- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- 1-3240-1123/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š., 2023 m. balandžio 6 d., apie 15.40 val., viešoje vietoje – degalinėje (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie nukentėjusiojo S. Š. ir kilusio žodinio konflikto metu tyčia koja spyrė S. Š. į dešinės kojos blauzdą, padarydamas odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, rankomis bandydamas suduoti smūgius į veidą, numetė S. Š. akinius, 300 eurų vertės, kuriuos paėmęs nuo žemės, abiem rankomis sulaužė ir, numetęs ant žemės, sutrypė kojomis, po ko, išsitraukęs ašarinių dujų balionėlį, papurškė dujų S. Š. į veidą, tokiu įžūliu elgesiu S. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sugadino svetimą, S. Š. priklausantį, 300 eurų vertės turtą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad gailisi dėl to, kad taip elgėsi, labai blogai pasielgė, neadekvačiai reagavo į situaciją. Įvykio metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Degalinėje buvo eilė, jis (A. Š.) sustojo šalia nukentėjusiojo ir įvyko konfliktas dėl to, kad jis (A. Š.) užlindo priešais nukentėjusįjį, kad užsipiltų kuro iš kolonėlės. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas, pro langą buvo rodomi gestai, jį (A. Š.) tai išprovokavo ir jis išlipo iš automobilio, taip pat ir kartu su juo buvęs žmogus, jie su nukentėjusiuoju susistumdė, jis (A. Š.) pakėlė kumščius ir nukentėjusiojo akiniai nukrito. Jis (A. Š.) pakėlė tuos akinius ir juos sulaužė, taip pat papurškė nukentėjusiajam ašarinių dujų. Tikriausiai nukentėjusiajam spyrė ir į dešinės kojos blauzdą, pripažįsta ir šią aplinkybę. Susistumdymo metu taip pat suplyšo jo (A. Š.) striukė, dėl ko jis supyko, tada nukrito nukentėjusiojo akiniai, tai jis (A. Š.) akinius paėmė ir iš pykčio sulaužė, numetė bei sutrypė kojomis, po to nukentėjusysis taip pat įtūžo ir puolė jį (A. Š.). Jis (A. Š.) savigynai turėjo su savini striukės kišenėje dujų balionėlį ir, kai nukentėjusysis jį puolė, panaudojo tas dujas, bet jis (A. Š.) yra kaltas dėl to. Tiesiog kai jie susižodžiavo, jis (A. Š.) buvo įtūžęs ir apimtas tų emocijų pasielgė neprotingai ir panaudojo dujas. Jo (A. Š.) sužalojimai buvo įdrėksta ranka ir suplėšyta striukė, bet jis (A. Š.) yra kaltas, kad taip padarė ir panaudojo balionėlį, jis bandė pamokyti nukentėjusįjį, tačiau neadekvačiai reagavo į tą situaciją. Jam nebuvo tikslo ginti save panaudojant dujų balionėlį. Civilinį ieškinį dėl 3150 turtinės žalos ir 2000 eurų moralinės žalos pripažįsta, yra pasiruošęs atlyginti tiek, kiek priteis teismas, įsipareigoja tai padaryti. Jis nėra teistas, bet yra turėjęs du atvejus, kuomet buvo pripažintas nepakaltinamu dėl savo ligos, jis turi psichinį sutrikimą. Jam buvo remisija, po ligoninės išėjus dar mėnesį nesijautė pasveikęs ir taip reagavo dėl ligos, tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini), elgėsi labai karštai, labai reaguodavo į konfliktines situacijas. Jis pripažįsta visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Visiškai nepateisina tokio savo elgesio, elgėsi neprotingai, neadekvačiai, jam reikėjo žymiai ramiau reaguoti. Dabar vyksta jo gydymo procesas, kiekvieną mėnesį sutartu laiku eina su drauge pas gydytoją, reguliariai geria vaistus, kartais gydytojas duoda rekomendacijų, ką daryti, kai kyla tokių situacijų, jis (A. Š.) rekomendacijų laikosi. Dabar, kai vartoja vaistus reguliariai, kaip gydytojas rekomendavo, daugiau tokių įvykių nepasitaiko, ir su drauge apie tai kalba, jeigu kas blogai. N. R. yra jo draugė, jie kartu gyvena 4 metus, draugauja 5 metus, pažįstami jau nuo mokyklos, gyveno tame pačiame miestelyje, o dabar gyvena kartu ir planuoja ateitį. Įvykio metu draugė buvo kartu, ji bandė jį sustabdyti, bet tas konfliktas spontaniškai įvyko, greitai. Po to su ja daug kalbėjo, taip pat ir su tėvais, daug aiškinosi, kad jeigu ir vyksta toks konfliktas, tai tiesiog reikia nueiti, net jeigu įžeidžia, nekreipti į tai dėmesio. Jie tiesiog daugiau laiko leidžia kartu ir jis (A. Š.) stengiasi visiškai neįsivelti į tokius dalykus. Jis palaiko prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Narkotikų jis nevartoja.
Kadangi kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.
