- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-7637-443/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01125-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- V. J., R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir R. J., atstovaujamų advokato D. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu byloje esant VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad V. J. ir R. J. (toliau kartu – pareiškėjai) gyveno ir augo su senele M. Č., gimusia (duomenys neskelbtini) (pareiškėjų mamos M. J. mama). Pareiškėjų senelė M. Č. (duomenys neskelbtini) nusipirko sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (adresas šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), ir joje apsigyveno su pareiškėjais.
Pareiškėjų senelė M. Č. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo pareiškėjams lygiomis dalimis paliko savo piniginį indėlį ir minėtą sodybą.
T. K. kolūkio 1985 m. spalio 2 d. visuotinio susirinkimo metu M. Č. buvo suteiktas 0,12 ha sodybinis žemės sklypas įsigytos sodybos ribose.
M. Č. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjai į notarą dėl jos palikimo nesikreipė, nes turėjo jos sudarytą testamentą, todėl buvo klaidingai įsitikinę, kad į notarą dėl palikimo priėmimo kreiptis nereikia.
Iškilus būtinybei sudaryti naują elektros tiekimo sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju, pareiškėjai sužinojo, kad testamentas pats savaime nuosavybės teisės į minėtą sodybą nepatvirtina. Pareiškėjai sužinojo, kad po senelės M. Č. mirties buvo būtina kreiptis į notarą ir priimti jos palikimą bei tai, kad M. Č. sodyba nėra registruota VĮ Registrų centre.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. po (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju palikimas po M. Č. mirties atsirado (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant šį pareiškimą turėtų būti taikomos 1964 m. civilinio kodekso normos.
M. Č. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Minėtam veiksmui tame pačiame straipsnyje yra numatytas šešių mėnesių terminas, kuris šiuo atveju baigėsi (duomenys neskelbtini). 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali prailginti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Analogiška nuostata įtvirtinta ir dabartinio CK 5.57 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą dėl M. Č. palikimo priėmimo nesikreipė, todėl kyla būtinybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo – pareiškėjai to ir prašo teisme.
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas teismui pateiktu atsiliepimu nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. Č. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl M. Č. palikimo priėmimo, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) nustatytą šešių mėnesių terminą nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po savo senelės M. Č. mirties (duomenys neskelbtini), taip pat nepriėmė palikimo, faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo buvo paduotas teisme 2022 m. spalio 11 d.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-396-611/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-319-695/2015).
CPK 576 – 578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys).
Šiuo atveju terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjų elgesio, bet dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad turėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatymo nustatytą terminą. Neturėdami teisinių žinių, nesant artimų asmenų, kurie paaiškintų tokias aplinkybes, pareiškėjai manė, kad testamentas jau savaime yra nuosavybės įgijimas ir, kad į notarą kreiptis nereikia. Dėl šių priežasčių, socialinių įgūdžių ir gyvenimiškos patirties stygiaus, pareiškėjai ilgą laiką nesikreipė į notarą, tačiau testamentu paliktą turtą valdė kaip savo, juo rūpinosi, saugojo, tvarkė ir kt.
Iškilus būtinybei sudaryti naują elektros tiekimo sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju, pareiškėjai sužinojo, kad buvo būtina kreiptis į notarą ir priimti senelės M. Č. palikimą. Nuvykę pas notarą pareiškėjai sužinojo, kad dėl senelės M. Č. palikimo turėjo kreiptis per šešis mėnesius po jos mirties bei kad šiuo metu jiems yra būtina kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Sužinoję šias aplinkybes, pareiškėjai nedelsdami kreipėsi dėl teisinės pagalbos į advokatą.
Pareiškėjų įsitikinimu, jie šiuo atveju elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes, sužinoję apie būtinybę įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, nedelsdami ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į notarą, po to į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo ir dėl atstovavimo teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis 1964 m. civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalimi, LR CK 5.57 str. 1 d. bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, manytina, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes svarbiomis ir pakankamomis praleistam terminui atnaujinti.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijas skatinant-puoselėjant privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. skatinant valstybinio turto privatizavimą ir tik išimtiniais atvejais toleruojant privataus turto perdavimą valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), taip pat gerbiant šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą.
Termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Aplinkybę, kad niekas nėra kreipęsis dėl pareiškėjų senelės M. Č. palikimo, gali patvirtinti Testamentų registro išrašas. Pareiškėjams Testamentų registro duomenys suteikti nebuvo, motyvuojant tuo, kad pagal CK 5.32 straipsnio 3 dalį Testamentų registro duomenis galima perduoti teismui, notarui ir kitiems suinteresuotiems asmenims po testatoriaus mirties. Siekiant gauti duomenis apie tai, kad dėl M. Č. palikimo tikrai niekas nesikreipė, pareiškėjai prašė teismo išreikalauti iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašą apie M. Č.
Teismas, tenkinęs pareiškėjų prašymą ir atitinkamai užklausęs VĮ Registrų centro Testamentų registro, gavo išrašą, kuriame nurodoma, jog 2022 m. spalio 21 d. išrašas suformuotas pagal šį paieškos kriterijų: testatoriaus ir (arba) palikėjo vardas, – Marjona, pavardė – Čiokaitienė ir gimimo data – (duomenys neskelbtini). Paieška atlikta 2022 m. spalio 21 d. 11.20 val., paieškos Nr. 263580990.
Be to, pareiškėjų atstovas 2022 m. lapkričio 30 d. teismui pateikė notarės Z. D. 2022 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 38/2022, patvirtinantį, jog po M. Č. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla.
Termino atnaujinimas pareiškėjams sukels svarbias teisines pasekmes – atnaujinus praleistą terminą jie galės pradėti paveldėjimo procedūrą, įregistruoti sodybą senelės M. Č. vardu ir priimti jos palikimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nepateikė prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo, paveldėjimo teisės liudijimas į M. Č. palikimą nėra išduotas ir paveldėjimo byla po mirusiosios M. Č. neužvesta, jokių kitų įpėdinių priimti palikimą po M. Č. mirties neatsirado ir niekas nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti, remdamasis pareiškėjų motyvuotu prašymu, bylos medžiaga, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 442 straipsniu, 578 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
Teismas nutaria:
pareiškėjų V. J. ir R. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjams V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jų senelės M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Nutartis per 7 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.