- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-571-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01303-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-645-547/2023 pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) V. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas grąžinti vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, jog jis 2022 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į antstolę dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo ir vykdomųjų bylų nutraukimo. Antstolė atsisakė grąžinti vykdomuosius dokumentus. Pareiškėjas teigė, kad antstolė nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto, kur aiškiai parašyta, kad jeigu asmuo išvykęs iš Lietuvos, neturi turto ir pajamų Lietuvoje, tai vykdomieji dokumentai yra grąžinami. Todėl vykdomieji dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti grąžinti.
3. Antstolė A. M. 2022 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S-22-151-19137, pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Antstolė nurodė, kad negrąžino vykdomųjų dokumentų išieškotojui, nes matė pagrindą tęsti priverstinio išieškojimo veiksmus, bylų užbaigimui nebuvo įstatyme numatytų prielaidų, nes skolininkas yra darbingo amžiaus, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti ne tik pragyvenimui, bet ir skolų mokėjimui. Nors skolininkas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tačiau jo ryšiai su Lietuva iki šios dienos yra nenutrūkę, jis tebeturi sąskaitas Lietuvos kreditų įstaigose, kaip atstovas dalyvauja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje. V. V. individuali paruošų įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ taip pat veiklos nėra sustabdžiusi, yra tebeveikianti, skolininkas įregistravęs individualią veiklą, todėl skolininkas nėra nutraukęs savo ryšių su Lietuva. Jei antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Antstolė padarė išvadą, kad nėra pagrindo grąžinti vykdomųjų dokumentų, kadangi skolininkas gali skolas mokėti.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) prašė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog VSDFV Alytaus skyrius perdavė vykdyti priverstine tvarka 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. D50-355, išieškant iš V. V. individualios paruošų įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ skolą – 244,47 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). V. V. individualios paruošų įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. gruodžio 14 d. duomenimis, sudaro 875,07 Eur (316,46 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 19,18 Eur delspinigių, 537,90 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 1,53 Eur delspinigių). Pareiškėjas prašo grąžinti vykdomąsias bylas tuo pagrindu, kad pareiškėjas Lietuvoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Tačiau įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus. Tai, kad pareiškėjas nurodo, jog jis išvyko iš Lietuvos, nereiškia visiško skolininko ryšių su Lietuva nutraukimo. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog skolininko ryšiai su Lietuva yra nutrūkę, nes V. V. individualios paruošų įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla nėra uždaryta, įmonės savininkas V. V. yra įregistravęs individualią veiklą bei yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, bankuose savo vardu turi registruotas piniginių lėšų sąskaitas. Nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas gyvendamas kitoje šalyje, turi ten pajamų šaltinį.
5. Suinteresuotas asmuo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnyje 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Suinteresuotas asmuo sutiko su antstolės nurodytomis aplinkybėmis, jog skolininkas yra darbingas, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti ne tik pragyvenimui, bet ir skolų mokėjimui. Skolininkas tebeturi sąskaitas Lietuvos kredito įstaigose, jis kaip atstovas dalyvauja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip pat nėra sustabdęs veiklos V. V. individualioje įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, yra įregistravęs individualią veiklą, todėl nėra pagrindo grąžinti skolininko atžvilgiu išduotų vykdomųjų dokumentų ir nutraukti vykdomųjų bylų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
7. Teismas įvertinęs šalių nurodytus argumentus sprendė, kad nagrinėjamu atveju vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojams ir vykdomųjų bylų užbaigimas neatitiktų proceso ekonomiškumo, tikslingumo principų, be to, neproporcingai pažeistų išieškotojų interesus. Teismas sutiko su antstolės pozicija, kad turėdama duomenų, jog skolininko ryšiai su Lietuva nėra nutrūkę, ji turėjo pagrindą tęsti vykdomąją bylą ir atlikti reikalingus vykdymo veiksmus ir išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento.
8. CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui galimas, nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Šis pagrindas iš esmės yra panašus į CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą, tik šiuo atveju yra būtina nustatyti ir aplinkybę, kad skolininkas negyvena Lietuvoje.
