoje, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teismo posėdyje Pareiškėjas nurodė, jog jam paskirta bauda yra per didelė ir todėl yra neteisinga.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017). Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju, A. B. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už pastarojo padarytą administracinį nusižengimą. A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinius VĮ Registrų centras pareiškėjas pateikė 2025 m. sausio 8 d., tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nelaikytina jo atsakomybę švelninančia. Pažymėtina, jog finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra bendrovės vadovo pareiga, kurią pastarasis, siekdamas užtikrinti tinkamą bendrovės funkcionavimą, privalo vykdyti. Vien tai, kad A. B. šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje, be kita ko, taip pat pripažinta, kad minėta ir A. B. akcentuojama aplinkybė, neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021).

Visos pirmiau aptartos, A. B. asmenybę, taip pat jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad VĮ Registrų centras, spręsdamas klausimą dėl jam skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą ir proporcingą administracinę nuobaudą.

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo A. B. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą atmesti.

Valstybinės įmonės Registrų centras specialistės 2025 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-280-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.