Kaltinamasis A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad nesutinka su tuo, kuo yra įtariamas. Sutinka, kad žodinio konflikto metu, kilusio dėl vietos degalinės eilėje, sulaužė vyro, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą – S. Š., akinius ir papurškė jam į akis dujų, tačiau tai padarė gindamasis, kadangi patį konfliktą pradėjo būtent šis vyras. S. Š. jam nėra pažįstamas, degalinėje jį matė pirmą kartą. 2023 m., balandžio mėnesį, laiko tiksliai nepasakys, atvažiavo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinę (duomenys neskelbtini). Atvyko užsipilti kuro. Degalinėje buvo eilės. Eilėje tarp antros ir trečios kolonėlių pamatė vyrą, kuris sėdėjo ir laukė savo automobilyje. Vyras stovėjo viduryje tarp minėtų kolonėlių. Jis (A. Š.) sustojo eilėje prie trečios kolonėlės. Vyras pradėjo jam signalizuoti, kad neva užlindo į jo vietą. Atsidaręs langą vyras pradėjo ant jo šaukti, sakė kad užlindo, ką čia darai ir t.t., o taip pat pradėjo jį įžeidinėti, sakydamas, kad jis durnas, debilas, rodė jam negražius gestus, t. y. vidurinį pirštą. Jis (A. Š.) nekreipė dėmesio, tiesiog sėdėjo automobilyje ir vyrui į tai nieko neatsakė. Laukė, kol prieš jį stovintis vairuotojas užsipils kuro ir galės įvažiuoti į jo vietą. Po to vyras išlipo iš automobilio. Vyras pasirodė agresyvus, pradėjo eiti arčiau keleivio lango. Keleivio vietoje sėdėjo jo (A. Š.) draugė N. R.. Tuomet jis (A. Š.) pats išlipo iš automobilio. Jam išlipus, vyras buvo pakėlęs kumščius, po ko griebė jam (A. Š.) už striukės ir ją suplėšė, apdraskė jam dešinę ranką, o jis (A. Š.) gindamasis numušė vyro akinius. Akiniai nukrito ant žemės. Jis (A. Š.) nuo žemės juos paėmė ir, abejomis rankomis suspausdamas, sulaužė. Ar kojomis juos sutrypė, neatsimena. Akinius sulaužė būdamas supykęs, nes pamatė, kad vyras suplėšė jo striukę. Tada vyras jį vėl puolė, t. y. bandė rankų kumščiais jam suduoti, todėl jis (A. Š.) išsitraukė iš striukės kišenės dujų balionėlį ir papurškė vyrui į veido sritį dujų. Dujų balionėlį turėjo kišenėje dėl savo savigynos. Dujų balionėlis kišenėje jau buvo kurį laiką, specialiai pamatęs vyrą, jis balionėlio neįsidėjo į kišenę. Dujų balionėlį buvo įsigijęs legaliai, ginklų parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Pirko seniai, datos nepamena. Šiuo metu minėtą dujų balionėlį po įvykio yra išmetęs, kadangi jis jam buvo nebereikalingas. Vyrui apsiraminus jis (A. Š.) sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuvyko į policijos komisariatą parašyti ant vyro pareiškimo. Kiek žino, ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes pareiškimas buvo atmestas dėl jo klaidingai nurodytų aplinkybių. Visą šią situaciją matė jo draugė N. R., kuri sėdėjo jo automobilyje, keleivio vietoje. Jokių tiesioginių smūgių vyrui nesudavė, tyčia koja vyrui nespyrė. Vyras buvo vyresnis, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su juodais akiniais, kokį automobilį vairavo, negali pasakyti. Esant poreikiui, galės pateikti nuotraukas, kuriose užfiksuota jo suplėšyta striukė ir apdraskyta dešinė ranka. Įvykio metu buvo blaivus.
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. Š. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tai buvo abipusis konfliktas. Šiuo metu neturi ką papildyti, prašo remtis anksčiau jo duotais parodymais. Įvykį matė draugė N. R.. Dėl sulaužytų akinių sutinka atlyginti žalą (1 t., b. l. 103-105, 117-118, 123-124).
2023 m. balandžio 6 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas S. Š., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2023 m. balandžio 6 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jam būnant savo automobilyje „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš priekyje esančio automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos išlipo jam nepažįstamas vaikinas apie (duomenys neskelbtini) metus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 185 cm, daugiau požymių jis neįsidėmėjo, ir pradėjo eiti link jo automobilio. Jam išlipus, minėtas vaikinas priėjęs prie jo, be jokios priežasties bandydamas jam suduoti smūgius savo rankomis bei kojomis, numušė nuo jo regėjimo akinius, kurių vertė yra apie 300 eurų, dėl ko akiniai nukrito ant žemės, po ko minėtas vaikinas juos pakėlė ir sulaužė abejomis rankomis ir, numetęs ant žemės, juos sutrypė kojomis. Toliau minėtas vaikinas, tęsdamas savo veiką, galimai iš savo drabužių kišenės ištraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl minėto vaikino vandališkų veiksmų jis patyrė fizinį smurtą bei 300 eurų turtinę žalą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 21-24).