Šalies argumentai
9. Teismas nurodė, kad tik 2022 m. rudenį V. V. pateikė prašymą nutraukti vykdomąsias bylas ir grąžinti vykdomuosius dokumentus dėl to, kad yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį. Iš gyventojų registro duomenų teismas nustatė, kad V. V. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (tikslesnis adresas nenurodomas), taip pat nenurodoma ir išvykimo data. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog skolininko ryšiai su Lietuva nuo šios dienos yra nutrūkę, nes skolininkas Lietuvoje esančiose kredito įstaigose turėjo registruotas piniginių lėšų sąskaitas. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad 2022 m. V. V. kaip fizinis asmuo arba kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė Alytaus apylinkės teismo 18 ieškinių, pareiškimų, skundų bei nenurodė, kad jis būtų išvykęs iš Lietuvos. Minėtose bylose V. V. siunčiami dokumentai buvo įteikiami arba jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), arba jam pačiam atėjus į teismo raštinę. Šie faktai paneigė aplinkybę, jog skolininkas yra išvykęs iš Lietuvos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas, gyvendamas kitoje šalyje, turi pajamų šaltinį, ar dirba (duomenys neskelbtini), o jeigu nedirba, tuomet nėra pateikęs ir tai pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su skundą nagrinėjusios antstolės išvada, kad skolininko ryšiai su Lietuva nėra nutrūkę, o antstolė turėjo pagrindą tęsti vykdomąją bylą ir atlikti reikalingus vykdymo veiksmus ir išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento.
10. Susipažinęs su vykdomosiomis bylomis teismas taip pat nustatė, kad V. V. šiose bylose pateikė visą eilę skundų, kuriais prašė nutraukti vykdomąsias bylas suėjus vykdymo senaties terminui. Toks pareiškėjo skundas buvo atmestas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, kurią paliko galioti ir Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi. Tai parodė, kad skolininkas siekia įvairiais būdais išvengti skolų mokėjimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad antstolė ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojos – valstybės interesams apginti, jos atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, jais nors ir ribojamos, tačiau nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) V. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nei antstolių kontora, nei VMI nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjas gauna pajamas ar turi turto.
11.2. Nesant įrodymų, kad pareiškėjas turi turto ar pajamų, kadangi yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) (teismai gali pasitikrinti duomenų bazėje iš kurios ir matyti, kada išvyko), vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktu, turėtų grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams.
12. Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, šiam atsisakius grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams CPK 361 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis).
16. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės A. M. kontoroje yra vykdomos septynios vykdomosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl įvairaus dydžio skolų išieškojimo iš skolininko V. V. valstybės naudai (išieškotojai VMI ir VSDFV Kauno skyrius). Pareiškėjas V. V. kreipėsi į antstolę dėl vykdomųjų bylų išieškotojams grąžinimo CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, argumentuodamas tuo, kad jis 2022 m. lapkričio 4 d. yra deklaravęs savo išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje jokių pajamų negauna. Antstolei pareiškėjo prašymo netenkinus, šis pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurio, nenustačius antstolės veiksmų neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat netenkino. Pareiškėjas (apeliantas) V. V., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad jis yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje jokio turto ir pajamų neturi.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-40/2010). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymas 3 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
20. CPK 625 straipsnyje nurodyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nustatyti CPK 632 straipsnyje. Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
21. CPK 631 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: 1) išieškotojo prašymu; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; 3) jeigu išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą; 4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė; 5) jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą; 6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį būstą, kuriame gyvena, ir išieškoti iš šio būsto draudžiama pagal šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatas; 7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui; 8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis); 9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantas V. V. prašymą grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams grindžia CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. jam deklaravus išvykimą iš Lietuvos Respublikos (į (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos Respublikoje neturint nei turto, nei pajamų. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, įstatymais antstoliui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo, t. y. antstolė turi teisę, bet ne pareigą užbaigti vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Antstolei nustačius aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro pagrindą toliau tęsti vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose atlikimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, netenkindama skolininko (apelianto) prašymo dėl vykdomųjų bylų išieškotojams grąžinimo, veikė laikydamasi įstatymų reikalavimų ir jokių teisės normų nepažeidė.
23. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat įvertino ir apelianto ryšius su Lietuvos Respublika bei sprendė, kad jie nėra nutrukę, t. y. neegzistuoja visos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos vykdomųjų bylų grąžinimo išieškotojams sąlygos. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, priešingų (jas paneigiančių) duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl, apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, net ir ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo atveju neegzistavo CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas vykdomųjų bylų grąžinimo išieškotojams pagrindas.
25. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
26. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto V. V. atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis yra paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Byloje nėra pateikta šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nesprendžia ir plačiau nepasisako.
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.