Nukentėjusysis S. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 6 d., apie 15.35 val., jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę (duomenys neskelbtini) užsipilti degalų. Įvažiavęs į degalinės teritoriją, pamatė, kad visos kolonėlės yra užimtos, prie kiekvienos stovėjo automobiliai, į kuriuos buvo pilami degalai, todėl jis atsistojo į eilę tarp 2 ir 3 kolonėlės. Jam stovint eilėje, prieš jį atvažiavo ir atsistojo pilkos spalvos automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto automobilio vairuotojas be eilės užlindo prieš jį, siekdamas užsipilti degalus, jis (S. Š.) nusprendė atidaryti savo vairuotojo pusės langą, siekdamas išsakyti savo nepasitenkinimą dėl kito automobilio vairuotojo veiksmų. Jam nespėjus kažką sakyti, minėto automobilio vairuotojas pro savo vairuotojo pusės langą pradėjo rodyti jam nenustatytos rankos vidurinį pirštą. Minėto automobilio vairuotojo veiksmai jį supykdė, todėl jis (S. Š.) atidarė savo vairuotojo pusės dureles ir pradėjo eiti link jo automobilio, siekdamas išsakyti savo nepasitenkinimą bei paaiškinti, kad čia yra eilė ir kad vairuotojas atsistotų už jo. Kai minėto automobilio vairuotojas pamatė, kad jis (S. Š.) išlipo iš automobilio, vairuotojas pasielgė identiškai ir išlipo iš savo automobilio, tai buvo vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 185 cm, daugiau požymių neįsidėmėjo. Išlipęs vaikinas pradėjo eiti link jo automobilio. Vaikinui priėjus prie jo automobilio, šis, be jokios priežasties, bandydamas suduoti smūgius savo rankomis bei kojomis, su koja spyrė jam (S. Š.) į dešinės kojos blauzdą, dėl ko jam atsirado kraujuojanti žaizda. Jam besiginant, o būtent rankomis bandant atmušinėti minėto vaikino smūgius, šis numušė nuo jo (S. Š.) regėjimo akinius, kurių vertė yra apie 300 eurų, dėl ko jie nukrito ant žemės, po ko minėtas vaikinas juos pakėlė ir sulaužė abejomis rankomis ir, numetęs ant žemės, juos sutrypė kojomis. Toliau minėtas vaikinas, tęsdamas savo veiką, galimai iš savo drabužių kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti jam (S. Š.) į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Vaikinui užpurškus jo veidą dujomis, jo (S. Š.) akys pradėjo stipriai ašaroti, dėl ko vaizdas išsiliejo. Jis tik spėjo pamatyti, kad vaikinas įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti atbulomis. Jis (S. Š.), siekdamas neleisti vaikinui išvažiuoti, atsistojo už automobilio galinės dalies, tačiau vaikinas nesureagavo ir toliau važiavo atbulomis. Tai pamačiusi, šalia ėjusi jam nepažįstama moteris pradėjo garsiai šaukti, todėl jis (S. Š.) nusprendė pasitraukti, kad ant jo neužvažiuotų. Jam pasitraukus, vairuotojas su automobiliu pasišalino (duomenys neskelbtini). Visą konfliktą matė degalinės teritorijoje buvę žmonės, kurie po įvykio siūlė suteikti pagalbą ir iškviesti policijos pareigūnus, tikindami jį, kad visą įvykį taip pat užfiksavo degalinės teritorijoje esančio vaizdo stebėjimo kameros. Nuo žmonių pagalbos jis atsisakė bei jų duomenų jis neužsirašė, kadangi buvo streso būsenoje ir jautė fizinį skausmą, todėl iš karto savarankiškai nuėjo į degalinės parduotuvę ir paprašė degalinės darbuotojos iškviesti policijos pareigūnus ir suteikti pagalbos, tačiau ji buvo tuo metu užsiėmusi aptarnaudama klientus, todėl jis savarankiškai paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Taip pat nori paminėti, kad degalinės darbuotoja paties įvykio nematė, kadangi degalinės teritorijoje yra vykdomi remonto darbai ir jų parduotuvė šiuo metu yra įrengta taip, kad kolonėlės per langą nesimato. Dėl minėto vaikino vandališkų veiksmų jis patyrė fizinį smurtą bei 300 eurų turtinę žalą. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje (1 t., b. l. 38-40).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 6 d., 15.43 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) degalinėje, pranešėją ką tik užpuolė nepažįstamas asmuo, kuris puolė muštis, sulaužė akinius ir pripurškė dujų į akis. Užpuolikas pasišalino su automobiliu, kurio markė ir valstybinis numeris nežinomi (1 t., b. l. 18).
2023 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra (duomenys neskelbtini), esanti degalinės pavadinimu (duomenys neskelbtini) teritorija. Apžiūros metu geros oro sąlygos, saulė, šviesus paros metas. Į apžiūrimos degalinės teritoriją galima įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Teritorijoje yra 4 kuro padavimo kolonėlės, šalia jų, iš dešinės pusės, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavimo yra degalinės parduotuvė, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavimo yra automobilių plovykla. Degalinės teritorija asfaltuota. Tarp teritorijoje esančios automobilių plovyklos link (duomenys neskelbtini) gatvės pasibaigus asfaltuotai degalinės teritorijai auga žolė, kurią nuo asfalto skiria betoniniai gatvės borteliai. Ties automobilių plovykla, šalia bortelio, ant asfalto, guli juodos spalvos plastmasės fragmentai bei stiklo fragmentas, kurie įvykio vietos apžiūros metu paimami ir supakuojami į voką Nr. 1. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau jokių tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. Apžiūrima teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 26-35).
2023 m. liepos 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti juodos spalvos plastmasės fragmentai bei stiklo fragmentas, rasti 2023 m. balandžio 6 d., įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ties automobilių plovykla, šalia bortelio, ant asfalto. Iš viso paimtos 5 atskiros detalės. Keturios detalės plastmasinės, juodos spalvos. Dvi plastmasinės juodos spalvos detalės turi auselę, kuri primena akinių kojeles. Taip pat dar viena plastmasinė juodos spalvos detalė yra akinių rėmo dalis. Pati mažiausia plastmasinė juodos spalvos detalė galimai yra akinių fragmento dalis. Stiklo fragmentas apvaliais kampais yra akinių lęšis. Matomi stiklo pabraižymai (b. l. 67-75).
2023 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausomas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2023-04-06 15_41_33)“. Įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2023 m. balandžio 6 d., 15.41 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas vyro ir BPC darbuotojo balsas. Vyras nurodo, kad jam reikia policijos pagalbos, adresas (duomenys neskelbtini) kolonėle. Vyras nurodo, kad jis sustojo, priekyje jo užvažiavo kitas asmuo, jis išlipo, tas kitas asmuo irgi išlipo, puolė jį ir su balionėliu išpurškė visą veidą, akis, sudaužė akinius, sutraiškė ir nuvažiavo. Tas žmogus jam nepažįstamas. Jis bandė nufotografuoti vyro automobilį, nežino, ar pavyko, bet čia visur yra kameros. Vyras sako atsiųsti greitąją pagalbą, viskas peršti, nežino, kas čia bus. Vyras prisistato S. Š. (1 t., b. l. 79-81).
2023 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš įvykio vietos – degalinės (duomenys neskelbtini). Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „DVR_IP Camera1_DVR_20230406142604_20230406143912_625608“. Vaizdo įrašo trukmė 13:11 min. Vaizdo įrašo kairiajame viršutiniame kampe matoma data – 2023-04-06 ir laikas – 14:26 val. Matoma automobilių eilė link degalinės kuro kolonėlės. Eilės gale matomas sidabrinės spalvos automobilis. Šalia jo privažiuoja geltonos spalvos automobilis iš keleivio dešinės pusės. Iš abiejų automobiliu vienu mietu išlipa abu vairuotojai. Vyras 1, išlipęs iš sidabrinės spalvos automobilio, apsirengęs juodos spalvos striuke, su akiniais, kepure ant galvos. Vyras 1 apeina sidabrinį automobilį iš galo ir eina link vyro 2, kuris išlipo ir geltonos spalvos automobilio. Vyras 1 pastumia vyrą 2. Abu vyrai mosikuoja rankomis. Matosi, kaip vyras 1 nubėga ant žolės, kažką paima ir rankose sugniaužia, meta ant žemės. Vyras 2 pribėga prie vyro 1. Vyras 2 tarsi kažko ieškosi kišenėse ir mosikuoja vyrui 1 pirštu. Vyras 1 išsitraukia daiktą, panašų į dujų balionėlį ir purškia į vyrą 2. Vyras 2 ištiesia rankas. vengdamas dujų. Vyras 1 purškia vyrui 2 dujas keturis kartus iš eilės. Vyras 2 nueina link geltonos spalvos automobilio ir pasiima telefoną. Vyras 1 atsisėda į sidabrinės spalvos automobilį ir atbulai išvažiuoja. Matoma, kaip vyras 2 baltu daiktu, panašiu į servetėlę, šluostosi veidą. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (1 t., b. l. 85-91).
2023 m. birželio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „Body“ kameros įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230406-155035UTC+0300“. Įrašo trukmė 05.01 min. Paleistame įraše matoma, kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnės. Su savimi kamerą turi policijos pareigūnė moteris (toliau – PP1), kartu su ja kolegė (toliau – PP2). Policijos pareigūnės pasisveikina ir pasiteirauja vyro, galimai pranešėjo, kas atsitiko. Vyras nurodo: „sustojo, prieky užvažiavo, sustojo žmogus. Pradėjo rodyt man visokius gestus, aš išlipau. Jis išlipo, puolė. Pradėjo muštis. Paėmė akinius visus. Akiniai va mano“. Policijos pareigūnės ramina vyrą, nurodo jam nebėgioti. PP1 pasiteirauja, ar vyras sustojo už jo, šis atsako: „aš stovėjau priekyje, jisai paėmė užvažiavo ir paskui išpurškė man veidą“. PP1 pasiteirauja, ar tikrai iš niekur nieko išlipo ir išpurškė, klausia, ar pats vyras kažką jam sakė, į ką vyras atsako: „aš dar kartą kartoju. Nuo pradžių sakiau jums aiškiai. Sustojau. Koks konfliktas. Aš sustojau, priekyje manęs užlindo. Čia buvo mašinų kolona. Yra kameros. Aš atsistojau, kad jisai nebėgtų, o jisai ant manęs pradėjo važiuot užpakaliu. Aš bandžiau nufotkint. Nežinau, ar gavosi, aš negaliu pamatyt dabar, visos mano akys peršti.“ PP1 pasiteirauja, ar vyras pažįsta tą asmenį, į ką vyras atsako, kad ne ir pradeda naršyti mobilaus ryšio telefone, ieškodamas, ar pavyko nufotografuoti. Toliau vyras rodo nuotraukas telefone ir pasakoja: „va, jisai pradėjo ant manęs važiuoti užpakaliu. Banditas kažkoks, psichas. Jisai užlindo, čia buvo pilna mašinų. Jisai užlindo į priekį. Aš pradėjau aiškint, ką tu, o jis man pradėjo rodyti pirštus, aš išlipau, jis puolė mane, bet šitoj daly aš nesu pėsčias. Aš nežinau kažką jam, jisai iškarto prasidėjo muštynės ir mano akiniai nukrito. Jis paėmė akinius va taip, suglamžė visus, sutrypė akinius. Tada jau suprato, pradėjo, sėdo į mašiną pradėjo užpakaliu važiuot. Jis priekiu čia stovėjo. Aš atsistojęs, jis važiuoja ant manęs“. Policijos pareigūnės pasiteirauja dėl akinių vertės, vyras nurodo, kad jų vertė apie kelis šimtus. Policijos pareigūnės pasiteirauja, ar vyras turi pretenzijų, vyras atsako, kad laukia greitosios, nes jam peršti visą veidą. Vyras užsimena, kad automobilyje dar buvo priekyje mergina. Vyras toliau rodo nuotraukas telefone. Atvyksta greitoji medicinos pagalba. Įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230406-155040UTC+0300“. Įrašo trukmė 14.02 min. Įrašo pradžioje matoma analogiška situacija, tačiau situacija filmuojama PP2. Nuo 05 min. matomas tęsinys. Matoma, kaip į įvykio vietą atvyksta greitoji medicinos pagalba. Vyras medikams nurodo, kad jo veidas buvo kažkuo išpurkštas ir dabar visas dega. Vyras nurodo medikams savo asmens duomenis. Medikai, suteikę rekomendacijas, išvyksta. PP2 atlieka procesinius veiksmus, fotografuoja įvykio vietą. Fone girdima, kaip vyras nurodo: „Pacanas, (duomenys neskelbtini) metų.“ Vyras toliau kartoja įvykio aplinkybes, papildomai nurodo, kad jis buvo pasiėmęs dujų balionėlį, pradėjo bėgti. Vyras nurodo: „Pirmiausia nukrito akiniai ir įvyko susistumdymas, jis paėmė akinius ir va taip va. Sutraiškė, aš nežinau su koja. Ir po to su balionėliu man į akis, į veidą. Po to sėdo į mašiną ir bandė bėgt. Čia nebuvo kur. Užstatytos mašinos užpakaliu. Aš atsistojau, kad jis neišvažiuotų. Jis važiuoja ant manęs. Nu ką, aš turiu pasitraukt. Spėjau prifotkint dar. Taip va, aklas“. PP2 prašo patikslinti, kaip vyrą puolė, į ką šis atsako: „bandė ir su rankom duot ir spirt. Atitinkamai aš gyniausi. Aš gyniausi ir man akiniai nukrito. Akinius paėmė pabėgęs į šoną, pradėjo traiškyt su ranka. Nemačiau, bet, pasirodo, dar ir su koja. Ir išsitraukė balionėlį ir mane visą išpurškė“. Vyras prisistato S. vardu ir nurodo, kad pareiškimą rašyti pageidauja, šiuo metu jaučiasi kiek geriau. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 93-95).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo nustatymo nurodyta, kad 2023 m. balandžio 6 d., dirbant pagal ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, kad nuketėjusįjį S. Š. sužalojęs asmuo vairavo automobilį „Audi“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jo automobilio valstybinius numerius pastebėjo ir užsirašė pats nukentėjusysis, nes matė, kad įtariamasis atvažiavo ir išvažiavo būtent šiuo automobiliu. Pasitelkus policijos informacinę sistemą POLIS II buvo nustatyta, kad automobilio savininkas yra M. Š.. Bandant su juo susisiekti telefonu, to padaryti nepavyko – šis neatsiliepė. Siekiant nustatyti galimą įtariamąjį, buvo susisiekta su automobilio savininko sūnumi A. Š., kuris paaiškino, kad minėtą automobilį vairuoja būtent jis, taip pat patvirtino, kad jis (A. Š.) buvo degalinėje (duomenys neskelbtini), ir kad buvo kilęs konfliktas tarp jo ir kito degalinės lankytojo, taip pat nurodė, kad konflikto metu jis (A. Š.) sulaužė kito degalinės lankytojo akinius (1 t., b. l. 96-97).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1044/2023(01) nurodyta, kad S. Š. padarytas odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. balandžio 6 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas yra nespecifiškas, todėl galėjo būti padarytas tiek ir suduodant, tiek ir pačiam griūnant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimo lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms (1 t., b. l. 56-58).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad įvykio metu buvo kaltinime nurodytoje degalinėje, tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, nes jis (A. Š.) užlindo priešais nukentėjusįjį eilėje prie kuro kolonėlės. Konflikto metu jis (A. Š.) išlipo iš automobilio, susistumdė su nukentėjusiuoju, spyrė jam į dešinės kojos blauzdą, o, nukritus nukentėjusiojo akiniams, jis (A. Š.) juos pakėlė ir sulaužė, tada numetė ir sutrypė kojomis. Po to nukentėjusysis įtūžo ir puolė jį (A. Š.), o jis (A. Š.) panaudojo striukės kišenėje turėtą dujų balionėlį, tačiau sutinka, kad jis (A. Š.) yra kaltas dėl to, jam nebuvo tikslo save ginti panaudojant dujų balionėlį, šį panaudojo, nes buvo įtūžęs, neadekvačiai reagavo į situaciją, norėjo pamokyti nukentėjusįjį. Jis pripažįsta padaręs visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Tokią kaltinamojo nupasakotą įvykių versiją patvirtina ir nukentėjusiojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis taip pat nurodė, kad įvykio dieną tarp jo ir kaltinamojo kilo konfliktas, nes kaltinamasis prieš jį užlindo eilėje prie kuro kolonėlės. Tarp jų dėl to kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis jam rodė nepadorius gesus ranka. Supykęs, jis išlipo iš savo automobilio, kaltinamasis taip pat išlipo iš savo automobilio. Išlipęs kaltinamasis priėjo prie jo ir, bandydamas suduoti smūgius rankomis ir kojomis, su koja spyrė jam (S. Š.) į dešinės kojos blauzdą, dėl ko jam atsirado kraujuojanti žaizda. Jam besiginant, rankomis bandant atmušinėti kaltinamojo smūgius, šis numušė jo (S. Š.) akinius, kurie nukrito ant žemės, po ko kaltinamasis juos pakėlė ir sulaužė rankomis bei, numetęs ant žemės, sutrypė kojomis. Tada kaltinamasis iš savo drabužių kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti jam (S. Š.) į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, teismas neturi pagrindo abejoti šiais parodymais. Be minėtų asmenų parodymų, A. Š. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys: protokolas-pareiškimas, įvykio vietos, daiktų ir kitų objektų (vaizdo bei garso įrašų) apžiūros protokolai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas ir specialisto išvada, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis A. Š., kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje – degalinėje (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie nukentėjusiojo S. Š. ir kilusio žodinio konflikto metu tyčia koja spyrė S. Š. į dešinės kojos blauzdą, padarydamas odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, rankomis bandydamas suduoti smūgius į veidą, numetė S. Š. akinius, 300 eurų vertės, kuriuos paėmęs nuo žemės, abiem rankomis sulaužė ir, numetęs ant žemės, sutrypė kojomis, po ko, išsitraukęs ašarinių dujų balionėlį, papurškė dujų S. Š. į veidą, tokiu įžūliu elgesiu S. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sugadino svetimą, S. Š. priklausantį, 300 eurų vertės turtą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. viešoje vietoje atlikti kaltinime aprašyti veiksmai – smūgių sudavimas nukentėjusiajam, jam priklausančio daikto – akinių sugadinimas bei nukentėjusiojo apipurškimas ašarinėmis dujomis – buvo įžūlūs veiksmai, kuriais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra buvo nežymiai sužalotas nukentėjusysis, konfliktą matė kiti asmenys, tuo metu buvę viešoje vietoje – degalinėje, taip pat viešoje vietoje neturint tam dingsties buvo panaudotos ašarinės dujos, kuo galėjo būti pakenkta ir kitiems, su konfliktu nesusijusiems asmenims, į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Tokiu būdu kaltinamasis A. Š. dėl atliktų savo pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje pažeidė viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių elgesio ir bendravimo tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (jo veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams bei aplinkai), todėl A. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiųjų sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad asmeniui viešosios tvarkos sutrikdymo metu sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, tokie jo veiksmai atskirai pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nekvalifikuojami, o vertinami kaip dalis BK 284 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam S. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sugadintas jam priklausantis nedidelės vertės (300 Eur) turtas, todėl kaltinamojo veikia teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl A. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo draugės N. R. atsakomybei. Prašyme nurodyta, kad A. Š. niekuomet anksčiau nebuvo tiestas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra pasiruošęs atlyginti savo nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą nukentėjusiajam, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes pripažįsta padaręs klaidą, neteisingai įvertinęs situaciją ir siekia keistis, pasitaisyti ir ateityje vengti aplinkybių, lemiančių tokį patį ar kitokį neteisėtą veikimą. Laiduoti už A. Š. nori jį puikiai pažįstanti jo gyvenimo draugė N. R.. Ji yra tinkama laiduotoja, kadangi ji veda su A. Š. bendrą ūkį, kartu gyvena, palaiko nuolatinį ryšį. Ji yra socialiai aktyvus žmogus, teisingos ir plačios pasaulėžiūros, optimistiška ir pozityvi asmenybė. N. R. studijuoja (duomenys neskelbtini), ji niekada nebuvo teista ar bausta už administracinius nusižengimus. Su ja kaltinamasis labai daug bendrauja, jie abu remia vienas kitą, N. R. jam daro teigiamą įtaką. Jie mano, kad N. R., kaip laiduotoja, yra verta pasitikėjimo ir visiškai atitinka pavyzdingam ir teigiamą įtaką galinčiam daryti asmeniui keliamus reikalavimus. Ji turi galimybę kiekvieną dieną bendrauti gyvai su A. Š., jau dabar jam daro teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos N. R. atsakomybei.
Galima laiduotoja N. R. perdavus bylą nagrinėti teisme pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodė, kad ji yra A. Š. gyvenimo draugė, pažįsta jį nuo vaikystės, jie kartu lankė mokyklą, jau keleri metai gyvena kartu Vilniuje, veda bendrą ūkį, planuoja kurti šeimą. Ji yra baigusi (duomenys neskelbtini) studijas, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), be to, dirba (duomenys neskelbtini). Ji sugeba tinkamai valdyti laiko resursus, laiku ir tinkamai atlikti sau keliamas užduotis, skirti pakankamai dėmesio įsipareigojimų vykdymui. Ji yra ambicinga ir reikli tiek savo, tiek kitų elgesio atžvilgiu, taigi užtikrina, kad dėtų maksimalias pastangas, kad A. Š. elgesys atitiktų įstatymų reikalavimus ir jis nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Kartu su A. Š. jie turi visas galimybes bei sąlygas bendrauti gyvai, palaikyti nuolatinį tarpusavio ryšį, jie kasdiena aptaria dienos įvykius, problemas bei džiaugsmus. Ji yra pasiruošusi teikti A. Š. visą reikalingą socialinę, moralinę pagalbą, kad tiek laidavimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus jis nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Ji yra neteista, niekada neturėjo administracinių nuobaudų. A. Š. visada atsižvelgia į jos nuomones, patarimus, gerbia jos apsisprendimus. Ji neabejoja, kad gali daryti teigiamą įtaką A. Š.. Jos požiūriu, A. Š. nusikalstama veika yra padaryta neapgalvotai, nesąmoningai ir spontaniškai, gerai nesusivokus situacijoje. Ji mano, kad su jos pagalba tokie neapgalvoti ir lengvabūdiški veiksmai ateityje nepasikartos.
Galima laiduotoja N. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji kaltinamąjį pažįsta labai ilgą laiką, nuo mokyklos laikų, jie draugauja kaip pora 5 metus, kartu gyvena 4 metus. Ji yra baigusi (duomenys neskelbtini), dabar ten pat studijuoja (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini). Ji žino, kuo yra kaltinamas A. Š.. Įvykio metu jie buvo kartu. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, nes po jo jie apturėjo ilgą diskusiją, jis jai pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, ji tiki, kad taip ir bus. Dabar A. Š. yra kitoks žmogus, negu buvo to įvykio metu, jis pasikeitęs, įvykio metu jis buvo ką tik išėjęs iš ligoninės ir ji mano, kad jam vaistai nebuvo tinkamai pritaikyti. Be šio epizodo yra buvę dar du epizodai, buvo nustatyta, kad A. Š. buvo nepakaltinamas, kadangi jie tikrai buvo sukelti sutrikimo, ji tai matė, žino. Ji prižiūri, kad A. Š. reguliariai vartotų vaistus, su ja jis visada vaistus išgeria ir jie kartu lankosi asmens sveikatos priežiūros klinikoje, A. Š. eina kas mėnesį konsultacijos ir ji kartu jose dalyvauja, girdi visas gydytojo rekomendacijas ir dalyvauja procese. Ji mano, kad A. Š. daro gerą įtaką, jie labai daug laiko praleidžia kartu, turi bendrų veiklų, kartu vaikšto, sportuoja, kalba apie praėjusią dieną, jai svarbu, kaip jam sekėsi, ji taip pat jaučia šeimos palaikymą, nes tiek jos santykiai su jo šeima, tiek jo su jos šeima yra labai geri. Ji jaučia moralinę atsakomybę ir įsipareigoja jam daryti gerą įtaką. Ji šiuo metu neturi santaupų, kad galėtų sumokėti užstatą, bet jei teismas paskirtų jį sumokėti, tai jie ieškotų, kaip surinkti pinigus, gal pasiskolintų, bet tikrai sumokėtų.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. yra neteistas, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. Š. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad kaltinamasis dėl nukentėjusiojo S. Š. civilinio ieškinio nurodė, kad su juo sutinka ir įsipareigoja atlyginti tokią žalą, kokią priteis teismas. Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti A. Š. apibūdinančių duomenų visumą. Jis aktualiais SODRA duomenimis yra dirbantis, neteistas (1 t., b. l. 126), administracine tvarka baustas per pastaruosius metus vieną kartą už smulkų administracinį nusižengimą, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 127), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. spalio 24 d. – lapkričio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-228/2023 nurodyta, kad A. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu 2023 m. vasario 12 d. sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2023 m. balandžio 6 d. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. nustatyta (duomenys neskelbtini), kas netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. Š. nustatyta (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl esamos psichikos būsenos A. Š. gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagą, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali stoti prieš teismą. A. Š. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, jam rekomenduojamas gydymas bendrais pagrindais pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 130-142). Teismas taip pat atsižvelgia į A. Š. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugę N. R.. Apklausti teisiamojo posėdžio metu, tiek A. Š., tiek N. R. nurodė, kad, juos sieja artimi ryšiai, jie pažįstami nuo vaikystės, draugauja kaip pora 5 metus ir kartu gyvena 4 metus, veda bendrą ūkį, planuoja kurti šeimą. Gyvendami kartu jie nuolatos bendrauja, kartu aptarinėja problemas, palaiko vienas kitą, turi bendrų veiklų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad N. R. yra pajėgi kaltinamajam daryti įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad N. R. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, baigusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu studijuojanti (duomenys neskelbtini). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad N. R. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artimas A. Š., jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija yra pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. Š., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismas taip pat įvertina tai, kad N. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė esanti pasiryžusi sumokėti užstatą, jei toks būtų paskirtas, nors tam lėšų neturi, todėl veikiausiai reikėtų skolintis. Tokia N. R. pozicija vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. Š., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje nukentėjusysis S. Š. pareiškė 5150 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 3150 Eur turtinė žala ir 2000 Eur neturtinė žala. Nurodė, kad turtinė žala yra suniokoti akiniai, 300 Eur vertės, negautos 1 mėnesio pajamos, nes negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pagal individualios veiklos pažymą – 2850 Eur, pagal gautų pajamų iš šios veiklos 2022 metų vidutinį vidurkį. Moralinė žala yra nes jis yra pensijinio amžiaus žmogus, bet dėl mažos pensijos yra priverstas dirbti (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą, po šio įvykio tiesiog jaučia baimę aplinkiniams, ypač jauniems vyrams, patyrė išgyvenimo stresą, kuris ilgai kartojosi, nemigo naktis (1 t., b. l. 46).
Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei pajamų mokesčio deklaracija už 2022 metus, iš kurių matyti, kad jis vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), taip pat kad iš individualios veiklos S. Š. 2022 metais iš viso gavo 34 158,69 Eur pajamų (1 t., b. l. 47-50).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. Š. nurodė, kad savo civilinį ieškinį pilnai palaiko. Jam buvo sutrikdyta sveikata, jis ištisai važinėjo pas gydytojus, pas (duomenys neskelbtini), pas teismo mediciną, jam sutriko širdies ritmas. Dėl šių aplinkybių jis negalėjo dirbti visą laikotarpį ir, negana to, per visą laikotarpį, dėl kurio jis pareiškė ieškinį dėl negalėjimo dirbti, jam širdies ritmas pradėjo trikti kas savaitę, yra išrašai. Širdies ritmas yra atstatomas tik su elektrošoku, jam negalima jaudintis ir nervintis, negalima turėti tokių stresinių situacijų. Dėl to, ką padarė kaltinamasis, jam sukeldamas sveikatos sutrikimus, jis (S. Š.) negavo atitinkamų pajamų ir dėl to reiškia civilinį ieškinį. Tada policijoje jis to nepareiškė, nes iškart kitą dieną po įvykio jam nebuvo sutrikęs širdies ritmas, jis sutriko po kelių dienų, po kiekvieno pasijaudinimo pradėjo nuolat trikti. Širdies ritmas jam buvo sutrikęs tik prieš keletą metų, po to viskas buvo tvarkoje tą laikotarpį, o po būtent šio įvykio prasidėjo nuolatiniai sutrikimai, yra to medicininiai išrašai, ne problema juos ištraukti. Jis (S. Š.) yra pensininkas. Išėjęs į pensiją, dirbo kaip (duomenys neskelbtini), buvo išsiėmęs individualią veiklą, policijai buvo pristatęs vidutines per pilnus metus gautas pajamas ir pagal tas pajamas pateikė ieškinį, ko jis negalėjo gauti. Iš pradžių jis negalėjo dirbti dėl akių, nes kaltinamasis jam pripurškė į akis dujų ir buvo nuolatiniai perštėjimai. Koja tai koja, bet po to prasidėjo širdies negalavimai. Akinius jis įvertino tiek, kiek jie kainavo, akiniai buvo brangūs, progresiniai, keičiantys. Progresiniai reiškia, kad kai jis žiūri į tolį, mato į tolį, o pasilenks naudoja skaitymui. Neprisimena, kada buvo pirkti akiniai, bet jų kaina buvo 300 eurų. Jis mano, kad akiniai pirkti maždaug prieš metus, galimai „Vision Express“, bet neprisimena, neturi tai patvirtinančių dokumentų. Buvo sumokėta tikriausiai pavedimu, jis neatsimena detalių, kaip pirko akinius, todėl nežino, ar turi galimybę pagrįsti jų vertę. Dėl akinių nusidėvėjimo jis nežino, kaip tai vertinama teismo, nuo ko jie nusidėvi. Akinius galima keisti po 5 metų, nes kinta regėjimas. Jis neatsimena, kokie buvo akinių rėmeliai. Akinius jis nešiojo nuolat, naujų akinių nepirko, nes turi dar dvejus akinius, kuriuos nešioja atskirai, vieni skaitymui, kiti matymui į tolį. Bet akiniai nėra pagrindinis dalykas. Pagrindinis dalykas yra jo sveikatos ir laiko sutrikdymas, negalėjimas dirbti ir gauti pajamų. Turtinė žala yra tai, kad jis negavo pajamų, yra tai pagrindęs, o neturtinė žala yra visi moraliniai dalykai, t. y. sugaištas laikas ekspertizėse, medicinos įstaigose, policijoje, teisme, važinėjimo kaštai, laiko kaštai. Policijoje jis buvo gal 2 ar 3 kartus, teismo ekspertizėje buvo 1 kartą, medicinos įstaigose dėl šių sužalojimų buvo 5 kartus, iki to laiko buvo sveikas, išskyrus širdies ritmą. Širdies ritmo sutrikimas atsiranda dėl stresinių situacijų, įvykio metu jis patyrė didžiulę stresinę situaciją, jį purškė su didžiausiu pykčiu, jis (S. Š.) pradėjo kviesti žmonių pagalbos. Dėl širdies sutrikimo jis gali pateikti medicinos išrašą, šiuose dokumentuose nėra jokių sąsajų nurodoma, yra nurodomas faktas, o nuo ko sutrinka visiems yra aišku. Po įvykio jis iš viso nebegalėjo dirbti ir šiuo metu yra uždaręs individualią veiklą. Jis negali garantuoti, bet jam atrodo, kad po įvykio nedirbo iš viso.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. nurodė, kad jis civilinį ieškinį dėl 3150 turtinės žalos ir 2000 eurų moralinės žalos pripažįsta, yra pasiruošęs atlyginti tiek, kiek priteis teismas, įsipareigoja tai padaryti.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 straipsnio 2 dalis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Nors nukentėjusysis S. Š. teismui nepateikė akinių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad akinius, kurie A. Š. nusikalstamais veiksmais buvo sugadinti, jis įsigijo iki nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko nepagrįsta tikėtis, kad nukentėjusysis bus išsaugojęs šių akinių pirkimo dokumentus. Teismas šių akinių, kurie, kaip teigė nukentėjusysis skirti koreguoti regėjimui, – 300 eurų vertės, nelaiko nepagrįstai didele, o įvertinus tai, kad šie akiniai buvo sugadinti dėl nusikalstamų A. Š. veiksmų, šią žalą privalo atlyginti A. Š..
S. Š., be kita ko, civiliniu ieškiniu iš kaltinamojo prašo priteisti 2850 eurų negautų pajamų, nurodydamas, kad dėl patirtų sužalojimų ir patirto streso, sutriko jo širdies ritmas, dėl ko jis mėnesį laiko nedirbo (duomenys neskelbtini) ir negavo pajamų. Teismas pažymi, jog negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (tokia negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005). Minėtina, jog civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą turi įrodyti ieškovas, Nukentėjusysis kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie jo uždirbtas 2022 metais pajamas vykdant individualią veiklą, tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kada ir kiek laiko jis negalėjo vykdyti individualios veiklos, dėl kokios konkrečiai priežasties jis negalėjo vykdyti šios veiklos. Taip pat nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jo sveikatos sutrikimas, dėl kurio jis tam tikrą laiką negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini) yra susijęs su nusikalstamos veikos padarymo metu patirtais sužalojimais ar psichologiniais išgyvenimais, todėl teismas šioje dalyje S. Š. ieškinį atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. Š. priteistina 300 eurų turtinės žalos suma.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinė žala pagal yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.
Nagrinėjamu atveju, teismas nustatydamas nukentėjusiajam S. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, veikiant neapibrėžta tyčia, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo padarytas 5x1,5 cm dydžio odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, nežymiai paraudusios akių junginės. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis S. Š. akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kur galėjo nukentėti ir kiti asmenys, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties nukentėjusysis po tokių viešoje vietoje atliktų veiksmų, jautėsi nemaloniai, patyrė nepatogumų, net ir praėjus gan ilgam laiko tarpui jaučia baimę lankytis viešose vietose. Nukentėjusysis teisme tvirtino, jog jis jautė ne tik fizinį skausmą, bet dėl šio įvykio patyrė didelį stresą, dėl ko jam sutriko širdies ritmas, todėl jis visą mėnesį negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta anksčiau, nukentėjusysis teismui nepateikė duomenų neabejotinai pagrindžiančių šias aplinkybes, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam S. Š. nustatytinas 300 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos priteisimas neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-648/2015). Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo A. Š. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo S. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Š. civilinio ieškovo S. Š. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinės žalos ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti A. Š. ir N. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti A. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.